Straipsnis Teisės vykdyti formalųjį profesinį mokymą administracinis teisinis reglamentavimas (antikorupcinis vertinimas)

Vadinasi, galima teigti, kad Pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ekspertizės atlikimo tvarkos apraše nurodyti vertinimo kriterijai be juos detalizuojančių konkrečių rodiklių yra neaiškūs, jų pagrindu vykdomas vertinimas nepatikimas ir nevalidus Vertinimas validus, kai vertinimo objektas, būdai, priemonės atitinka vertinimo tikslus. Vertinimas patikimas (dar – neprieštaringas, tikras), kai tomis pačiomis sąlygomis kiti vertintojai vertindami tą patį objektą gautų tą patį vertinimo rezultatą. . Situacija keistųsi ir gal netgi taptų negalima, jeigu pasirengimo vertinimas būtų grįstas aiškiau suformuluotais ne tik kriterijais, bet ir pamatuojamais minimaliaisiais pasirengimo vykdyti mokomąją programą tinkamumo ir pakankamumo rodikliais. Rodikliai neturėtų būti statiški, o nuolat keičiami, peržiūrimi atsižvelgiant į konkrečios ūkio šakos pažangą, mokymo bazės aprūpinimo tarptautines ir nacionalines tendencijas. Socialinių partnerių įtraukimas į šį procesą būtų realus ir konkretus jų indėlis užtikrinant profesinio mokymo kokybę ir korupcijos prevenciją. Remiantis siūlomais nustatyti rodikliais pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programą vertinimas taptų validus ir patikimas. Akivaizdu, kad toks teisinis reglamentavimas leistų užtikrinti tinkamą teisinį reguliavimą, kai pirma sukuriama teisės norma, o paskui formuojasi teisiniai santykiai.

Pažymėtina, kad pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ekspertizės atlikimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato visų šio proceso dalyvių (Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, ekspertus parenkančių asmenų, ekspertų, profesinio mokymo teikėjo) atsakomybės, nenumatyti priežiūrą vykdantys asmenys, o tuo labiau jų įgaliojimai. Jei nenumatyta atsakomybė, jos taikymas yra negalimas. Tiesa, šioje srityje pasireiškia tam tikri savireguliacijos mechanizmai ir kai kurie atsakomybės aspektai įtvirtinami sudaromose su ekspertais paslaugų sutartyse (tik civilinė atsakomybė). Apskritai formuojasi nebaudžiamumo atmosfera ir atsiranda galimybės korupcijai, nes trijų ekspertų išvada apie profesinio mokymo teikėjo pasirengimą yra galutinė. Nors ŠMM įgaliotos institucijos direktoriui numatyta teisė kontrasignuoti ekspertizės aktus, tačiau jis neturi jokių teisinių galių nepatvirtinti ekspertų pasirašyto ekspertizės akto, su kuriuo jau supažindintas profesinio mokymo teikėjas. Profesinio mokymo teikėjas apmoka ekspertizės atlikimo išlaidas. Galiojanti tvarka nereglamentuoja situacijos, kas turėtų apmokėti ekspertizės išlaidas ŠMM įgaliotos institucijos direktoriui nepasirašius ekspertizės akto. Be to, per pastaruosius kelerius metus nebuvo nė vieno atvejo, kad ekspertai pasirengimą vykdyti formaliojo profesinio mokymo programą būtų įvertinę nepatenkinamai.

Analizuojant ekspertizės atlikimo reglamentavimą pagal Vyriausybės patvirtintos Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos Žr. Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, 2003. sprendimų projektų poveikio vertinimo klausimyno poveikio korupcijos mastui skyriuje pateiktus klausimus, galima konstatuoti, kad galiojanti tvarka: 1) įgaliojimus atlikti ekspertizes suteikia tik vienai konkrečiai institucijai, nenustatydama šiai institucijai jokių kokybinių ir kiekybinių reikalavimų, atsakomybės (59 klausimas), 2) nustato papildomas išlaidas verslo subjektams (61 klausimas), 3) nenumato kolegialios institucijos – ekspertų komisijos – narių individualios atsakomybės už priimtus sprendimus (67 klausimas), 4) nenumato galimybių apskųsti kolegialios institucijos – ekspertų komisijos – sprendimo ne teismui (68 klausimas), apskritai neaptariama apskundimo galimybė, 5) nenustato aiškių ir pamatuojamų rodiklių pasirengimui patikrinti (78 klausimas), nenumato įgaliojimus turinčių asmenų rotacijos, atestavimo, kitokio dalykinių ir profesinių žinių periodinio patikrinimo (79 klausimas). Vadinasi, galiojanti tvarka net keliais aspektais gali didinti korupcijos riziką.

