• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

Iš Rytprūsių kilęs ir Tukume (Kuršas) dirbtuvę turėjęs meistras Theodoras Tiedemannas 1804 m. pastatė 6 registrų Kaimelio (Kidulių seniūnija) bažnyčios vargonus1. Galbūt remiantis prospekto ir medinių vamzdžių panašumu į Kaimelio vargonus, Pašušvio bažnyčios 10 balsų instrumentą taip pat būtų galima priskirti Th. Tiedemannui2? Tikriausiai iš Kuršo atvykęs vargonų meistras ir mechanikas Feliksas Gimbutas 1820 m. padarė vargonus Šiaulių bažnyčioje3.

1826 m. Dotnuvos (buv. bernardinų vienuolyno) bažnyčioje vargonus pastatė brolis bernardinas Modestas Mikniewiczius (Michniewicz)4. Tikriausiai šis meistras 1826–1827 m. remontavo Gardino bernardinų bažnyčios vargonus (minimas kaip brolis Modestas)5.

Galbūt su Rygos vargonų meistru Johannu Christophu Christienu sietini Žeimelio katalikų bažnyčios vargonai, sukurti ~1830 m.6

Kaip matyti, XVIII a. II pusėje – XIX a. pradžioje Lietuvoje daugiausia vargonų sukūrė Vilniuje gyvenę vargonų meistrai, iš jų darbų pasimokę provincijos amatininkai, kiek mažiau – konkretiems užsakymams atvykę kitų šalių vargondirbiai. Vis dėlto Vilniaus vargondirbių ir vietinių Lietuvos provincijos amatininkų darbai tarpusavyje yra labai panašūs, o atvykėlių meistrų kūriniai išsiskiria šiame bendrame Lietuvos vargonų „peizaže“. Tačiau tiek vienų, tiek kitų meistrų kūriniai sudaro svarbią mūsų šalies vargonų istorijos puslapį ir yra vertinga vargonų paveldo dalis.

 
  1. 1 Įrašas vargonų oro skirstymo dėžės viduje: An[n]o 1804 den [z]8ten Septemb. ist/ diese Orgel von den Orgelbauer/ Theodor. Tiedemann. ververtiget worden/ in Kau[ij]melshen Paalö.
  2. 2 Pašušvio bažnyčioje vargonai pastatyti 1802 m. už kun. Dionizo Straševičiaus lėšas – 300 muštų talerių (Pašušvio bažnyčios vargonų byla, Kultūros paveldo centro Dailės paveldo instituto archyvas).
  3. 3 Mindaugo Paknio informacija (M. Brensztejn, Biblioteka Narodowa, II 10648, t. 2, l. 223).
  4. 4 Įrašas vargonų viduje, oro skirstymo dėžėje. Tai vieni paskutiniųjų vėlyvojo baroko vargonų Lietuvoje (prospektas klasicistinis).
  5. 5 Žr. Marcin Zgliński, „Budownictwo organowe na terenie dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego do około 1850 roku w świetle najnowszych badań”, s. 93.
  6. 6 Šių vargonų autorystės priskyrimas meistrui J. Ch. Christienui grindžiamas reto tipo prospekto panašumais.

