Straipsnis XX a. pirmosios pusės psichologijos vadovėliai bendrojo lavinimo mokykloms lietuvių kalba

Duomenys apie kitus ikikarinius psichologijos vadovėlius bendrojo lavinimo mokykloms

L.Duoblienė Žr. Lilija Duoblienė, „Filosofijos propedeutika tarpukario Lietuvos skirtingų tipų mokyklose“, p. 146. teigia, kad „spaudoje taip pat minima A. Busilo „Psichologija“, nors archyvų medžiagoje šis vadovėlis neminimas“. Gali būti, kad spaudos informacija buvo susijusi su jau aptartais A. Busilo „Psichologijos etiudais“. Kita vertus, vidurinių mokyklų reformos kontekste 1937 m. pedagogų profesinėje spaudoje vyko diskusija apie psichologijos dėstymo tikslus. Iš jų matyti, kad tuo metu buvo juntamas ir naujo psichologijos vadovėlio poreikis Žr. Antanas Maceina, „Filosofijos propedeutikos programa: pozityvinė dalis“, p. 457. . Tikėtina, kad jis buvo pradėtas rengti, o gal ir parengtas A. Busilo ar (ir) kitų autorių. Tačiau šiuo metu jis Lietuvos psichologijos istorijos kontekste nežinomas.

Pedagogas Antanas Busilas (1889–1951) Žr. „Antanas Busilas“, 2003. , kaip teigia jo biografiją tyrinėjęs P. Juozapavičius, buvo „daugelio mokyklinių vadovėlių iniciatorius ir jų bendraautoris. Jo parašytus vadovėlius-knygas galima skaityti dešimtimis“ Pranas Juozapavičius, „A. Busilas“, p. 5. . Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas (NBDB) šiuo metu atspindi 85 A. Busilo publikacijas (knygas, straipsnius), tačiau duomenų apie šio autoriaus psichologijos vadovėlį jame nėra.

Pokarinis Boriso Teplovo vadovėlis

XX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje pradėta Lietuvos švietimo reforma nebuvo iki galo įgyvendinta. 1940 m. ir vėliau sovietinės Rusijos bei fašistinės Vokietijos okupacinės valdžios Lietuvoje radikaliai keitė bendrojo lavinimo mokyklų programas, siekdamos įdiegti savą ideologiją. Tačiau nėra duomenų, kad nauji psichologijos vadovėliai lietuvių kalba būtų pasirodę prieš pat II pasaulinį karą, jam vykstant ar tuojau po jo. Nėra išsamiau tyrinėtas ir psichologijos mokymas mokyklose pirmosios sovietinės, nacių okupacijos laikotarpiu ir pirmaisiais metais po II pasaulinio karo.

1940 m. pasirodė okupacinės valdžios leidinys „Vidurinių mokyklų programos 1940–1941 m. m.“, kuriame pateikiamos naujos pagrindinių dalykų mokymo programos. Filosofijos ir psichologijos tarp jų nėra. Prie kiekvieno paminėto dalyko parašyta, ar galima naudotis senaisiais vadovėliais, ar tik tais, kurie „tuojau išeis iš spaudos“ (pvz., istorijos); taip pat nurodoma, jog „visiems kitiems dalykams laikinai leidžiama naudotis esamais vadovėliais, prisiderinant prie naujo mokslo plano bei programų ir LTSR dvasios“ Vidurinių mokyklų programos 1940–1941 m. m., p. 6. .

Galimai prisidengiant šiuo ar kitais panašiais potvarkiais, S. Gudelio ir V. Karvelio Žr. Steponas Gudelis, Vytautas Karvelis, „Arkivyskupo prof. dr. Mečislovo Reinio darbai Lietuvos psichologijos baruose“, 1995/1996. duomenimis, net ir po II pasaulinio karo dar kurį laiką naudotas M. Reinio verstas G. Čelpanovo psichologijos vadovėlis. Tokiu būdu nelegaliai iš dalies buvo tęsiama nepriklausomos Lietuvos psichologijos mokymo tradicija. Žinoma, tokia situacija sovietinės okupacijos sąlygomis negalėjo būti ilgai toleruojama.

