Žiūrėkite vaizdo įrašą, rodantį, kaip pradiniame ekrane įsidiegti mūsų tinklavietę kaip saityno programą.
Pastaba: Kai kurios naršyklės šios ypatybės gali neturėti.
2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
Palyginkime šį aprašymą su Holokausto Lietuvoje atlase pateikta informacija:
1941 m. rugpjūčio pabaigoje Žagarės baltaraiščiai ir policininkai, vadovaujant policijos viršininkui Juozui Krutuliui, iš sinagogos išsivedė kelias dešimtis žydų vyrų ir, prieš tai išrengę, sušaudė žydų kapinėse. Prie duobės varė po keturis. Apie 20 egzekucijos vykdytojų už šį darbą gavo po kelias dešimtis rublių. 1944 m. nacių nusikaltimus tyrusi sovietinė Ypatingoji sovietinė komisija, atkasusi šį kapą, rado jame 38 vyrų lavonus.
„Žydų žudynės Žagarės žydų kapinėse“, 2010.
Manytina, kad šį įvykį ir prisiminė bei perkūrė apsakyme Katiliškis. Savita tai, kad autorius nevartoja žodžio „lietuviai“, nevaizduoja, kaip buvo pasisavinamas žydų turtas, jam svarbiausia buvo pats istorinis įvykis. M. Foucault terminais, autorius fikcijoje riboja diskursą, bet tai jis daro diskursus grupuojančiu ir klasifikuojančiu principu. Todėl apsakyme vėl rašoma, kaip „žydus sugrūdo į sunkvežimį ir nusivežę į pušyną, prie dar karštos duobės, sušaudė“
Marius Katiliškis, Apsakymai, p. 220.
. Toliau pasakojama apie getą Šiauliuose, minima, kad mieste matė Šaknę su sūnumi, einančius grindiniu, o geltonos Dovydo žvaigždės buvo prisiūtos prie skudurų. Pastaroji detalė nėra išmonė, istorikas A. Bubnys konstatuoja, kad „[v]isi Šiauliuose gyvenantys žydai, nesvarbu kokios lyties ir amžiaus, buvo įpareigoti nuo 1941 m. liepos 20 d. kairėje krūtinės pusėje nešioti geltonos spalvos Dovydo žvaigždę“
Arūnas Bubnys (sud.), Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m., p. 125–126.
. Detalės meno kūriniuose dažnai nurodo tikrovę ar jos dalis. Dovydo žvaigždė – žydo tapatybės ženklas – yra atsimintas, perimtas, o ne sukurtas.
Apsakymo veikėją Čeponį „[p]risiminimų sriautas beveik nuvargino“
Marius Katiliškis, Apsakymai, p. 222.
. Kūrinio pabaigoje pasakojama, kaip Čeponių šeima slėpė žydus, o išgelbėtasis Samuelis Šachmanas parašo padėkos laišką, išrašo čekį, kuriuos įteikia jo sūnus Jokūbas. Taigi galima konstatuoti, kad Holokausto atminties diskursas nulėmė šio apsakymo atsiradimą ir tematiką. Tačiau tam tikrų diskursų nutylėjimas rodytų, kaip visuomenė (rašytojas yra jos dalis) kontroliuoja ir modifikuoja Holokausto diskursą. Apsakymuose Katiliškis apibendrina asmeninę, kolektyvinę ir istorinę patirtis.
Rankraštinių apsakymų knyga Pasivaikščiojimas ratu: trauminės atminties diskursas
Apsakymai, nepatekę į jokius rinkinius, papildo kūrybos, o kartu ir atminties diskurso refleksiją. Zina Katiliškienė, surinkusi tekstus iš rankraščių, leidžia mums pamatyti naujus Katiliškio kūrybinės atminties vaizdinius, inspiruojančius literatūros gimimą. Knyga pradedama fotografija, kurioje autorius su šeima dirba (ar tik pozuoja?) rugiapjūtėje 1933 m., ir tai sukuria tam tikrą kontekstą, nes iš tiesų XX a. 5–7-uoju dešimtmečiu rašyti tekstai ir asmeninės nuotraukos (žinoma, atrinktos ir įdėtos žmonos) daugiau perteikia DP stovyklos – išvietinto žmogaus – patirtis („Prekyvietėje“).
