Straipsnis Lietuvos Kalvarijų kryžiaus kelių giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kilmė: vietos ar atneštinė tradicija?

Santrauka. Straipsnyje tyrinėjamas Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų ištakų klausimas – ar jie yra vietos, ar atneštinės tradicijos? Tyrimo išvados pagrindžia darbo pradžioje iškeltą prielaidą, kad Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmės daugiausia yra atneštinės iš Lenkijos analogų, bet jų melodijos nutolusios nuo originalų.

Pagrindiniai žodžiai: Lietuva, Kryžiaus kelias, giesmė, literatūrinis ir muzikinis tekstas.

Įvadas

Daugeliu atvejų lietuviškų katalikiškų giesmių (ir vertimų, ir originalų) kilmė dar ir šiandien nėra aiški. Šiandieninį katalikišką giesmyną sudaro giesmės, skirtos liturginio kalendoriaus metų laikų šventėms paminėti, taip pat giesmės Išganytojui, Šv. Dvasiai, Švč. Trejybei, Švč. Mergelei Marijai, šventiesiems, kankiniams bei įvairioms liaudies pamaldumo praktikoms, kaip antai šermenų giesmės, Švč. Mergelės Marijos valandos, Švč. Mergelės Marijos ir Švč. Jėzaus Vardo giedamieji rožiniai, Kryžiaus kelias bei Kalvarijų Kryžiaus keliai. Savo unikalumu išsiskiria Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmės.

Nūdienos religijos istorijos, etnologijos mokslas atskleidžia, kad Lietuvoje yra užfiksuota penkiolika įvairių tipų Kalvarijų. Vilniaus Bernardinų vienuolyno šventoriuje, Papilyje, Varniuose, Skapiškyje bei Paparčiuose laikui bėgant jos neteko tradicijos ir sunyko. Yra žinoma, kad norėta įsteigti Kalvarijų Kryžiaus kelius Kalvarijoje (Suvalkų) ir Rokiškyje, bet jie nebuvo įkurti. Šiandien Lietuvoje veikia aštuoni įvairaus tipo Kalvarijų Kryžiaus keliai. Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus (Verkių) ir Veprių kryžiaus keliai atstovauja Didžiosioms Kalvarijoms, Tytuvėnų ir Mosėdžio – Kalvarijų tipo Kryžiaus keliui, Beržoro ir Tverų – Mažosioms Kalvarijoms, o Berčiūnų – nūdienos laikmečio Kalvarijų Kryžiaus keliui (1 pav.).

Ankstesni autoriaus istoriniai, tekstologiniai, etnologiniai tyrimai atskleidė, kad šių Kalvarijų Kryžiaus kelių pamaldumas yra analogų Lenkijoje dalinės kopijos Žr. Alfonsas Motuzas, „Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių kilmė“, 1997; Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, 2003; Žemaičių Kalvarijos Kalnai: istorija, apeigos ir muzika, 2004. (2 pav.).

Kalvarijų Kryžiaus kelių pamaldumą sudaro ne tik koplyčių arba stočių aplankymas, prie jų ar juose įvairių apeigų atlikimas, bet ir giedojimas tam skirtų giesmių. Šių giesmių originalumo – autorystės – svarstymuose labai svarbus perimamumo klausimas. Tai pasakytina ir apie verstines, ir apie originalias giesmes. Tad šių giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kilmės atskleidimas ir būtų tyrimo tikslas, siekiant atsakyti į klausimą, ar Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus keliuose naudojami giesmių literatūriniai ir muzikiniai notografiniai tekstai yra vietos ar atneštinės tradicijos? Atsakymas į šį klausimą dar išsamiau atskleistų Kalvarijų Kryžiaus kelių pamaldumo Lietuvoje savastį.

Tyrimo objektas – Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių literatūriniai ir muzikiniai tekstai.

Tyrimo uždaviniai: pirma, pateikti Lietuvoje veikiančių Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių pavadinimus ir, lyginant su analogais kaimyninėse šalyse, nustatyti jų literatūrinių tekstų autorystę; antra, ištirti muzikinių tekstų kilmę ir trečia, lyginamosios analizės metodu atskleisti, ar Lietuvoje veikiančių Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių muzikiniai tekstai yra atneštiniai ar vietinės kilmės.

