• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Socialinių paslaugų administravimo tobulinimas Lietuvos savivaldybėse: Vilniaus ir Varėnos rajonų atvejų tyrimai

Vertinant socialines paslaugas tyrime paliestas socialinio teisingumo kriterijus Žr. Laimutė Žalimienė, Socialinės globos pagyvenusiems asmenims kokybė ir jos vertinimas, 2005. , numatantis piliečių teisę gauti vienodos kokybės socialines paslaugas nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, socialinės padėties ir kita. Apklausa parodė, kad dauguma globos namų gyventojų yra lietuviai. Minėtuose namuose gyvenantiems rusakalbiams teikiamos tokios pat kokybės paslaugos kaip ir lietuviams, nes bendraujama jiems suprantama kalba. Tam įtakos neturi ir respondentų socialinė padėtis, mat, jeigu globos namų gyventojo turto vertė yra mažesnė už gyvenamosios vietos normatyvą, mokestis skaičiuojamas tik nuo asmens pajamų, o likusią dalį sumoka jį siunčianti savivaldybė.

Išvados

1.Analizuojamų Vilniaus ir Varėnos rajonų savivaldybių socialinių paslaugų sistemoje dirba daug profesionalių specialistų, kurių didelis darbo stažas, geras profesinis pasirengimas ir kurie išmano socialinio darbo praktiką.

2. Socialinių paslaugų teikėjų veikimas ir Vilniaus, ir Varėnos rajonuose yra pagrįstas tarpusavio bendravimu bei koordinacija.

3. Nustatyta, kad Vilniaus ir Varėnos rajonų socialinių paslaugų klientai yra pasyvūs paslaugų vartotojai, o vietos bendruomenė mažai įtraukiama į socialinių paslaugų planavimo procesą.

 

4. Paskirstant institucijų išteklius socialinių paslaugų organizatoriai susiduria su lėšų, patalpų, tarnybinio transporto trūkumu bei dideliais darbo krūviais. Trūksta naujų etatų darbui su socialinės rizikos grupėmis (narkomanais, benamiais, bedarbiais, asmenimis piktnaudžiaujančiais alkoholiu, narkotikais ir kitų).

5. Socialinių paslaugų sistemai tobulinti socialinių paslaugų organizatoriai teikia nemažai pasiūlymų, tarp kurių – Socialinių paslaugų centro įkūrimas. Sujungus socialines paslaugas „po vienu stogu“ sumažėtų savivaldybės administravimo sąnaudos ir paslaugos taptų prieinamesnės klientams.

6. Teikiant socialines paslaugas turi būti užtikrinami šių paslaugų teikimo ir organizavimo principai: savipagalbos skatinimo – tinkamai ugdyti gyventojų savarankiškumą; dalyvavimo – kasdienę veiklą labiau diferencijuoti pagal gyventojų interesus; savarankiškumo lygį, taip pat ir adekvatumo – užtikrinti gyventojo savarankiškumo lygį atitinkančią globos namų aplinką, aprūpinimą kompensacine technika.

7. Būtina rengti kvalifikacijos kėlimo kursus darbuotojams, taip didinant jų profesionalumą. Orientuojantis į teikiamų paslaugų kokybės gerinimą būtina daugiau lėšų esamoms įstaigoms finansuoti.

8. Varėnos rajone reikia skatinti paslaugų pasiūlos ir įstaigų tinklo plėtrą. Rajone socialinių paslaugų teikimo sistema pagerėtų įkūrus Socialinių paslaugų centrą, kuris „po vienu stogu“ sujungtų plataus spektro socialines paslaugas, teikiamas įvairioms socialinėms grupėms. Taip sujungus paslaugas teikti būtų patogiau ir jos taptų prieinamesnės socialinių paslaugų gavėjams.