Autorius vaizduoja ir tarpukario Lietuvą, ir naująją realybę. Tarpukario krikštynos aprašytos vaizdelyje „Pavainikio laidotuvės sausiui dienojant“, „Berželis ir Sietuvė“ primena, kaip lenkus „pamušėme ties Širvintais“, kaip
lupom bermontininkus prie Radviliškio. Prie Radviliškio? To aš nežinojau. Mano sesuo skaito Prano Lietuvos istorijos vadovėlį, ir aš viską moku mintinai.
Marius Katiliškis, Pasivaikščiojimas ratu, p. 20.
Prano Mašioto Lietuvos istorija: vadovėlis pradedamosioms mokykloms buvo perspausdintas 1915 m. „Draugo“ leidykloje Čikagoje. Mūšis su bermontininkais vyko 1919 m., o vaizdelis parašytas 1959 metais. Tikriausiai Katiliškis prisiminė šį istorinį įvykį, nes tai buvo pergalingas mūšis.
Šv. Juozapas, Velykos, Gavėnios rytas atsiranda vaizdelyje „Po velykinės“, kuriame skaitome ir apie senolių patirtį: „Taip jau sakydavo senieji, kad per Kazimierą atsigeria žvirblis, o per Juozapą jaučias“
Ten pat, p. 32.
. Apsakyme „Apie šventą Antaną“ ne tik pasakojama Antano Bruzgučio gyvenimo istorija, bet ir minimos senovinės šermenų apeigos, sodiečių išsimokslinimo lygis. Šv. Antanas laikomas ispanų kilmės (iš tiesų jis gimė Portugalijoje, Lisabonoje), ir tai liudija Bruzgučio šermenyse esančiųjų žinojimą. Istoriją apie savo dėdę pasakojantis Vincukas velionio gyvenimą taikliai apibūdina pirmu kūrinio sakiniu: „Šitaip jau nutiko, kad ėmė ir pasimirė Antanas Bruzgutis“
Ten pat, p. 37.
.
Sūnaus-kunigo reikšmė kaimo gyventojų sąmonėse ironiškai atskleidžiama vaizdelyje „Baltskarienės klierikas“, kuriame Feliksas kunigu tampa tik fotografijoje. Sodžiaus darbų ir kalendorinių švenčių kontekste vaizduojama individualių ir kolektyvinių vertybių sandūra. Žmonės šaiposi iš Balstkarienės, kol galų gale paaiškėja, kad nuotraukoje sūnus vilki Karo ligoninėje duodama sermėga, o ne
tokiu ploščiumi iki pat žemės, kokiais dėvi klioštorininkai. Tik virve neapsijuosęs.
Marius Katiliškis, Pasivaikščiojimas ratu, p. 118.
Sūnaus mirtis išsprendžia klausimus ir pašalina abejones.
1970 m. parašytas apsakymas „Dantistai“ skaitytojui primena tremtį į Sibirą. Kaimiečiai ramiai konstatuoja, kad „[k]ur kitur ruskis tremia jei ne į Sibirą. Šeši vagonai stotyje. Kai tuos pripakuos ir išveš, seks nauja banga“
Ten pat, p. 123.
. Trėmimas vyksta kartu su mėšlavežio darbais, todėl jis parodomas tarsi kasdienis veiksmas. „Atviruke“ jau retoriškai klausiama:
Bet ką gali kūdikiai ir suniekintos moterys? Tie seneliai. Kuo jie yra prasikaltę? Tegul pasako…
Ten pat, p. 144.
Trėmimas apmąstomas kaip tragiškas įvykis, kurį lydi raudos, aimanos. Viskas susilieja į fantasmagorišką reginį – širdį gręžiantis riksmas, pajudantis traukinys, pro užkaltus langų plyšius matomos iškištos karančios rankos, veidų dalys ir akys. Pasakotojas apibendrina: „Tada vyko daug dalykų, kurių anksčiau negalėjome suprasti“
Marius Katiliškis, Pasivaikščiojimas ratu, p. 146.
. Vadinasi, kūrėjui reikalingas laiko tarpsnis, kuris leidžia įvykius ir patirtis įvertinti objektyviau, nesiejant tik su trauminiais asmens patyrimais. Tik apmąstytas ir universalią patirtį koduojantis atminties diskursas gali tapti grožine literatūra.
