Straipsnis Ugdymo karjerai procese veikiantys subjektai istoriniame kontekste

Santrauka. Straipsnyje keliamas tikslas – atskleisti ugdymo karjerai procese veikiančius subjektus istoriniame kontekste. Pateikiami teorinio tyrimo rezultatai: atskleidžiama ugdymo karjerai raiška istoriniame kontekste, išryškinami ugdymo karjerai procese veikiantys subjektai XXI a.

Pagrindiniai žodžiai: ugdymas karjerai, profesinis orientavimas, subjektai.

Įvadas

Karjeros pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo žingsnių. Dabartinis gyvenimo būdas ir greitas tempas keičia žmonių suvokimą apie tai, kas jiems yra svarbu, koks yra gyvenimo tikslas. Vis aktualesnė gyvenimo karjeros (angl. life-career) koncepcija, išryškinanti ne profesinę asmens veiklos sritį, o jo gyvenimo sėkmę. Naujų profesijų atsiradimas, didžiuliai prieinamos informacijos srautai kelia vis kitus iššūkius karjeros sprendimus priimantiems bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams. Jie susiduria su iššūkiu pasirinkti tokią karjerą, kuri padėtų įgyvendinti asmeninius norus ir polinkį, atitiktų gebėjimus, kartu atlieptų ir ekonominę šeimos situaciją. Esant tokioms aplinkybėms, priimti sprendimą gerokai sunkiau. Dėl to iškyla pagalbos mokiniui poreikis. Bendrojo ugdymo mokykloje mokinys praleidžia daugiausiai laiko, joje organizuojamos įvairios ugdymo karjerai veiklos, sudarančios mokiniui prielaidas pasirengti karjeros pasirinkimui. Šiame darbe ugdymas karjerai suprantamas kaip bendrojo ugdymo mokyklos, kitų ugdymo institucijų, šeimos, bendruomenės ir paties mokinio bendradarbiavimas, siekiant padėti jam sukaupti ir pritaikyti integralias žinias ir įgūdžius, reikalingus karjeros sprendimams priimti.

Kai kuriuos ugdymo karjerai procese (taip pat ir profesiniame orientavime) veikiančius subjektus savo darbuose pažymi K. Pukelis Žr. Kęstutis Pukelis, “Career Designing Skills in the Knowledge Society: New Challenges for Vocational Counselling and Career Planing,” 2003. , D. Garnienė Žr. Daiva Garnienė, Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir realizavimo principai, 2006. , A. Augustinienė Žr. Aldona Augustinienė, Mokinių gebėjimų priimti karjeros sprendimus ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje, 2007. , L. Kaminskienė Žr. Lina Kaminskienė, Socialinė partnerystė mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje, 2008. , E. Nazelskis Žr. Eugenijus Nazelskis, „Profesinis orientavimas švietimo ir verslo plėtros kontekste“, 2010. . Pakankamai dėmesio jiems skiriama Amerikos mokyklų konsultavimo asociacijos programoje Žr. Judy Bowers, Patricia A. Hatch, The ASCA National Model: A Framework for School Counseling Programs, 2005. . Epizodiškai vienų ar kitų subjektų grupės iškyla ir kitų ugdymo karjerai klausimus analizuojančių mokslininkų darbuose Žr. Danguolė Beresnevičienė, „Lietuvos profesinio orientavimo edukologiniai ir psichologiniai pagrindai“, 2003; Marija Barkauskaitė, „Profesinis konsultavimas ir orientavimas šiuolaikinio profesinio rengimo kontekste“, 2007; Jolanta Kavalė, „Ugdymo karjerai modeliavimo problemos Vokietijos mokyklose“, 2013 ir kt. .

Įvairūs autoriai išryškina atskirų ugdymo karjerai procese veikiančių subjektų reikšmę, tačiau mažai dėmesio skiriama ugdymo karjerai procese veikiančių subjektų kaitai. Dėl to šiame darbe svarbu išsiaiškinti, kaip keitėsi ugdymo karjerai proceso subjektai istoriniame kontekste. Ar istoriniai momentai diktuoja tam tikras sąlygas? Kokias?

Šio straipsnio tikslas – atskleisti ugdymo karjerai procese veikiančius subjektus istoriniame kontekste. Straipsnio objektas – ugdymo karjerai procese veikiantys subjektai. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

1. atskleisti ugdymo karjerai raišką istoriniame kontekste;
2. išryškinti pagrindinius ugdymo karjerai procese veikiančius subjektus.

Straipsnyje taikomas mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodas. Darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba.