Tyrimo prielaida: Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmės daugiausia yra atneštinės iš Lenkijos analogų, bet jų melodijos nutolusios nuo originalų. Šiame straipsnyje autorius nesiekia analizuoti, kas turėjo įtakos Lietuvoje veikiančių Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių muzikinių tekstų kultūros formavimuisi.

Svarbių istorinių ir etnologinių duomenų apie XVII–XVIII a. Kalvarijas Lenkijoje ir jose praktikuojamas maldas bei giesmes yra paskelbę lenkų mokslininkai: kun. Symeonas Barcikas OFM Conv. monografijoje Kalwaria Pacławska (1985), kun. Jerzy’is Kopećas CP studijose Droga Krzyżowa (1987 ir 1994) bei Ana Mitkowska monografijoje Polskie kalwarie (2003).

Atliekant tyrimus buvo naudotasi įvairiais lenkų ir lietuvių katalikiškais maldynais bei giesmynais: Lenkijoje 1984 m. ir 1997 m. išleistais kun. Augustino Chadamo studijomis-giesmynais, 1991 m. ir 1998 m. paskelbtais liturginiais maldynais-giesmynais Śpiewnik liturgiczny, 1994 m. išleistu bažnytiniu maldynu-giesmynu Śpiewnik Kościelny, 2005 m. kun. Hieronimo Chamskio parengtu giesmynu ABBA – OJCZE Piesni i piosenki religine; Lietuvoje 1879 m. išleistu maldynu Auksa Ałtorius, arba Szaltinis dangiszku skarbu, 1993 m. išleistu Liturginiu giesmynu, 2003 m. straipsnio autoriaus išleista monografija Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, taip pat Žemaičių Kalvarijos Kalnai. Istorija, apeigos ir muzika (2004), Veprių Kalvarijų maldynas ir giesmynas (2007), Vilniaus Kalvarijų maldynas ir giesmynas ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijų maldynas ir giesmynas (2008). Daug informatyvios medžiagos suteikė 2005 m. išleista Miko Vaicekausko monografija Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės.

Lietuvių Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių literatūrinių tekstų kilmė ir autorystė

Straipsnio autoriaus ankstesniais tyrimais nustatyta, kad Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmynus sudaro „Viešpaties kančios“ (naujos maldynų ir giesmynų redakcijos – „Gavėnios meto“) bei „Didžiosios savaitės noktiurnų“ (naujos redakcijos – „Kryžiaus kelio“) dvidešimt penkių giesmių literatūriniai tekstai. Tai – „Viešpaties angelas“, „Visų šventųjų litanija“, „Atmink, krikščionį“ (naujos redakcijos – „Broliai, atminkim“), „Dieve mūsų Sutvėrėjau“, „Mokė ilgai“ (naujos redakcijos – „Jėzau brangiausias“), „Jėzų Kristų Judošius“ (naujos redakcijos dvi giesmės – „Viešpats labai nuliūdęs“ ir „Surištas virvėm Jėzus“), „Stovi Motina“ (naujos redakcijos dvi giesmės – „Jėzų atvedė pas Aną“, „Stovi Motina“), „O žmogaus siela“ (naujos redakcijos – „Jau susirinko Taryba“ ir „Krikščionio siela kiekvieno“), „Kurs už mus kaltus kentėjai, Saldžiausias Jėzau“ (naujos redakcijos – „Mieliausias Jėzau“), „Valandą pirmą“ (naujos redakcijos – „Teismo taryba“ ir „Valandą trečią“), „Valandą šeštą“, „Didi Globėja“ (naujos redakcijos – „Kai Viešpats Jėzus“), „Atmink sau, o siela mano“ (naujos redakcijos – „Jėzus vaitojo“), „Jėzau Kristau maloniausias“, „Šviesa pasaulio viso“ (naujos redakcijos – „Liekim ašaras visi“), „Karalienė maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“, „Dangaus Karaliaus Motina Švenčiausia“, „Alyvų daržely“, „Verkite Dievo Angelai šventieji“, „Šventas Dieve“, „Marija Magdalena“, „Kryžiau šventas“, „Marijos Vardas“ bei „Vainikėlis“ Žr. Alfonsas Motuzas, Žemaičių Kalvarijos Kalnai: istorija, apeigos ir muzika, 2004; Veprių Kalvarijų maldynas ir giesmynas, 2007; Vilniaus Verkių Kalvarijų maldynas ir giesmynas, 2008; Tytuvėnų bernardinų vienuolyno Kalvarijų maldynas ir giesmynas, 2008. .