1948 m. parašoma, kad jau ketvirtas pavasaris, ir konstatuojama, kad viską galima nupirkti ir parduoti: meilę, laimę, prieraišumą, pasitikėjimą, neapykantą. Visa tai detaliau išplečiama dvylikoje „Vaizdelių“, kurie Arklių Vandens gatvėje buvusios stovyklos gyventojus tiksliai charakterizuoja, o pabaigoje pasakotojas retoriškai klausia:
O kur jūs kiti, kurių vardų čia neteko suminėti? Kur jūs, mieli, iš ano atmintino, auksinio pavasario, kai dalinomės duona, kampu ir puse cigaretės? Iš visų pusių, visokiausiomis priemonėmis skubėjote, tartum briedžiai prie versmės, Arklių Vandens gatvėn.
Ten pat, p. 85.
Autorius savo trauminę patirtį paverčia kultūros tekstu, ir tai padaryti jam leidžia atsiminti žmonės ir įvykiai, aplinkybės ir vietos, mintys ir veiksmai, kurie yra meniškai perkuriami.
Katiliškis aprašo konkrečius žmones, jų būdą, pomėgius ir mąstymo ypatybes, patirtis karo metu. Jis tarsi antropologas tiria gyvenimo draugus, bet tai daro apsigyvenęs Čikagoje 1949 m. (kūrinys taip pat parašytas 1949 m.). Komunikacinės atminties diskursas konstruojamas šiuose vaizdeliuose parodant kiekvieno gyventojo sudėtingą kelią „Arklių Vandens gatvėn, kambarin Nr. 2“, kuriame būta dvidešimt šešių lovų. Dešimtys skirtingų likimų liudija skaudžią kolektyvinę patirtį.
„Pasivaikščiojimas ratu“ atskleidžia pabėgėlių egzistenciją, kurioje savo vietą rado ir kultūrinis gyvenimas. Minimi konkretūs spektakliai („Atžalynas“), leidę stovykloje sukurti mažą Lietuvą ir pagimdę mintį:
Ir sprangi maisto duona, ir šleikšti, iki pasibaisėjimo vienoda sriuba, kartais nebeatrodo tokia. Jūs turite mokyklas, gimnazijas, chorus, ansamblius, koplyčias.
Marius Katiliškis, Pasivaikščiojimas ratu, p. 93.
Kultūrinis gyvenimas stovykloje buvo Lietuvos kūrimas, besitęsiančios traumos simbolinis įveikimas. Rato metafora žymi gimtį ir mirtį, meilę ir neapykantą, kurie natūraliai keitė vienas kitą pabėgėlių stovykloje. 1948 m. sukurtas „Pasivaikščiojimas ratu“ liudija, kaip komunikacinės atminties diskursas inspiravo paskutiniųjų Katiliškio apsakymų tematiką. O pats rašymo aktas yra intertekstinis atminties diskurso konstravimas. Kita vertus, tenka konstatuoti, kad visi šie dalykai yra fragmentiški, neišplėtoti, tačiau tai galima paaiškinti traumine patirtimi, o kartu teigti, kad moralinės atramos Katiliškis ieškojo būtent savo krašto, sodžiaus, vaizdiniuose, kurių suvokimas jau turi išvietinto mąstymo žymę. Katiliškio kūrybos diskursas yra XX a. Lietuvos istorijos diskursas.
1.Kultūrinės atminties diskursas Katiliškio kūryboje nėra tiesioginis vaizdavimo objektas, nes rašytojui jis nebuvo tapęs specialiu kūrybos objektu. Kultūrinės atminties diskursą leidžia identifikuoti tik kūrybos visuma. Ji rodo, kad Katiliškio kūryboje kultūrinės atminties diskursas yra intertekstas, aktualizuojantis ne tik kultūros atmintį, bet ir istorijos diskursą.
2. Komunikacinės atminties diskursas rašytojo meniniuose tekstuose yra autoriaus biografijos intertekstas. Jis atskleidžia ne tik Katiliškio traumines patirtis, bet ir tarpukario Lietuvos, išeivijos, JAV visuomenės vaizdinius. Individualios atminties diskurso ir komunikacinės atminties diskurso samplaika leido sukurti ne asmeninį, bet tautos ir Žagarės didįjį naratyvą.
