Straipsnis Andragogo vaidmenų raiška modernioje visuomenėje

Šiuolaikinė andragoginės veiklos situacija ir visuomenės poreikiai veikia bendriausią andragogo organizatoriaus paskirtį, jis yra svarbus suaugusiųjų švietimo veikėjas, sudarantis prielaidas suaugusiųjų švietimo paslaugų teikimo kokybei¹.

Andragogo organizatoriaus veiklos paskirtis ir tikslas – koordinuoti komunikacinį procesą, siekiant panaudoti visas galimybes visapusiškam asmenybės vidinių galių atsiskleidimui. Andragogui organizatoriui keliami uždaviniai yra daugiaplaniai, tarpusavyje labai susipynę, sudėtingi ir kartu labai įvairiapusiai. Todėl siekėme išnagrinėti veiklos turinį.

Kaip minėta, pagrindinė andragogo organizatoriaus veikla suaugusiųjų švietimo organizavimo srityje skirstoma į vidinę (andragoginės veiklos organizavimas, koordinavimas, patarimai ir kt. savoje institucijoje) ir išorinę (patarimai kursų teikėjams, užsakovams). Jis užtikrina informacijos perdavimą ir palaikymą tarp kursų teikėjų ir užsakovų².

Siekiant nustatyti andragogo organizatoriaus veiklos turinį, buvo remtasi Lietuvoje ir užsienyje atliktais tyrimais, mokslinės literatūros analize. Dar kartą reikia pažymėti, kad andragogas organizatorius – tai ne pareigybė (bent jau Lietuvoje tokios pareigybės nėra), o tiesiog vienas iš andragogo atliekamų vaidmenų. Andragogo organizatoriaus vaidmenį Lietuvoje atlieka suaugusiųjų švietimo institucijose (pavyzdžiui, KU TSI) dirbantys metodininkai (pareigybė) ar organizacijose dirbantys konsultantai, vadybininkai.

Andragogo dėstytojo vaidmuo pasižymi tam tikra distancija, turimomis žiniomis, informacija besimokančiojo suaugusio asmens atžvilgiu, o andragogo organizatoriaus vaidmuo visada grindžiamas lygiaverčiais santykiais, kurių tikslas – vadovavimas, parama, pagalba, geresnės išeities pasiūlymas ir kt.

Kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse (Kanadoje, JAV, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje) andragogo organizatoriaus vaidmenį atlieka patarėjai (kai kur pareigybinėse instrukcijose jie vadinami konsultantais) suaugusiųjų švietimo klausimais¹.

Andragogo konsultanto vaidmuo. Elgsenos tobulinimo klausimas lieka aktualus visiems: andragogams, atliekantiems konsultanto funkcijas, vadybininkams, derybininkams, klientams, tiekėjams, sutuoktiniams, tėvams, kiekvienam iš mūsų, kai esame įstumiami į emocinių sūkurių zoną. Dažniausiai andragogas konsultantas yra neadekvačios elgsenos veidrodis². Andragogas yra užaugusių vaikų, kurie retkarčiais pareiškia savo neryžtingumą mokytis, klausimų, ginčų, paneigimų, priekaištų, svarstymų ir visų tų antiandragoginių žaidimų objektas. Visiems suaugusiesiems, norintiems pagerinti savo asmeninius santykius, elgsenos tobulinimas yra privalomas, įpareigojantis susigyventi su labai blogomis situacijomis. Pokyčiai gali vykti tik pamažu, kadangi asmenybė yra jau gana seniai susiformavusi ir tik per aštrūs kampai gali būti nušlifuoti. Sovietinės mokyklos laikais kai kurie mokytojai vengė nekuklių ar nepatogių klausimų. Šiandien asmeniniame ar profesiniame gyvenime andragogas konsultantas tiesiogiai susiduria su daugybe smulkmenų, kurios gali išprovokuoti nekuklius klausimus. Daugeliu atvejų belieka pasitikėti žinomais problemos sprendimo būdais, kantrybe, patirtimi, nes turimas diplomas ne visada padeda.

