Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

Santrauka. Kalbos kodifikacijai daug rūpesčių kelia žodžių sintaksinės potencijos (junglumo, valentingumo) nustatymas, žodžių formų parinkimas junginyje ar sakinyje. Dabartinėje vartosenoje ne visur stabilios objekto kilmininko ir su juo konkuruojančių konstrukcijų normos. Straipsnyje analizuojami tiesioginio objekto raiškos ypatumai (kilmininko ir galininko santykis) ir polinkiai dvigubo valdymo atveju, t. y. kai jį veikia neigiamasis veiksmažodis ir teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis. Iš sukauptų dabartinės vartosenos duomenų ir jų nagrinėjimo aiškėja, kad realiojoje vartosenoje tvirtai įsigalėjęs kilmininkas, jo vartojimas dažnesnis negu galininko (kiekybinis jų vartojimo santykis – 71 proc. : 29 proc.). Toks dabartinės vartosenos polinkis atitinka norminamųjų darbų nuostatas. Galininko vartosena yra išryškėjusi, kai: a) tranzityvinio veiksmažodžio bendraties objektu einantis žodis labiau nutolęs nuo neiginio; b) tranzityvinio veiksmažodžio bendratis ir valdomo objekto linksnis arba vieno objekto linksnis nėra savo įprastoje vietoje (prepozicinė padėtis neigiamojo veiksmažodžio atžvilgiu). Neiginio kilmininko ir galininko vartojimo dėsningumus, šių linksnių varijavimą vadinamojoje tarpinėje pozicijoje sąlygoja konkretūs veiksniai: atstumas tarp neigiamojo veiksmažodžio ir objekto linksnio, objektu einančio žodžio pozicija, gramatiniai ir semantiniai žodžių ryšiai, stilingumo reikalavimai.

Pagrindiniai žodžiai: dabartinė kalbos vartosena, kalbos norma, sintaksė, linksnių valdymas, tiesioginis objektas, kilmininkas, galininkas, neigiamasis veiksmažodis, teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis.

Įvadas

Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros tyrėjų grupė 2012–2014 m. vykdė projektą „Lietuvių kalbos sintaksės normų ir rekomendacijų santykio su dabartine vartosena tyrimas“ (vadovė doc. dr. Lina Murinienė). Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tyrimu siekta palyginti dabartinės bendrinės lietuvių kalbos sintaksės kodifikaciją su realiąja vartosena, fiksuoti naujus sintaksės raidos poslinkius, atskleisti ir įvertinti dabartinėje vartosenoje funkcionuojančių raiškos priemonių konkurenciją. Norint numatyti kalbos raidą ir planingai veikti jos kitimą, būtina kaupti ir nagrinėti visus kalbos faktus, kurie tik varijuoja dabartinėje lietuvių kalbos vartosenoje. Kalbos priemonių variantiškumą skatina bendraujant kylantys poreikiai tą patį turinį reikšti skirtingomis priemonėmis atsižvelgiant į kontekstą ir situaciją Žr. Vytautas Ambrazas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, p. 23. . Kalbos variantiškumo ir normiškumo santykis yra vienas iš aktualiausių kalbos kultūros mokslo tiriamųjų klausimų. Su variantiškumu tiesiogiai siejasi bendrinės kalbos tvarkyba, kai vertinama, kokios raiškos priemonės geriausiai tinka bendrinei kalbai, vienam ar kitam jos funkciniam stiliui ar vartojimo sričiai Žr. Rita Miliūnaitė, Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, p. 9. . Kodifikacija turi siekti kuo didesnio bendrinės kalbos reiškinių funkcionalumo, t. y. kodifikacija turi gausinti, o ne mažinti kalbos raiškos priemones. Ypač reikšmingas funkcionalumas sintaksės kodifikacijoje. Kuo kalba turės daugiau funkciškai įvairesnių sintaksės raiškos priemonių, tuo jos vartojimo išgalės bus didesnės, tuo ta įvairovė geriau tenkins kalbos vartotojų poreikius Žr. Aldonas Pupkis, Kalbos kultūros studijos, p. 145–146. .

Kalbos kodifikacijai daug rūpesčių kelia žodžių sintaksinės potencijos (junglumo, valentingumo) nustatymas, žodžių formų parinkimas junginyje ar sakinyje. Sintaksės reiškinius sunku norminti todėl, kad jie priklauso nuo daugelio faktorių, kad sintaksėje net ir atskiras reiškinys turi būti vertinamas sistemiškai, visumos požiūriu Žr. Vitas Labutis, „Sintaksės reiškiniai ir jų kodifikacijos specifika“, p. 10. . Dabartinėje vartosenoje ne visur stabilios objekto kilmininko ir su juo konkuruojančių konstrukcijų normos. Šio tyrimo objektas – tiesioginio objekto raiška dvigubo valdymo atveju, t. y. kai jį veikia neigiamasis veiksmažodis ir teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis. Straipsnyje keliamas tikslas panagrinėti tiesioginio objekto raiškos ypatumus ir polinkius vadinamojoje tarpinėje pozicijoje (neigiamasis veiksmažodis + teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis + objekto linksnis), pasiaiškinti kilmininko ir galininko varijavimo priežastis dabartinėje vartosenoje. Tyrimo rezultatai galėtų būti naudingi svarstant nagrinėjamojo sintaksės reiškinio norminę vertę ir priimant norminamuosius sprendimus.