3. Katiliškio kūryba demonstruoja, kaip meno kūrinyje – sintezuojant kultūrinės, komunikacinės, istorinės atminties diskursus – konstruojamas atminties diskursas. Tik sąlygiškai galėtume konstatuoti, jog aptartuose fikciniuose tekstuose įžvelgtinos diskurso pašalinimo procedūros, daugiausia ribojančios istorijos diskursą. Mokslinė „valia žinoti“ literatūroje pakeičiama menine „valia kurti“.
4. Tyrimas rodo, kad identifikuoti minėtų atminčių diskursus leidžia intertekstualumas, atskleidžiantis sąryšį tarp pačių įvairiausių tekstų, įvykių, teiginių, praktikų. Atminties diskursas yra intertekstualus ir apima jo kūrimo, suvokimo ir reflektavimo procedūras. Literatūra ir atminties diskursas visada steigia interdisciplininį, daugiareikšmį ir tęstinį dialogą.
Adorno, Theodor W., The Culture Industry: Selected Essays on Mass Culture, edited and with an introduction by Jay M. Bernstein, London, New York: Routledge, 1991.
Anderson, Benedict, Imagined Communities: Reflections on the Origin and Spread of Nationalism, revised edition, London, New York: Verso, 2006.
Antanaitis, Algirdas Titus, „Katiliškis Marius“ | Vytautas Kubilius, Vytautas Rakauskas, Vytautas Vanagas (sud.), Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 225–226.
Antanaitis, Algirdas Titus, „Metmenys Mariaus Katiliškio biografijai ir keli jo paveikslo bruožai“ | Violeta Kelertienė (sud.), Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje, Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1986, p. 49–106.
Areška, Vitas, „Rašau visiems lietuviams“ | Marius Katiliškis, Užuovėja. Išėjusiems negrįžti, parengė Vilius Gužauskas, Vilnius: Vaga, 1990, p. 561–573.
Arkivyskupo Juozapo Skvirecko dienoraštis 1941 birželio 22 d. – rugpjūčio 13 d. | Valentinas Brandišauskas (sud.), 1941 m. Birželio sukilimas: dokumentų rinkinys, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2000, p. 265–295.
Assmann, Jan, Cultural Memory and Early Civilization: Writing, Remembrance, and Political Imagination, Cambridge: Cambridge University Press, 2011.
Brandišauskas, Valentinas, „Įžanga“ | Valentinas Brandišauskas (sud.), 1941 m. Birželio sukilimas: dokumentų rinkinys, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2000, p. 5–17.
Brazauskas, Nerijus, „Mariaus Katiliškio novelių romanas Užuovėja kaip „daiktų atmintis“, Šiaurietiški atsivėrimai, 2015, nr. 1 (38), p. 57–61.
Brazauskas, Nerijus, „Mariaus Katiliškio novelių romanas Užuovėja kaip „daiktų atmintis“, Šiaurietiški atsivėrimai, 2015, nr. 2 (39), p. 58–62.
Brazauskas, Nerijus, „Tapatybės trajektorijos XX a. 6-ojo dešimtmečio lietuvių egzodo romane“, Oikos, 2011, nr. 2 (12), p. 101–113.
Bubnys, Arūnas (sud.), Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m., Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011.
Bubnys, Arūnas; Sigitas Jegelevičius, Stasys Knezys, Alfredas Rukšėnas, Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22–28 d., Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011.
Erll, Astrid, “Cultural Memory Studies: An Introduction” | Astrid Erll, Ansgar Nüning (eds.), A Companion to Cultural Memory Studies, Berlin, New York: De Gruyter, 2010, pp. 1–15.
Erll, Astrid, Memory in Culture, translated by Sara B. Young, Basingstoke (UK): Palgrave Macmillan, 2011.
Foucault, Michel, The Archaeology of Knowledge, translated by Alan Mark Sheridan-Smith, London, New York: Routledge, 2002.
Gudavičius, Edvardas, Mindaugas, Vilnius: Žara, Lietuvos istorijos institutas, 1998.
Halbwachs, Maurice, On Collective Memory, edited, translated, and with an introduction by Lewis A. Coser, Chicago, London: The University of Chicago Press, 1992.
Halbwachs, Maurice, The Collective Memory, translated from the French by Francis J. Ditter, Jr., Vida Yazdi Ditter, Introduction by Mary Douglas, New York: Harper & Row, 1980.
Ivošiškis, Stasys (Leskaitis), „Nesusipratimas“, Aidai, 1946, nr. 5, p. 70–71.
