Straipsnis Smurto kaina Lietuvos ekonomikai: veiksniai, pasekmės, prevencija

Trečioji smurto darbo vietoje grupė – priverstinis moters įtraukimas į neteisėtą veiklą darbe (dviguba buhalterija, pinigų už padarytą darbą „atėmimas“ ir pan.), seksualinių paslaugų reikalavimas, grasinimai atleisti iš darbo, jei ji nesutiko su darbdavio keliamais tokio pobūdžio reikalavimais. Visa tai užsienio tyrinėtojų prilyginama nusikalstamai veiklai. Į jauną moterį žvelgiama ne kaip į profesionalę, sugebančią atlikti sudėtingus uždavinius, o kaip į „papuošalą“, jai priskiriamos daugiau reprezentacinės ir reklamos, o ne profesinės funkcijos, į moterį žiūrima kaip į darbovietės įvaizdžio ar interjero detalę, kaip į daiktą, nuvertinant jos profesinius gebėjimus; o senyvo amžiaus moteris traktuojama kaip darbinis arklys (žinoma amerikiečių patarlė „geriausias vyras darbe yra moteris“), didinant jos darbo krūvį, tačiau adekvačiai to neįvertinant.

Smurto padariniai ir kaina. Smurtas prieš moteris sukelia neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius – jis niokoja moterų psichinę sveikatą, protinę veiklą ir smukdo materialųjį gyvenimo lygį, žaloja moters reprodukcinę sveikatą, sukelia elgsenos sutrikimus ir, žinoma, žeidžia pagrindines žmogaus teises. Smurtas provokuoja tokius reiškinius, kaip alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, skatina nusikalstamumą, vaikų nepriežiūrą bei pamokų nelankymą. Galų gale visa tai skatina tolesnį lyčių nelygybės didėjimą ir nacionalinės gerovės nuosmukį.

Svarbu nustatyti ir išanalizuoti visas galimas pasekmes, patiriamas dėl įvairaus pobūdžio smurto, siekiant parengti tinkamus atsakomuosius veiksmus. Galimų smurto pasekmių analizė gali padėti sukurti strategijas, orientuotas į prevencinius veiksmus prieš būsimą smurtą.

Autoriai siūlo išskirti keturias pagrindines smurto padarinių grupes, kurios faktiškai lemia valstybės išlaidas – smurto kainą. Tai – smurto šeimoje kaina (6 pav.), smurto darbe kaina, smurto šešėlinėje ekonomikoje kaina, moterų diskriminacijos valstybėje ir visuomenėje kaina.

Siekiant tikslingai spręsti smurto prieš moteris ir vaikus problemą, būtina sukurti efektyvų kovos su smurtu Lietuvoje modelį, pagrįstą smurto Lietuvos valstybei kainos įvertinimu, kuriuo siekiama visų pirma įgyvendinti prevencijos priemonių sistemą, o ne kovoti su smurto padariniais.

Pagrindinė tokios metodologijos idėja – valstybės turi finansuoti ne smurto pasekmes (tai daroma dabar ir tai labai brangiai kainuoja valstybės biudžetui), o pereiti prie finansavimo, skirto smurto prevencijai. Valstybės finansavimas turėtų būti teikiamas ne III blokui – smurto pasekmėms (4 pav.), o I blokui – smurtą skatinantiems veiksniams ir priežastims užkardyti.

Šiomis sąlygomis keltini šie uždaviniai:

1. Apibendrinti esamą smurto prieš moteris ir vaikus padėtį Lietuvoje:

• išsiaiškinti smurtą skatinančius veiksnius ir jį sukeliančias priežastis makro ir mikrolygiu;
• pateikti įvairių smurto rūšių ir formų, tipų sistemą valstybės, visuomenės, švietimo, darbo ir šeimos srityse;
• parodyti smurto padarinius ir jų mastą Lietuvoje.

2. Parengti smurto kainos indikatorių sistemą ir jų vertinimo metodologiją.

3. Įvertinti smurto kainą, skirtą kovai su padariniais; parodyti nuostolius ir kainą valstybei.

