Straipsnis Konkursinės atrankos į Lietuvos valstybės tarnybą tobulinimas gero valdymo iššūkių perspektyvoje

Taigi respondentai kuo mažiau nori didesnės konkursų vykdymo centralizacijos, kad juos vykdytų tik kelios nuolat veikiančios atrankos komisijos. Pirmasis pagal reikšmę respondentų išskirtas ir palaikytas konkursinės atrankos tobulinimo veiksnys buvo nepriklausomas stebėtojas. Tarp būtinybės keisti konkursinių komisijų sudėtį ir nepriklausomo stebėtojo įtraukimo į konkursines komisijas kintamųjų yra gana stiprus statistiškai reikšmingas tiesioginis ryšys (,393 Spirmeno koeficientas). Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp būtinybės toliau reformuoti valstybės tarnybą dėl jos atotrūkio nuo visuomenės kintamojo ir nepriklausomo stebėtojo, kaip atrankos komisijų darbo objektyvumo garanto kintamojo, yra −,201. Jis rodo atvirkštinį, nors ir silpną, statistiškai reikšmingą ryšį. Atvirkštinis ryšys rodo, kad labiau valstybės tarnautojai pritaria tolesniam valstybės tarnybos tobulinimui, nes ji atitrūkusi nuo visuomenės, mažiau palaiko nepriklausomo stebėtojo dalyvavimą atrankos komisijose. Dar įdomiau tai, kad tarp pritarimo vykdomai valstybės tarnybos reformai ir nepriklausomo stebėtojo vaidmens didinimo atrankos komisijose kintamųjų koreliacijos iš viso nėra statistiškai reikšmingos. Tai gana paradoksalus rezultatas, rodantis, kad valstybės tarnautojai visiškai pritaria grynai vadybiniams reformos orientyrams. Galima manyti, kad tai sąlygojo sėkmingai ne vienerius metus reformos sumanytojų ir palaikytojų, vadybinių reformų viešajame sektoriuje propagandistų skleistos idėjos.

Analizuojant kiekybinio tyrimo duomenis, dėmesį patraukia ryšiai tarp politizuoto priėmimo į valstybės tarnybą ir konkursinių atrankos komisijų darbo objektyvumo didinimo kintamųjų. Požiūrį į atrankos komisijų darbo objektyvumo didinimo veiksnius, siekiant išvengti politizuotos atrankos, rodo šie kiekybinio tyrimo duomenys pateikti 3 lentelėje.

Reikšmingiausias, statistiškai stipriausias ryšys yra tarp samdomo personalo atrankos specialisto įtraukimo į atrankos komisijas kintamojo ir politizuotos atrankos kintamojo. Vidutinį statistinio ryšio stiprumą (,299) rodo Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp kintamojo „politiniais ryšiais labiausiai naudojamasi priimant į valstybės tarnybą“ ir nepriklausomo stebėtojo, kaip atrankos komisijų darbo objektyvumo garanto, kintamojo. Taigi nepriklausomas stebėtojas padeda mažinti konkursinės atrankos politizavimą ir taip didinti jos objektyvumą. Anot ministerijų bei savivaldybių valstybės tarnautojų priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas labiausiai politizuotas (4 lent.).

Būtent savivaldybių tarnautojai, kaip matyti iš 5 lentelės, labiausiai iš visų institucijų grupių respondentų pritarė (57 proc.) nepriklausomo stebėtojo įtraukimui į konkursines atrankos komisijas. Nepriklausomus stebėtojus įtraukus, respondentų nuomone, galėtų būti mažiau politizuotas priėmimas.