I. Ugdymo karjerai raiška istoriniame kontekste

XX a. pradžia laikoma ugdymo karjerai sistemos kūrimo pradžia. Pasaulyje tai siejama su F. Parsono (1908), kuris vadinamas profesinio orientavimo (angl. vocational guidance) (tuo metu šis terminas buvo vartojamas plačiau) pradininku, veikla. Tuo metu jis įkūrė pirmąjį profesinio konsultavimo biurą JAV, o 1909 m. suformulavo tris pagrindinius sėkmingo profesijos pasirinkimo principus, kurie buvo ir iki šiol yra aktualūs Lietuvoje. Tai geras savęs pažinimas, profesijų pasaulio išmanymas ir žinių tarpusavio derinimas Žr. Eugenijus Nazelskis, „Profesinis orientavimas švietimo ir verslo plėtros kontekste“, 2010. . Be to, jis pagrindė šiandienę profesijos rinkimosi struktūrą, kurią sudaro keturi pagrindiniai elementai: 1) savęs pažinimas; 2) profesinis informavimas; 3) profesinis veiklinimas, arba profesiniai bandymai; 4) profesinis konsultavimas Žr. Kęstutis Pukelis, „Karjeros projektavimo gebėjimai žinių visuomenėje: nauji iššūkiai profesiniam konsultavimui ir karjeros planavimui“, 2002. . Autoriaus idėjos buvo pripažintos įvairių šalių pedagogų ir iki šiol jomis vadovaujamasi ugdymo karjerai procese.

Lietuvoje pirmieji reikšmingi šios srities darbai atlikti 1931 m., kai Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugija, kaip pastebėjo A. Gučas Žr. Alfonsas Gučas, Pašaukimas ir darbas: psichotechnikos bruožai tėvams, mokytojams ir įmonininkams, 1937. , iškėlė tikslą – padėti jaunuomenei surasti savo pašaukimą, atrinkti kandidatus įvairioms profesijoms, pateikti patarimų, kaip specialiai juos mokyti ir auklėti; ieškoti įvairiems darbams atlikti tobuliausių būdų, metodų ir priemonių. Pažymėtina, kad tuo metu buvo vartojama profesinio orientavimo sąvoka.

Lietuvoje, kaip pažymi M. Barkauskaitė Žr. Marija Barkauskaitė, „Profesinis konsultavimas ir orientavimas šiuolaikinio profesinio rengimo kontekste“, 2007. , 1918–1940 metais buvo plačiai taikytos užsienio profesinio tinkamumo ir atrankos diagnostikos metodikos, sparčiai pradėta kurti sava lietuviška tinkamumo profesijai nustatymo metodika. Sukurtos vadovavimo profesijos atrankai prielaidos, suvoktas būtinumas derinti valstybės poreikius su moksleivių gebėjimais, interesais ir polinkiais.

Galima pastebėti, kad šiuo laikotarpiu profesinio orientavimo klausimai jau buvo aktualūs. Svarbus vaidmuo skiriamas tinkamumo profesijai diagnostikai, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti atliepti krašto poreikiai.

1940–1990 m. laikotarpis yra susijęs su Lietuvos prijungimu prie TSRS. Pokario metais psichotechniniai tyrimai nutrūko, o vėl pradėti nagrinėti apie 1957 m. Šiuo laikotarpiu B. Bitinas Žr. Bronislovas Bitinas, Kaip padėti vaikams išsirinkti profesiją, 1961. ragino atkreipti dėmesį į vaiko gabumus, fizinę sveikatą, polinkius, interesus, kitas psichines savybes, sistemingai vykdyti fizinį ir psichinį jaunuolių tyrimą, individualų konsultavimą sprendžiant profesijos pasirinkimo klausimus.

Pažymima, kad tuo metu šalyje plėtojama visaapimanti profesinio orientavimo sistema. Remiantis mokymo programomis, užmokykline ir užklasine kūrybine veikla, susijusia su profesiniu orientavimu, reikšmingais pionierių, komjaunimo organizacijų renginiais, mokiniai buvo rengiami sąmoningai rinktis profesiją. Mokykloje ir už jos ribų buvo kuriami specialūs profesinio informavimo ir konsultavimo kabinetai. Kitaip tariant, sudaromos sąlygos visapusiškai ugdyti ir pritaikyti savo gabumus bei sugebėjimus visuomenės labui. Nepaisant to, kad tyrimai suaktyvėjo, jie buvo orientuoti į planinį profesinį orientavimą, kurio esmė – planuose numatytą skaičių paauglių išsiųsti į nurodytas profesines mokyklas.

Tiek pokario metu, tiek sovietiniu laikotarpiu atlikti darbai davė pradžią profesinio orientavimo sistemai. A. Augustinienė Žr. Aldona Augustinienė, Mokinių gebėjimų priimti karjeros sprendimus ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje, 2007. pastebi, kad 1940–1990 m. buvo sukurti profesinio orientavimo edukologiniai Žr. Leonas Jovaiša, Apie profesinį orientavimą mokykloje, 1968; Bronislovas Bitinas, Kaip padėti vaikams išsirinkti profesiją, 1961. ir psichologiniai Žr. Sigitas Kregždė, Stasys Jankevičius, Rimantas Kontvainas, J. Dundulytė, Vladas Voveris, Profesinio orientavimo pagrindai: mokymo priemonė pedagoginių institutų studentams, 1983. pagrindai Žr. Aldona Augustinienė, Mokinių gebėjimų priimti karjeros sprendimus ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje, 2007. . Šiuo laikotarpiu vartojama profesinio orientavimo sąvoka.