1947 m. į lietuvių kalbą buvo išverstas ir išleistas B. Teplovo vadovėlis „Psichologija“ (žr. 3 pav.). Jo pasirodymas sudarė sąlygas mokyti psichologijos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Pagal jį psichologijos mokyta XX a. 5–6 dešimtmečiais, iki ilgam uždraudžiant psichologijos pamokas mokyklose ir kitaip ją suvaržant. Todėl šio vadovėlio lietuviškas leidimas iš dalies gali būti laikomas ikikarinės tradicijos dėstyti psichologiją Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose tąsa. Vadovėlio vertėjas į lietuvių kalbą jo metrikoje nenurodomas, tačiau žinoma, jog tai – psichologas Alfonsas Gučas Žr. Eglė Rimkutė, „Šimtas metų Lietuvos psichologų ugdytojui prof. A. Gučui“, p. 103. . Strateginis tikslas, paskatinęs A. Gučą imtis šio darbo, E. Rimkutės žodžiais tariant, buvo siekis „neleisti sunykti prieš karą pasirodžiusiems gležniems psichologijos daigams“ Ten pat, p. 102. .

Be abejo, čia būtina pabrėžti, kad psichologijos mokymo, o ir šio mokslo apskritai situacija Lietuvoje aptariamu laikotarpiu buvo imperatyviai reguliuojama ir absoliučiai priklausė nuo Sovietų Sąjungos centrinės valdžios. Šiuo atveju vertėjas neturėjo galimybės rinktis kitokios ideologinės pozicijos ir turinio vadovėlio; alternatyva tebuvo neturėti apskritai jokio lietuviško psichologijos vadovėlio.

B. Teplovo psichologijos vadovėlis vidurinėms mokykloms išleistas 1946 m. Maskvoje ir I. E. Tolstych Žr. И. Э. Толстых, «К вопросу о преподавании психологии в школе: исторический анализ», 2010. vertinamas kaip populiariausias tarp keleto tokios pat paskirties rusiškų psichologijos vadovėlių jos išskiriamu 1946–1970 m. laikotarpiu. Šio vadovėlio 1946 m. leidimą I. E. Tolstych Žr. ten pat. apibūdina kaip pateikiantį „gana išsamų bendrosios psichologijos kursą 9 klasės mokiniams“. Šios autorės nuomone, nors „kurso turinys gana sunkus, gausios iliustracijos ir literatūriniai pavyzdžiai padeda suprasti dalyko esmę“ Ten pat, с. 5. .

Vadovėlyje iliustracijų išties gausu (44 piešiniai). Jos įvairesnės nei anksčiau leistuose vadovėliuose, pvz., skyriuje „Jausmai“ yra 6 paveikslėliai, vaizduojantys įvairias emocijas perteikiančius aktorius. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikta apytikriai po 20 kartojimo klausimų. Tačiau psichologijos sąvokų žodynėlio ir papildomos literatūros sąrašo šio vadovėlio lietuviškame leidime nėra.

Viena vertus, lyginant B. Teplovo vadovėlį su anksčiau aptartaisiais, krinta į akis tiek paviršutiniškas, tiek ir giluminis jo politizavimas bei ideologizavimas. Kaip to meto vadovėliuose buvo įprasta, jame daug Markso, Engelso, Lenino, Stalino ir kitų sovietinės santvarkos ideologų citatų. Teiginiams iliustruoti neretai pasitelkiami pavyzdžiai iš šių asmenybių gyvenimo, vaizduojantys jas itin pozityviai, siekiant tokiu būdu formuoti besimokančiųjų nuomonę. Prie šio santykinai laikytino paviršutinišku ideologizavimo galima priskirti ir gausius pavyzdžius iš rusų literatūros (A. Puškino, L. Tolstojaus, M. Šolochovo, M. Gorkio ir kt.). Vadovėlyje vengiama minėti ne rusų mokslininkų pavardes, bene vienintelę išimtį sudaro Antikos mąstytojai. Giluminiam ideologizavimui priskirtinas aplinkos poveikio sureikšminimas („jokia psichinė savybė negali būti įgimta“ Borisas Michailovičius Teplovas, Psichologija: vadovėlis vidurinėms mokykloms, p. 201. ); radikalus materializmo propagavimas („Vienintelis mokslinis supratimas yra materialistinis“ Ten pat, p. 3. ), lemiantis psichologijos žinių selektyvų pateikimą ir interpretavimą ir t. t.