Kokybinio tyrimo rezultatai kiek skiriasi nuo kiekybinio tyrimo rezultatų. Jie parodo, kad nepakanka kliautis vien vadybiniais valstybės tarnybos tobulinimo orientyrais. Interviu atskleidė ir tai, kad organizuojant konkursus, ypač egzaminą žodžiu, toks egzaminas įvairiai praktiškai realizuojamas, daug mėgėjiškų ar tiesiog keistai neracionalių, niekaip neatskirtų pagal nuopelnus aplinkybių, kurios esą turėtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimo. Kai kuriose institucijose atrankos komisijos nariams komisijos pirmininkas tiesiog išdalija iš anksto parengtus klausimus (daugiausia iš teisės aktų), kurie interviu metu tiesiog perskaitomi. Kiekvienas komisijos narys pasižymi, ar teisingai atsakytas tas klausimas ar ne, ir rašo įvertinimą. Kitur, pavyzdžiui, kiekvienam komisijos nariui nurodyta sugalvoti savus egzamino žodžiu klausimus, kurie nėra atskleidžiami kitiems komisijos nariams ar juo labiau suderinami ir aptariami:

Komisijos nariai savo klausimą „atsineša“ atskirai kiekvienas. Mes nesidalijame klausimais. Pas mus komisijai yra direktoriaus sprendimu parenkami tam tikri žmonės, kurie keičiasi, na, yra kokių 10 žmonių, kurie nuolat eina į komisijas, bet jie keičiasi. Aš, atėjusi į komisiją, nežinau kitų klausimo, jie nežino mano klausimo. Kadangi konkurso tvarka leidžia konkursą įvertinti arba susumavus bendrai visus atsakymus, arba komisijai susitarus – kiekvieno atsakymo. Mes jau seniai dirbame pagal tą principą, kad kiekvienas „atsinešame“ savo klausimą, norėdami užtikrinti, jei jau ir bus kuris nors komisijos narys pasakęs žmogui savo klausimą, kad tas žmogus kitų komisijos narių klausimų nežinotų. Interviu su ministerijai pavaldžios institucijos personalo skyriaus vedėja, 2011-10-06.

Spustelėjus išskleisti...

Respondentų nuomonės dėl nepriklausomo stebėtojo išsiskyrė. Vieni labai entuziastingai tam pritarė (ypač politikai):

Čia nereikalingos pagal universiteto programas suteiktos žinios, bet reikalingos žinios, kurios minimaliai padeda bendrauti ir suvokti viziją, misiją… todėl iš tiesų garbūs žmonės iš šalies tikrai būtų komisijai reikalingi. Į kiekvieną instituciją tokių neprisikviesi, bet jeigu tai būtų planuojama… Interviu su LR Seimo komiteto pirmininku, 2011-06-29.

Spustelėjus išskleisti...

Kai kas iš interviu respondentų tvirtino, kad nepriklausomų stebėtojų kvietimas labiau tinka vadovų atrankose:

Be jokios abejonės. Manyčiau, kad galėtų dalyvauti. Galbūt ne visais lygiais, gal pradedant nuo aukštesnių, nes daugiausia domina tie. Taip pat srityse, kuriose dirbama daugiausia su žmonėmis, kad žmonės ten patys galėtų matyti, manyčiau, kad tikrai galima ir naudinga. Tik problema, kas atstovaus tai visuomenei? Problema, kai visi norės būti tie atstovai, o kaip pasidalyti… Tačiau dalyvavimas tikrai būtų galimas, ypač aukštesnių lygių vadovų, galbūt būtų ir naudingas. Interviu su įstaigos vadovu, 2011-09-19.

Spustelėjus išskleisti...

Kai kurių respondentų nuomone, reikėtų aiškiau teisės aktuose apibrėžti „žmogaus iš šalies“ kvietimą ir tada jie atrankos komisijose dalyvautų dažniau ir labiau būtų matomi:

Galbūt kaip tik reikia atstovo iš kitos srities, tai gal ir gerai tiktai tiesiog aiškiau reikėtų tą teisę įrašyti, jog rekomenduojama, kad dalyvautų arba prireikus gali dalyvauti tas ir tas konkrečiai. Gal tiesiog akcentavus labiau teisės akte šitą klausimą, gal ir pradėtų taip daryti, nors ir dabar sakau, kad kai kas naudojasi, jeigu reikia, mano, kad reikia. Interviu su institucijos personalo departamento vadovu, 2011-03-22.