Remiantis bendra konsultavimo samprata, išanalizavus mokslinę literatūrą, galima teigti, kad bendrieji konsultavimo principai taikomi ir suaugusiųjų švietime, ypač tęstinio profesinio mokymo srityje, mokymosi pasiekimų, įgytų įvairiose mokymosi aplinkose, vertinimo ir pripažinimo procedūrose, kuriant ir diegiant darbuotojų mokymo struktūras organizacijose ir kt.

Kalbant apie andragogo konsultanto veiklą, pirmiausia reikia akcentuoti tai, kad jis privalo gerai išmanyti suaugusiųjų mokymosi ypatumus, esmines problemas. Todėl andragogas konsultantas, teikdamas suaugusiųjų švietimo paslaugas, pirmiausia turėtų būti įgijęs specialųjį andragogo išsilavinimą.

Andragogo tutoriaus vaidmuo. Tutorius atlieka pagrindinį pagalbininko vaidmenį besimokančiųjų asmenų bendruomenėje, palaiko bendradarbiavimą, padrąsina, palengvina apsikeitimą idėjomis, užtikrindamas socialinį ir kognityvinį studentų įsipareigojimą atliekant užduotis ir siekiant numatytų mokymosi tikslų¹.

Tutoriaus veikos tikslas – palaikyti besimokantį asmenį jo savarankiško mokymosi metu, ugdyti jo savarankiškumo, refleksijos, metapažinimo (metakognityvinės) veiklos gebėjimus. Šie gebėjimai reikalingi tam, kad besimokantis asmuo galėtų įgytas žinias, įgūdžius perkelti į kitas, naujas mokymosi situacijas.

Tutorius nėra vien žinių perteikėjas, nes jo veikla grindžiama parama, pagalba besimokančiam asmeniui, pastarajam siekiant pačiam atrasti naują informaciją, ją paversti žiniomis. Tutorius padeda besimokančiajam apmąstyti jo mokymosi būdus, kognityvines strategijas, sąveiką su kitais besimokančiaisiais ir aplinka. Jis taip pat padeda įveikti spontanišką naujos informacijos, žinių atradimo etapą jam vadovaudamas, vesdamas besimokantįjį link mokymosi būdo, turinio, strategijos suvokimo etapo. Kartu tutorius užtikrina ir efektyvią didaktinę veiklą, taikydamas sinchronines ar asinchronines komunikacijos priemones.

Padėdamas besimokančiajam siekti numatytų mokymosi tikslų, tutorius tampa tarpininku tarp studijų institucijos ir besimokančiojo bei tarp besimokančiojo ir mokymosi objekto¹.

Kita labai svarbi tutoriaus funkcija – nuotolinių studijų ekspertas ir kurso koncepcijos kūrėjas². Kadangi tutorius yra arčiausiai besimokančiojo, jam lengviausia sužinoti, kurie mokymosi šaltiniai, priemonės, laikmenos geriausiai užtikrina mokymosi veiklą.

Tutoriaus atliekamos funkcijos, kompetencijos reiškiasi didele įvairove, nes tai priklauso nuo institucijos, kurioje dirba tutorius (pvz., organizacijoje tutoriaus veikla reiškiasi kaip praktikos vadovo, o universitete – kaip savarankiško mokymosi organizatoriaus, pagalbininko ir kt.), nuo tutoriaus paramą, pagalbą gaunančių veikėjų (besimokantys asmenys, praktikantai, stažuotojai, naujai priimti į darbą asmenys ir kt.), nuo tutorystės tikslų, uždavinių ir kt. veiksnių³.

Tutorius, atlikdamas savo funkcijas, yra ne tik asmuo – šaltinis, tarpininkas tarp institucijos ir besimokančio asmens, tarp besimokančio asmens ir siekiamų žinių. Jis kartu su besimokančiuoju numato individualų studijų planą, užtikrina savarankiško mokymosi stebėseną (analizuoja atsakymus į klausimus, mokymosi pažangą, rezultatus ir kt.), teikia besimokančiajam grįžtamąjį ryšį, vertina savarankiško mokymosi metu įgytas žinias, kompetencijas.