Atlikta analizė grindžiama realiąja dabartinės kalbos vartosena. Tyrimo šaltiniai – elektroninės rašytinių ir sakytinių vartosenos duomenų sankaupos (Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Lietuvių mokslo kalbos tekstynas, Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas), interneto vartosena Laikomasi nuostatos, kad Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir Lietuvių mokslo kalbos tekstynas yra daug daugiau redaguoti nei internete skelbti tekstai. , specialiai projektui sukauptas dabartinės kalbos neredaguotų tekstų korpusas (apie 240 autorinių lankų) Tekstų korpusas susistemintas oficialumo – neoficialumo (stiliaus, žanrų) aspektu. . Tiriamąją imtį sudaro 760 tarpinės pozicijos atvejų, kai neigiamasis veiksmažodis eina su prisišliejusia teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratimi, valdančia objekto linksnį. Nedidelis kiekybinis tyrimas nepretenduoja atskleisti visapusiško nagrinėjamo sintaksės reiškinio vartosenos vaizdo, o gali rodyti tik bendriausius jos polinkius.

Tyrimui panaudotas aprašomasis metodas derinant kokybinę ir kiekybinę duomenų analizę. Pavyzdžių paieška internete atlikta Google įrankiu Duomenų paieška atlikta pasirenkant būdingesnius daugiau ar mažiau leksikalizuotus nagrinėjamo sintaksės reiškinio vartosenos variantus (plačiau apie kiekybinio sintaksės reiškinių tyrimo metodiką ir iškylančius sunkumus žr. Rita Miliūnaitė, „Būvio raiškos būdvardiškaisiais žodžiais vartosenos polinkiai“, p. 30). . Siekiant tikslesnės nagrinėjamo sintaksės reiškinio analizės, prie pavyzdžių Siekiant atspindėti realią dabartinės kalbos vartoseną, teikiamų pavyzdžių kalba netaisoma. pateikiama funkcinio stiliaus nuoroda (administracinis, meninis, mokslinis, publicistinis ir šnekamasis stilius).

Norminimo apžvalga

Kaip žinoma, bendrinėje lietuvių kalboje su galininką valdančiais veiksmažodžiais, kai jie įgauna neiginį, vartojamas neiginio kilmininkas Neiginio kilmininko ir neiginio galininko vartojimo klausimas yra aktualus ne tik praktiniu požiūriu. Svarbus šis klausimas ir teoriniu bei kalbos istorijos požiūriu, nes neiginio kilmininku lietuvių kalba skiriasi nuo daugelio indoeuropiečių kalbų. Senųjų raštų ir tarmių duomenys liudija, kad neiginio kilmininkas lietuvių kalboje įsitvirtino seniai prieš raštijos pradžią (žr. Vytautas Ambrazas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, p. 232–235). (plg. „parašė laišką; neparašė laiško“). Šiuo atveju bendrinės kalbos norma aiški ir stabili: tiesioginio objekto galininkas visai šalia pat jo valdančio neigiamojo veiksmažodžio laikomas nenorminiu, pvz.: „Nelaužykit medelius“ (=medelių) Rita Miliūnaitė (sud.), Kalbos patarimai, t. 2: Sintaksė: linksnių vartojimas (S 1), p. 55. . Tiesioginio objekto raiška svyruoja (kilmininkas konkuruoja su galininku), kai susidaro vadinamoji tarpinė pozicija, t. y. kai neiginį turi kitas veiksmažodis, pritapęs prie teigiamosios tranzityvinio veiksmažodžio bendraties. Šių linksnių varijavimas vartosenoje, tokio varijavimo priežastys kalbininkų aptariamos dažniau ir išsamiau nei kitų gramatikos reiškinių Žr. Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai, p. 123. .

Arnoldas Piročkinas studijoje apie Jono Jablonskio kalbos taisymus Žr. Arnoldas Piročkinas, Jono Jablonskio kalbos taisymai, p. 186. rašo, kad J. Jablonskis teikė vartoti kilmininką, kai galininkinio veiksmažodžio bendratis eina su neigiamąja jungtimi, pvz.:

Neleisiu save (=savęs) pažeminti; Mes negalėjome nė (=nei) susirgusius (=susirgusių, susirgusiųjų) atskirti, nė (=nei) juos slauginti = jų slaugyti.

Spustelėjus išskleisti...

Tačiau J. Jablonskio taisymuose yra paliktas ir neiginio galininkas: „Valstybė negali savo lėšomis […] visus mus aprūpinti“.

Variantišką tiesioginio objekto raišką gana plačiai aptaria Leonardas Dambriūnas Žr. Leonardas Dambriūnas, „Kai kurie linksnių vartojimo atvejai“, p. 7–8. . Jis teigia, kad tokias atvejais, kai papildinys eina po neigiamojo veiksmažodžio su jam priklausančia bendratimi, galininkas vartojamas jau dažniau negu prie vieno veiksmažodžio. Remiantis įvairių autorių ir kalbos vartojimo sričių pavyzdžiais, nurodomos šios kilmininko ir galininko varijavimo priežastys: objekto linksnio vieta sakinyje, sakinio konstrukcija, veiksmažodžio ir bendraties santykis.