Kyla klausimas, kas yra šių giesmių literatūrinių tekstų autoriai?

Eilės tvarka pirmoji malda-giesmė yra „Viešpaties Angelas“. Lenkų giesmynuose tai – „Anioł Pański“, kurios literatūrinis tekstas, žinomas kaip lotyniškas „Angelus Domini“ Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, s. 748. , rodo jos lotynišką kilmę. Maldą-giesmę „Visų Šventųjų litanija“ kaimyninėje Lenkijoje atitinka „Litanii do Wszystkich Świetych“. Jos kilmė siekia Antiochiją IV a. pabaigoje, tai yra šv. Jono Chrizostomo laikus, kai maldos metu bendruomenė atsiliepdavo maldavimu Kyrie, eleison Žr. Algimantas Kajackas, Bažnyčia liturgijoje: liturgijos raida istorijoje, p. 98. . Paskutinį šios litanijos variantą nustatė popiežius Pijus V (1566–1572), nurodydamas ir kada giedoti Žr. Alfonsas Motuzas, Katalikų liaudies pamaldumo praktikos Lietuvoje, p. 82. . Vadinasi, šios litanijos tekstas yra atėjęs iš lotyniškosios liturgijos ir Lietuvoje buvo žinomas jau pirmaisiais krikščionybės amžiais.

Giesmės „Broliai, atminkim“ pavadinimas ir tekstas yra naujos redakcijos. Pagal senąją tai – „Atmink, krikščionį“, kuris lenkų Kalvarijų giesmynuose vadinamas „Rozmyślajmy dziś, wierni chrześćijanie“. Šios giesmės tekstą XVI a. parašė lenkų pranciškonas Jokūbas Wujekas Žr. Alfonsas Motuzas, „Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių kilmė“, p. 50. . Giesmės „Dieve mūsų Sutverėjau“ pavadinimas ir tekstas yra naujos redakcijos. Senąją atitiktų dviejų dalių giesmės „Dieve svieto Valdytojau“ (antroji dalis – „Mokė ilgai“) ir XVI a. Lenkijoje sukurtos nežinomo autoriaus giesmės „Ojce Boże Wszechmogący“ Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, s. 131–133. vertimas. Giesmė „Jėzau Brangiausias“ pateikta naujos redakcijos. Senosios redakcijos ši giesmė yra „Mokė ilgai“. Ji yra ankstesnės senosios redakcijos giesmės „Dieve svieto Valdytojau“ antroji dalis arba tąsa. Giesmės „Viešpats labai nuliūdęs“ pavadinimas ir tekstas yra naujos redakcijos. Senosios redakcijos ši giesmė yra „Jėzų Kristų Judošius“ arba „Jezusa Judasz przedał“ lenkų kalba. Jos teksto autoriumi yra laikomas XV a. (1488) lenkų pranciškonas Vladislovas iš Gielniovo („Władysław z Gielnowa“) Žr. Juozas Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, p. 173. .

Giesmė „Stovi Motina“ (naujos redakcijos tai dvi giesmės – „Jėzų atvedė pas Aną“ ir „Stovi Motina“) yra sutrumpintas garsios XIII a. lotyniškos sekvencijos „Stabat Mater dolorosa“ vertimas. Šią sekvenciją parašė pranciškonas Džakoponė Todietis (Jacopane da Todi, 1228–1306). Lenkai iš lotynų kalbos šią giesmę išsivertė tik XVI a. kaip „Stała Matka boleściwa“ Žr. Alvydas Remesa, „Lietuvos pranciškonų muzikos kultūra“, 1996. . Pirmą kartą jos lietuviškas tekstas aptinkamas 1646 m. išleistame Saliamono Mozerkos Slavočinskio giesmyne Giesmės tikėjimui katalickam priderančios. Vadinasi, šios giesmės tekstas yra lotyniškos kilmės. Giesmės „Jau susirinko taryba“ bei „Krikščionio siela kiekvieno“ yra naujos redakcijos. Kaip teigia M. Vaicekauskas, jos yra sudarytos iš senosios redakcijos giesmės „O duśia żmogaus kiekvieno“ (naujos redakcijos – „Jau susirinko taryba“) (lenk. O duszo wszelka nabożna), kuri sukurta nežinomo XVI a. lenkų autoriaus Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, p. 84. .