Apibendrinant galima teigti, jog svarbus žingsnis – visaapimančios profesinio orientavimo sistemos plėtojimas. Atkreipiamas dėmesys į kompleksinės pagalbos mokiniui kūrimą: profesinis orientavimas per mokymo programas, užmokyklinę ir užklasinę veiklą, specialius renginius, veiklą profesinio informavimo ir konsultavimo kabinetuose. Tačiau pažymėtina, kad pagrindinis profesijos rinkimosi veiksnys vis dėlto buvo planinė ekonomika. Svarbus vaidmuo teko profesinėms mokykloms. Sukurti profesinio orientavimo edukologiniai ir psichologiniai pagrindai.

1990–2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas reiškė, kad iki tol veikusi profesinio orientavimo sistema turi patirti tam tikrus pertvarkymus. Tuo metu išryškėjo nauji profesinio orientavimo vaidmenys. Pereinamuoju laikotarpiu savo idėjas gvildeno D. Beresnevičienė Žr. Danguolė Beresnevičienė, Diferencijuotas profesinis orientavimas mokykloje, 1990. , kuri siūlė diferencijuoto profesinio orientavimo sistemą, grindžiamą psichodiagnostiniu mokinių diferencijavimu visais jų profesinės savivokos etapais. Autorė kalba apie sąmoningą profesijos pasirinkimą, o profesinį orientavimą traktuoja kaip psichopedagoginę konsultacinę pagalbą mokiniams, padedančią orientuotis profesijų pasaulyje, įvertinti savo pašaukimą, išbandyti savo gebėjimus problemiškai reikšmingoje veikloje, atitinkančioje interesus ir gebėjimus.

Kitaip tariant, šiuo laikotarpiu išryškėjo sąmoningo profesijos rinkimosi, atsižvelgiant į mokinio poreikius, pašaukimą ir galimybes, koncepcija. Tapo svarbi naujai besikuriančių profesijų intelektualaus darbo reikšmė, o planinės ekonomikos vykdymo rodikliai nebeakcentuojami.

2000 m. Lisabonoje priimtas Mokymosi visą gyvenimą memorandumas privertė į šį procesą pažiūrėti kitaip. Europos įžengimas į žinių amžių iškėlė naujų iššūkių. Tai lėmė suvokimą, kad profesijos pasirinkimas nebegali būti vienkartinis. Tikslas – suteikti galimybes visiems Europos gyventojams prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių ir ekonominių sąlygų ir aktyviai dalyvauti kuriant Europos ateitį. Įsiliejimas į Europos Sąjungą ir joje vykstantys pokyčiai lėmė naują požiūrį į profesinį orientavimą. Mokslininkai vis dažniau ėmė vartoti ugdymo karjerai sąvoką Pvz., Vilija Stanišauskienė, Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai ir jo prielaidos Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje, 2000. , o pats karjeros supratimas patyrė tam tikrų transformacijų: biurokratinį karjeros supratimą vis dažniau keičia asmeninės karjeros samprata. Šiuo laikotarpiu sukurta ugdymo karjerai įstatyminė bazė. Ugdymo karjerai sistema kuriama nacionaliniu, regioniniu ir mokyklos lygmenimis.

Taigi šis laikotarpis siejamas su karjeros sampratos kaita, naujos ugdymo karjerai sistemos kūrimu.

Apibendrinant pastarąją dalį, galima teigti, kad ugdymo karjerai klausimai pradėti spręsti XX a. pradžioje. Nuo to laiko profesinio orientavimo (angl. vocational guidance) terminą vis dažniau keitė ugdymas karjerai (angl. career education). Istoriniai įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje (pasaulinis karas, Nepriklausomybės atgavimas, įstojimas į Europos Sąjungą) lėmė ugdymo karjerai tyrimų poreikį ir pobūdį. Galimybė susipažinti su gerąja pasaulio šalių ugdymo karjerai patirtimi sudarė prielaidas į ugdymo karjerai procesą įtraukti naujus subjektus.

II. Ugdymo karjerai subjektai

Mokinių ugdymas karjerai, kaip anksčiau minėta, – ne tik bendrojo ugdymo mokyklos uždavinys. Todėl ugdymo karjerai procese veikiančius subjektus santykinai galima išskirti į dvi pagrindines grupes: mokykloje ir už jos ribų veikiančius subjektus.