Pagal galiojančią pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ekspertizės atlikimo tvarką profesinio mokymo teikėjas kartu su paraiška turi pateikti formaliojo profesinio mokymo programą bei mokymo vietos (jei ji stacionari) leidimą-higienos pasą, patvirtinantį, kad nurodytu adresu leidžiama verstis formaliojo profesinio mokymo veikla. Verta paanalizuoti, ar ikilicencinių santykių reglamentavimas (nurodytų dokumentų gavimas ir tvirtinimas) nesukuria korupcijos rizikos.

Dabar galiojanti formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarka Žr. Pagrindinio profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, 2006. sukuria valinių sprendimų praktiką, kai profesinio mokymo teikėjas prieš pradėdamas rengti formaliojo profesinio mokymo programą, pagal kurią planuoja kitais kalendoriniais metais pradėti mokyti kvalifikuotus darbuotojus, privalo Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti prašymą pritarti tokios programos rengimui ir tokios programos poreikio pagrindimą. Ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų įvertina programos rengimo poreikį ir pateikia vertinimo išvadą. Tokio vertinimo atlikimas, vertinimo kriterijai nėra reglamentuoti. Neigiama išvada sukelia tam tikras teisines pasekmes – prarandama galimybė teikti profesinio mokymo programą vertinti ir kreiptis l gauti licenciją. Šiame apraše nereglamentuotas išvados apskundimas ar apeliacijos pateikimas. Tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo Žr. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, 1999. 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Be to, individualiame administraciniame akte turėtų būti suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos išduodamose išvadose to nėra. Tai ypač aktualu korupcijos prevencijos požiūriu, nes Švietimo ir mokslo ministerija yra daugiau kaip 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų steigėja. Todėl nevalstybinis sektorius gali būti diskriminuojamas dar ikilicencinių santykių metu.

Leidimo-higienos paso išdavimo, atsisakymo išduoti, patikslinimo, galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtintos Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės Žr. Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės, 2007. . Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo veiklos vykdymo vietoje (toliau – vertinimas veiklos vykdymo vietoje) metu patikrinama ir įvertinama, ar pareiškėjo numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą ir įvertinimą atlieka Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos valstybės tarnautojai. Analizuojant vertinimo veiklos vykdymo vietoje proceso reglamentavimą korupcijos prevencijos požiūriu galima konstatuoti, kad korupcijos riziką šiame procese įžvelgia pati Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, nes rengdama ir tvirtindama Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos (kovos su korupcija) programos įgyvendinimo 2006–2007 m. priemonių planą Žr. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos (kovos su korupcija) programos įgyvendinimo 2006–2007 m. priemonių planas, 2005. nurodė kaip vieną galimų ir realių korupcijos rizikos sričių ir numatė patikrinti leidimų-higienos pasų išdavimo procedūrą 6 pavaldžiose įstaigose, išanalizuoti leidimų-higienos pasų išdavimą reglamentuojančius teisės aktus, Tarnyboje ir jai pavaldžiose įstaigose įdiegti leidimų-higienos pasų išdavimo informacinę sistemą. Viešos informacijos apie šių priemonių įgyvendinimą nerasta.

