Tokio pobūdžio klausimų kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus buvo užduota ir Seimo frakcijų posėdžiuose. Kandidatai atsakė į tuos klausimus gana aptakiai, laikydamiesi „aukso vidurio“, – taip, kad politikai neturėtų pagrindo jiems prikišti drąsos eiti prieš būsimą hipotetinę Teismo daugumą stokos, ir kartu taip, kad nesusikompromituotų prieš teisininkų profesinę bendruomenę sudarę (žinoma, klaidingą!) įspūdį, kad nesuvokia, jog konstitucinė jurisprudencija auginama byla po bylos, o oficialioji konstitucinė doktrina plėtojama ją reinterpretuojant jos pačios pagrindu Per kiek daugiau nei vienerius šios sudėties Teismo metus atskirųjų nuomonių tikrai nepadaugėjo, o trys nauji teisėjai kol kas išvis nepareiškė atskirųjų nuomonių. Nuo 2011 m. rotacijos iki šiol buvo pareikštos tik keturios atskirosios nuomonės: viena teisėjos Ramutės Ruškytės, trys – teisėjo Egidijaus Šileikio (iš jų viena, paskutinė, byloje, kurioje jis pats buvo pranešėjas). Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjos Ramutės Ruškytės atskiroji nuomonė dėl Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, 2011; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio atskiroji nuomonė dėl Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimo, 2011; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio atskiroji nuomonė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, 2012. Taip pat žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2012; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio atskiroji nuomonė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimo, 2012. Taip pat žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo kai kurių nuostatų, kuriomis reguliuojami su rinkimų užstato sumokėjimu, kandidatų deklaracijų pateikimu, rinkimų slenksčio pasiekimu, sutarties su politinės kampanijos iždininku sudarymu ir valstybės biudžeto lėšų politinėms partijoms paskirstymu susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2012. .
Tačiau toks kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus klausinėjimo kryptingumas (ypač turint galvoje, kad jis buvo kur kas mažiau būdingas teisėjų rotacijai 2008 m. ir, atrodo, visai nebuvo būdingas iki tol), kai oficialiosios konstitucinės doktrinos koregavimo ir teisėjo nesutikimo su Teismo daugumos pozicija problematika priskiriama „pasiryžimo ir valios“ sričiai, savaip apnuogina svarbų su teise susijusio viešojo diskurso aspektą: politinis isteblišmentas konstitucinės jurisprudencijos raidą vis mažiau vertina kaip nuoseklų, autopoietinį, teisinės logikos diktuojamą procesą ir vis labiau – kaip valios apraišką ir rezultatą. Tai nerimą kelianti tendencija. Darant prielaidą, kad Seimas yra visuomenės atspindys, susirūpinimas, kurį ji kelia, turėtų būti dar didesnis.