Tai turėdami omenyje 1988 m. spalio 12 d. RS partinės organizacijos ataskaitinio rinkiminio susirinkimo dalyviai (tarp jų ir R. Gudaitis) nutarė: 1. Pabrėžti, kad Rašytojų sąjungos partinė organizacija buvo Respublikos persitvarkymo avangarde ir viena iš svarbiausių jo iniciatorių. 2. Pritarti susirinkimo nuomonei kuo skubiau sušaukti bendrą ir atvirą Lietuvos kūrybinių sąjungų partinių organizacijų susirinkimą, kuriame, detaliai išanalizavus ideologinę ir kultūrinę situaciją bei persitvarkymo eigą Respublikoje, siūlyti sušaukti neeilinį LKP suvažiavimą, skirtą jos statuso įstatams patikslinti ir vadovybei išrinkti. 3. Pareikšti politinį nepasitikėjimą LKP CK antrajam sekretoriui Nikolajui Mitkinui už rimtas partinio organizacinio darbo, kadrų politikos klaidas ir LKP CK Agitacijos ir propagandos skyriaus vedėjui Č. Šlyžiui – už vadovavimo spaudai ir televizijai klaidas. 4. Paremti „Vagos“ leidyklos Sąjūdžio rėmimo grupės ir darbo kolektyvo tarybos kreipimąsi į LKP CK ir LTSR Aukščiausiąją Tarybą, kad būtų papildytas LTSR Konstitucijos straipsnis, reglamentuojantis Vyriausiosios valstybinių paslapčių saugojimo spaudoje valdybos funkcijas bei kompetenciją, suteikiantis spaudai, leidybai teisę be Glavlito vizos skelbti grožinės literatūros, publicistikos, meno kritikos veikalus, laikraščius ir žurnalus bei siųsti juos į užsienį. 5. Atkreipti LKP CK dėmesį, kad daugelyje rajonų tebekliudoma Sąjūdžio veikla. Ypač tai pastebima mokyklose. 6. Pasiūlyti, kad nutarimas leisti žurnalą Jaunimo gretos rusų kalba būtų atšauktas, kadangi skaitantieji rusų kalba turi gana daug periodikos. Sutaupytą popierių tikslingiau panaudoti vadovėliams ir žodynams leisti. 7. Skatinti leisti lietuvių tremtinių kūrybą rusų kalba periodikoje ir „Vagos“ leidykloje
. Be to, spalio 18 d. LSSR RS įvykusiame visų LSSR kūrybinių sąjungų partinių organizacijų biurų ir vadovybių bendrajame posėdyje nutarta išsiųsti telegramą M. Gorbačiovui. Dokumente nurodyta, kad jo autoriai priėmė nutarimą, kuriuo išreiškiamas nepasitikėjimas LKP CK pirmuoju sekretoriumi Ringaudu Songaila ir antruoju sekretoriumi N. Mitkinu. Esą Lietuvos komunistams ir nepartiniams pasipiktinimą sukėlė persitvarkymo stabdymo politika, nenuoseklumas, aiškios ir konstruktyvios koncepcijos nebuvimas, atitrūkimas nuo liaudies, kuri palaiko persitvarkymą XIX partinės konferencijos nutarimų dvasia, ir stoka savybių, būtinų partijos lyderiams. Ypač pasipiktinta tuo, kad minėti asmenys rugsėjo 28 d. pritarė, jog būtų panaudotas SSRS vidaus reikalų ministerijos spec. dalinys, fiziškai susidorojant su nesankcionuoto dėl formalių priežasčių mitingo Vilniuje dalyviais. Šis žingsnis įvertintas kaip provokacija ir partijos kompromitavimas. Telegramos autoriai kaip išeitį iš susidariusios padėties matė vieną kelią – skubiai sušaukti LKP CK plenumą organizaciniais klausimais
. Dalis reikalavimų atkrito, kai spalio 21 d. naujuoju LCK CK pirmuoju sekretoriumi buvo išrinktas Sąjūdžio remiamas A. Brazauskas. Kaip buvo rašyta, jis turėjo didelį visuomenės pasitikėjimą, ypač kai po LPS steigiamojo suvažiavimo tikintiesiems grąžino Vilniaus arkikatedrą. Todėl spalio 27 d. Vilniuje, Profsąjungų kultūros rūmuose, įvykusiame LSSR kūrybinių sąjungų bendrame atvirame partiniame susirinkime „Ideologija ir kultūra“ (jame nemažą kalbėjusiųjų dalį sudarė rašytojai – RS partinės organizacijos sekretorius R. Gudaitis, Jonas Avyžius, V. Petkevičius, Saulius Šaltenis, Jonas Mikelinskas, literatūros kritikai P. Bražėnas ir V. Sventickas, poetai Marcelijus Martinaitis ir Algimantas Baltakis; kalbą susirinkime pasakė ir naujasis LKP CK pirmasis sekretorius A. Brazauskas), priėmus svarbų dokumentą „Lietuvos TSR kūrybinių sąjungų bendro atviro partinio susirinkimo nutarimas“, nuspręsta susilaikyti nuo reikalavimo artimiausiu laiku sušaukti neeilinį LKP suvažiavimą. Tam lemiamą įtaką turėjo A. Brazausko išrinkimas naujuoju LKP pirmuoju sekretoriumi vietoje priverstinai atsistatydinusio R. Songailos, atsižvelgta į A. Brazausko pasakytoje kalboje išsakytus motyvus. Susirinkimo dalyviai rekomendavo LKP CK peržiūrėti ir demokratizuoti Respublikos ideologinio darbo formas; Komunistų partija privalėjo politiškai įvertinti 1939–1941 ir 1944–1953 m. Lietuvos įvykius – pasmerkti stalinizmą ir jo vykdytą politiką – nusikaltimus žmonijai, demaskuoti tos politikos vykdytojus ir šiuolaikinius pasekėjus, programoje išdėstyti partijos veiklos kryptis ir metodus, siekiant ekonominio ir kultūrinio Respublikos suvereniteto SSRS federacijoje
.