 

Literatūra

  • Bagdonienė, Liudmila; Rimantė Hopenienė, Paslaugų marketingas ir vadyba, Kaunas: Technologija, 2004.
  • Česaitė, Erika, „Viešųjų institucijų veiklos efektyvumo vertinimo elementai“, Jaunasis mokslininkas, 2005 [žiūrėta 2008 m. gruodžio 1 d.].
  • Guogis, Arvydas, Socialinės politikos modeliai, Vilnius: Eugrimas, 2000.
  • Guogis, Arvydas; Dainius Bernotas, Domas Ūselis, Lietuvos politinių partijų samprata apie socialinę apsaugą, Vilnius: Eugrimas, 2000.
  • Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“, Valstybės žinios, 2002, nr. 113-5029.
  • Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Valstybės žinios, 2006, nr. 17-589.
  • Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas, Valstybės žinios, 2000, nr. 35-972.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimas „Dėl elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2003, nr. 2-54.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas nr. 488 „Dėl viešojo administravimo plėtros iki 2010 m. strategijos patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2004, nr. 69-2399.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimas nr. 737 „Dėl nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2004, nr. 95-3501.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 8 d. nutarimas nr. 1230 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2006 metų programos“, Valstybės žinios, 2006, nr. 136-5162.
  • Petrauskienė, Rūta, „Lietuvos savivaldybių vidaus administravimo tobulinimas“, Viešoji politika ir administravimas, 2005, nr. 11, p. 65–73.
  • Pociūtė, Joana Danguolė; Vita Janušauskienė, Romualdas Vitkauskas, Kokybės vadyba, Vilnius: Technika, 2005.
  • Raipa, Alvydas (sud.), Naujoji viešoji vadyba, Kaunas: Technologija, 2007.
  • Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos [žiūrėta 2008 m. liepos 1 d.].
  • Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje 2006 m. ir 2007 m. suteiktų socialinių paslaugų metinės ataskaitos (SOC-1).
  • Žalimienė, Laimutė, Socialinės globos pagyvenusiems asmenims kokybė ir jos vertinimas, Vilnius: Efrata, 2005.
  • Žalimienė, Laimutė, Socialinės paslaugos, Vilnius: Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorija, 2003.
 

The Improvement of Social Services Administration in Lithuanian Municipalities: The Cases of Vilnius and Varėna Districts

  • Bibliographic Description: Audrius Bitinas1), Arvydas Guogis2), Liudmila Migun2), Greta Važgytė2), „Socialinių paslaugų administravimo tobulinimas Lietuvos savivaldybėse: Vilniaus ir Varėnos rajonų atvejų tyrimai“, @eitis (lt), 2021, t. 1 633, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Audrius Bitinas1), Arvydas Guogis2), Liudmila Migun2), Greta Važgytė2), „Socialinių paslaugų administravimo tobulinimas Lietuvos savivaldybėse: Vilniaus ir Varėnos rajonų atvejų tyrimai“, Socialinis darbas, 2010, t. 9, nr. 1, p. 18–26, ISSN 1648-4789.
  • Institutional Affiliation: 1) Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedra, 2) Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto Viešojo administravimo katedra.

Summary. Social services is a constituent part of the social security system. Social services are provided in cases of social risk such as illness, disability, senility, widowhood, family, childcare, unemployment, lodging, social exclusion. The main objective of the social service system is to provide social assistance in various non-monetary forms and support payment for people who are not able to provide for themselves. Social support should be organized in such a way as to enhance the activity of people and their responsibility for themselves and their own families. In the theoretical part of this article, the authors analyze the organization of social services, the legal assumptions of social services organization and the type of organization. The main focus is on the administration of social services at the municipal level: management, planning, human resources, and control of social services. The social characteristics of the Vilnius district and the analysis of institutions offering social services in Vilnius district are presented. The main aim of the article is to investigate problems in the administration of social services at the municipal level in Vilnius district as the basis of an experts survey. The workers of institutions providing social services in Vilnius municipality (22 respondents) participated in the investigation. The second part of the article evaluates of the efficiency and quality of social services for elderly people in the Varėna district municipality and care homes, areas for the improvement of services and the satisfaction of recipients. Social services are evaluated on three levels: organizational (municipality), service institutions (the elderly care home) and the recipients of services (care home residents) using the Servqual evaluation criteria of A. Parasuraman, L. Berry, V. Zeithaml and Ch. Gronroos’ Perceived Service Quality model the article presents. A statistical analysis of social services evaluates the correspondence of the services to social care eligibility standards and makes suggestions for improvement in the provision of services.

Keywords: social services, administration, efficiency.

 
Rašoma prisijungus
Grįžti
Viršutinė Apatinė