Kita vertus, vadovėliui vis dėlto dar buvo galima prikišti priklausomybę nuo „netarybinės“ psichologijos įtakos. Įsigalint stalinizmui, 1950 ir 1951 m. Maskvoje įvyko SSSR mokslų akademijos ir SSSR medicinos mokslų akademijos „Pavlovo sesijos“, kurių metu radikaliai pasisakyta prieš Vakarų įtaką sovietinei fiziologijai ir psichiatrijai bei raginta moksle vadovautis „didžiomis I. Pavlovo idėjomis“ Борис Михайлович Теплов (ред.), Вопросы школьного курса психологии в свете учения И. П. Павлова, 1951. . Vienas iš šių sesijų rezultatų – „keletui dešimtmečių sustabdyta genetikos, fiziologijos, psichologijos, psichiatrijos raida“ Юрий Сергеевич Савенко, «60-летие Павловской сессий 1951 г.», 2011. . Atsižvelgdamas į sesijų nutarimus, B. Teplovas 1951 m. vadovėlį perrašė. Atnaujintas B. Teplovo vadovėlis nebebuvo išverstas į lietuvių kalbą. Tikslintinais duomenimis, psichologija kaip mokomasis dalykas iš Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų XX a. 6-ajame dešimtmetyje buvo pašalinta ir grąžinta tik 1990 m., atkūrus Nepriklausomybę. Tai jau laikytina visiškai naujo etapo pradžia.

Baigiamosios pastabos

Kaip matyti iš straipsnyje apžvelgtų vadovėlių turinio, XX a. pirmosios pusės Lietuvos mokyklose dėstytoms žinioms įvardyti tinka bendrosios psichologijos platusis apibrėžimas – tai psichologijos visuma, jos teorijos, atradimai ir principai, pateikiami įvadiniame tekste Žr. Arthur S. Reber, Dictionary of Psychology, 1985. . Taip pat yra tinkamas ir psichologijos propedeutikos terminas.

Baigiant šį straipsnį galima konstatuoti, kad XX a. pirmosios pusės psichologijos vadovėliai lietuvių kalba dar tyrinėtini įvairiais aspektais. Žinios apie vadovėlius bei jų autorius, šių santykį su Lietuvos psichologija ir indėlį į ją dar yra fragmentiškos. Pažymėtina, jog čia pristatytas tyrimas negali būti laikomas baigtiniu. Dėl II pasaulinio karo ir okupacijų Lietuvos švietimo sistema XX a. 5-ajame dešimtmetyje patyrė didelių sukrėtimų, daugelis pradėtų darbų neteko tęstinumo.

Spausdinti leidiniai, rankraščiai ir archyviniai dokumentai daugeliu atvejų neišliko arba tapo sunkiai prieinami: atsidūrė privačiose kolekcijose, prarastos žinios apie jų kilmę ir tapatybę, duomenys apie juos neatsispindi bibliografiniuose šaltiniuose ir pan. Nemaža dalis išlikusių ir identifikuotų dokumentų kol kas nėra išsamiai ištyrinėti. Reikia paminėti ir išeivijos archyvus bei kitus išteklius užsienyje, kurie gali būti labai svarbūs gilinantis į nagrinėjamas problemas.

Išvados

XX a. pirmojoje pusėje Rusijos imperijos, o kartu ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose psichologija buvo dėstoma kaip filosofijos propedeutikos dalis. Tai lėmė atitinkamos paskirties psichologijos vadovėlių lietuvių kalba poreikį, kuris itin išryškėjo 1918 m., Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę. Šį poreikį atspindėjo pedagogų profesinėje spaudoje pradėti publikuoti psichologijos konspektai: 1919 m., parengti P. Dovydaičio, 1921 m. – A. Busilo ir kt.

Pirmieji psichologijos vadovėliai lietuvių kalba išleisti 1921 ir 1922 m. Dviejų vertėjų, Mečislovo Reinio ir Juozo Gedmino, beveik tuo pačiu metu nepriklausomai buvo išverstas ir publikuotas Georgijaus Čelpanovo „Psichologijos vadovėlis“. Tai Rusijoje buvusi populiari, net 16 leidimų sulaukusi mokymo priemonė. Hipotetinės priežastys, lėmusios šio vadovėlio pasirinkimą, sietinos su to meto Lietuvos švietimo sistemos ypatumais, taip pat vertėjų asmeninėmis preferencijomis.