Neiginio galininko vartojimo problemą paliečia ir Vitas Labutis Žr. Vitas Labutis, „Tiesioginio objekto, tikslo ir kiekio kilmininkų valdymas“, p. 7–8. . Kalbininkas įžvalgiai pastebi, kad tiesioginio objekto galininką, einantį prie bendraties, kurią iš toliau veikia neiginys, gali lemti ir vieno, ir kito veiksmažodžio tranzityvumo pobūdis, abiejų veiksmažodžių sąveikos specifika, bendraties objektu einančio žodžio pozicija, ar jis labiau susijęs su neigiamu veiksmažodžiu, ar su bendratimi. Ypač sunku nustatyti normą tuo atveju, kai tranzityvinio veiksmažodžio bendratį nuo neiginio skiria bent keletas veiksmažodžių. V. Labutis pažymi Žr. ten pat, p. 8. , kad kuo daugiau tų veiksmažodžių čia įsiterpia, tuo labiau pateisinamas galininkas, plg.:

negalėjau skaityti knygos, negalėjau baigti skaityti knygos (// knygą?), nereikėjo taip vėlai pradėti skaityti knygą (ar ir knygos?).

Spustelėjus išskleisti...

Elena Oginskienė Žr. Elena Oginskienė, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“, p. 25–30. tiesioginio objekto galininko vartojimo vietoj neiginio kilmininko priežastis grindžia ne vien išorine tarmių ar kitų kalbų įtaka. Ji taip pat akcentuoja nevienodą neigimo poveikį objektui ir išsamiai aptaria atvejus, kur galininkas turi polinkį įsigalėti. Tiesioginio objekto raiškos variantiškumas būdingiausias toms sintaksinėms konstrukcijoms, kuriose valdomas žodis eina tiesiog po bendraties, o neiginį turi nuo tiesioginio objekto linksnio vienu ar daugiau žodžių atskirta kita veiksmažodžio asmenuojamoji forma, pvz.:

neturi teisės duoti nurodymų // nurodymus; negalėjo drausti skaityti knygų // knygas; nebuvau pažadėjusi parašyti straipsnio // straipsnį.

Spustelėjus išskleisti...

Nurodoma, kad galininko reikalingumą sustiprina tranzityvinio veiksmažodžio ir valdomo žodžio arba vieno valdomo žodžio prepozicinė padėtis, klausiamoji ar šaukiamoji sakinio intonacija, pvz.:

Vežimą, baisiai sunkų, jie traukę nesiliaus; Pripažinti senaties teisę kokiam girgždančiam braškančiam žodžiui irgi negalima; Ar nenustosi niekus kalbėjusi su mažu vaiku?

Spustelėjus išskleisti...

Jono Šukio studijoje Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos Žr. Jonas Šukys, Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, p. 202. siūloma vartoti kilmininką, bet nebelaikomas klaida ir galininkas. Esant tarpinei neigimo pozicijai teiktina pirmenybė kilmininkui ir dėl sistemos („nepakeliu ko – negaliu pakelti ko; nerašau ko – nenoriu rašyti ko“), ir dėl to, kad jis daugeliui tarmių (ypač didžiuliam rytų aukštaičių plotui) tebėra įprastas Tik vakarų aukštaičių pietinė patarmė, vadinamieji kauniškiai, ir vakarų žemaičiai (vadinamieji klaipėdiškiai) čia turi neiginio galininką. Kuo arčiau buvusios Prūsijos sienos, tuo šis neiginio galininkas visuotinesnis, todėl manoma, kad jis atsiradęs dėl vokiečių kalbos įtakos (žr. Regina Venckutė, „Senos ir naujos bėdos: rajonų laikraščių kalba“, p. 19). Tokia būklė atsispindi Kristijono Donelaičio raštuose. J. Šukys (žr. Jonas Šukys, „Dėl neiginio ir tikslo kilmininkų K. Donelaičio „Metuose“, p. 52–52) nustatė, kad Metuose vyrauja neiginio galininkai, nes jie, matyt, vyravo ir Donelaičio aplinkoje. .

Įteisintas galininkas netiesioginio neigimo atveju ir gramatikose. Čia aptariamu klausimu rašoma, kad vietoj neiginio kilmininko dažnai pavartojamas ir galininkas. Galininkas tokiose sintaksinėse konstrukcijose pateisinamas tuo, kad jis čia valdomas ne tiesiog neigiamojo veiksmažodžio, o neigiamojo veiksmažodžio su bendratimi, kuri ir reikalauja galininku išreikšto tiesioginio veiksmo objekto, pvz.:

Savo malonę dar iškelt ir girt nesigėdi (Donel.). Tik neužmiršk už kiekvieną davinį pabučiuoti ranką (Vaižg.). Motina, nors tvirtesnė, viena nevaliojo laukelius apdirbti (Žem.). Žr. Kazimieras Ulvydas (red.), Lietuvių kalbos gramatika, t. 1: Fonetika ir morfologija, 187–188; Lietuvių kalbos gramatika, t. 2: Morfologija, p. 406; Vytautas Ambrazas (red.), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, p. 511.