Andragogo atliekamų vaidmenų raiška

Lietuvoje, kaip minėta, andragogo pareigybės dar nėra. Ji labai reikalinga ne tik patiems realia savo veikla užsiimantiems andragogams, bet ir veiklos kokybei užtikrinti, nes pareigybės apraše atsirastų bent jau vienodi visiems kvalifikaciniai reikalavimai. Lietuvoje, kaip ir užsienio šalyse, vyksta realus suaugusiųjų švietimo procesas. Šiandien Lietuvoje veikia apie 370 suaugusiųjų švietimu užsiimančių organizacijų ir apie 400 įvairiausio pobūdžio konsultacinių įmonių, kurios moko ir konsultuoja suaugusiuosius (suaugusius besimokančiuosius ir suaugusiųjų švietėjus)¹. Daugelyje įmonių, organizacijų vyksta darbuotojų mokymas, o įvairiuose kursuose, asociacijose, klubuose šalies gyventojai tenkina savo mokymosi poreikius, skirtus ne vien dalykinių, bet ir socialinių kompetencijų tobulinimui, savišvietai, saviugdai. Visur, kur teikiamos suaugusiųjų švietimo paslaugos, šalia suaugusių besimokančiųjų yra ir andragogas. Tačiau minėtose institucijose dirbantys specialistai vadinami įvairiai (suaugusiųjų švietėjais, mokytojais, treneriais, lektoriais, vadybininkais ir kt.), įvairus ir jų išsilavinimas (su retom išimtim andragoginis). Paradoksas, bet realiai egzistuojanti veikla neapibrėžta andragogo pareigybėmis, nes jų tiesiog nėra.

Matyt, Lietuvoje dar gyva nuostata, kad bet kas laisvalaikiu gali tapti andragogu, jei galvojama, kad suaugusiųjų švietimo veiklai realizuoti pakanka kai kurių žinių, asmeninių bendravimo gebėjimų ir abejotino pašaukimo dirbti su užaugusiais vaikais, t. y. suaugusiaisiais, o ne konkrečiai nurodytų kvalifikacinių pareigybių reikalavimų. Atliepiant mokymosi visą gyvenimą nuostatą, visame pasaulyje ir Lietuvoje išsivysčius suaugusiųjų švietimui, reikalavimai andragogų veiklai, pasirengimui jai, profesionalumui labai išaugo. Tačiau Lietuvoje reali andragogo veikla taip ir liko neapibrėžta. Lietuvoje iki šiol nėra nei andragogo veiklos, nei rengimo standarto, nei tokios pareigybės, nors pati veikla egzistuoja. Todėl sudėtinga kalbėti apie andragogo veiklai keliamus reikalavimus, kokybiškai teikiamas suaugusiųjų švietimo paslaugas, profesionalumą, andragogų socialinį statusą ir kt.

Lietuvoje įvedus andragogo pareigybę būtų pasiekta, kad realiai egzistuojanti suaugusiųjų švietimo veikla taptų profesionalesnė teikiamų paslaugų kokybės aspektu, užtikrintų Lietuvos švietimo strategijoje numatytus uždavinius. Įvedus andragogo pareigybę, būtų palankesnė profesinė, socialinė Andragogikos specialybės absolventų integracija. Nors andragogikos specialistus bakalauro ir magistro studijose rengia Klaipėdos, Vytauto Didžiojo ir kt. universitetai, tačiau Lietuvoje jų dar trūksta. Dažnas andragogikos studijų absolventas, įvaldęs užsienio kalbą, išvyksta dirbti ir gyventi į užsienio šalis, kur jis turi galimybę įsidarbinti pagal specialybę, nes užsienio šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse ir kt.) yra įteisinta ne viena, o keletas andragogo pareigybių. Taigi nesant pareigybės, Lietuva praranda ne tik studentus, jaunus specialistus, piliečius, bet ir neužtikrina kokybiško suaugusiųjų švietimo, teikiamo įvairaus (kartais visiškai neadekvataus) pareigybėmis neapibrėžto išsimokslinimo asmenų. Andragogo pareigybės atsiradimas taptų akstinu andragogų rengimo, profesinės veiklos standartams atsirasti. Taip reali ir daugiafunkcionalumu pasižyminti andragogo veikla įgautų realiai visame pasaulyje egzistuojančios veiklos realius, civilizuotus, formalios profesinės veiklos kontūrus.