Jocys, Virginijus, „Gruzdžių dvaro istoriniai tyrimai“ | Laimutė Varkalienė (sud.), Gruzdžiai, Vilnius: Žuvėdra, 1999, p. 400–408.
Katiliškis, Marius (Albinas Vaitkus), Mano žodžiai, Šiauliai: Saulės delta, 2004.
Katiliškis, Marius Albinas, Prasilenkimo valanda, Schweinfurt: Vismantas, 1948.
Katiliškis, Marius, „Apie tėviškę, kūrybinį darbą ir gyvenimą svetur“ | Violeta Kelertienė (sud.), Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje, Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1986, p. 21–35.
Katiliškis, Marius, „Žvilgsnis į kaimą nutolusio kaimiečio akimis“, Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekos rankraštynas (PMKBR), f. 49, l. 1–20.
Katiliškis, Marius, Apsakymai, Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1975.
Kelertienė, Violeta, „Marius Katiliškis“ | Kazys Bradūnas, Rimvydas Šilbajoris (sud.), Lietuvių egzodo literatūra, 1945–1990, 2-asis fotografuotas ir pataisytas leidimas, Vilnius: Vaga, 1997, p. 482–501.
Kelertienė, Violeta, „Miškais ateina ruduo pasakotojas – Nepriklausomybės epochos dainius“ | Violeta Kelertienė (sud.), Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje, Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1986, p. 159–182.
Kelertienė, Violeta, „Pratarmė“ | Violeta Kelertienė (sud.), Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje, Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1986, p. 9–11.
Klein, Dennis B. (ed.), Hidden History of the Kovno Ghetto, published on the occasion of the exhibition Hidden History of the Kovno Ghetto, held at the United States Holocaust Memorial Museum, Washington (DC), November 21, 1997 – October 3, 1999, second printing, Boston: A Bulfinch Press Book, 1998.
Lachmann, Renate, “Mnemonic and Intertextual Aspects of Literature” | Astrid Erll, Ansgar Nüning (eds.), A Companion to Cultural Memory Studies, Berlin, New York: De Gruyter, 2010, pp. 301–310.
Mariaus Katiliškio gimimo liudijimas, Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekos rankraštynas (PMKBR), f. 49.
Mariaus Katiliškio laiškas Birutei Stumbrienei 1977.X.14, Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekos rankraštynas (PMKBR), f. 49, kopija, originalas saugomas Šiaulių rajono literatūros muziejuje Naisiuose.
Nyka-Niliūnas, Alfonsas, „A. M. Katiliškio Prasilenkimo valanda“ | Alfonsas Nyka-Niliūnas, Temos ir variacijos: literatūra, kritika, polemika, Vilnius: Baltos lankos, 1996, p. 202–206.
Rüsen, Jörn, “What Does ‘Making Sense of History’ Mean?” | Jörn Rüsen (ed.), Meaning and Representation in History, vol. 7, New York, Oxford: Berghahn Books, 2006, p. 1–5.
Safronovas, Vasilijus, „Kultūrinė atmintis ar atminimo kultūra: kultūrinės atminties teorijos taikymo moderniųjų laikų tyrimams problemos“ | Alvydas Nikžentaitis (sud.), Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, p. 39–64.
Tūtlytė, Rita, „Mariaus Katiliškio proza: meniniai monistinės pasaulėvokos kontūrai“, Colloquia, 2015, nr. 34, p. 60–79.
Uogela, Vincas, „Skulptūrėlė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Dailės skyrius, D-LS 143.
“V. Literature and Cultural Memory” | Astrid Erll, Ansgar Nüning (eds.), A Companion to Cultural Memory Studies, Berlin, New York: De Gruyter, 2010, pp. 301–353.
Vaitkevičienė, Laima, „Virusių verdenių tėkmės“ | Marius Katiliškis (Albinas Vaitkus), Mano žodžiai, Šiauliai: Saulės delta, 2004, p. 5–25.
Vaitkienė, Romualda, „Kūrę talentu ir darbu“ | Romualda Vaitkienė (sud.), Žagarė, Vilnius: Versmė, 1998, p. 467–495.
Vaitkienė, Romualda, „Nebūtu daiktu tikinti širdis“ | Romualda Vaitkienė (sud.), Žagarė, Vilnius: Versmė, 1998, p. 454–467.