Mokykloje veikiantys ugdymo karjerai subjektai yra viena iš pagrindinių sėkmingo mokinių ugdymo karjerai charakteristikų. Būtent subjektų buvimas, jų turima kompetencija ir veiklos akcentai sudaro prielaidas mokiniams svarstyti ir dalyvauti karjeros pasirinkimo procese. Kyla klausimas, kokie subjektai turėtų dalyvauti ir kokie subjektai realiai dalyvauja mokinių ugdymo karjerai procese.

Pirmiausia pats moksleivis turi suvokti, kad jo būsimas karjeros kelias priklauso nuo jo paties. D. Garnienė Žr. Daiva Garnienė, Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir realizavimo principai, 2006. išryškina savęs ir savo poreikių pažinimą ir adekvatų savęs vertinimą, gebėjimą rinktis bei moksleivio pasiekimų įsivertinimą bei refleksiją.

Amerikos mokyklos konsultavimo asociacijos (ASCA) programoje Žr. Judy Bowers, Patricia A. Hatch, The ASCA National Model: A Framework for School Counseling Programs, 2005. pažymima, kad mokiniai turi aktyviai dalyvauti ir prisiimti atsakomybę už suteiktas konsultacijas bei įgytas kompetencijas. Jie gali įvardyti savo gebėjimus, žinias ir požiūrį, įgytą konsultavimo metu, jų pačių bei jų šeimos narių ir konsultanto per individualius pokalbius, kurti ateities mokymosi planus mokykloje bei pabaigus ją Žr. Natalija Šedžiuvienė, Liucija Urbonienė, „Profesinis orientavimas aukštojoje mokykloje: veiklos principai ir kryptys“, 2008. .

Iki šiol nėra akcentuojama, kaip ugdymo karjerai procese veikia mokinių savivaldos institucijos. Šio darbo autorių nuomone, mokinių savivaldos atstovai gali atstovauti atskirą mokyklos bendruomenės subjektų grupę, kadangi jos veikla gali realiai padėti įgyvendinti ugdymo karjerai tikslus mokykloje. Veikla mokyklos savivaldos institucijoje gali ne tik padėti kaupti įvairią informaciją karjeros klausimais, bet ir įgyti karjeros svarstymui reikalingų praktinių įgūdžių. Mokinių savivaldos atstovai gali tapti tarpine grandimi išsiaiškinant mokytojų ir mokinių poreikius.

Kitas pastaruoju metu itin svarbiu laikomas ugdymo karjerai subjektas – karjeros specialistas (konsultantas, koordinatorius) mokykloje. Daugiau nei prieš dešimtmetį K. Pukelis Žr. Kęstutis Pukelis, “Career Designing Skills in the Knowledge Society: New Challenges for Vocational Counselling and Career Planing,” 2003. , kalbėdamas apie žmogaus mokymą projektuoti savo karjerą, išryškino profesijos ir karjeros konsultantų poreikį. Jo idėjas palaikė D. Garnienė Žr. Daiva Garnienė, Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir realizavimo principai, 2006. , pabrėždama profesijos konsultanto vaidmenį, kadangi sąmoningai pats žmogus gali priimti sprendimus dėl savo ateities tik tada, kai tampa socialiai brandus: suvokia karjeros prasmę, prisiima atsakomybę už savo sprendimus. Mokinių konsultavimo karjerai atsakingų asmenų pagalba taikoma įvairiose šalyse (pvz.: JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje).

Pažymėtina, kad su naujos įstatyminės bazės ir įvairių projektų (pvz., projekto „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“) parengimu susijęs karjeros koordinatorių etato (anksčiau – PIT vadovų) mokykloje įsteigimas. Taigi daugiau nei prieš dešimtmetį išryškintos idėjos įgyvendintos. J. Surgėlienės Žr. Jurgita Surgėlienė, Edukacinės aplinkos, įgalinančios mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, 2014. tyrimai atskleidžia faktą, kad aktyvus ir kompetentingas karjeros koordinatorius yra viena pagrindinių mokinių įgalinimo svarstyti karjeros pasirinkimą sąlyga. Tyrimas rodo, kad mokyklose, kur karjeros koordinatoriaus veikla yra formali, pasyvi, mokiniai stipriai pasigenda pagalbos, mokyklos ugdymo karjerai sąlygas vertina neigiamai. Po pokalbio su mokyklų, kuriose karjeros koordinatoriaus veikla yra aktyvi, mokiniais, paaiškėjo, kad ugdymo karjerai procese labiausiai išryškinamas karjeros koordinatorių vaidmuo Žr. Kęstutis Pukelis, “Career Designing Skills in the Knowledge Society: New Challenges for Vocational Counselling and Career Planing,” 2003. . Kyla pagrįstas klausimas, kas atsitiks su šiais specialistais pasibaigus projektui. Ar mokyklos spėjo užfiksuoti šių specialistų darbo rezultatą ir ras lėšų tęsti tai ateityje?