Spustelėjus išskleisti...

Turint galvoje aptariamųjų konstrukcijų vartosenos įvairovę, dabartiniame kodifikuojamame leidinyje Kalbos patarimai. Sintaksė: linksnių vartojimas nurodoma, kad šiuo atveju galininkas ne klaida, galima rinktis bet kurią konstrukciją, bet pirmenybė teikiama kilmininkui, ypač prestižinėje bendrinėje kalboje. Galininkas vertinamas kaip šalutinis (dalinis) normos variantas, tinkamas laisvuosiuose kalbos stiliuose, pvz.:

Jis nebeturėjo jėgų atlaikyti priešo spaudimą (|| spaudimo); Nenorėjome tave (|| tavęs) įskaudinti. Rita Miliūnaitė (sud.), Kalbos patarimai, t. 2: Sintaksė: linksnių vartojimas (S 1), p. 55.

Spustelėjus išskleisti...

Iš apžvalgos aiškėja, kad vis dėlto dauguma kalbininkų, nors kilmininką laiko teiktinesniu, tačiau nebelaiko klaida ir galininko. Analizuojant tiesioginio objekto raiškos normą, kilmininko ir galininko santykį, šių linksnių varijavimo vartosenoje priežastis, pabrėžiama ne tik neabejotina tarmių, kitų kalbų įtaka bendrinės kalbos vartosenai, bet mėginama gilintis ir į kitus konkretesnius veiksnius: atstumą tarp neigiamojo veiksmažodžio ir objekto linksnio, žodžių tvarką, sakinio intonaciją, semantines sintaksinės konstrukcijos ypatybes.

Kilmininko ir galininko konkurencijos santykiai dabartinėje vartosenoje

Prieš tris dešimtmečius kalbai norminti skirtoje literatūroje buvo atkreiptas dėmesys į vartosenoje plintančius tarpinės pozicijos neiginio galininkus Žr. Elena Oginskienė, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“, p. 25; Aldona Paulauskienė, Danutė Tarvydaitė, Gramatikos normos ir dabartinė vartosena, p. 104. . Dabartinės vartosenos stebėjimas leidžia teigti, kad tokių atvejų mažėja. Kilmininko ir galininko linksnių vartosenos tyrimas parodė, kad žymiai dažniau linkstama vartoti kilmininką. Kiekybinis jų vartojimo santykis – 71 proc. (540 pavartojimo atvejų): 29 proc. (220 pavartojimo atvejų) Pastebimas bendras polinkis daug dažniau vartoti kilmininką tiek rašytinėje, tiek sakytinėje vartosenoje. Čia išanalizuota tik maža dalis sakytinės kalbos duomenų, todėl aiškesnes ir tikslesnes išvadas galima būtų daryti tik gerai ištyrus daugybę sakytinės kalbos pavyzdžių. Šnekamojoje kalboje geriausiai išryškėja tos kalbos vartotojų įpročiai, įtvirtinamos arba atmetamos norminių kalbos veikalų rekomendacijos (žr. Aldonas Pupkis, Kalbos kultūros studijos, p. 98). . Palyginus redaguotosios ir neredaguotosios vartosenos duomenis, kokių nors ryškesnių skirtumų nenustatyta.

Toliau aptariami tyrimo metu išryškėję tiesioginio objekto raiškos svyravimai, svarbiausi kilmininko ir galininko konkurencinės vartosenos ypatumai.

1. Dabartinėje lietuvių kalboje paprastai teikiama pirmenybė kilmininkui tada, kai tiesioginį objektą veikia neigiamasis asmenuojamasis veiksmažodis ir teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis. Kilmininkas gali eiti po abiejų veiksmažodžių (a), prieš juos (b) arba tarp jų (c), pvz.:

(a) Jokie projektai ar rūpybos organizacijos nepajėgė įgyvendinti visų siekių int., publicist. st. . Mokslininkai dažniausiai neskuba atmesti senų teorijų TK, moksl. st. . […] tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl ligos […] LMKT, moksl. st. . […] man mama nebeleido lankyti muzikos mokyklos SLKT, šnek. st. . […] jei man nepadėsi užkelti šio maišo, aš pats juos čion atvesiu DLKT, men. st. . Jei nustatyta tvarka neleidžia išduoti leidimo tokiam periodui, […] TK, admin. st. .

(b) Naujiena žmonių ydų, aistrų ir silpnybių nepajėgė įveikti DLKT, men. st. . Repertuaro negali sudarinėti jokia įstaiga […] LMKT, moksl. st. . Aš tos diskusijos nenoriu pradėt […] TK, šnek. st. . Aš jūsų nenoriu kaltinti int., publicist. st. . […] daugel kas tų vėliavų nepatarė kelti (TK, publicist. st.). Priimtas įstatymas administracinės nuobaudos taikyti neleidžia TK, admin. st. . […] šių deklaracijų neskuba įgyvendinti praktikoje DLKT, moksl. st. .

