Išvados
Konkrečių kalbos vartosenos faktų analizė bei apibendrinimas leidžia formuluoti šias išvadas:
1. Pripažįstant galėjimą rinktis, t. y. laisvą kilmininko ir galininko konkurenciją vadinamojoje tarpinėje pozicijoje (neigiamasis veiksmažodis + teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis + objekto linksnis), reikia pažymėti, kad čia tvirtai įsigalėjęs kilmininkas, jo vartojimas dažnesnis negu galininko (kiekybinis jų vartojimo santykis – 71 proc. : 29 proc.). Toks dabartinės vartosenos polinkis atitinka norminamųjų darbų nuostatas.
2. Dabartiniame kalbos raidos etape galininko vartosena yra išryškėjusi, kai:
3. Nuo neiginio per atstumą esantis tiesioginio objekto galininkas yra visiškai pateisinamas. Šiuo atveju galininką ir kilmininką tikslinga būtų vertinti kaip lygiaverčius bendrinės kalbos normos variantus, kurių pasirinkimą gali lemti funkcinis stilistinis skirtumas.
4. Tam tikromis sąlygomis natūralesnis, optimalesnis variantas – neiginio galininkas. Realioji norma aiškiai linksta į galininką tada, kai:
Tokiais atvejais riboti ar dirbtinai siaurinti galininko vartoseną nėra naudinga.
5. Vertinant nagrinėjamo sintaksės reiškinio normiškumą, verta atsižvelgti į konkretesnius veiksnius, lemiančius variantišką tiesioginio objekto raišką, vieno ar kito linksnio pasirinkimą: neiginio atstumą nuo tiesioginio objekto linksnio, bendraties objektu einančio žodžio poziciją, gramatinius ir semantinius žodžių ryšius, stilingumo reikalavimus.