1921 m. (pakartotinai – 1923 m.) išėjęs filosofijos daktaro vyskupo M. Reinio „laisvai verstas“ G. Čelpanovo vadovėlis laikomas populiariausiu Lietuvoje aptariamu laikotarpiu. Šis vertėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos kultūrinį kontekstą, vadovėlį adaptavo, papildė rekomenduojamų skaitinių sąrašu ir psichologijos terminų žodynėliu, rūpindamasis jo prieinamumu (mažesne kaina), atsisakė dalies iliustracijų. 1922 m. išleistas J. Gedmino išverstas vadovėlis, nenutolstantis nuo originalo ir su visomis jo iliustracijomis, yra mažiau žinomas.

1947 m. išleistas Alfonso Gučo išverstas B. Teplovo vadovėlis vidurinėms mokykloms „Psichologija“ (originalas – 1946 m.). Jo pasirodymas sudarė sąlygas tęsti prieškarinę Lietuvos tradiciją – mokyti psichologijos mokyklose. Tačiau vadovėliui buvo būdingas psichologijos ideologizavimas, lemiantis jos žinių selektyvų pateikimą ir interpretavimą. Vertėjas šiuo laikotarpiu neturėjo galimybės rinktis kitokios ideologinės pozicijos ir turinio vadovėlio.

XX a. pirmosios pusės psichologijos vadovėlių lietuvių kalba chronologiją iš esmės lėmė istorinės ir politinės aplinkybės. Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje, lietuviškų psichologijos vadovėlių nebuvo parengta. Netrukus, kai 1918-aisiais buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė, pasirodė pirmieji psichologijos vadovėliai lietuvių kalba, oficialiai naudoti bendrojo lavinimo mokyklose bent iki 1940 metų. Sovietų okupacijos laikotarpiu, 1947 m., išleistas pasikeitusiai ideologinei aplinkai pritaikytas vadovėlis.

Tai, kad visi lietuviški XX a. pirmosios pusės psichologijos vadovėliai buvo versti iš rusų kalbos, taip pat pirmiausia sietina su istorinėmis aplinkybėmis. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šalies švietimo sistema dar kurį laiką rėmėsi principais, įdiegtais esant carinės Rusijos sudėtyje. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, psichologijos mokymo, o ir šio mokslo apskritai situacija priklausė nuo centrinės valdžios reguliavimo: politizavimo, imperatyviai propaguoto materializmo, ypač sureikšminto kai kurių rusų mokslininkų vaidmens ir pan.