Spustelėjus išskleisti...

Iš principo neigiančių nepriklausomo stebėtojo (ne profsąjungos atstovo ir ne personalo eksperto) reikalingumą nebuvo, abejonės pateikiamos dėl reikalavimų tokiai pozicijai, įgaliojimų, efektyvumo (nors patikslinus, kad jis pirmiausia užtikrina skaidrumą, abejonių dėl efektyvumo nelikdavo) ir visuotinumo.

Išvados

1.Valstybės tarnybos tobulinimo iniciatyvos buvo atnaujintos po 2008 m. rinkimų į Seimą. Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcijose ir parengtuose bei visuomenei pateiktuose valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektuose atsispindėjo tik vadybiniai tobulinimo prioritetai ir orientyrai. Tačiau nuosaikus atnaujinto valstybės tarnybos įstatymo projektas nebuvo priimtas, apsiribota tik keliais vyriausybės nutarimais, kuriais vadovaujantis dar nelabai buvo atnaujinta konkursinio priėmimo į valstybės tarnybos tvarka, nekalbant apie priėmimo ir konkursinės atrankos įgyvendinimo praktiką.

2. Pagrindinės atrankos problemos: atrankos nešališkumo neužtikrinimas, pernelyg formalus egzaminų raštu ir žodžiu turinys, atrankos komisijų neprofesionalumas. Per paskutinius kelerius metus išryškėjo ir grėsminga konkursinės atrankos reikšmės mažėjimo tendencija, nes vis daugiau darbuotojų į valstybės tarnybą patenka ne konkursinės atrankos būdu. Vis mažiau jaunų žmonių patenka į valstybės tarnybą konkurso keliu.

3. Remiantis reprezentatyvios valstybės tarnautojų apklausos, atliktos 2011 m. balandžio–gegužės mėnesį, duomenimis, tobulinant konkursinių komisijų darbo objektyvumą, reikšminga nepriklausomą stebėtoją labiau įtraukti į konkursinės atrankos komisijų darbą. Ypač tai aktualu savivaldybėms, kurių tarnautojai įsitikinę, kad tai leidžia mažinti politizuoto priėmimo į valstybės tarnybą apraiškas.

4. Kokybinio tyrimo duomenys rodo, kad konkursinių komisijų darbas dažnai yra gana mėgėjiškas, neprofesionalus. Priimant į valstybės tarnybą, yra daug antisisteminio manipuliavimo esama priėmimo ir konkursinės atrankos tvarka faktų. Pasak respondentų, dažnai priimama į pakaitinio tarnautojo pareigas, o vėliau, jei darbuotojas darbą atliko gerai, jis motyvuojamas dalyvauti konkurse ir yra palaikomas. Taip siekiama geriau patikrinti pretendento (kandidato) pasirengimą eiti tam tikras pareigas, nes formalus, daugiausia žinias galintis patikrinti konkursinis testas ir pokalbis negali padėti pakankamai efektyviai įvertinti pretendento pranašumą ar galimų trūkumų.

