Žiūrėkite vaizdo įrašą, rodantį, kaip pradiniame ekrane įsidiegti mūsų tinklavietę kaip saityno programą.
Pastaba: Kai kurios naršyklės šios ypatybės gali neturėti.
2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
1. Pagal tradiciją Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmyną sudarė dvidešimt penkios giesmės, kurios įvairių redakcijų metu pakito.
2. Iš dvidešimt penkių giesmių literatūrinių tekstų penki yra lotynų kilmės, šeši – lietuvių bei keturiolika – lenkų.
3. Iš dvidešimt penkių giesmių muzikinių tekstų penki yra lotynų kilmės, keturi – lietuvių bei trylika – lenkų (keturios giesmės ta pačia melodija).
4. Laikui bėgant giesmių melodija kito. Iš dvidešimt penkių giesmių originalios išliko keturios, trylikos giesmių melodijos yra perdirbtos pagal lietuvių tradiciją ir nutolusios nuo originalų, aštuonios yra kopijos.
Gautos išvados pagrindžia darbo pradžioje iškeltą prielaidą, kad Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmės daugiausia yra atneštinės iš Lenkijos analogų, bet jų melodijos nutolusios nuo originalų.
Compendium omnium documentorum conventus Vilnensis F. F. Minorum Observantium sub titulo S. Francisci et Bernardini per serenissimum Casimirum Regem Poloniae filium Jegielionis anno Domini 1469 sua Fundamenta accepti – in sequentes fasciculos dispositum anno Domini 1773 (Pranciškonų observantų Vilniaus Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino konvento dokumento santrumpa – straipsnio aut. past.), Krokuvos bernardinų vienuolyno archyvas, l. 269.
Kajackas, Algimantas, Bažnyčia liturgijoje: liturgijos raida istorijoje, Kaunas: Lietuvos katechetikos centras, 1997.
Kantak, Kamil, Bernardyni polscy, t. 1–2, Lvov, 1933.
Liturginis maldynas, ketvirtasis pataisytas leidimas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidinys, Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996.
Motuzas, Alfonsas (sud.), Tytuvėnų bernardinų vienuolyno Kalvarijų maldynas ir giesmynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008.
Motuzas, Alfonsas (sud.), Veprių Kalvarijų maldynas ir giesmynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007.
Motuzas, Alfonsas (sud.), Vilniaus Verkių Kalvarijų maldynas ir giesmynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008.
Motuzas, Alfonsas, „Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių kilmė“, Tiltai, 1997, nr. 2, p. 47–58.
Motuzas, Alfonsas, Katalikų liaudies pamaldumo praktikos Lietuvoje, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004.
Motuzas, Alfonsas, Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003.
Motuzas, Alfonsas, Žemaičių Kalvarijos Kalnai: istorija, apeigos ir muzika, Soter, priedas nr. 3, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004.
Remesa, Alvydas, „Lietuvos pranciškonų muzikos kultūra“ | Stasys Vaitekūnas, Alvydas Remesa (sud.), Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1996, p. 31–32.
Rożniatowski, Abraham, Pamiątka krwawej ofiary Pana Zbawiciela naszego Jezusa Chrystusa, Warszawa: Instytut Badań Literackich, 2003.
Siedlecki, Jan, Śpiewnik Kościelny, Wydanie XXXIX, Kraków: Instytut Teologiczny Księży Misjonarzy, 1994.
Vaicekauskas, Mikas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, Vilnius: Lietuvių ir literatūros institutas, 2005.
Vaišnora, Juozas, Marijos garbinimas Lietuvoje, Roma, 1958.
The Origins of Literary Texts and Musical Material of Religious Songs and Chants Associated with the Way of the Cross at Lithuanian Calvaries: Is It a Local Tradition or a Borrowed One?
Bibliographic Description: Alfonsas Motuzas, „Lietuvos Kalvarijų kryžiaus kelių giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kilmė: vietos ar atneštinė tradicija?“, @eitis (lt), 2021, t. 1 629, ISSN 2424-421X.
Previous Edition: Alfonsas Motuzas, „Lietuvos Kalvarijų kryžiaus kelių giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kilmė: vietos ar atneštinė tradicija?“, Lituanistica, 2011, t. 57, nr. 1 (83), p. 81–92, ISSN 0235-716X.
Institutional Affiliation: Vilniaus pedagoginis universitetas.
Summary. In most cases, the origins of Lithuanian Catholic religious songs and chants (both originally created and translated ones) are far from being completely revealed and well examined even today. Contemporary Catholic hymnals usually consist of religious songs and chants meant for special yearly celebrations and feasts indicated in the Liturgical Calendar as well as hymns to the Savior, the Holy Spirit and the Holy Trinity, the Virgin Mary, different saints and martyrs. Popular devotional traditions and prayer practices such as funeral canticles, Marian Hours, the Chanted Rosary of the Virgin Mary, the Chanted Rosary of the Holy Name of Jesus, the Chants of Lamentations, the Way of the Cross, the Way of the Cross at the Calvaries are never omitted, either. The prayer practice of the Way of the Cross at the Calvaries not only includes paying visits to the Stations of the Cross or special chapels and the performance of various religious rituals in front of them, but also places a special emphasis on the extensive repertoire of traditional songs, chants and hymns. Discussions about the originality of these songs and their authors are inseparable from the question of their succession. This problem is tightly related to the analysis of both original and translated hymns. The main objective of the research has been to reveal the origins of literary texts and musical material of the above-mentioned religious songs and chants. It is aimed to find a reliable answer to the question whether literary and musical notographic texts of different songs and chants typically associated with the Way of the Cross at Lithuanian Calvaries, should be regarded as a local tradition or as a borrowed one. Additional analysis might be useful if one is eager to entirely reveal the true meaning and originality of the devotional tradition to follow the Way of the Cross at Lithuanian Calvaries.
The results obtained in the aftermath of this research provided the possibility to make the following conclusions: 1) following the tradition, the hymnal originally meant for people following the Way of the Cross at Lithuanian Calvaries consisted of 25 religious songs; 2) upon analyzing the literary texts and musical material of 25 songs, it became obvious that five of them originated from Latin and the other six texts were created in the Lithuanian tradition. Meanwhile, 14 texts were originally created in Polish; 3) after analyzing the music and texts of 25 songs, it became obvious that five of them originated from Latin and four texts were created in the Lithuanian tradition, whereas 13 texts were originally created in Polish (four songs in the same tune); 4) over time, the melody of the songs were changing. From the 25 songs, four remained original. The melody of 13 songs was processed in the Lithuanian tradition and become far from the original, and eight are copies. These conclusions provide a firm ground for the assumption that has been made at the very beginning of the study that music associated with the Way of the Cross at Lithuanian Calvaries is mostly borrowed from Polish equivalents. It should be noted, however, that certain melodies happen to be very distant from their original versions.
Keywords: Lithuania, the Way of the Cross, religious song, literary and musical text.