Tačiau reikia pasakyti, kad andragogo vaidmenys yra apibūdinti kitais pavadinimais egzistuojančiose pareigybėse (dėstytojo, metodininko, konsultanto, vadybininko ir kt.). Taip pat ir „Lietuvos profesijų klasifikatoriuje“ galima aptikti išskirtas profesijas, jų grupes ir kodus bei pagrindinės veiklos aprašus, iš dalies atitinkančius andragogo realizuojamus vaidmenis, bet tokios profesijos kaip andragogas jame nėra. Taigi andragogo lektoriaus vaidmens raiška iš dalies atsispindi veiklos „Universitetų, kolegijų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai“, kodas 231¹, apraše:

Universitetų, kolegijų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai dėsto skirtingų švietimo lygmenų dalykus baigusiems vidurinę mokyklą, dirba tiriamąjį darbą, tobulina ar kuria koncepcijas, teorijas ar darbo metodus, susijusius su jų dėstomais dalykais, rengia mokslinius metodinius straipsnius bei rašo knygas.

Pagrindinės atliekamos užduotys: mokymo planų sudarymas ir keitimas; kursų, seminarų vedimas, paskaitų skaitymas; dalyvavimas sprendžiant universiteto mokymo organizavimo ar panašius klausimus; mokslinio tiriamojo darbo atlikimas, siekiant sukurti ar patobulinti koncepcijas, teorijas ar metodikas, leidžiančias praktiškai pritaikyti žinias pramonės ir kitose srityse; metodinių (mokslinių) straipsnių ir knygų rengimas. Taip pat gali būti priskiriamas vadovavimas kitiems darbuotojams. Šios grupės profesijos skirstomos pagal studijų sritis.

Spustelėjus išskleisti...

Andragogas patarėjas (konsultantas) ir andragogas organizatorius. Lietuvos profesijų klasifikatoriuje egzistuoja ir tokia profesija kaip švietimo konsultantas. 1 priede pateikiamas veiklos aprašas ir švietimo konsultantų veiklos nuostatai¹ švietimo konsultantų veiklos nuostatai). Išanalizavus švietimo konsultantų veiklos nuostatus, aiškiai matyti, kad kalbama apie pirminį, o ne tęstinį rengimą, t. y. apie vaikų ir jaunimo, o ne suaugusiųjų švietimą.

Lietuvoje įvairiose suaugusiųjų švietimo institucijose, konsultacinėse įstaigose andragogo organizatoriaus ir konsultanto vaidmenys reiškiasi tokiose pareigybėse:

• organizacijų, teikiančių išsilavinimą suaugusiesiems, vadovai ir administracijos personalas;
• personalo darbuotojai, dalyvaujantys tarpkultūriniame suaugusiųjų švietime arba dirbantys su migrantais darbuotojais ir keliautojais;
• personalo darbuotojai, dirbantys su suaugusiaisiais, turinčiais specialiųjų ugdymo poreikių;
• konsultantai ir karjeros patarėjai;
• ir kt.

Labai dažnai užsienio šalyse andragogas organizatorius vadinamas patarėju TPM (Tęstinis profesinis mokymas) klausimais, net yra tokios pareigybės. Jis numato, parengia TPM kursų pasiūlos katalogą, arba kursų, vykstančių darbo vietoje, pasiūlą, atsižvelgęs į TPM užsakovų poreikius.