Literatūra

• „Adomas Jakštas“ | Zenonas Rokus Rudzikas, Stasys Vaitekūnas (sud.), Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 8: Imhot – Junusas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, p. 483.
• „Antanas Busilas“ | Zenonas Rokus Rudzikas, Stasys Vaitekūnas (sud.), Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 3: Beketeriai – Chakasai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 656.
• „Antanas Busilas“, Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas (NBDB), Libis.lt [žiūrėta 2015 m. lapkričio 3 d.].
• Byford, Andy, “Psychology at High School in Late Imperial Russia (1881–1917)” [Psichologija vėlyvojo laikotarpio (1881–1917) Rusijos imperijos vidurinėse mokyklose], History of Education Quarterly, 2008, vol. 48, no. 2, pp. 265–297.
• Busilas, Antanas, „Psichologijos etiudai“, Mokykla ir gyvenimas, 1921, nr. 6/7, p. 10–14; nr. 8/9, p. 17–19; nr. 10/11, p. 1–4; nr. 12, p. 1–7.
• Busilas, Antanas, „Psichologijos etiudai“, Mokykla ir gyvenimas, 1922, nr. 1 (16), p. 15–19.
• Butkienė, Ona Giedrutė, „Mečislovo Reinio indėlis į Lietuvos pedagoginę psichologiją“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2004, t. 24, p. 465–483.
• Čelpanovas, Georgijus, Psichologijos vadovėlis, 2-asis leidimas, vertė Mečislovas Reinys, Kaunas, Vilnius: Švyturys, 1923.
• Čelpanovas, Georgijus, Psichologijos vadovėlis, vertė Mečislovas Reinys, Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1921.
• Čelpanovas, Georgijus, Psichologijos vadovėlis: mokykloms ir savamoksliams, vertė Juozas Gedminas iš 12-ojo leidimo, Kaunas: Varpas, 1922.
• Čelpanovs, Georgijs, Psiholoģija [Psichologija], Rīga: Gulbja apgādībā, 1920.
• Dovydaitis, Pranas, „Mokymo pavyzdžiai“, Lietuvos mokykla, 1919, nr. 2 (12), p. 1–56.
• Duoblienė, Lilija, „Filosofijos propedeutika tarpukario Lietuvos skirtingų tipų mokyklose“, Pedagogika, 2000, t. 47, p. 139–148.
• Fuchs, Alfred H., “Teaching Introductory Course in Psychology Circa 1900” [Įvadinio psichologijos kurso dėstymas apie 1900 m.], American Psychologist, 2000, vol. 55, no. 5, pp. 492–495.
• Girnius, Juozas (sud.), Lietuvių enciklopedija, t. 36: Papildymai, (1969), Boston (MA): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1969, p. 216.
• Girnius, Juozas, Pranas Dovydaitis, Chicago: Ateitis, 1975.
• Gučas, Alfonsas, „J. Vabalas-Gudaitis – eksperimentinės psichologijos pradininkas Lietuvoje“, Filosofija, 1960, t. 1, p. 79–106.
• Gudelis, Steponas; Vytautas Karvelis, „Arkivyskupo prof. dr. Mečislovo Reinio darbai Lietuvos psichologijos baruose“, Logos, 1995/1996, nr. 10, p. 38–50.
• Jakštas, Adomas, Logika: sekdamas Mercieru ir Čelpanovu sustatė A. Jakštas, Kaunas: n. d., 1919.
• Juozapavičius, Pranas, „A. Busilas“ | Pranas Juozapavičius, Šviesus pedagogo atminimas, mašinraštis, Kaunas, 1978.
• Katelytė, Rita, „Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijos vadovėlio psichologijos terminų reikšmė ir kilmė“, Terminologija, t. 16, 2009, p. 198–216.
• Katelytė, Rita; Stasys Keinys, „M. Reinio psichologijos terminų ir jų dėmenų daryba“, Terminologija, 2010, t. 17, p. 111–129.
• Maceina, Antanas, „Filosofijos propedeutikos programa: pozityvinė dalis“, Lietuvos mokykla, 1937, nr. 6–7, p. 452–457.
• Mülberger, Annette, “Teaching Psychology to Jurists: Initiatives and Reactions Prior to World War I” [Psichologijos dėstymas teisininkams: iniciatyvos ir atoveikis iki Pirmojo pasaulinio karo], History of Psychology, 2009, vol. 12, no. 2, pp. 60–86.
• Norkevičius, Julijonas, „Telšių mokytojų seminarijos pirmieji metai“ | Vacys Vaivada (sud.), Telšiai: straipsniai ir istorijos dokumentai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 252–261.
• Reber, Arthur S., Dictionary of Psychology [Psichologijos žodynas], London: Penguin Books, 1985.
• Rimkutė, Eglė, „Šimtas metų Lietuvos psichologų ugdytojui prof. A. Gučui“, Psichologija, 2007, t. 36, p. 100–108.
• Smith, Roger, Between Mind and Nature: A History of Psychology [Tarp prigimties ir proto: psichologijos istorija], London: Reaktion Books, 2013.
• Švietimo ministerijos požiūris K. Masiliūno pranešime 1936 m. | Teresė Bukauskienė (sud.), Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918–1940 m.: istorijos šaltinių antologija, Vilnius: Mintis, 1996, p. 103–109.
• Teplovas, Borisas Michailovičius, Psichologija: vadovėlis vidurinėms mokykloms, Vilnius: Valstybinė politinės literatūros leidykla, 1947.
• Trumpa švietimo draugijos „Saulės“ gimnazijų laikinoji programa: VII ir VIII klasės, Lietuvos mokykla, 1918, nr. 1 (12), p. 381–385.
• Vasiliauskienė, Aldona, „Arkivyskupas Mečislovas Reinys: akademinė veikla (1922–1940)“, Soter, 2011, nr. 39 (67), p. 95–114.
• Vidurinių mokyklų programos 1940–1941 m. m., Kaunas: Švietimo liaudies komisariatas, 1940.
• Vidurinių mokyklų programos, Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, 1939.
• Vidurinių mokyklų programos: projektai, Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, 1937.
• Weiten, Wayne; Randall D. Wight, “Portrait of a Discipline: An Examination of Introductory Textbooks in America” [Mokomojo dalyko portretas: amerikietiškų įvadinio kurso vadovėlių tyrimas] | Antonio E. Puente, Janet R. Mathews, Charles L. Brewer (eds.), Teaching of Psychology in America: A History, Washington, DC: American Psychological Association, 1992, pp. 453–504.
• Žukauskas, Kazys, Iš Lietuvos mokyklos istorijos: 1905–1907 metai, Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1960.
• Ждан, Антонина Николаевна, «Профессор Московского университета Георгий Иванович Челпанов» [Maskvos universiteto profesorius Georgijus Ivanovičius Čelpanovas], Вестник Московского университета, Серия 14: Психология, № 3, с. 4–17.
• Летцев, В. М., «Г. И. Челпанов – философ, психолог, педагог» [G. I. Čelpanovas – filosofas, psichologas, pedagogas], Журнал практикующего психолога, 2007, в. 13, с. 70–81.
• Нечаев, Александр Петрович, Учебник психологии: для средних учебных заведений [Psichologijos vadovėlis viduriniosioms mokymo įstaigoms], Петроград: Тип. П. П. Сойкина, 1915.
• Савенко, Юрий Сергеевич, «60-летие Павловской сессий 1951 г.» [1951-ųjų „Pavlovo sesijos“ 60-metis], Независимый психиатрический журнал, 2011, в. 3, с. 5–7.
• Теплов, Борис Михайлович (ред.), Вопросы школьного курса психологии в свете учения И. П. Павлова [Psichologijos mokyklinio kurso problemos I. P. Pavlovo mokymo šviesoje], Москва: Учпедгиз, 1951.
• Теплов, Борис Михайлович, Психология: учебник для средней школы [Psichologija: vadovėlis vidurinei mokyklai], Москва: Учпедгиз, 1946.
• Толстых, И. Э., «К вопросу о преподавании психологии в школе: исторический анализ» [Psichologijos mokymas mokyklose: istorinė analizė], Психолого-педагогические исследования, 2010, № 1, с. 1–11.
• Челпанов, Георгий Иванович, Учебник психологии: для гимназий и самообразования [Psichologijos vadovėlis: gimnazijoms ir savišvietai], 12-е издание, Москва, Санкт-Петербург: В. В. Думнов, 1915.