(c) Ir kaltinti jos neketinu DLKT, men. st. . Egonas neskuba taurės tuštinti, siurbčioja po gurkšnelį […] DLKT, men. st. . Jie paprasčiausiai nespėjo šito įforminti raštiškai […] DLKT, admin. st. . […] jokie ryšiai negali didelės kojos padaryti maža kojyte LMKT, moksl. st. . […] žmonės gali paukštį išauginti, bet nemoka jo parduoti DLKT, publicist. st. . […] vyras slidžiame kelyje nespėjo dideliu greičiu lekiančios mašinos sustabdyti TK, šnek. st. . Neprivalo šios informacijos viešai skelbti SLKT, šnek. st. .

Spustelėjus išskleisti...

Galininkas čia taip pat vartojamas, tačiau nepalyginti rečiau negu kilmininkas, pvz.:

Jo mirtis nesutrukdė šį sprendimą įvykdyti. TK, publicist. st. Nenorėjo kelti skandalą, sutiko atsiprašyti. TK, šnek. st. […] jam gydytojai nepatarė kelti koją iš namų. DLKT, publicist. st. […] pareiškėjas negali vienu metu gauti išmokas […]. LMKT, moksl. st. Jeigu darbo ar gamybos pobūdis neleidžia organizuoti darbą, […]. DLKT, admin. st. Jis net neleidžia man surasti raktą nuo mano pačios namų. DLKT, men. st. […] svyravimai ciklo metu neleido išvystyti didesnį greitį. LMKT, moksl. st. Aukštoji mokykla nepadėjo jiems pakeisti nuostatą apie mokytojo profesiją. TK, šnek. st. […] vadovai nesusiprato pareikšti bent apgailestavimą. int., publicist. st.

Spustelėjus išskleisti...

Šios sandaros sintaksinėse konstrukcijose objekto galininkas siejamas tiesiai su veiksmažodžio bendratimi, o ne su dviejų veiksmažodžių formų junginiu Žr. Kazimieras Ulvydas (red.), Lietuvių kalbos gramatika, t. 3: Sintaksė, p. 24. .

Nauji vartosenos duomenys rodo, kad neiginio kilmininkas čia aiškiai dominuoja ir retai teužleidžia vietą galininkui: iš tirtų 244 atvejų net 224 kartus (t. y. 92 proc.) objektas nusakomas kilmininko linksniu. Gretinant aptariamojo atvejo vartoseną ir normą, galima teigti, kad realiosios vartosenos polinkiai atitinka dabartinę kodifikuotą normą. Pagrindinis normos variantas (neiginio kilmininkas) remiamas kalbos vartotojų.

2. Neiginio kilmininko ar galininko linksnio pasirinkimui turi įtakos neiginio atstumas nuo tiesioginio objekto linksnio Žr. Vitas Labutis, „Tiesioginio objekto, tikslo ir kiekio kilmininkų valdymas“, p. 6; Elena Oginskienė, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“, p. 26–27. . Tiriamojoje vartosenoje yra pastebėta, kad kuo toliau nuo neigiamojo veiksmažodžio atsiduria objektą nusakantis linksnis, tuo labiau konkuruoja dvigubo valdymo kilmininkas ir galininkas.

Galima išskirti tris aptariamųjų sintaksinių konstrukcijų tipus, kur linksnis įvairuoja:

a) teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratį nuo neiginio skiria daiktavardis (daiktavardis su neiginį turinčia asmenuojamąja forma sudaro apstabarėjusį vientisos reikšmės žodžių junginį) (kiekybinis kilmininko ir galininko vartojimo santykis – 65 proc. (57 pavartojimo atvejai) : 35 proc. (30 pavartojimo atvejų), plg.:

Neturėjo teisės gauti tarnybinio buto DLKT, men. st. . […] neturėjo galimybės iš karto įteikti klientui anketos int., publicist. st. . LRTC neturi motyvų siūlyti transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais int., admin. st. . Neužteko kantrybės pabaigti darbo TK, šnek. st. . […] bet nebeturėjo jėgų subarti Butauto DLKT, men. st. . Žmonės nebeturėjo jėgų jų vaikyti TK, publicist. st. . Bendruomenė neturėjo poreikio specialiai organizuoti ūkinės veiklos LMKT, moksl. st. . Nė vienas jų nerado laiko uždėti padangos ant ramsčio TK, šnek. st. . Nerado laiko aplankyti mamos TK, šnek. st. . […] neužteko išminties įgyvendinti rašytinio pasižadėjimo TK, moksl. st. .

Tačiau nė viena grupė neturi teisės leisti įstatymus ir piršti savo politines ar moralines nuostatas TK, admin. st. . […] neišvengė pagundos didinti kasdienines pajamas TK, publicist. st. . […] neturėjo teisės vairuoti automobilį SLKT, šnek. st. . […] gamintojai neturi motyvų gaminti elektros energiją LMKT, moksl. st. . […] teismas neturi galimybės panaudoti specialiąsias žinias LMKT, moksl. st. . Ar nepraeis noras daryti tą ar aną rankdarbį? TK, šnek. st. .