Pagrindinius higienos reikalavimus įrengiant profesinio mokymo įstaigas, sudarant saugias mokymo proceso darbo sąlygas, vykdant šių mokymo įstaigų higienos bei pirminę moksleivių sveikatos priežiūrą nustato 2001 m. higienos norma Žr. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. nr. 475 įsakymas nr. 475 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo“, 2001. „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ taikoma visose veikiančiose, naujai statomose ir rekonstruojamose profesinio mokymo įstaigose. Tokiomis vadinamos įstaigos, kurių pagrindinė veiklos sritis – profesinis mokymas, o mokymo tikslas – suteikti asmenims profesiją arba juos perkvalifikuoti. Išanalizavus Švietimo ir mokslo ministerijos Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) duomenis Žr. Mokymo licencijos, 2009. galima konstatuoti, kad 136 iš 270 įregistruotų profesinio mokymo teikėjų (50 proc.), turinčių formaliojo profesinio mokymo licencijas, sprendžiant iš jų pavadinimų, profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla. Vadinasi, higienos normoje nustatyti profesinio mokymo įstaigų higienos reikalavimai jiems nėra tiesiogiai reglamentuoti. Atsiranda higienos reikalavimų vykdymo skirtingo vertinimo veiklos vykdymo vietoje ir duomenų interpretavimo galimybių, vadinasi, galima korupcijos rizika. Korupcijos rizika išauga, nes Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės Žr. Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės, 2007. suteikia teisę teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms sustabdyti leidimų-higienos pasų galiojimą, panaikinti jų galiojimo sustabdymą, panaikinti jų galiojimą. Tokie veiksmai galimi ir dėl profesinio mokymo teikėjo kaltės, jei valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos nebeatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų ir asmuo per patikrinimo akte nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų. Vadinasi, šių taisyklių nustatytas draudimas leidimo-higienos paso sustabdymo metu vykdyti veiklą, kuriai buvo išduotas leidimas-higienos pasas, pagal pasekmes profesinio mokymo teikėjui prilygsta licencijos galiojimo sustabdymui ar licencijos galiojimo panaikinimui, nes profesinio mokymo teikėjas praranda teisę verstis profesinio mokymo veikla. Pagal sankcijos profesinio mokymo teikėjui kryptingumą tai likviduojanti sankcija, turinti ekonominės sankcijos požymių.

Lyginant leidimų-higienos pasų išdavimo ir ekspertizės aktų išdavimo teisines pasekmes profesinio mokymo teikėjui, galima įžvelgti daugiau panašumų nei skirtumų. Tačiau administracinis teisinis reglamentavimas labai skiriasi – ekspertizės aktų išdavimas neprilyginamas Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytai administracinei paslaugai „dokumentų, patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus, išdavimas“ su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis.

Licencijavimo taisyklės numato, kad licencijos galiojimas vienai, kelioms ar visoms mokymo programoms vykdyti gali būti sustabdomas arba panaikinamas. Galiojimo sustabdymas atliekamas per 10 darbo dienų nuo švietimo priežiūros institucijos pažymos (akto) gavimo, jeigu švietimo priežiūros institucijos nustato bent vieną iš 9 pažeidimų, pvz., nevykdomi mokymo programos reikalavimai; profesijos mokytojai neatitinka mokymo programoje ar Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų; teorinio ir praktinio mokymo vietos neatitinka mokinių skaičiaus, mokymo programos ir t. t. Jeigu licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, per nustatytąjį terminą nepašalina pažeidimų, licencijos galiojimas panaikinamas. Tokia teisė švietimo ir mokslo ministrui nenustatyta įstatymais, o tik licencijavimo taisyklėse. Kaip Konstitucinis Teismas pabrėžė 2006 m. kovo 14 d. nutarime Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutarimas byloje nr. 28/03-28/04 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalies (2002 m. gruodžio 10 d., 2004 m. birželio 8 d. redakcijos), 5 straipsnio 4 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 7 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 8 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 9 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 11 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 62 straipsnio 12 dalies (2000 m. lapkričio 21 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1525 „Dėl Vyriausybės atstovo Marijampolės apskričiai atleidimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1526 „Dėl Vyriausybės atstovo Panevėžio apskričiai atleidimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1527 „Dėl Vyriausybės atstovo Šiaulių apskričiai atleidimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1528 „Dėl Vyriausybės atstovo Telšių apskričiai atleidimo“ 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1529 „Dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskričiai atleidimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimo nr. 1578 „Dėl Vyriausybės atstovo Šiaulių apskričiai“ 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2006. , kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytu įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje nr. 42/03 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nr. 1170 „Dėl cukraus rinkos reguliavimo priemonių“ 2.3, 2.4 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo nr. 879 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 12 d. nutarimo nr. 284 „Dėl baltojo cukraus gamybos kvotos nustatymo“ pakeitimo“ 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo 4 straipsnio 1 daliai (2000 m. gegužės 18 d. redakcija), 2 daliai (1999 m. liepos 8 d. redakcija)“, 2006. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šio principo turi būti laikomasi ir reguliuojant ūkinę veiklą.