Kitas svarbus ugdymo karjerai procese dalyvaujantis subjektas – klasės auklėtojas, kuris, kaip pastebi D. Garnienė Žr. Daiva Garnienė, Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir realizavimo principai, 2006. , turi sudaryti moksleivio ugdymo karjerai aplanką. Aplanke saugoma surinkta medžiaga (rašiniai, klausimynai, aprašai, pokalbiai, stebėjimas, testavimas, veiklos rezultatų analizė) padeda mokiniui susidaryti nuomonę dėl profesijos pasirinkimo tinkamumo ir pagrįstumo.

Klasės vadovo vaidmenį prieš pusę amžiaus akcentavo L. Jovaiša Žr. Leonas Jovaiša, Apie profesinį orientavimą mokykloje, 1968. , išryškindamas, kad klasės vadovai, remdamiesi mokyklos profesinio orientavimo planu ir vadovaujamos klasės mokinių poreikiais, sudaro atitinkamus trimestro ar pusmečio planus, organizuoja profesinio orientavimo brigadas, tikrina, kaip aktyviai mokiniai dalyvauja veikloje, jei reikia, organizuoja supažindinimą su atskiromis profesijomis, padeda pažinti save, pateikia atitinkamą literatūrą, tiria, kokią įtaką mokinių pasirinkimui turi dalyvavimas būrelių veikloje.

Kyla klausimas, ar realiai tai yra daroma. J. Surgėlienės Žr. Jurgita Surgėlienė, Edukacinės aplinkos, įgalinančios mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, 2014. tyrimas atskleidžia, kad tai susiję su klasės auklėtojų kompetencija ir požiūriu į darbą. Kai kuriais atvejais pastebima, kad šioje srityje auklėtojai veikia pasyviai, linkę šias funkcijas perkelti karjeros specialistui. Dalis mokinių išryškina aktyvią klasės auklėtojo veiklą ir pažymi, kad tai yra svarbus žmogus, galintis mokiniui pagelbėti pasiruošti karjeros pasirinkimui Žr. Kęstutis Pukelis, “Career Designing Skills in the Knowledge Society: New Challenges for Vocational Counselling and Career Planing,” 2003. .

Mokytojai, anot D. Garnienės Žr. Daiva Garnienė, Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir realizavimo principai, 2006. , turėtų nuolat mokytis ir tobulėti karjeros projektavimo klausimais, ugdyti mokinių mokymosi poreikių, profesinių orientacijų, polinkių ir ketinimų savidiagnostikos ir adekvataus savęs vertinimo gebėjimus.

A. Augustinienė Žr. Aldona Augustinienė, Mokinių gebėjimų priimti karjeros sprendimus ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje, 2007. išryškina mokytojo kaip karjeros konsultanto vaidmenį. Mokytojas, anot autorės, atlieka „komunikatoriaus“ vaidmenį, kai jis padeda mokiniui rasti reikiamą informaciją, nustatyti jos patikimumą, parinkti tinkamiausius informacijos pateikimo būdus bei formas žodžiu ar raštu. Taip mokiniui atskleidžiamas bendravimo ir bendradarbiavimo bendruomenėje modelis, o jo esmė – kompetentinga informacijos atranka. Autorė pažymi, kad būtent mokytojai sukuria daugelį mokymosi situacijų, kurios padeda mokiniui pažinti ne tik supantį pasaulį, bet ir atskleisti ir plėtoti savo interesus, talentus, asmens savybes, mokytis priimti sprendimus Žr. ten pat, 2007. . Kitaip tariant, mokytojui priskiriama itin svarbi profesijos konsultanto funkcija. ASCA programoje Žr. Judy Bowers, Patricia A. Hatch, The ASCA National Model: A Framework for School Counseling Programs, 2005. pažymima, kad mokytojai turėtų būti konsultantų partneriai. Jie gali integruoti įvairias ugdymo karjerai veiklas, susijusias su konkrečia veikla, o tai yra daug naudingiau, negu kalbėti apie neaktualius, nesusijusius dalykus. Mokytojai gali burtis į komandas, gali dirbti kartu su konsultantu arba tiesiog būti mokinių patarėjais Žr. Natalija Šedžiuvienė, Liucija Urbonienė, „Profesinis orientavimas aukštojoje mokykloje: veiklos principai ir kryptys“, 2008. .

Mokykloje dirbantys specialistai gali pastebėti fiziologines indikacijas ir kontraindikacijas (pvz., medikas), specialiuosius mokymo(si) poreikius (pvz., specialusis pedagogas, logopedas), psichologinius momentus, elgesio specifiką (pvz., psichologas, socialinis darbuotojas).