Šaltiniai ir literatūra

  • 1716 m. „Organ reparował Pan Oreneusz [? Ireneusz?] Guldynski z Kurlandyi, za co wypłacono Tynf. 4300 [? ar 4500]”, Biblioteka Uniwersytetu Jagiellońskiego, f. 85v.
  • Alsėdžių bažnyčios 1764–1858 m. išlaidos, Alsėdžių parapinės bažnyčios archyvas, lapai nenumeruoti.
  • Alsėdžių bažnyčios 1806 m. vizitacija, LVIA, f. 669, ap. 2, b. 221, l. 578.
  • Balaišytė, Lina, „Drožėjai XVIII a. Vilniaus bendruomenėje“, Menotyra, 1999, nr. 4, p. 14–18.
  • Biblioteka Uniwersytetu Jagiellońskiego, f. 135v.
  • Bielinis, Jonas (sud.), Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
  • Chronologia erectionis et fundatiotis conventus et custodiae Vilnensis ADS: Franciscum ordinis minorum de de observantia ex varijs vetustissimis condicibus ac monumentis Patrum Nostrum diligenter collecta conscriptaque per A. R. P. Thomam Digon praedicatorem generalem Patrem provinciae ac ahronologum sub officio A. V. P. Stephani Romanowicz custodis ac gvardiani Vilnen: Anno Dni 1668 | Paminklų restauravimo ir projektavimo institutas, Vilniaus bernardinų vienuolyno archyvo kronikos, fotokopija, t. 5, p. 268–274.
  • Computa Conventus Bialynicensis Perceptarum quod Expensarum ad 1748, LVIA, f. 604, ap. 1, b. 4360, l. 118.
  • Čaplinskas, Antanas Rimvydas, Vilniaus gatvių istorija: valdovų kelias, kn. 1: Rūdninkų gatvė, Vilnius: Charibdė, 2001.
  • Drėma, Vladas, Vilniaus Šv. Jono bažnyčia, Vilnius: R. Paknio leidykla, 1997.
  • Galicz, Jan, „O organach w Wilnie”, Ruch muzyczny, 1861, nr 8, s. 117–122; nr 9, s. 129–132.
  • Gołos, Jerzy; Ewa Smulikowska, Polskie organy i muzyka organowa, Warszawa: Pax, 1972.
  • Gučas, Rimantas, Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčios vargonai, mašinraštis, Vilnius, 2001.
  • Janca, Jan, Tübingen, rankraštis.
  • Kałamajska-Saeed, Maria, „Losy wyposażenia kościoła Jezuitów w Połocku”, Rocznik Historii Sztuki, 1988, t. 17, s. 131–147.
  • Kalinauskaitė, Danutė; Vida Urbonavičiūtė (sud.), Baroko dailė Lietuvoje, Vilnius: Baltos lankos, 1996.
  • Kaveckas, Konradas, „Vargonai Lietuvoje“, Muzikos barai, 1938, nr. 3, p. 65–69.
  • Kretingos liuteronų bažnyčios vargonininko Miko Pipiro informacija, 2001.
  • Kurtuvėnų bažnyčios 1806 m. vizitacija, LVIA, f. 669, ap. 2, b. 221, l. 446–446v.
  • Kurtuvėnų bažnyčios 1806 m. vizitacija, LVIA, f. 669, ap. 2, b. 221, l. 446.
  • Linkuvos bažnyčios dokumentai, MAB RS, f. 42, b. 13, l. 82–83.
  • Łyjak, Wiktor Zygmunt, „Organy na obszarze diecezji sejneńskiej w świetle źródeł archiwalnych” | Wojciech Boberski, Małgorzata Omilanowska (opr.), Litwa i Polska: dziedzictwo sztuki sakralnej, Warszawa: DiG, 2004.
  • Łopaciński, Euzebiusz Marian Jan Stanisław, „Wiadomości o artystach Wilna i ziem okolicznych” | Prace i Materiały Sprawozdawcze Sekcji Historii Sztuki Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie, t. 3, Wilno: nakł. Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie, 1938–1939, s. 319–334.
  • Łopaciński, Euzebiusz Marian Jan Stanisław, Materiały do dziejów rzemiosła artystycznego w Wielkim Księstwie Litewskim (XV–XIX w.), Warszawa: Wydawnictwo Państwowego Instytutu Historii Sztuki i Inwentaryzacji Zabytków, 1946.
  • LVIA, f. 1008, ap. 1, b. 65.
  • LVIA, f. 1218, ap. 1, b. 14.
  • LVIA, f. 1218, f. 458, ap. 1, b. 143.
  • LVIA, f. 1218, f. 458, ap. 1, b. 147.
  • LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 375.
  • LVIA, f. 218, ap. 1, b. 20.
  • M. Brensztejn, Biblioteka Narodowa, II 10648, t. 2, l. 223.
  • MAB RS, f. 18, b. 181.
  • Miller, Antoni, Teatr polski i muzyka na Litwie jako strażnice kultury Zachodu (1745–1865): studjum z dziejów kultury polskiej, Wilno: Wyd. im. Stanisława i Tekli z hr. Borchów Łopacińskich, 1936.
  • Morelowski, Marian, Papiery Mariana Morelowskiego z lat 1944–1963, t. XXI: Materiały do dziejów artystycznych kościołów katolickich w Wilnie, mašinraštis, Biblioteka Ossolineum Vroclave, sign. 14836 III.
  • Morelowski, Marjan, „Snycerz Gedowski, mistrz Casparini i organy grupy wileńskiej XVIII w.” | Prace i Materiały Sprawozdawcze Sekcji Historii Sztuki TPN w Wilnie, t. 3, Wilno, 1938–1939, s. 308–317.
  • Olesen, Ole, ”Daniel Wroblewsky – Attest fra pastor I. Pastenaci 1769”, Kulturhotel.dk, 2006.
  • Olesen, Ole, ”Daniel Wroblewskys lærekontrakt 1762”, Kulturhotel.dk, 2006.
  • Olesen, Ole, ”Johann Christoph Ungefug (o. 1725-1788)”, Kulturhotel.dk, 2006.
  • Paknys, Mindaugas, „Vargonų meistrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, Menotyra, 2001, nr. 2, p. 52–61.