Literatūra

• Allen, Richard, “New Public Management: Pitfalls for Central and Eastern Europe,” Public Management Forum, 1999, vol. 5, no. 1, pp. 1–15 [žiūrėta 2010 m. lapkričio 15 d.].
• Armstrong, Michael, Armstrong’s Handbook of Human Resource Management Practice, 12th edition, London: Kogan Page, 2012.
• BNS (Baltic News Service), „Seimo kanclerio atleidimo priežastys – priedai, „šiltnamio“ sąlygos „Gremintai“, neskaidrūs konkursai“, 15min.lt, 2009 balandžio 28 d. [žiūrėta 2011 m. gegužės 24 d.].
• Brown, Jane Newell, The Complete Guide to Recruitment: A Step-by-Step to Selecting, Assessing and Hiring the Right People, Philadelphia: Kogan Page, 2011.
• Drengsgaard, Linda; Ole Hersted Hansen, “State of the State in Lithuania: DEMSTAR Research Report No. 19,” Department of Political science, University of Aarhus, 2004 [žiūrėta 2011 m. kovo 10 d.].
• Gabrielian, Vatche, “Post-communist Bureaucracies: Organizational Modes of Transition,” International Journal of Public Administration, 1999, vol. 22, no. 1, pp. 39–68.
• Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2009 m. lapkričio 30 d. potvarkis nr. 536 „Dėl darbo grupės sudarymo“, 2009 [žiūrėta 2010 m. gegužės 31 d.].
• Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnyba, Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija: konvencijos projektas nr. 10-695-01, 2010 [žiūrėta 2011 m. kovo 10 d.].
• Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010 metų kovo 1 d. išvada nr. 10-695-01 „Dėl valstybės tarnybos tobulinimo koncepcijos“, 2010 [žiūrėta 2011 m. kovo 10 d.].
• Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo 2010 metais ataskaita, Vilnius, 2011.
• Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas, Valstybės žinios, 2011-12-31, nr. 164-7794.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimas nr. 715 „Dėl valstybės tarnybos tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“, 2010 [žiūrėta 2011 m. kovo 10 d.].
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl 2002 m. birželio 24 d. nutarimo nr. 966 dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“, Valstybės žinios, 2009, nr. 106-4417.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2012-03-10, nr. 30-1406.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2008, nr. 49-1809.
• Nakrošis, Vitalis, „Viešojo valdymo reformos Lietuvoje: kodėl ir kuo reikia pakeisti naująją viešąją vadybą?“, Politologija, 2011, nr. 1 (61), p. 65–98.
• Pivoras, Saulius; Ernesta Visockytė, „Viešojo valdymo koncepcijos ir jų taikymas tiriant valstybės tarnybos reformas“, Viešoji politika ir administravimas, 2011, t. 10, nr. 1, p. 27–40.
• Shick, Allen, “Why Most Developing Countries Should Not Try New Zealand Reforms,” The World Bank Research Observer, 1998, vol. 13, no. 1, pp. 123–131.
• Sutch, Helen, “The Relevance of New Public Management for Transition Countries,” Public Management Forum, 1999, vol. 5, no. 3 [žiūrėta 2010 m. lapkričio 15 d.].
• Šarmavičius, Osvaldas, „Atrankos į valstybės tarnybą pristatymas: kodėl norime keisti?“, pranešimas tarptautinėje konferencijoje „Pasikeitimas geros patirties pavyzdžiais skirtingose ES šalyse, vykdant atranką į valstybės tarnautojo pareigas“, Vilnius, 2006 [žiūrėta 2011 m. kovo 10 d.].
• United Nations Development Program (UNDP), Civil Service Training in the Context of Public Administration Reform: A Comparative Study of Selected Countries form Central and Eastern Europe, and the former Soviet Union (1989 to 2003), May 2003 [žiūrėta 2011 m. kovo 10 d.].
• Valcik, Nicolas A.; Teodoro J. Benavides, Practical Human Resources for Public Managers: A Case Study Approach, Boca Raton: CRC Press, 2012.
• Valstybės tarnybos plėtros koncepcija: pasiūlymai ir komentarai, Valstybės tarnybos aktualijos, 2009, nr. 17, p. 48–50.
• Valstybės tarnybos reforma Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje kontekste, konferencijos medžiaga, Vilnius: Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, 1999.
• Vanagas, Ramūnas, „Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus tarnautojų verbavimo ir atrankos sistemos tobulinimas“, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, nr. 2 (15), p. 318–327.

Improving the Competitive Selection for Civil Service in Lithuania with Respect to the Challenges of Good Governance

Summary. Employee staffing and selection is one of the main elements of human resource management. The aim of this paper is to analyze most visible problems of the competitive selection for civil service in Lithuania and possible ways of their solution. Lithuanian civil servants’ attitudes to the factors of increasing impartiality and efficiency of the selection process and its outcomes are presented and analyzed on the basis of Lithuanian civil servants’ representative survey conducted in April – May of 2011 and qualitative research (individual interviews).

Keywords: civil service, human resource management, selection.