Vaitkus, Albinas, „Kūkaliai tarp kviečių“, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F1-F961, l. 13.
Vanagas, Vytautas, Lietuvių rašytojų sąvadas, 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 312–313.
Vasiliauskas, Ernestas, „Žagarės II (Žvelgaičio) piliakalnio ir kapinyno radiniai: kai kuriais Žagarės XII–XIII a. istorijos klausimais“, Lietuvos archeologija, 2008, t. 33, p. 153–186.
Vaskelienė, Jolanta, „Medis ir miškas Mariaus Katiliškio novelėje Miškai“, Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2011, t. 13, p. 456–471.
Vaškelis, Bronius, „Išėjimo-negrįžimo leitmotyvo užuomazgos: M. Katiliškio Išėjusiems negrįžti“ | Dalia Kuizinienė (sud.), Žvilgsnis iš atokiau, d. 1, Vilnius: Versus aureus, 2004, p. 407–423.
The Discourses of “Cultural Memory” and “Communicative Memory” as the Intertexts of Marius Katiliškis’ Creative Work
Bibliographic Description: Nerijus Brazauskas, „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai“, @eitis (lt), 2020, t. 1 546, ISSN 2424-421X.
Previous Edition: Nerijus Brazauskas, „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai“, Lituanistica, 2016, t. 62, nr. 3 (105), p. 201–230, ISSN 0235-716X.
Institutional Affiliation: Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra.
Summary. The paper explores the discourse of memory in Marius Katiliškis’ poems, short stories and novels. The main aim of the paper is to research the discourses of cultural memory and communicative memory as intertexts of Katiliškis’ creative work. The objectives of the research: (1) to analyze the discourse of cultural memory in Katiliškis’ creative work, identifying its nature, peculiarities, and relationship with other texts; (2) to explore the discourse of communicative memory and its correlation with the author’s biography and social memory; (3) to ascertain how the discourse of historical memory correlates with the discourse of individual memory; (4) to discuss how the discourse of memory is constructed in Katiliškis’ texts. The methodology of the article is constructed on the ground of Jann Assmann’s conception of cultural or communicative memory presented in his study Cultural Memory and Early Civilization: Writing, Remembrance, and Political Imagination (2011), Maurice Halbwachs’s notions of collective memory, individual memory, and historical memory described in his classic works The Collective Memory (1980), On Collective Memory (1992), and Renate Lachmann’s concept of intertextuality formulated in her article “Mnemonic and Intertextual Aspects of Literature” (2010).
Katiliškis’ works, which were written between 1931 and 1975, are analyzed in the paper. The discourse of collective (cultural) memory of a resident of the town of Žagarė is the main intertext of the earliest poetical oeuvre Mano žodžiai: ankstyvoji kūryba (eilėraščiai) (My Words: Early Works (Poetry), 2004). The discourse of communicative memory as an intertext plays a significant role in the collection of short stories Prasilenkimo valanda (The Hour of Passing, 1948) which puts the focus not on the artistic level, but on the personal and collective experiences. In his first book Seno kareivio sugrįžimas (The Return of the Old Soldier, published in 2003, prepared for printing in 1944) the discourse of cultural memory dominates and the depiction of the human inner world actualizes it. The reflection of collective, individual and personal identity is expressed in Katiliškis’ three novels: Miškais ateina ruduo (Autumn Comes through the Woods, 1957), Išėjusiems negrįžti (Gone, Never to Return, 1958), Pirmadienis Emerald gatvėje (Monday in Emerald Street, 1993).
The author created the discourse of communicative memory which was later transformed into the discourse of historical memory by the impact of history and time in his last books: Šventadienis už miesto (A Holiday out of Town, 1963), Apsakymai (Short Stories, 1975). The paper ends with the conclusion that the discourse of cultural memory in Marius Katiliškis’ creative work is the intertext which actualizes not only the memory of culture, but a discourse of history. The discourse of communicative memory is the intertext both of the author’s biography and social memory. The investigation revealed that intertextuality allows us to envisage a correlation between various texts, practices, statements and events. The mentioned memories are intertexts which construct the discourse of memory. The research revealed that literature and discourse of memory always initiate an interdisciplinary, polysemous, and continuing dialogue.
Keywords: cultural memory, communicative memory, literature, history, Marius Katiliškis.