  • Povilionis, Girėnas, „Klasicizmo determinacijos problema Lietuvos vargonų kultūroje“ | Rasa Butvilaitė, Vidmantas Jankauskas (sud.), Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 32: Laurynas Gucevičius ir jo epocha, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004, p. 155–163.
  • Povilionis, Girėnas, „Lietuvos barokinių vargonų vieta Europos vargonų kontekste“ | Neringa Markauskaitė (sud.), Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 30: Istorinis naratyvas: problemos ir tyrinėjimai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003, p. 63–86.
  • Povilionis, Girėnas, „XVIII a. antros pusės Vilniaus vargonų statybos mokyklos meistrų vargonų prospektai: kompiliuota ar originalu?“ | Marius Iršėnas, Gabija Surdokaitė (sud.), Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 35: Pirmavaizdis ir kartotė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004, p. 153–166.
  • Povilionis, Girėnas, „XVIII a. II pusės Vilniaus vargonadarių mokyklos vargonų prospektai“, Menotyra, 2005, nr. 2, p. 23–29.
  • Povilionis, Girėnas, „XVIII a. Vilniaus meistrų vargonų prospektų projektai“ | Marius Iršėnas (sud.), Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 39, Kūrinys, menininkas, erdvė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, p. 35–44.
  • Renkewitz, Werner; Jan Janca, Geschichte der Orgelbaukunst in Ost- und West-Preussen 1633 bis 1944, Bd. 1, Würzburg: Weidlich, 1984.
  • Schaefer, Marc; Johann Andreas Silbermann, Das Silbermann-Archiv: der handschriftliche Nachlass des Orgelmachers Johann Andreas Silbermann (1712–1783), Winterthur (Schweiz): Amadeus, 1994.
  • Smulikowska, Ewa, Prospekty organowe w dawnej Polsce, Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1989.
  • Spis mieszkańców Grodna z 1794 r. | Andrzej Woltanowski, Jerzy Urwanowicz (opr.), Grodno w XVIII wieku: miasto i ludność, Białystok: Instytut Historii Filia UW, 1997.
  • Šv. Jokūbo bažnyčia, Vilnius: LTSR kultūros ministerijos Paminklų restauravimo institutas, 1975.
  • Švėkšnos parapijos dokumentai, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 456, l. 245v, 246v.
  • Tytuvėnų bažnyčios 1821 m. vizitacija, LVIA, f. 669, ap. 2, b. 224, lapai nenumeruoti.
  • Tytuvėnų bažnyčios 1827 m. vizitacija, LVIA, f. 669, ap. 2, b. 228, l. 113.
  • Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kronika, LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 59, l. 201v. (pagal l. 173 (dab. l. 143), 17?? m. dokumento nuorašas padarytas 1882 m.).
  • Trimonienė, Regina, „Iš Šiaulių aristokratijos gyvenimo: Nagurskių giminė“, Šiaurės Lietuva, 1994, t. 2.
  • Troškūnų bažnyčios ir vienuolyno istorija, MAB RS, f. 43, b. 18593, l. 2v.
  • Ulbrich, Anton, Geschichte Der Bildhauerkunst in Ostpreußen vom Angang des 16. bis in die 2. Hälfte des 19. Jahrhunderts, 2 Bde., Königsberg: Gräfe und Unzer, 1926–1929.
  • Urbanavičius, Agnius, Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 m., Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005.
  • Vogel, Beniamin; Stefan Sutkowski, Historia Muzyki Polskiej, t. 10: Fortepian polski: budownictwo fortepianów na ziemiach polskich od poł. XVIII w. do II wojny światowej, Warszawa, 1995.
  • Vogel, Harald; Reinhard Ruge, Robert Noah, Martin Stromann, Orgellandschaft Ostfriesland, Norden: Soltau-Kurier, 1995.
  • VUB RS, f. 4, A–3871 (Kristinos Makowskos išrašas).
  • VUB RS, f. 4, b. 2502, l. 3v, 14v.
  • Zgliński, Marcin, „Budownictwo organowe na terenie dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego do około 1850 roku w świetle najnowszych badań”, Muzyka, 2003, t. 3, nr 48, s. 65–98.
  • Zgliński, Marcin, „Organy i prospekty organowe w Księstwie Kurliandzkim i Inflantach Polskich” | Wojciech Boberski, Małgorzata Omilanowska (opr.), Litwa i Polska: dziedzictwo sztuki sakralnej, Warszawa: DiG, 2004.
  • Zgliński, Marcin, „Prospekty organowe na terenie Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVIII w.” | Jan K. Ostrowski (opr.), Sztuka kresów wschodnich, t. 2, Kraków: Text, 1996, s. 385–396.
  • Zgliński, Marcin, Sources and Materials to the History of Organ Building on the Area of the Former Grand Duchy of Lithuania, Duchy of Kurland and Latgalia, Warszawa, 1999.
  • Žilevičius, Juozas, „Vargonų statyba Lietuvoje“ | Pranas Čepėnas (sud.), Lietuvių enciklopedija, t. 33: Valeikienė – Vienne, Boston (MA): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965, p. 131.
 