Pabrėžtina, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus (inter alia, vadinamąsias ekonomines sankcijas, kurios priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis yra sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas byloje nr. 02/03-03/03-04/03-05/03-39/03-05/04-16/04-02/05-04/05 „Dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) ir dėl šio įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5, 7, 14 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2005. ) pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Taigi tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi. Švietimo įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo analizė leidžia teigti, kad šiuose įstatymuose nenustatyti subjektai, turintys teisę taikyti licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo sankcijas, nenustatyti šių sankcijų taikymo pagrindai, apskritai nenumatyta galimybė spręsti licencijos galiojimo klausimą, tarp jų ir tais atvejais, kai yra padarytas ar vis dar yra daromas atitinkamas teisės pažeidimas, kai nepašalinami kompetentingų institucijų nustatyti pažeidimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymi Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje nr. I575-19/2009, 2009. , kad šios Vyriausybės teisės kildinimas vien tik iš Civilinio kodekso nuostatų yra nepagrįstas. Civilinis kodeksas pagal savo reguliuojamus santykius (CK 1.1 str.) akivaizdžiai nėra skirtas nustatyti nagrinėjamo pobūdžio ekonomines uždraudimo sankcijas, kurios, kaip nurodoma Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui. Vadinasi, Licencijavimo taisyklėse nustatytos sankcijos licencijos turėtojams dėl jų kaltės sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, turėtų būti nustatytos tik įstatymu, todėl yra niekinės (nustatytos viešojo administravimo subjekto, neturinčio tam įgaliojimų) ir negali būti taikomos. Todėl analizuoti Licencijavimo taisyklių 30, 36 punktuose nurodytus licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo kriterijus, jų reglamentavimą korupcijos prevencijos aspektu netikslinga.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad teisė vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas įgyjama gavus švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją. Ištyrus nustatytos korupcingumą didinančios administracinio teisinio reglamentavimo spragos ikilicencinių santykių srityse: profesinio mokymo teikėjo pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programą vertinimas, leidimo-higienos paso išdavimas ne profesinio mokymo įstaigoms, Švietimo ir mokslo ministerijos išvados dėl profesinio mokymo programos reikalingumo gavimas. Atitinkamos institucijos šias sritis korupcijos prevencijos programose įvardijo rizikos sritimis, numatė priemones, tačiau viešos informacijos apie šių priemonių įgyvendinimą nerasta. Vyriausybė licencijavimo taisyklėse nustatydama licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo panaikinimą viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

Išvados

Atlikus teisės vykdyti formalųjį profesinį mokymą administracinio teisinio reglamentavimo tyrimą ir antikorupcinį vertinimą galima teigti, kad tyrimo prielaida pasitvirtino.

Įstatymai nustato, kad formalusis profesinis mokymas yra licencijuojama veikla, todėl tai patenka į korupcijos rizikos sritį. Šią sritį reglamentuojantys teisės aktai turėtų būti vertinami antikorupciniu aspektu. Viešos informacijos apie kompetenciją tai daryti turinčių institucijų atliekamą šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą nėra. Jei antikorupcinis vertinimas vykdomas – jis yra neveiksmingas, nes galiojantys teisės aktai sudaro prielaidas korupcijai.

Administracinis teisinis reglamentavimas nenumato priemonių, turinčių aktyvaus antikorupcinio veikimo galių: peržiūrėjimo, patikros, proceso kontrolės mechanizmų. Licencijavimo taisyklėse numatytas jau vykdomos licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros mechanizmas dėl galimybių sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą negalimumo yra neveiksmingas.

Antikorupcinio vertinimo reglamentavimas neapima žemesnio lygmens korupcijos rizikos srityse funkcionuojančių institucijų ir ne viešojo administravimo įstaigų vadovų, todėl tobulintinas įgyvendinant korupcijos prevencijos visuotinio privalomumo principą.

Siūloma tobulinti administracinį teisinį reglamentavimą siekiant, kad licencijos išdavimas ir ikilicenciniai santykiai (gaunant licencijos išdavimą lemiančius dokumentus) būtų reglamentuoti aiškiai, skaidriomis procedūromis, apibrėžtais vertinimo kriterijais ir pamatuojamais rodikliais, patikimu ir validžiu vertinimu:

1. nustatant teisės vykdyti formalųjį profesinį mokymą kriterijams aiškius, pamatuojamus ir konkrečius rodiklius; mažinant subjektyvia asmenine nuomone grindžiamų sprendimų priėmimo galimybes;
2. nustatant visų pasirengimo vykdyti formalųjį profesinį mokymą vertinimo dalyvių atsakomybę;
3. nustatant pareigą įstaigoms kartu su skelbiamais į korupcijos rizikos sritis patenkančiais visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, skelbti jų antikorupcinį vertinimą atlikusio subjekto išvadą ir numatyti atsakomybę įstaigų vadovams už šios pareigos nevykdymą;
4. numatant atsakomybę vadovams už teisinio reglamentavimo spragų, kolizijų palikimą teisės aktuose, jei nebuvo atliekamas teisės akto antikorupcinis vertinimas arba jei nebuvo atsižvelgta į antikorupcinio vertinimo išvadas ir tai turėjo arba galėjo turėti įtakos korupcinei veikai atsirasti;
5. nustatant skaidrią, viešą licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros, licencijų ir jų išdavimą lemiančių dokumentų išdavimo kontrolės tvarką ir šio proceso rezultatų privalomą viešinimą, formaliojo profesinio mokymo srityje tam panaudojant Atvirą informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemą (AIKOS);
6. įstatymu nustatant licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo, kaip administracinės atsakomybės instituto, teisinius pagrindus, sąlygas, įgaliotas institucijas.

Šiais siūlymais nesiekiama labiau biurokratizuoti profesinio mokymo reglamentavimo, atvirkščiai – panaudojant elektroninės valdžios teikiamas galimybes ir pranašumus procesą kiek įmanoma automatizuoti, mažinti kontroliuojančių institucijų vykdomų procesų trukmę ir skaičių, skatinti pamatuotą ir pagrįstą pasitikėjimą profesinio mokymo teikėju, plėtoti jo turimų išteklių elektroninio deklaravimo, įsivertinimo ir vertinimo praktiką.

Literatūra

• Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos, Valstybės žinios, 2002, nr. 126-5733.
• Europos profesinio mokymo plėtotės centras (CEDEFOP) [žiūrėta 2009 m. birželio 5 d.].
• Europos švietimo informacijos tinklas „Eurydice“ [žiūrėta 2009 m. birželio 5 d.].
• Hallak, Jacques; Muriel Poisson, Corrupt Schools, Corrupt Universities: What Can Be Done?, Paris: UNESCO International Institute for Education Planning, 2007 [žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 18 d.].
• Keinys, Stasys (sud.), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 4-asis leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.
• Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės, Valstybės žinios, 2007, nr. 106-4352.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Valstybės žinios, 2000, nr. 89-2741.
• Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės žinios, 1992, nr. 33-1014.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas byloje nr. 02/03-03/03-04/03-05/03-39/03-05/04-16/04-02/05-04/05 „Dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) ir dėl šio įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5, 7, 14 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2005, nr. 131-4743.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutarimas byloje nr. 28/03-28/04 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalies (2002 m. gruodžio 10 d., 2004 m. birželio 8 d. redakcijos), 5 straipsnio 4 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 7 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 8 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 9 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 11 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 62 straipsnio 12 dalies (2000 m. lapkričio 21 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1525 „Dėl Vyriausybės atstovo Marijampolės apskričiai atleidimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1526 „Dėl Vyriausybės atstovo Panevėžio apskričiai atleidimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1527 „Dėl Vyriausybės atstovo Šiaulių apskričiai atleidimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1528 „Dėl Vyriausybės atstovo Telšių apskričiai atleidimo“ 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nr. 1529 „Dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskričiai atleidimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimo nr. 1578 „Dėl Vyriausybės atstovo Šiaulių apskričiai“ 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2006, nr. 44-1608.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje nr. 42/03 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nr. 1170 „Dėl cukraus rinkos reguliavimo priemonių“ 2.3, 2.4 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo nr. 879 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 12 d. nutarimo nr. 284 „Dėl baltojo cukraus gamybos kvotos nustatymo“ pakeitimo“ 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo 4 straipsnio 1 daliai (2000 m. gegužės 18 d. redakcija), 2 daliai (1999 m. liepos 8 d. redakcija)“, Valstybės žinios, 2006, nr. 62-2283.
• Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas, Valstybės žinios, 2002, nr. 57-2297.
• Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa, Valstybės žinios, 2002, nr. 10-355.
• Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa, Valstybės žinios, 2009, nr. 60-2346.
• Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Valstybės žinios, 1997, nr. 98-2478.
• Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Valstybės žinios, 2000, nr. 41-1162.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. nr. 475 įsakymas nr. 475 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2001, nr. 78-2734.
• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planas, Valstybės žinios, 2003, nr. 2-60.
• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Valstybės žinios, 1991, nr. 23-593.
• Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Valstybės žinios, 1999, nr. 60-1945.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 29 d. nutarimo nr. 822 „Dėl Mokymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybės žinios, 2008, nr. 83-3311.
• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje nr. I575-19/2009, Valstybės žinios, 2009, nr. 40-1512.
• Mokymo licencijos, Švietimo ir mokslo ministerijos Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS), Smm.lt [žiūrėta 2009 m. birželio 5 d.].
• Pagrindinio profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, Valstybės žinios, 2006, nr. 8-302.
• Pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas, Valstybės žinios, 2009, nr. 6-181.
• Pranevičienė, Birutė, Kvaziteismai administracijos kontrolės sistemoje, Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003.
• Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodika, Valstybės žinios, 2008, nr. 143-5709.
• Profesinio rengimo sistema Lietuvoje 2007 m. (bendrasis pranešimas), parengta pagal Europos profesinio mokymo plėtotės centro (CEDEFOP) nacionalinių pranešimų struktūrą, Vilnius: Profesinio mokymo metodikos centras, 2008.
• Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, Valstybės žinios, 2003, nr. 23-975.
• Šedbaras, Stasys, Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje, Vilnius: Justitia, 2006.
• Ugdymo programų akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarkos aprašas, Valstybės žinios, 2004, nr. 39-1283.
• Valstybinės profesinio mokymo įstaigos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS), Smm.lt [žiūrėta 2009 m. birželio 5 d.].
• Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos (kovos su korupcija) programos įgyvendinimo 2006–2007 m. priemonių planas, [žiūrėta 2009 m. gegužės 26 d.].