Lithuanian Psychology Textbooks for General Education Schools in the First Half of the 20th Century

Summary. The article presents assessment of Lithuanian psychology textbooks for general education schools published in the first half of the 20th century in the historical and education contexts. The research methods applied here included analysis of scientific literature, bibliographic data and professional periodical press, and comparative analysis of the textbooks. The research implies that chronology of Lithuanian psychology textbooks in the analyzed period was mostly determined by certain historical and political circumstances. Shortly after gaining Independence in 1918, two autonomous translations of Russian Georgy Chelpanov’s “Psychology textbook” were published in Lithuanian. One of them, prepared by Mečislovas Reinys, was adapted and supplemented with an original list of additional readings as well as a subject index. Another, performed by Juozas Gedminas, matched the original. “Psychology,” a textbook for secondary schools, written by Boris Teplov, was translated by Alfonsas Gučas and published in 1947. The fact that all the textbooks were translations of popular Russian textbooks can be explained, first of all, by peculiarities of psychology teaching in general education schools in Lithuania in the first half of the 20th century. The educational system in Lithuania was not transformed immediately after 1918, and Georgy Chelpanov’s textbook matched it well. Besides, under the Soviet occupation, psychology as a science and as a school subject was strictly regulated by the Central Government of the USSR, and Alfonsas Gučas was not free in his choice.

Keywords: history of psychology, psychology textbooks, teaching of psychology, Mečislovas Reinys, Juozas Gedminas, Alfonsas Gučas, Georgy Chelpanov, Boris Teplov.