4. Išanalizuoti valstybės išlaidas, skiriamas smurto prevencijai; parodyti jų labai menką dydį ir pagrįsti tokios praktikos neefektyvumą.

5. Sukurti efektyvų kovos su smurtu modelį ir pateikti rekomendacijas Vyriausybei dėl smurto sumažinimo ir jo prevencijos:

• suformuoti smurto prevencijos koncepciją (strateginius tikslus, uždavinius, jų įgyvendinimo pagrindines kryptis ir priemones);
• nustatyti valstybės išlaidas, būtinas smurtui užkardyti;
• pateikti smurto prevencijos modelio įgyvendinimo veiksmų kryptis bei priemones ir laukiamus rezultatus.

Pagrindinės smurto prevencijos strategijos Lietuvoje kryptys:

1. Smurto kainos sistemos ir jos apskaičiavimo metodologijos sukūrimas.

2. Smurto kainos analizė ir įvertinimas nustatant neigiamą įtaką visos šalies ekonomikai:

• valstybės lygiu;
• savivaldybės lygiu.

3. Moterų patiriamos prievartos ir išnaudojimo prevencijos priemonių sistemos sukūrimas.

4. Mokymas (angl. training), lavinimas – seminarai ir paskaitos moterų ir vyrų teisių apsaugos tarnybų darbuotojams, socialiniams darbuotojams, psichologams, pedagogams bei policijos darbuotojams, mažų miestelių darbuotojams.

5. Visuomenės švietimas, kampanijos prieš smurtą parengimas.

6. Mokymo programos sukūrimas siekiant keisti stereotipinį visuomenės požiūrį į lyčių lygybę. LR Seimo, valstybės institucijų ir savivaldybių darbuotojai bus supažindinti su smurto kainos indikatorių sistema ir esamos situacijos analize bei pokyčiais, siekiant geriau suvokti padėtį smurto prieš moteris srityje ir siekiant jį užkardyti; kelti valstybės tarnautojų kompetenciją smurto prieš moteris srityje, kad jie suvoktų, kas yra smurtas, kokie jo padariniai, kaip apskaičiuoti smurto kainą, kaip kovoti su smurtu, stebėti, kokie pasiekimai šioje srityje, kokios problemos, kaip jas spręsti ir kokios turi būti valstybės tarnautojų pareigos bei atsakomybė.

Laukiami rezultatai būtų:

1. smurto kainos skaičiavimo metodologija;
2. informacinė bazė apie smurto kainą, gauta atliekant sociologinį tyrimą;
3. smurto kainos analizė ir įvertinimas nustatant neigiamą įtaką valstybės ekonomikai;
4. efektyvaus smurto prevencijos modelio sukūrimas įvertinant smurto prevencijos kainą;
5. paskaitų ir seminarų ciklas policijos, socialiniams darbuotojams, medikams, teisėsaugos darbuotojams, savivaldybių darbuotojams; rezultatų sklaida žiniasklaidoje.

Naudojant bet kokią strategiją būtina atsižvelgti į smurto prieš moteris priežastis. Už smurtinio elgesio prieš asmenį reiškinio slepiasi ir skurdo problema, moterų situacija priverčia jas tapti pažeidžiamiausia visuomenės dalimi. Smurto prieš moteris prevencija reiškia, kad reikia keisti socialinę ir kultūrinę moterų padėtį. Tai apima įsidarbinimo galimybę, priimtinas darbo sąlygas, adekvačią socioprofesinę orientaciją, moterų potencialų, sugebėjimų vertinimą visuomenėje ir pan. Taip pat apima priemones, kaip pakeisti stereotipinį vyrų požiūrį, nes jie dažnai moteris vertina kaip antrarūšes arba net kaip daiktus.