Spustelėjus išskleisti...

b) prie neigiamojo veiksmažodžio yra prisišliejusios dvi veiksmažodžio bendratys (kiekybinis kilmininko ir galininko vartojimo santykis – 67 proc. (41 pavartojimo atvejis) : 33 proc. (20 pavartojimo atvejų), plg.:

Esant tokiam fonui dešinieji net negali drįsti kritikuoti biudžeto […] int., publicist. st. . Joks kitas subjektas negali leisti rengti referendumo […] TK, admin. st. . […] nevertėjo stengtis jų suprasti DLKT, men. st. . […] nereikėjo atiduoti saugoti tų plokščių muziejui DLKT, publicist. st. . […] neigiamas egzistencializmas mus moko, jog neverta stengtis įveikti jos TK, moksl. st. . […] nereikia versti mokytis raidžių TK, šnek. st. . Nereikia bandyti išrasti dviračio SLKT, šnek. st. . Ši įstaiga neturi reikalauti mokėti vietinės rinkliavos, nes yra tik tarpininkė […] int., publicist. st. . Tačiau jiems neužteko jėgų pabaigti statyti namo TK, publicist. st. .

[…] šie asmenys neturi teisės leisti atgaminti kūrinį kitokiu vardu […] DLKT, admin. st. . […] nereikėjo nei dirsčioti, nei stengtis su ja užmegzti pokalbį DLKT, men. st. . […] mokslininkui nepakanka sugebėti palyginti konkuruojančias hipotezes LMKT, moksl. st. . Jokiu būdu negalima atsisakyti krikštyti nesantuokinį vaiką int., šnek. st. . […] Boksininkas už jokius pinigus nebūtų sutikęs atsisakyti uždegti olimpinę ugnį DLKT, publicist. st. .

Spustelėjus išskleisti...

c) tiesioginio objekto linksnį valdanti tranzityvinė bendratis šliejasi prie sudurtinę formą turinčio neigiamojo veiksmažodžio (kiekybinis kilmininko ir galininko vartojimo santykis – 70 proc. (40 pavartojimo atvejų) : 30 proc. (17 pavartojimo atvejų), plg.:

Dabar jau niekas nebūtų galėjęs atgaminti siužeto DLKT, men. st. . Be ES paramos bendrovė nebūtų pasiryžusi pristatyti produkcijos tolimoje rinkoje int., publicist. st. . Niekas nebūtų galėjęs to pasakyti TK, šnek. st. . Neutralus prezidentas nebūtų gebėjęs to padaryti TK, moksl. st. . […] niekada nebūtų sutikęs jaunimo linksminti DLKT, men. st. . […] sutuoktinis nebūtų sutikęs sudaryti santuokos DLKT, admin. st. . […] nebuvo susitarę aptarti sąlygų TK, šnek. st. . […] britų valdovams nebūtų tekę mokėti didžiulių palūkanų TK, moksl. st. . Juk tuomet nebūtų tekę to ambicingo direktoriaus samdyti DLKT, publicist. st. .

Dauguma namo gyventojų nebūtų sutikę tvarkyti namą, jei būtų žinoję to tvarkymo kainą int., šnek. st. . Moteris nebūtų pasiryžusi sutikti tokį iššūkį […] TK, publicist. st. . […] nebūtų galėjęs nuslėpti šią žymę DLKT, men. st. . […] Čerčilis nebūtų galėjęs kažką padaryti toje situacijoje TK, moksl. st. . […] nebūtų tekę patirti dabartinę įtampą TK, šnek. st. . Argi tu nesi žadėjęs mane išvaduoti ir išgelbėti? TK, men. st.

Spustelėjus išskleisti...

Nagrinėjant vartosenos pavyzdžius matyti, kad šios sandaros sintaksinėse konstrukcijose tranzityvinio veiksmažodžio bendraties valdomas žodis labiau nutolęs nuo neigiamojo veiksmažodžio, todėl neiginio įtaka tiesioginiam objektui gerokai susilpnėja. Tai lemia šiek tiek platesnę galininko vartojimo sritį. Nuo neiginio per atstumą esantis tiesioginio objekto galininkas yra visiškai pateisinamas Žr. Vitas Labutis, „Tiesioginio objekto, tikslo ir kiekio kilmininkų valdymas“, p. 6; Elena Oginskienė, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“, p. 27. . Šiuo atveju galininką ir kilmininką būtų tikslinga vertinti kaip lygiaverčius bendrinės kalbos normos variantus.

3. Variantiška kilmininko (81 pavartojimo atvejis, t. y. 74 proc.) ir galininko (29 pavartojimo atvejai, t. y. 26 proc.) vartosena būdinga ir tada, kai objekto linksnį valdanti tranzityvinio veiksmažodžio bendratis susijusi su neigiamomis beasmenių veiksmažodžių formomis („nereikėti, nederėti, nevertėti, netikti, nepakakti, neužtekti“ ir pan.) (a) ar neigiamaisiais bevardės giminės dalyviais („negalima, neįmanoma, nepatariama, nelemta“ ir pan.) (b), plg.:

(a) Tik nereikia mūsų gąsdinti! int., publicist. st. . Jam dabar nereikės valandą migdyti dukros TK, šnek. st. . Čionai gal nereikėjo pavardžių pateikti SLKT, šnek. st. . Vokiečių armijai nereikėjo pralaužti gynybos TK, moksl. st. . […] neverta rengti dar vieno papildomo svarstymo DLKT, admin. st. . Netinka prisidegti cigaretės nuo kitos smilkstančios DLKT, men. st. . Dėl to nevertėjo atšaukti pažado SLKT, šnek. st. . […] tiesiog nevertėjo samdytis tokio milžiniško lėktuvo DLKT, men. st. . Atrodytų, ir nedera koreguoti tokio įžvalgaus teatrologo […] LMKT, moksl. st. .