The Administrative Legal Regulation of the Right to Implement Formal Vocational Education and Training (the Anti-Corruption Aspect)

Summary. During an economic crisis, increased competition in the market, declining manufacturing, and increased unemployment may encourage some entities to claim allocation of equipment and personnel for vocational education and training in an attempt to enter into or strengthen their position in the vocational education and training services market. They may use various means, including lobbying or even corrupt methods to acquire the right to provide such services and thus claim national budget funds or resources of the National Employment Fund. Formal vocational education and training may be exercised only with an appropriate license. The process of granting of these licenses should be regulated effectively. Procedures should be transparent, evaluation criteria should be well-defined, the indicators — measurable, and the evaluation — reliable and valid. The following issues were tackled in this study. Firstly, the authors analyzed the anti-corruption aspect of administrative legal regulation of the right to carry out formal vocational education and training. Secondly, we argued that the lack of ongoing anti-corruption evaluation of the administrative legal regulation and gaps in regulation constitute the preconditions for the rise of corruption. Thirdly, the study presents recommendations for the development of regulation and reducing of the risk of corruption.

Formal vocational education is an activity licensed under legal acts, and therefore falls in the area of corruption risk. The legal acts regulating this area should be evaluated from the perspective of anti-corruption. There is no public information concerning such ongoing anti-corruption evaluation. Anti-corruption evaluation is not exercised or, if exercised, is not effective because deficiencies in applicable legal acts underlie this corruption. The article uses documentary analysis, systemic and comparative analysis. These methods allow us to conclude that the applicable legal acts establish only general (not specific) requirements for the providers of vocational education and training. Their ability to implement formal vocational education and training programs may be unreliable or unfounded, because evaluation is based on the subjective personal opinion of an expert. There is no foreseen liability of the experts carrying out the assessment for decisions they make. The assessment process and the procedures themselves are neither public nor transparent. Besides, legal administrative regulation does not foresee remedies with effective anti-corruption capacity: reconsideration, review or process control mechanisms. The licensing rules foresee a mechanism for the observation of licensed activity already underway. However, the conditions defined for the suspension of a license or its withdrawal are inadequate.

Regulation concerned with anti-corruption assessment does not include executives of institutions outside of the public administrative sector and executives of institutions functioning in the lower levels of corruption risk. This area of regulation, therefore, requires substantial improvement. The article provides specific proposals for improvements to administrative legal regulation that would ensure transparent procedures, precise evaluation criteria, and reliable and valid assessment during the entire licensing process.

Keywords: administrative legal regulation, anti-corruption assessment, formal vocational education and training.