Smurtas – tai rimta problema, svarbi atskiriems asmenims, bendruomenėms ir organizacijoms. Atsižvelgiant į jos sudėtingumą, įvairūs visuomenės sektoriai, organizacijos ir kitos suinteresuotos institucijos turėtų veikti kartu nustatydamos ir kurdamos bendrus darbo metodus ir strategijas, siekdamos tinkamai kovoti su šiuo žmogaus teisių pažeidimu.

Pagalba nukentėjusioms nuo smurto moterims dažnai būna sudėtingas ir ilgas procesas. Vietinės valdžios bei nevyriausybinės organizacijos, kurioms patikėta rūpintis nukentėjusiomis moterimis, turėtų sudaryti prieinamą, pakankamą ir ilgai trunkančią paramą, kaip tai daroma daugumoje ES šalių senbuvių.

Išvados ir rekomendacijos

1.Lyčių nelygybė ir diskriminacija yra pagrindinės priežastys, sukeliančios smurtą. Išgyvendinant buitinį smurtą, susiduriama su dviem problemomis: kaip sustabdyti smurtą šeimose, kuris jau vyksta, ir kaip sustabdyti smurtą, kuris gali įvykti. Padėčiai taisyti reikėtų leisti įstatymus, stiprinančius lyčių lygybę, draudžiančius fizines bausmes, šalinti žiniasklaidos stereotipus, stiprinti ekonominį šeimos savarankiškumą, plėsti visuomenės švietimą.

2. Teisėsaugos institucijų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų pajėgumai eikvojami likviduoti nusikalstamos veiklos padarinius. Valstybės biudžeto lėšos panaudojamos finansuoti kovą su smurto padariniais, o ne prevencinei veiklai ir nuolatinei kovai su smurtu. Preliminariu vertinimu vien tik nusikalstamos veiklos padarinių likvidavimo sąnaudos Lietuvoje žymiai viršijo valstybės biudžeto lėšas, skiriamas nusikalstamumo prevencijai.

3. Apie smurtą prieš moteris turi būti kalbama ne tik kriminalinės statistikos ir policijos suvestinių lygiu – smurto kainos analizė ir vertinimas turi būti atlikti valstybės ir savivaldybių lygiu. Todėl, siekiant efektyviai spręsti smurto problemą, tikslinga:

• išsiaiškinti smurtą skatinančius veiksnius ir jį sukeliančias priežastis makro ir mikrolygiu;
• parengti smurto kainos indikatorių sistemą ir jų matavimo metodologiją;
• įvertinti išlaidas, skirtas kovai su smurto pasekmėmis; parodyti nuostolius ir kainą valstybei;
• išanalizuoti valstybės išlaidas, skiriamas smurto prevencijai; parodyti labai menką jų dydį ir pagrįsti tokios praktikos neefektyvumą;
• sukurti veiksmingos kovos su smurtu modelį ir pateikti rekomendacijas Vyriausybei dėl smurto sumažinimo ir jo prevencijos.

• skirti lėšas prevencijai, o ne padariniams likviduoti;
• tuo tikslu būtina apskaičiuoti visą smurto kainą – pateikti smurto kainos sistemą, rodiklių sistemą, siekiant juos kontroliuoti;
• nustatyti, kiek valstybei kainuoja kova su smurto pasekmėmis ir kiek kainuotų prevencija, ir palyginti šias išlaidas.

4. Siekiant didinti nusikalstamos veiklos kontrolę ir sumažinti ne tik psichologinius, bet ir ekonominius smurto padarinius, galima išskirti tris pagrindines veiksmų kryptis:

• teisinės bazės tobulinimas, efektyvesnis sankcijų prieš smurtautojus taikymas, organizacinių pokyčių teisės taikyme inicijavimas, – teisės institucijų (policijos, teismų, pataisos kolonijų, advokatūros ir t. t.) veiklos pertvarkymas;
• kompetentingų specialistų rengimas kovai su nusikalstamumu, ryšių tarp pareigūnų ir visuomenės gerinimas, pasitikėjimo teisėsaugos ir teisėtvarkos specialistais užtikrinimas;
• ankstyvosios prevencijos skatinimas, prevencinių priemonių įgyvendinimas visais (valstybės, savivaldybių, teisėsaugos institucijų, organizacijų, įmonių, mokymo įstaigų, šeimos/namų ūkio) lygiais.