Giesmės „Kurs už mus kaltus kentėjai“ lenkų kalba „Ktoryś za nas cierpiał rany“ teksto autoriumi yra laikomas XV a. (1488) lenkų pranciškonas Vladislovas iš Gielniovo (Władysław z Gielnowa) Žr. Juozas Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, p. 173. . Tai – gavėnios giesmės, XVII a. išverstos iš lenkų kalbos ir jau randamos pirmajame lietuvių katalikiškame S. M. Slavočinskio giesmyne Žr. Alfonsas Motuzas, „Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių kilmė“, p. 49. . Giesmės „Mieliausias Jėzau“ pavadinimas ir tekstas yra naujos redakcijos. Senosios redakcijos tai – „Saldžiausias Jėzau“. Ši giesmė kaip baigiamoji yra dominikono Jurgio Kasakauskio 1681 m. išleisto giedamo maldyno Rožančius Švenčiausios Marijos panos ir Saldžiausio vardo Jezuso antroje dalyje Žr. Alvydas Remesa, „Lietuvos pranciškonų muzikos kultūra“, p. 92. bei Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelyje. Kaimyninių šalių liturginiuose, bažnytiniuose ar Kalvarijų giesmynuose šios giesmės teksto nepavyko aptikti, ir tai rodo jos vietinę, t. y. lietuvišką, kilmę. Dviejų giesmių „Valandą pirmą“ (naujos redakcijos – „Teismo taryba“, „Valandą trečią“) ir „Valandą šeštą“ tekstai pirmą kartą taip pat aptikti minėtame J. Kasakauskio maldyne Rožančius Švenčiausios Marijos panos ir Saldžiausio vardo Jezuso Žr. ten pat, p. 94. . Užsienio analoguose šių maldų giesmių tekstų nėra – taigi jų kilmė vietinė.

Giesmės „Kai Viešpats Jėzus“ pavadinimas ir tekstas yra naujos redakcijos. Senosios redakcijos ši giesmė yra „Didi Globėja“ arba „Znoczna Matrona, wardu Weronyka“. Jos analogą „Ty, ktoryś gorzko“ randame lenkų kunigo Jono Siedleckio (Jan Siedlecki) giesmyne Śpiewnik Kościelny, kuriame jos tekstas yra pateikiamas kaip nežinomo lenkų autoriaus ir datuojamas XVIII amžiumi Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, s. 144–145. . Šios giesmės lietuviškas literatūrinis tekstas pirmą kartą randamas 1797 m. nežinomo autoriaus ar vertėjo Kryžiaus keliui skirtoje knygelėje Kalvarija, arba Keliai kryžiaus karaliaus sopulių Jezuso Christuso Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, p. 118–119. . Giesmė „Atmink sau, o siela mano“ (naujos redakcijos – „ Jėzus vaitojo“) – XVII a. vertimas iš lenkų kalbos Švč. Mergelės Marijos rožinio giesmės „Dusza moia wspomni sobie“ Žr. ten pat, p. 216. .