[…] nedera priiminėti įstatymus referendumu int., publicist. st. . […] darbuotojas netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus TK, admin. st. . Sulaukus mūsų metų gal jau netinka kalbėti sentimentalias kvailystes […] DLKT, men. st. . Neužtenka priimti gerus sprendimus SLKT, šnek. st. . […] nepakanka vien tik išvardyti principus LMKT, moksl. st. . […] trijų savaičių dar nepakako duoti bent elementariausią atsakymą TK, šnek. st. . Ar nevertėjo tokius reanimobilius skirti savivaldybių gydymo įstaigoms? int., publicist. st. .

Spustelėjus išskleisti...

(b) Sovietinei sistemai buvo neįmanoma pripažinti fakto, kad žydai buvo išskirtinės nacistų genocido aukos TK, moksl. st. . Įjungus šiuos prietaisus, negalima jų palikti be priežiūros LMKT, moksl. st. . Nežadama mažinti šilumos kainų […] int., publicist. st. . Gaila, kad neįmanoma nustatyti jo svorio DLKT, men. st. . Niekam iš dangiškųjų būtybių nelemta žinoti pasaulio likimo DLKT, publicist. st. . Žmogus krinta, bet jam nelemta pasiekti dugno TK, šnek. st. . Nepatariama kompresams naudoti polietileno DLKT, moksl. st. . […] nutylama, kai pritrūkstama žinių ar nenorima kažko pasakyti LMKT, moksl. st. .

Buvo svarstoma, ar negalima būtų koreguoti įstatymą TK, publicist. st. . […] nežadama ir paprastą skiedinį fasuoti mažesniais kiekiais DLKT, publicist. st. . […] neįmanoma sutalpinti visą informaciją TK, šnek. st. . […] fiziniams asmenims neįmanoma suteikti labdarą DLKT, admin. st. . […] niekada nelemta pasiekti inkarui skirtą gelmę DLKT, men. st. . Todėl nepatariama ruošti maistą šių metalų induose LMKT, moksl. st. .

Spustelėjus išskleisti...

Nors šiuo atveju neiginio atstumas nuo valdomo objekto linksnio yra mažesnis (plg. 2 atvejo pavyzdžius), jo poveikį valdomo žodžio formai silpnina valdomo žodžio glaudesnė sąsaja su jį valdančiu žodžiu Žr. Elena Oginskienė, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“, p. 28. . Šios sandaros sintaksinėse konstrukcijose galininku nusakomas objektas iš tikrųjų labiau priklauso ne nuo neiginio, o nuo bendraties.

4. Tiesioginio objekto raiška svyruoja, kai objektą reiškiantis žodis perkeliamas į priekį, t. y. tranzityvinio veiksmažodžio bendratis ir valdomo objekto linksnis arba vieno objekto linksnis yra prepozicijoje neiginio atžvilgiu, plg.:

Kadangi ta šalis skolų grąžinti nesiruošia, tai apie tai ir nebuvo kalbėta TK, publicist. st. . Žiburio neleido degti, bet šviesos užteko ir nuo mėnulio […] DLKT, men. st. . […] šiandieninio pavadinimo klubas ir komanda nesiruošia keisti int., publicist. st. . […] dviejų darbų iškart neįmanoma dirbti vienodai atidžiai ir gerai DLKT, men. st. . Gal to darbo nevertėjo pradėti TK, šnek. st. . […] direktyvos taikyti praktiniu požiūriu nebuvo jokio poreikio LMKT, mokls. st. . Kainos mažinti nepatartina, nes gali sumažėti prekės prestižas LMKT, mokls. st. . […] paveldėjimo negalima priimti dalimis TK, admin. st. . Vykdyti įstatymo vyriausybė net ir nesiruošia […] DLKT, publicist. st. .

Ilgiau kęsti patyčias vaikinas nebegalėjo TK, šnek. st. . […] šturmuoti pasaulio prieigas nesilioviau TK, publicist. st. . Pirmąją Komuniją netinka teikti per Paskutinės vakarienės Mišias […] DLKT, admin. st. . […] pomidorus netinka valgyti ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams DLKT, men. st. . […] kai prekes neįmanoma nugabenti į muitinės įstaigą DLKT, admin. st. . Vien tik ožiarūčius silosuoti nepatartina […] LMKT, moksl. st. .

Spustelėjus išskleisti...

Šiuo atveju objektą reiškiantis žodis irgi dažniau turi kilmininko negu galininko formą: iš tirtų 86 atvejų 57 kartus (t. y. 66 proc.) objektas nusakomas kilmininko linksniu.