Literatūra

• Bazylevas, Igoris; Renaldas Žekonis, Prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė Lietuvoje, Vilnius: S. Smirnovo individuali įmonė, 2003.
• Eliassonn, Per Elis, Vyrai, moterys ir smurtas: smurtinio elgesio supratimas ir keitimas, Vilnius: Vyrų krizių ir informacijos centras, 2002.
• Eriksson, Maria, “Men’s Violence, Men’s Parenting and Gender Politics in Sweden,” Nordic Journal of Women’s Studies, 2002, vol. 10, no. 1, pp. 6–15.
• Eriksson, Maria; Marianne Hester, “Violent Men as Good-Enough Fathers? A Look at England and Sweden,” Violence against Women, 2001, vol. 7, no. 7, pp. 779–799.
• Giddens, Anthony, The Transformation of Intimacy: Sexuality, Love and Eroticism in Modern Societies, Cambridge: Polity Press, 1992.
• Hearn, Jeff, The Violences of Men: How Men Talk about and How Agencies Respond to Men’s Violence to Women, London: Sage, 1998.
• Heiskanen, Markku; Matti Piispa, Faith, Hope, Battering: A Survey of Men’s Violence against Women in Finland, Helsinki: Statistics Finland, 1998.
• Helweg-Larsen, Karin; Marie Kruse, “Violence against Women and Consequent Health Problems: A Register Based Study,” Scandinavian Journal of Public Health, 2002, vol. 31, no. 1, pp. 51–57.
• Hopkins, J., Gyventojų pranešimai: smurto prieš moteris pabaiga, Sveikatos apsaugos universitetinė mokykla, 1999.
• JT deklaracija dėl smurto prieš moteris panaikinimo, 1994 m. vasario 23 d.
• Kanopienė, Vida, “Men and Women in the Lithuanian Labor Market,” Revue Baltique, 1997, no. 10, p. 186–196.
• Kanopienė, Vida, „Darbas ir šeima: vaidmenų pasidalijimas“ | Vlada Stankūnienė (sud.), Šeima ir gimstamumas Lietuvoje, Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997, p. 168–188.
• Kanopienė, Vida, Moterų diskriminacija darbo rinkoje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1998.
• Kaufman, Michael, “The Costs of Violence against Women to Men,” Conference “The Costs of Violence Against Women,” London: 23 November, 2001.
• Lietuvos Respublikos 1997–2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymai, Valstybės žinios, 1997–2003 m.
• Mooney, Jayne, Gender, Violence and the Social Order, London: Macmillan, 2000.
• Pečiūrienė, Jurgita; Brigita Palavinskienė, Strategy How to Combat Violence against Women in Lithuania, 2004.
• Piispa, Minna; Markku Heiskanen, The Price of Violence: The Costs of Men’s Violence against Women in Finland, Helsinki: Statistics Finland, 2001.
• Protokolas dėl prevencijos, uždraudimo ir bausmės skyrimo už prekybą žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2000 m. lapkritis.
• Purvaneckienė, Giedrė, Prievarta prieš moteris 1997–1998, Vilnius: Baltic Surveys, 1999.
• Seksualinis ir kitas su lytimi susijęs smurtas prieš pabėgėlius, sugrįžusius asmenis ir šalies viduje priverstus persikelti asmenis: prevencinių ir atsakomųjų veiksmų gairės, 2003 m. gegužė.
• Sipavičienė, Audra; Vladas Gaidys, Prekyba moterimis Baltijos šalyse: visuomenės požiūris ir informuotumas, Vilnius: Tarptautinė migracijos organizacija, 2002.
• Stanco, Elisabeth A., Everyday Violence, London: Pandora, 1990.
• Stanco, Elisabeth A.; Debbie Crisp, Chris Hale, Hebe Lucraft, Counting the Costs: Estimating the Impact of Domestic Violence in the London Borough of Hackney, Middlesex (U.K.): Brunel University, 1998.
• Stenson, Kristina, Men’s Violence against Women – a Challenge in Antenatal Care, Uppsala: Acta Universitatis Upsaliensis, 2004.
• Stevens, Lynne (sud.), Smurtas prieš moterį: praktinis vadovas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei vadovams, iš anglų kalbos vertė Alina Dailidėnaitė, Vilnius: Danielius, 2002.
• The Costs of Violence against Women and Girls, Womankind Worldwide, White Ribbon Day 2001, July 2002.
• Vaičiūnienė, Laima (sud.), Seksualinis priekabiavimas: nekaltas flirtas ar žmogaus teisių pažeidimas, Vilnius: Petro ofsetas, 2003.
• World Health Organisation, The Economic Dimensions of Interpersonal Violence, Geneva: World Health Organisation, 2004.