Giesmė „Jėzau Kristau maloniausias“ yra lenkiškos giesmės „Jezu Chryste, Pane miły“ teksto vertimas, kurią 1610 m. parašė lenkų pranciškonas Abrahamas Rożniatowskis Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, s. 113. . Giesmė „Šviesa pasaulio viso“ (naujos redakcijos – „Liekim ašaras visi“) taip pat yra XVI a. lenkiškos giesmės „Jasność zgasła na świećie“ vertimas. Į lietuvių kalbą ji buvo išversta XVII a. ir priskiriama prie „Viešpaties kančios“ giesmių ciklo Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, p. 72. . Giesmių „Karalienė maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“ ir „Dangaus Karaliaus Motina Švenčiausia“ tekstai yra tik Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio giesmyne – taigi jų kilmė vietinė. Šios giesmės pirmą kartą aptinkamos 1681 m. dominikono J. Kasakauskio maldyne Rožančius Švenčiausios Marijos Panos ir Saldžiausio vardo Jezuso Žr. ten pat, p. 94. . Giesmės „Alyvų daržely“ lietuviškas literatūrinis tekstas yra išverstas iš lenkiškos giesmės „Ogrodzie Oliwny“. Jos originalo tekstą XVII a. Lenkijoje parašė nežinomas autorius Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, s. 130–131. . Kitas lietuviškas giesmės „Verkite Dievo Angelai Šventieji“ tekstas yra verstas iš lenkų giesmės „Płaczcie Anieli, płaczie, Duchy Święte“, kurios lenkišką literatūrinį tekstą 1610 m. parašė lenkų pranciškonas Abrahamas Rożniatowskis. Ši giesmė pirmiausia buvo išspausdinta A. Rożniatowskio knygoje Mūsų išganytojo Jėzaus Kristaus kruvinos aukos atminimas (Pamiątka krwawej ofiary Pana Zbawciela naszego Jezusa Christusa, Krokuva, 1610), skirtoje Zebžydovo Kalvarijai (Kalwaria Zebrzydowska) Žr. Abraham Rożniatowski, Pamiątka krwawej ofiary Pana Zbawiciela naszego Jezusa Chrystusa, s. 132–134. .

Giesmė „Šventas Dieve“ lenkų kalba „Święty Boże“ priskiriama vadinamosioms suplikacijoms. Ši suplikacija XVII a. buvo giedama Lenkijos ir Lietuvos bažnyčiose šaukiantis Dievo pagalbos karo, maro, bado ir kitų viešų nelaimių metais. Lietuvos Bažnyčios istorijos žinovų nuomone, ši suplikacija lenkų kalba yra vertimas iš lotynų kalbos, o lietuvių – vertimas iš lenkų analogo „Święty Boże“ Žr. Juozas Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, p. 134. . Vilniaus Verkių Kalvarijų Kryžiaus kelias buvo įkurtas pažymint pergalę prieš rusus (1646), tad nenuostabu, kad ši suplikacija Lietuvos Katalikų Bažnyčios buvo įtraukta į Vilniaus Verkių Kalvarijų Kryžiaus kelią kaip meldimas apsaugoti nuo kitų visuotinių nelaimių. Lietuviškas giesmės „Marija Magdalena“ tekstas yra išverstas iš lenkų giesmės „Maria Magdalena“, kuri yra viena iš Zebžydovo Kalvarijos giesmių Žr. Bolesław Bartkowski, et al., Śpiewnik liturgiczny, s. 471–472. . Šiandieniniuose lenkų ir lietuvių giesmynuose ji priskiriama ir prie šermenų giesmių. Lietuviškos giesmės „Kryžiau Šventas“ tekstas yra lenkiško varianto „Krzyżu Święty“ vertimas, kurio pirmieji keturi posmai yra išversti iš lotyniško originalo „Crux Fidelis“, sukurto VI amžiuje. Lenkų maldynuose minimas visas ilgas tekstas yra XVI a. ir sukurtas nežinomo lenkų poeto Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, s. 122–124. .

Užsienio giesmynuose nepavyko aptikti giesmės „Marijos Vardas“ literatūrinio teksto, todėl galime teigti, kad ši giesmė yra lietuviškos kilmės. Giesmė „Vainikėlis“ (lenk. „Karunka“) yra XVI a. lenkų giesmė „Kto chce Pannie Maryey służyć“, XVII a. lietuvių giesmynuose verčiama kaip „Kas gal Śwenćiausey Pannay tarnauti“ Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, p. 70. . Giesmę parašė lenkų pranciškonas Vladislovas iš Gielniovo (Władysław z Gielnowa) (†1505) Žr. Kamil Kantak, Bernardyni polscy, s. 131. . Lietuvoje „Karunka“ turbūt pirmiausiai suskambo pranciškonų bažnyčiose, iš kur paplito po visą Lietuvą. Katalikų Bažnyčios istoriniai šaltiniai liudija, kad nuo 1699 m. bernardinams (pranciškonų atšaka) buvo suteikta teisė rengti Sopulingosios Dievo Motinos atlaidus, kurių metu giesme „Septynių skausmų ir džiaugsmų Karunka“ buvo pagerbiami Dievo Motinos skausmai Žr. Compendium omnium documentorum conventus Vilnensis F. F. Minorum Observantium sub titulo S. Francisci et Bernardini per serenissimum Casimirum Regem Poloniae filium Jegielionis anno Domini 1469 sua Fundamenta accepti – in sequentes fasciculos dispositum anno Domini 1773 (Pranciškonų observantų Vilniaus Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino konvento dokumento santrumpa – straipsnio aut. past.), Krokuvos bernardinų vienuolyno archyvas, l. 269. . Lietuviškas šios giesmės tekstas pirmą kartą aptinkamas Prano Šrubauskio 1726 m. maldyne Balsas širdies.