5. Vis dėlto yra atvejų, kur galininkas turi polinkį įsigalėti. Kai objekto linksnį valdo ne tranzityvinė bendratis, o tranzityvinio veiksmažodžio dalyvis, susietas su neiginiu, labai dažnai vartojamas galininkas (galininkas čia pavartotas net 75 proc. pavyzdžių – iš tirtų 43 atvejų 32 kartus), pvz.:

Jis niekada nesigyrė iškrėtęs kokią eibę. int., šnek. st. S. A. neprisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai nesigailėjo. int., publicist. st. […] ministras nesigailėjo priėmęs tokį sprendimą. TK, moksl. st. […] kaltinamasis nesigailėjo padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą. DLKT, admin. st. Atvykusieji nesigailėjo priėmę kvietimą. int., publicist. st. […] nesijautė išmanąs šiuos reikalus. TK, men. st. […] nesiliovė tauškusi kvailystes. TK, šnek. st. Dar nė vienas nesigyrė padaręs tokį dalyką. TK, šnek. st. […] nesigynė įvykdęs nusikaltimą. int., publicist. st. […] nesigaili įleidęs šaknis kaime. TK, publicist. st. E. U. nesigaili palikęs „Neptūną“. int., publicist. st.

Spustelėjus išskleisti...

Čia objektą reiškiantis žodis retai nusakomas kilmininko linksniu, pvz.:

[…] nesiliovė atakavęs pažeidžiamos aukos. TK, publicist. st. Vyras nesiliovė uždavinėjęs vieno ir to paties klausimo. TK, publicist. st. […] nesiliovė atakavę krepšio. int., publicist. st. […] nesigaili priėmęs šio pasiūlymo. int., publicist. st. Nesigailiu priėmęs šio iššūkio. TK, šnek. st. Ar nenustosi tylos drumstęs? TK, šnek. st.

Spustelėjus išskleisti...

Polinkis nagrinėjamu atveju vartoti galininką vietoj neiginio kilmininko yra susijęs su tuo, kad neiginys valdomo žodžio formos čia nepaveikia – valdomas žodis yra glaudžiai susijęs su dalyviu.

6. Galininko pasirinkimą kartais lemia ir stiliaus dalykai – išvengiama kelių kilmininkų susidūrimo. Čia galininko raiška parankesnė, nes galininkas už kilmininką tinkamesnis stilistiniu požiūriu (iš tirtų 72 atvejų 43 kartus (t. y. 60 proc.) objektas nusakomas galininko linksniu), plg.:

Be šių lėšų neįmanoma atnaujinti žemės ūkio techniką ir įrangą int., publicist. st. . Kūno kultūros rūmai, atsakingi už Lietuvos sportą, nematė reikalo apmokėti komandos kelionės išlaidas TK, publicist. st. . […] nereikėjo sujungti lietuvių ir žydų tautos genocidus į vienos komisijos veiklą DLKT, moksl. st. . […] neverta tausoti savo kojų venas ateičiai LMKT, moksl. st. . […] tie nelaimingieji netinka papildyti jo jaunųjų žudikų būrį DLKT, men. st. . Neskubėjo sužinoti savo ligos diagnozę SLKT, šnek. st. . Negalima susigrąžinti pajamų mokesčio permoką […] TK, admin. st. . Taryba nerado laiko priimti autorių teisių įstatymą DLKT, publicist. st. .

[…] Aukščiausioji Taryba neskuba nagrinėt prezidento įvedimo klausimo […] DLKT, admin. st. . […] administracija nesiruošia tuo pat metu keisti atsargų valdymo sistemos DLKT, moksl. st. . […] visiškai nežadama spręsti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo problemos TK, publicist. st. . […] iš žuvininkystės ciklo neverta eliminuoti ir žuvies produktų vartojimo LMKT, moksl. st. . Kai kam netgi nelemta pasiekti pasąmonės suvokimo gilesnio klodo int., publicist. st. .

Spustelėjus išskleisti...

Pažymėtina, kad toks neiginio galininkas stilistiniais motyvais toleruotinas bet kuriame kalbos stiliuje.

Taigi iš sukauptų dabartinės vartosenos duomenų ir jų nagrinėjimo aiškėja, kad realiojoje vartosenoje nusistovėjusi norma yra tarpinės pozicijos neiginio kilmininkas. Vartojimo faktai rodo, kad kilmininko vartosena gana gausiai paplitusi tiek dalykiniuose, tiek laisvuosiuose stiliuose. Norminamuosiuose darbuose nurodoma, kad nagrinėjamo galininko vartosena yra žymėta – labiau tinka laisvoje, griežtų kanonų nevaržomoje kalboje Žr. Rita Miliūnaitė (sud.), Kalbos patarimai, t. 2: Sintaksė: linksnių vartojimas (S 1), p. 55. , tačiau išanalizuota medžiaga leidžia teigti, kad tarpinės pozicijos neiginio galininko vartojimo atvejai fiksuojami ir dalykinio stiliaus tekstuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrais atvejais dvigubo valdymo galininkas ne tik galimas, bet ir būtinas. Neiginio kilmininko ir galininko vartojimo dėsningumus, šių linksnių varijavimą vadinamojoje tarpinėje pozicijoje sąlygoja konkretūs veiksniai: atstumas tarp neigiamojo veiksmažodžio ir objekto linksnio, objektu einančio žodžio pozicija, gramatinės ir semantinės sintaksinės konstrukcijos ypatybės, stilistiniai sumetimai.