Pagrindinės andragogo patarėjo TPM klausimais funkcijos:

• naujų TPM paslaugų reklama, TPM rinkos analizė, naujų TPM žinių paieška, derybos dėl sutarčių su TPM užsakovais;
• organizacijų konsultavimas darbuotojų TPM klausimais;
• andragogų lektorių komandos koordinavimas;
• TPM veiklos organizavimas ir vertinimas;
• TPM kokybės užtikrinimas.

Kai kuriose suaugusiųjų švietimo institucijose andragogas patarėjas TPM klausimais užsiima tik TPM paslaugų rinkodara. Todėl jis valdo ir plėtoja TPM paslaugų portfelį, analizuoja TPM užsakovų poreikius, reklamuoja turimą TPM kursų katalogą ar siūlo atitinkamus TPM sprendimus organizacijų darbo vietoje.

Verslo organizacijose taip pat egzistuoja andragogas patarėjas TPM klausimais. Šias pareigas atliekantis asmuo dažniausiai dirba žmogiškųjų išteklių valdymo (personalo) padalinyje.

Verslo organizacijoje dirbančio andragogo patarėjo pagrindinės veiklos funkcijos:

• organizacijos darbuotojų TPM poreikių nustatymas ir analizė, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, technologinius organizacijos pokyčius;
• TPM plano sukūrimas, įvertinus žmogiškąjį, biudžeto, juridinį, organizacinį, didaktinį organizacijos aspektus kartu su organizacijos vadovais ir visų darbuotojų atstovais;
• TPM plano diegimas, ieškant TPM paslaugų teikėjo, finansavimo šaltinių paieškos;
• TPM skirtų investicijų, kursų rezultatyvumo vertinimas.

Šiuo metu andragogo patarėjo veikla plečiasi, pildosi naujomis veiklos funkcijomis. Jis organizuoja visos organizacijos darbuotojų profesionalizacijos procesą, siekiant išankstinio darbo vietų ir kompetencijų valdymo¹ organizacijos andragogas pasižymi vadovų pripažintu savo profesiniu andragogo kompetentingumu, todėl jis gali būti savos organizacijos darbuotojų mokytoju (lektoriumi) lygiai taip pat, kaip ir iš kitur kviečiami andragogai lektoriai.

Andragogo analitiko vaidmuo reiškiasi dėstytojų, lektorių pareigybėmis. Organizacijose analitikais dirba personalo vadybininkai.

Andragogas tutorius – šis vaidmuo realiai reiškiasi oficialiomis ir neoficialiomis studentų grupės kuratoriaus pareigomis. Sovietiniais metais grupės kuratoriaus funkcijos ir pati veikla buvo labai politizuota, tačiau dabar tutoriaus vaidmenį atlieka ir dalykų dėstytojai, ir praktikos vadovai, ir metodininkai.

Išvados

Apibendrinant įvairią mokslinės literatūros analizę, atlikus įvairių andragogo vaidmenų lyginamąją analizę, galima teigti, kad:

• siekiant užtikrinti suaugusių asmenų nuolatinį tobulėjimą ir Mokymosi visą gyvenimą koncepciją modernioje visuomenėje privalo būti teikiamos profesionalios ir kokybiškos suaugusiųjų švietimo paslaugos. Nes modernioje visuomenėje švietimas laiduoja socialinį statusą, socialinį mobilumą, geresnes karjeros galimybes;
• suaugusiųjų švietimo kokybiškas paslaugas derėtų teikti suaugusiųjų švietėjui profesionalui – andragogui, kuris atlieka daug funkcijų, – rengia mokymo programas, organizuoja ir įgyvendina jas. Jis yra ir organizatorius, ir konsultantas, ir lektorius, ir analitikas, ir tutorius viename asmenyje, jo vaidmenys nėra vienodi, pasižymi heterogeniškumu. Vadinasi, šiandien tradicinis andragogo lektoriaus vaidmuo papildomas naujais vaidmenimis: organizatoriaus (vadybininko), tyrėjo, analitiko, mentoriaus, tutoriaus, konsultanto ir kt. Tai yra akivaizdus andragogų ir jų veiklos profesionalizacijos įrodymas;
• andragogo lektoriaus, andragogo organizatoriaus, andragogo konsultanto, andragogo tutoriaus atliekami vaidmenys yra labiau praktinio pobūdžio, o andragogo analitiko (tyrėjo) vaidmuo pasižymi labiau diagnostiniu, prognostiniu bei strateginiu pobūdžiu ir reikalauja specialių funkcinių kompetencijų, kurios taps dar aktualesnės Lietuvoje įsigaliojus neformalaus ir savaiminio mokymosi vertinimo ir pripažinimo mechanizmui. Nesant andragogo pareigybės, tenka kalbėti tik apie vaidmenis, tačiau vertėtų akcentuoti tai, kad minėti vaidmenys reiškiasi įvairiose kitose suaugusiųjų švietimo veikėjų pareigose, o tai sunkina pačių andragogų ir jų veiklos profesionalizaciją;
• išpopuliarėjus suaugusiųjų švietimui, išaugo ir plataus profilio andragogų poreikis. Savaime suprantama, kad taip greitai šios spragos universitetiniu rengimu nepanaikinsime. Todėl išliks andragogų praktikų, savanorių, savamokslių, tobulinančių savo turimas kompetencijas įvairiomis priemonėmis bei formomis ir dalyvaujančių mokymosi pasiekimų, įgytų įvairiose aplinkose, vertinimo bei pripažinimo procese, poreikis. Tikėtina, kad pastarasis reiškinys įneš svarų indėlį į andragogų, neturinčių specialaus universitetinio pasirengimo, profesionalizaciją.