Pateiktos medžiagos pagrindu sudarytoje lentelėje (1 lentelė) matyti, kad iš 25 Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių literatūrinių tekstų 14 yra lenkų, 5 – lotynų bei 6 – vietinės, t. y. lietuvių, kilmės.

Lietuviškų tekstų giesmės: „Saldžiausias Jėzau“ (naujos redakcijos – „Mieliausias Jėzau“), „Valandą pirmą“ (naujos redakcijos – „Teismo taryba“, „Valandą trečią“), „Valandą šeštą“, „Karalienė maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“, „Dangaus Karaliaus Motina Švenčiausia“ bei „Marijos vardas“.

Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių muzikinių tekstų kilmė

Ištyrus lenkų pagrindinių giesmynų Śpiewnik Kościelny Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, 1994. , Śpiewnik kalwaryski Žr. Augustyn Chadam, Śpiewnik kalwaryski, 1997. ir Śpiewnik liturgiczny Žr. Bolesław Bartkowski, et al., Śpiewnik liturgiczny, 1998. natų pavyzdžius matyti, kad iš tyrinėjamų 25 Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių keturios giesmės – „Atmink, krikščionį“ (naujos redakcijos – „Broliai atminkim“), „Mokė ilgai“ (naujos redakcijos – „Jėzau brangiausias“), „Valandą pirmą“ (naujos redakcijos – „Teismo taryba“ ir „Valandą trečią“) bei „Valandą šeštą“ – yra giedamos lenkiškos giesmės „Rozmyślajmy dziś, wierni chrześćijanie“ melodija. Kitos lenkiškos giesmės yra atliekamos giesmės „Dieve mūsų Sutverėjau“, kuri giedama kaip lenkiška giesmė „Ojce Boże wszechmogący“, melodija. Giesmė „Jėzų Kristų Judošius“ (naujos redakcijos – „Viešpats labai nuliūdęs“) atliekama giesmės „Jezusa Judasz przedał“ melodija, giesmė „O žmogaus siela kiekvieno“ (naujos redakcijos – „Jau susirinko Taryba“ ir „Krikščionio siela kiekvieno“) – giesmės „O Duszo Wszelka Naboźna“ melodija, giesmė „Kurs už mus kaltus kentėjai“ – giesmės „Ktoryś Za Nas Cierpiał Rany“ melodija, giesmė „Didi Globėja“ (naujos redakcijos – „Kai Viešpats Jėzus“) – „Ty, ktoryś gorzko“ melodija, giesmė „Jėzau Kristau maloniausias“ – „Jezu Chryste, Pane miły“ melodija, giesmė „Šviesa pasaulio viso“ (naujos redakcijos – „Liekim ašaras visi“) – „Jasność zgasła na świećie“ melodija, giesmė „Alyvų daržely“ – „Ogrodzie aliwny“ melodija, giesmė „Verkite Dievo Angelai Šventieji“ – „Płaczcie Anieli, płaczie, Duchy Święte“ melodija, giesmė „Marija Magdalena“ – „Maria Magdalena“ melodija. Giesmė „Vainikėlis“ – „Karunka“ melodija Žr. Augustyn Chadam, Śpiewnik kalwaryski, s. 471–472; Bolesław Bartkowski, et al., Śpiewnik liturgiczny, s. 110–145. .

Lotyniškų literatūrinių tekstų giesmių „Viešpaties Angelas“ (lot. k. – „Angelus Domini“), „Visų Šventųjų litanija“ (lenk. k. – „Litania do Wszystkich Świetych“), „Stovi Motina“ (lot. k. – „Stabat Mater dolorosa“), „Šventas Dieve“ (lenk. k. – „Święty Boże“) ir „Kryžiau Šventas“ (lot. k. – „Crux fidelis“) melodijos yra kilusios iš bažnytinių liturginių valandų grigališkojo choralo melodijų, tad jų kilmė yra lotyniška Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, s. 122–819. .

Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių lietuviškais literatūriniais tekstais – „Saldžiausias Jėzau“ (naujos redakcijos – „Mieliausias Jėzau“), „Karalienė maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“, „Dangaus Karaliaus Motina Švenčiausia“ bei „Marijos vardas“ – nepavyko rasti melodijų užsienio giesmynuose, ir tai rodo jų vietinę, t. y. lietuvišką, kilmę Žr. Liturginis maldynas, p. 426–431, 435–436. .

Remiantis pateikta medžiaga sudaryta lentelė (2 lentelė), iš kurios matyti, kad iš 25 Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių muzikinių tekstų 13 yra lenkų (4 giesmės ta pačia melodija), 5 – lotynų bei 4 – vietinės, t. y. lietuvių, kilmės.

Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių muzikinių tekstų kaita

Lenkiškos kilmės muzikinių tekstų giesmių tyrimas rodo, kad giesmės „Atmink, krikščionį“ (naujos redakcijos – „Broliai atminkim“) [Rozmyślajmy dziś, wierni chrześćijanie], „Dieve mūsų Sutvėrėjau“ („Ojce Boże Wszechmogący“), „Mokė ilgai“ (naujos redakcijos – „Jėzau brangiausias“), „Jėzų Kristų Judošius“ (naujos redakcijos dvi giesmės – „Viešpats labai nuliūdęs“ ir „Surištas virvėm Jėzus“), „Valandą pirmą“ (naujos redakcijos – „Teismo taryba“, „Valandą trečią“), „Valandą šeštą“, „Jėzau Kristau Maloniausias“ („Jezu Chryste, Pane Miły“) bei „Vainikėlis“ („Karunka“) yra lenkiškų melodijų kopijos Žr. Alfonsas Motuzas, Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, p. 199–206. .

Giesmių „Kurs už mus kaltus kentėjai“ („Ktoryś za nas cierpiał rany“), „Didi Globėja“ (naujos redakcijos – „Kai Viešpats Jėzus“) [„Ty, Ktoryś Gorzko“], „Atmink sau, o siela mano“ (naujos redakcijos – „Jėzus vaitojo“) [„Dusza moia wspomni sobie“], „Šviesa pasaulio viso“ (naujos redakcijos – „Liekim ašaras visi“) [„Jasność zgasła na świećie“], „O žmogaus siela“ (naujos redakcijos – „Jau susirinko Taryba“ ir „Krikščionio siela kiekvieno“) [Jasność zgasła na śiećie], „Šviesa pasaulio viso“ (naujos redakcijos – „Liekim ašaras visi“) [O duszo wszelka naboźna], „Alyvų daržely“ („Ogrodzie aliwny“), „Verkite Dievo Angelai Šventieji“ („Płaczcie Anieli, płaczie, Duchy Święte“), „Marija Magdalena“ („Maria Magdalena“) lietuviškos melodijos yra savaip perdirbtos ir nutolusios nuo lenkiškų analogų Žr. ten pat, p. 206–210. .

Straipsnio autoriaus ankstesniais tyrimais nustatyta, kad lotyniškų giesmių „Viešpaties Angelas“ (lot. k. – „Angelus Domini“), „Visų Šventųjų Litanija“ („Litania do Wszystkich Świetych“), „Stovi Motina“ (lot. k. – „Stabat Mater dolorosa“), „Šventas Dieve“ („Święty Boże“) ir „Kryžiau Šventas“ (lot. k. – „Crux fidelis“) melodijos yra perdirbtos pagal lietuvių tradiciją ir nutolusios nuo originalų Žr. Alfonsas Motuzas, Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, p. 176–195. .

Prie originalių nepakitusių giesmių melodijų priskirtinos giesmių „Saldžiausias Jėzau“ (naujos redakcijos – „Mieliausias Jėzau“), „Karalienė maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“, „Dangaus Karaliaus Motina Švenčiausia“ ir „Marijos vardas“ melodijos.

Toliau pateikiamoje lentelėje atskleidžiama Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių muzikinių tekstų kaita (3 lentelė).