Late Baroque Organ-Building in Lithuania: Masters’ Origin and Spread of the Craft

  • Bibliographic Description: Girėnas Povilionis, „Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida“, @eitis (lt), 2020, t. 1 478, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Girėnas Povilionis, „Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida“, Menotyra, 2006, t. 43, nr. 2, p. 1–8, ISSN 1392-1002.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus dailės akademija.

Summary. The numerous surviving late baroque organs in Lithuania come from the period of the late 18 – early 19 c. Most of them were made by organ-builders who lived in Vilnius and by Lithuanian masters related to them. However, in the Lithuanian late baroque organ-building art there were also many masters from other countries. A numerous group of masters lived and worked in Vilnius the the 2nd half of the 18 c. Most of them came from Germany and Prussia, settled in Vilnius and left a rich succession of followers. Their original work spread in all the Great Duchy of Lithuania and over its borders. Today the heritage of these masters is defined as a separate and significant school of Vilnius Late Baroque organ-building. The article provides historical, historiographical sources and the material of new scientific studies on organ masters who worked in Lithuania in the 18th and first half of the 19th c. Their biographies and the spread of their creations are presented. The masters’ origin and migration, their stay in Vilnius and relations to organ-builders from other counties is analyzed. The originality of their heritage is analyzed and characterized as an independent Vilnius organ-building school.

Keywords: organs in Lithuania, Late Baroque, Vilnius school of organ-building, masters, Königsberg, Courland.

 
Rašoma prisijungus
Grįžti
Viršutinė Apatinė