Žmogus, nuo kurio didele dalimi priklauso mokyklos ugdymo karjerai proceso rezultatas – mokyklos vadovas. J. Kavalė Žr. Jolanta Kavalė, „Ugdymo karjerai modeliavimo problemos Vokietijos mokyklose“, 2013. atkreipia dėmesį, kad šių dienų ugdymo karjerai sistemoje direktoriaus vaidmuo yra itin svarbus. Pirmiausia jis turi suvokti ugdymo karjerai svarbą. Remiantis ASCA programoje Žr. Judy Bowers, Patricia A. Hatch, The ASCA National Model: A Framework for School Counseling Programs, 2005. numatyta administracijos veikla ir atsakomybe, reikia pažymėti, kad būtent vadovai turėtų imtis kurti ir įgyvendinti bendrąją konsultavimo programą. Administracija turi suvokti programos svarbą ir skatinti konsultantų bei mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą. Be to, ji atsakinga už infrastruktūrą, šaltinius bei laiko programai įgyvendinti paskirstymą Žr. Natalija Šedžiuvienė, Liucija Urbonienė, „Profesinis orientavimas aukštojoje mokykloje: veiklos principai ir kryptys“, 2008. . Mokyklos vadovo vaidmuo, akcentuojant jo asmeninę atsakomybę už baigiamųjų klasių mokinių likimą, analizuojamas L. Jovaišos Žr. Leonas Jovaiša, Apie profesinį orientavimą mokykloje, 1968. darbuose.

Reikia pažymėti, kad šiuo metu į aptariamą procesą dažniau įsijungia direktoriaus pavaduotojai, atsakingi už ugdymo procesą. J. Surgėlienės Žr. Jurgita Surgėlienė, Edukacinės aplinkos, įgalinančios mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, 2014. tyrimo rezultatai atskleidžia, kad administracijos palaikymas ir įsitraukimas į ugdymo karjerai procesą yra svarbus sudarant sąlygas kryptingam, nuosekliam mokyklos bendruomenės darbui Žr. Kęstutis Pukelis, “Career Designing Skills in the Knowledge Society: New Challenges for Vocational Counselling and Career Planing,” 2003. .

Toliau aptariami ugdymo karjerai subjektai, veikiantys ir už mokyklos ribų.

Tai pirmiausia mokinio šeima. Šeima šiuo atveju suprantama plačiąja prasme. Neapsiribojama tėvais. Gali įsijungti ir kiti šeimos nariai: broliai, seserys, seneliai, dėdės, tetos.

A. Augustinienė Žr. Aldona Augustinienė, Mokinių gebėjimų priimti karjeros sprendimus ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje, 2007. , remdamasi įvairių autorių mintimis, išryškina liberalaus ugdymo vertybes. Itin daug dėmesio skiriama autonomijai ir kritinio mąstymo ugdymui. Pažymima, kad ir tėvų, ir mokyklos uždavinys būti ne sprendėju, bet būti geriausiu mokinio autonomijos įgalintoju. Tėvų vaidmuo išryškinamas ASCA programoje Žr. Judy Bowers, Patricia A. Hatch, The ASCA National Model: A Framework for School Counseling Programs, 2005. , kurioje pastebima, kad tėvai turėtų parengti savo vaikus XXI a. iššūkiams pasitelkdami akademinę, karjeros bei asmeninę arba socialinę raidą, domėtis savo vaikų ateities planais ir mokymusi. Be to, tėvai privalo palaikyti ryšius su mokyklos bei kitomis bendruomenėmis Žr. Natalija Šedžiuvienė, Liucija Urbonienė, „Profesinis orientavimas aukštojoje mokykloje: veiklos principai ir kryptys“, 2008. .