The Economic Costs of Violence for Lithuania: Factors, Consequences, Prevention

Summary. The problem of violence receives a lot of attention in Lithuania as well as in other countries. Scientific research data suggests that, while the crime rate is rapidly growing, violence against women in Lithuania (just like in other countries of the world) gains the largest comparative weight. Domestic violence has especially high rate in all social classes – from the poorest to the wealthiest.

In view of the above said, Lithuania faces one problem that has to be dealt with urgently – how to estimate violence against women and children. Studies are conducted into reasons of violence, circumstances and mechanisms, measures are taken to develop preventive activity, ensure protection of victims of violence and their reintegration; however, we still lack data on the effects of violence on victims, households, general public and public sector (i.e. state and municipalities), and the state traditionally still fights against the consequences of violence instead of concentrating on preventive work. The outcome of such practice is negative – huge expenses incurred while fighting against the consequences of violence bring meager effects: the crime rate in Lithuania is growing, trafficking in persons is becoming more common, the population’s health and demographic indicators are getting worse year by year. Moreover, violence reduces work efficiency, impairs quality of human resources, provokes such a phenomenon as women and children’s absenteeism due to health problems, etc. All this, first of all, incurs huge expenses for the state and, secondly, has a negative effect on the population’s standard of living and economic growth of the state.

Comparative analysis of estimated costs of assistance to women who seek help in institutions of social care and those of supporting prisoners sentenced for violence shows that costs of fighting with the consequences of criminal acts at present in Lithuania significantly exceed the expenditure from the state budget allocated for crime prevention. In view of the above said, it is important to get acquainted with other countries’ practice in this field and get aware of the real situation regarding violence against women and children in Lithuania; also, to compare state means allocated to fight against the consequences of violence and to its prevention and make relevant conclusions. In order to successfully deal with the problem of violence it is necessary to create an efficient model of fight against violence in Lithuania, which should be based on estimated costs of violence in Lithuania and aimed at the implementation of a system of preventive measures rather than fight against the consequences of violence.

To get aware of the costs of violence incurred by the state, the researchers suggest employing such system of violence formation that would serve as a methodological grounding for further assessment of costs of violence. The suggested system of violence formation includes three levels: the first level – reasons of and factors encouraging violence; the second level – reflects emerging kinds and forms of violence in certain fields of social and economic activity; the third level – consequences of violence faced by the family, public and state. With a view to tightening control of criminal acts and minimizing psychological and economic consequences of violence, three major directions can be distinguished: (a) improving legislation, more effective use of sanctions against criminals, initiation of organizational changes in law application – restructuring law institutions; (b) preparing competent specialists for fighting against crimes, improving relations between officials and general public, ensuring public trust in law enforcement specialists; (c) encouraging early prevention, implementation of preventive measures at all levels (state, municipality, law enforcement institutions, organizations, enterprises, educational establishments, family, household).

Keywords: violence against women, physical, sexual violence, emotional and psychological abuse, economic violence, trafficking in persons, costs of violence, violence prevention, model of fight against violence.