Literatūra

• Ališauskas, Ričardas, „Švietimo ir visuomenės sinergijos prielaidos“, Pedagogika, 2010, t. 100, p. 7–41.
• Andriekienė, Rūta Marija, „Andragogų profesionalizacija atliekamų vaidmenų aspektu“, Andragogika, 2011, t. 2, p. 13–28.
• Andriekienė, Rūta Marija; Birutė Anužienė, Andragoginiai kompetencijų tobulinimo aspektai tęstiniame profesiniame mokyme, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006.
• Andriekienė, Rūta Marija; Birutė Anužienė, Eligijus Jatkauskas, „Andragogo analitiko (tyrėjo) kompetentingumo modelis“, Mokytojų ugdymas, 2008, nr. 9, p. 85–98.
• Andriekienė, Rūta Marija; Birutė Jatkauskienė, Eligijus Jatkauskas, „Andragogo veiklos ypatumai slaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo aspektu“, Sveikatos mokslai, 2009, t. 19, nr. 2, p. 2271–2277.
• Appleby, Joyce; Lenn Hunt, Margaret Jacob, Tiesos sakymas apie istoriją, iš anglų kalbos vertė Remigijus Juozaitis, Vilnius: Margi raštai, 1998.
• Barkauskaitė, Marija, Suaugusiųjų pedagogikos gairės, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006.
• Baudrillard, Jean, Cool Memories, Paris: Galillee, 2005.
• Bauman, Zygmunt, Globalizacija: pasekmės žmogui, iš anglų kalbos vertė Vytautas Rubavičius, Vilnius: Strofa, 2007.
• Beck, Ulrich, Risk Society: Towards a New Modernity, London: Sage, 1992.
• Bellier, Sandra, Ingénierie en formation des adultes, Paris: Liaisons, 2002.
• Bourdieu, Pierre, “Social Space and Symbolic Power,” Sociological Theory, 1989, vol. 7, no. 1, pp. 14–25.
• Carré, Philippe; Pierre Caspar, Traité des sciences et des techniques de la formation, Paris: Dunod, 1999.
• Carrol, Michael Thomas, Modernité populaire en Amérique: expérience, technologie, mythohistory, Albany: Université de l’État de pression de New York, 2000.
• DARES, Statistiques, 2009.
• Elias, John L., “Andragogy Revisited,” Adult Education, 1979, vol. 29, no. 4, pp. 252–256.
• Fernandez, Julio, La formation de formateurs d’adultes: utilisation du processus de recherche-formation-action comme cheminement de formation, Sherbrooke: CRP, 2004.
• Giddens, Anthony, Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje, iš anglų kalbos vertė Vytautas Radžvilas, Vilnius: Pradai, 2000.
• Habermas, Jürgen; Seyla Ben-Habib, “Modernity versus Postmodernity,” New German Critique, 1981, no. 22, pp. 3–14.
• Jatkauskienė, Birutė; Ana Jovarauskaitė, Tutoriaus veikla paramos, pagalbos studentui aspektu, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2011.
• Jatkauskienė, Birutė; Eligijus Jatkauskas, „Andragogų profesionalizacija veiklos daugiafunkcionalumo aspektu“, Mokytojų ugdymas, 2010, nr. 14, p. 128–137.
• Juozaitienė, Roma; Aurimas Marijus Juozaitis, Vilija Lukošiūnienė (sud.), Andragogų klausimai: praktiniai suaugusiųjų mokymo aspektai, Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, 2011.
• Juozaitis, Aurimas Marijus, Andragogų praktikų neformaliojo mokymosi modelis, Vilnius: Inter Se, 2008.
• Kavolis, Vytautas, Kultūros dirbtuvė, Vilnius: Baltos lankos, 1996.
• Knowles, Malcolm S.; Elwood F. Holton, Richard A. Swanson, The Adult Learner: The Definitive Classic in Adult Education and Human Resource Development, Houston (TX): Gulf Publishing, 1998.
• Labruffe, Alain, La formation des adultes, Saint-Denis La Plaine: Afnor, 2005.
• Laot, Françoise F., « Les formateurs d’adultes ont-ils jamais existe? », Éducation permanente, 2005, n° 164, p. 13–25.
• Leonavičius, Vylius, „Dėl aukštojo mokslo sociologijos objekto“, Andragogika, 2011, t. 1, p. 111–125.
• Teresevičienė, Margarita; Genutė Gedvilienė, Vaiva Zuzevičiūtė, Andragogika, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006.
• Tolutienė, Gitana; Ana Jovarauskaitė, „Mokymosi poreikiai demografinių veiksnių kontekstas: studijuojančiųjų požiūrio tyrimas“, Andragogika, 2011, t. 1, p. 47–58.
• Trakšelys, Kęstutis, “Adult Learning within Organization as an Element of Professionalization,” Andragogika, 2011, t. 2, p. 140–148.
• Trakšelys, Kęstutis, „Andragoginės prieigos taikymas atstatant socialinius įgūdžius“, Andragogika, 2012, t. 3, p. 202–210.
• Zuzevičiūtė, Vaiva; Margarita Teresevičienė, Suaugusiųjų mokymasis: andragoginės veiklos perspektyva ir andragoginės veiklos modelis, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008.

The Emergence of Andragogue Roles in Modern Society

Summary. The article reveals and analyzes the heterogenic roles of andragogues in the nowadays changing adult education reality. Today we can meet the elements of andragogue’s activities in various sectors and social fields: vocational education and training, continuing vocational training, professional and social integration, institutions and organizations providing in-service training for staff, adult education, various administrative structures, associations, leisure clubs, health education, social work, colleges, universities, institutions that are dealing with informally or non-formally acquired learning outcomes validation, providing counseling or information services, etc. Thus, the andragogue’s profession is not legitimized yet and there is no andragogue’s position, we have to discuss the roles that are really performed and their expression in other positions. The article consists of two chapters. The Chapter One analyzes various roles realized by andragogue: andragogue lecturer, organizer, analyst, counselor, and tutor. There are efforts based on scientific literature analysis and praxeological andragogues’ activities investigations in order to justify the roles performed by andragogue. The Chapter Two is dedicated to the real expression of the andragogue’s performance roles in different positions of adult education actor. It is assumed that this factor makes andragogues’ professionalization more difficult, there is a need to legitimize the profession.

Keywords: andragogue, andragogue roles, modern society.