Kita tikslinė grupė, kuriai pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio, – verslo ir bendruomenės atstovai. E. Nazelskis Žr. Eugenijus Nazelskis, „Profesinis orientavimas švietimo ir verslo plėtros kontekste“, 2010. išryškina tarptautinio verslo plėtros sąsajas su profesiniu orientavimu. ASCA programoje Žr. Judy Bowers, Patricia A. Hatch, The ASCA National Model: A Framework for School Counseling Programs, 2005. teigiama, kad minėti verslo ir bendruomenės atstovai kuria komitetus, organizuoja susitikimus, veikia kaip vedliai (mentoriai), palaiko finansiškai ir dalyvauja kaip partneriai ugdant paauglius Žr. Natalija Šedžiuvienė, Liucija Urbonienė, „Profesinis orientavimas aukštojoje mokykloje: veiklos principai ir kryptys“, 2008. . Akcentuojama, kad šie ryšiai yra itin svarbūs plėtojant darbu grįstas mokymosi galimybes. Vokietijoje šie ryšiai įteisinti įstatyminėje bazėje, yra sukurta Darbo lyga, finansuojama iš darbdavių ir darbuotojų socialinio draudimo išmokų ir kontroliuojama trijų socialinių partnerių: darbdavių, profsąjungos ir vyriausybės. Pažymėtina, kad į mokyklų bendradarbiavimo su įmonėmis ir profesinio mokymo įstaigomis poreikis akcentuojamas dar XX a. pabaigoje Žr. Sigitas Kregždė, Stasys Jankevičius, Rimantas Kontvainas, J. Dundulytė, Vladas Voveris, Profesinio orientavimo pagrindai: mokymo priemonė pedagoginių institutų studentams, 1983. . Tai vertinama kaip vienas pagrindinių būdų rengti jaunimą sąmoningai rinktis profesiją Žr. Jolanta Kavalė, „Ugdymo karjerai modeliavimo problemos Vokietijos mokyklose“, 2013. . Nepaisant to, kad vienas iš būdų susipažinti su profesijų pasauliu yra bendravimas su darbdaviais, L. Kaminskienė Žr. Lina Kaminskienė, Socialinė partnerystė mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje, 2008. , analizavusi socialinę partnerystę mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje, akcentavo darbdavių, darbuotojų, profesinio rengimo institucijų darbuotojų bendradarbiavimą kaip naują reiškinį profesinio rengimo sistemoje, teigia, kad jis nėra plačiai įgyvendinamas. Tačiau E. Nazelskis Žr. Eugenijus Nazelskis, „Profesinis orientavimas švietimo ir verslo plėtros kontekste“, 2010. pastebi, kad šiandien daugelis verslo įmonių profesinio orientavimo elementus (informavimą, konsultavimą) taiko vykdydamos darbuotojų paiešką, pirminę jų atranką, priimdamos į darbą, siekdamos valdyti ir daryti įtaką darbuotojų ekstensyviai kaitai.

Dar viena svarbi ugdymo karjerai proceso subjektų grupė – aukštosios mokyklos. D. Garnienė Žr. Daiva Garnienė, Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir realizavimo principai, 2006. išryškina jose veikiančių karjeros centrų veiklos ypatumus. Tuo tarpu N. Šedžiuvienė, L. Urbonienė Žr. Natalija Šedžiuvienė, Liucija Urbonienė, „Profesinis orientavimas aukštojoje mokykloje: veiklos principai ir kryptys“, 2008. atkreipia dėmesį į aukštųjų mokyklų darbo su aukštesniųjų klasių mokiniais poreikį, išskirdamos socialinių ir psichologinių procesų, lemiančių vienos ar kitos profesijos pasirinkimą, tyrimus. Dirbant su mokiniais būtina juos paskatinti domėtis tam tikromis profesijomis, kurioms reikiamą kvalifikaciją įgyti siūlo aukštoji mokykla Žr. Jurgita Surgėlienė, Nijolė Bankauskienė, „Bendrojo ugdymo mokyklos ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimo galimybės padedant mokiniams planuoti karjerą“, 2012. . Aukštosios mokyklos ir bendrojo ugdymo mokyklų bendradarbiavimo svarbą atskleidžia šio straipsnio autorių ankstesni tyrimai Žr. Jurgita Surgėlienė, Edukacinės aplinkos, įgalinančios mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, 2014. .

Apibendrinant galima teigti, kad mokinių ugdymo karjerai procese aktyviai dalyvauti turi pirmiausia patys mokiniai. Į šį procesą taip pat turėtų įsijungti ne tik bendrojo ugdymo mokyklos subjektai (karjeros koordinatoriai, klasės auklėtojai, dalykų mokytojai, specialistai, administracijos atstovai), bet ir mokinio šeima, verslo ir bendruomenės atstovai, aukštosios mokyklos.

Išvados

1.Istorinio ugdymo karjerai konteksto analizė rodo, kad ugdymo karjerai pradmenys padėti XX a. pradžioje. Lietuvoje 1940–1990 m. laikotarpiu buvo sukurti profesinio orientavimo edukologiniai Žr. Bronislovas Bitinas, Kaip padėti vaikams išsirinkti profesiją, 1961; Leonas Jovaiša, Apie profesinį orientavimą mokykloje, 1968. ir psichologiniai Žr. Sigitas Kregždė, Stasys Jankevičius, Rimantas Kontvainas, J. Dundulytė, Vladas Voveris, Profesinio orientavimo pagrindai: mokymo priemonė pedagoginių institutų studentams, 1983. pagrindai. Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, išryškėjo sąmoningo profesijos rinkimosi, atsižvelgiant į mokinio poreikius, pašaukimą ir galimybes, koncepcija. Išryškėja intelektualaus darbo reikšmė, o valstybės užsakymo užtikrinimas nebeakcentuojamas. Įsiliejimas į Europos erdvę lėmė profesinio orientavimo sampratos bei jame dalyvaujančių subjektų rato išsiplėtimą.

2. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad pagrindinis vaidmuo ugdymo karjerai procese tenka bendrojo ugdymo mokyklai ir joje veikiantiems subjektams: patiems mokiniams, jų savivaldos institucijų atstovams, klasių auklėtojams, dalykų mokytojams, administracijos atstovams, specialistams. Išryškinamas aukštosios mokyklos bei verslo ir bendruomenės atstovų įsijungimo į ugdymo karjerai procesą poreikis.

Literatūra

• Augustinienė, Aldona, Mokinių gebėjimų priimti karjeros sprendimus ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07S), Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2007.
• Barkauskaitė, Marija, „Profesinis konsultavimas ir orientavimas šiuolaikinio profesinio rengimo kontekste“, Acta paedagogica Vilnensia, 2007, t. 18, p. 106–120.
• Beresnevičienė, Danguolė, „Lietuvos profesinio orientavimo edukologiniai ir psichologiniai pagrindai“, Profesinis rengimas, 2003, nr. 7, p. 10–24.
• Beresnevičienė, Danguolė, Diferencijuotas profesinis orientavimas mokykloje, Vilnius: Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas, 1990.
• Bitinas, Bronislovas, Kaip padėti vaikams išsirinkti profesiją, Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1961.
• Bowers, Judy; Patricia A. Hatch, The ASCA National Model: A Framework for School Counseling Programs, Alexandria (VA): American School Counselor Association, 2005.
• Garnienė, Daiva, Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir realizavimo principai, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07S), Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2006.
• Gučas, Alfonsas, Pašaukimas ir darbas: psichotechnikos bruožai tėvams, mokytojams ir įmonininkams, Kaunas: Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugija, 1937.
• Jovaiša, Leonas, Apie profesinį orientavimą mokykloje, Kaunas: Šviesa, 1968.
• Kaminskienė, Lina, Socialinė partnerystė mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07S), Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008.
• Kavalė, Jolanta, „Ugdymo karjerai modeliavimo problemos Vokietijos mokyklose“ | Ilona Tandzegolskienė, Aušra Rutkienė (sud.), Aktualios ugdymo problemos akademinio jaunimo tyrimuose, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2013, p. 118–129.
• Kregždė, Sigitas; Stasys Jankevičius, Rimantas Kontvainas, J. Dundulytė, Vladas Voveris, Profesinio orientavimo pagrindai: mokymo priemonė pedagoginių institutų studentams, Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba, 1983.
• Nazelskis, Eugenijus, „Profesinis orientavimas švietimo ir verslo plėtros kontekste“, Acta paedagogica Vilnensia, 2010, t. 25, p. 100–109.
• Pukelis, Kęstutis, “Career Designing Skills in the Knowledge Society: New Challenges for Vocational Counselling and Career Planing,” Profesinis rengimas, 2003, nr. 6, p. 66–75.
• Pukelis, Kęstutis, „Karjeros projektavimo gebėjimai žinių visuomenėje: nauji iššūkiai profesiniam konsultavimui ir karjeros planavimui“, Profesinis rengimas, 2002, nr. 6, p. 66–75.
• Stanišauskienė, Vilija, Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai ir jo prielaidos Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07S), Kaunas: Technologija, 2000.
• Surgėlienė, Jurgita, Edukacinės aplinkos, įgalinančios mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07S), Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2014.
• Surgėlienė, Jurgita; Nijolė Bankauskienė, „Bendrojo ugdymo mokyklos ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimo galimybės padedant mokiniams planuoti karjerą“, Profesinis rengimas, 2012, nr. 23, p. 64–75.
• Šedžiuvienė, Natalija; Liucija Urbonienė, „Profesinis orientavimas aukštojoje mokykloje: veiklos principai ir kryptys“, Pedagogika, 2008, t. 90, p. 18–25.

Subjects Active in the Process of Career Education within Historical Context

Summary. Choosing a profession is one of the critical acts a human being takes in a lifetime. Rapid social changes stimulate new professions to emerge, as well as modifications in conventional professions. It is critical to discover to what extent historical context determines changes in subjects of career education. Do historical circumstances determine the conditions? What are these conditions? The aim of this work is to reveal the subjects of career education within historical context. Objectives: 1. To reveal the expression of career education within historical context. 2. To point out the effective subjects of career education. After researching the systems of career education within historical context in relevant scientific works, it has been clarified that the pioneer efforts to create the system of vocational guidance have been started in the 20th century. Educational as well as psychological background in Lithuania has been created in the period between 1940 and 1990. The concept of conscious choice of profession in accordance to pupil’s needs, vocation, and abilities became more noticeable in the wake of declaration of independence of Lithuania. The concept of vocational guidance, as well as expanded circle of subjects responsible for career education, has been determined by joining the European environment. Research of relevant scientific works has proven that secondary school plays main role in career education. The role of higher education schools, as well as business and community representatives, has been highlighted.

Keywords: career education, vocational guidance, subjects.