Žiūrėkite vaizdo įrašą, rodantį, kaip pradiniame ekrane įsidiegti mūsų tinklavietę kaip saityno programą.
Pastaba: Kai kurios naršyklės šios ypatybės gali neturėti.
2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
1.Saviugda – esminis asmenybės tobulinimo metodas, kurio tikslas yra visų žmogaus vidinių galių darnos siekimas sąmoninga, tikslinga bei organizuota individo veikla, siekiant paties nusistatytų tikslų, pasirinktų priimtinų saviugdos būdų. Saviugda apima sąmoningą procesą, susijusį su savęs pažinimu, gyvenimo prasmių suvokimu, savo elgesio keitimu, vertybių formavimu ir mokymusi nuolat save tobulinti, kuriant darnius santykius su aplinka.
2. Saviugdos formavimosi kontekstas priklauso nuo įvairių veiksnių ir būtiniausių saviugdos paskatų:
a)
svarbiausios saviugdos formavimosi paskatos susijusios su asmenybiniais veiksniais: susiformavę motyvai keistis, savimonė, valios pastangos keistis ir saviugdos rezultatai;
b)
poreikį keistis lemia asmenį netenkinanti situacija (patirtos nesėkmės, augantis nepasitenkinimas ar nusivylimas) ir pozityvi trauka (sužavi konkretaus žmogaus patirtis, charizma);
c)
savimonę skatina asmens noras suprasti nepasitenkinimą sukeliančius reiškinius, asmenybės branda, išreikšta nuolatine savo veiklos ir elgsenos analize, vidinė motyvacija saviugdai ir pasirengimas organizuoti bei realizuoti saviugdą;
d)
asmens valios pastangos keistis siejamos su drąsa įveikti save, pasiryžimu įveikti sunkumus ir gyventi pagal savo vertybes dėl santarvės ir harmonijos su savimi;
e)
saviugdos rezultatai (kaip saviugdos proceso paskata) pasireiškia per patirtas teigiamas pasekmes: pasitikėjimo savimi augimas dėl įgytų gebėjimų save valdyti ir pasikeitusių gebėjimų bendrauti.
Aleksandravičius, Alvydas; Jan Žukovskis, „Kaimo bendruomenių raida ir jų veiklos tikslai: siekiant darnumo visuomenėje“, Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 2011, nr. 25 (1), p. 7–15.
Bartkevičienė, Aistė; Vilma Žydžiūnaitė, “Complexity of the Concept of Self-Directed Learning,”Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika, 2010, t. 7, nr. 1, p. 91–99.
Baublienė, Reda, Asmenybės raida ir nuolatinė saviugda, Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2003.
Bitinas, Bronislovas, Hodegetika: auklėjimo teorija ir technologijos, Vilnius: Kronta, 2004.
Bitinas, Bronislovas, Ugdymo tyrimų metodologija, Vilnius: Jošara, 1998.
Bitinas, Bronislovas; Liudmila Rupšienė, Vilma Žydžiūnaitė, Kokybinių tyrimų metodologija, d. 1, Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2008.
Bulajeva, Tatjana, “Factors Influencing Teacher Professional Self-Education in the Conditions of Change,”Acta Universitatis Latvinsis, 2003, vol. 655, pp. 123–130.
Bulajeva, Tatjana, „Suaugusiųjų ugdymas: kritinio sąmoningumo link“, Logos, 2007, nr. 50, p. 167–175.
Burkšaitienė, Nijolė; Jolita Šliogerienė, Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas ir pripažinimas universitete, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010.
Dattner, Ben; Richard Hogan, “Can You Handle Failure?,” Harvard Business Review, 2011, vol. 89, no. 4, pp. 117–121.
Dvarionis, Džiugas, „Žaidimo terapija dirbant socialinį darbą su vaikais“, Medicina, 2002, t. 38, nr. 4, p. 370–378.
Frager, Robert; James Fadiman, Personality and Personal Growth, New Jersey: Pearson Education, 2005.
Goleman, Daniel, Emocinis intelektas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ, iš anglų kalbos vertė Mindaugas Balčiūnas, Rasa Ščekaturovaitė, Giedrė Šimonėlytė, Vilnius: Presvika, 2008.
Grabauskienė, Antanina, „Valios ugdymo problema pedagogikos teorijoje ir šių dienų aktualijos“, Pedagogika, 2003, t. 68, p. 67–70.
Ivaškienė, Vida; Leonas Meidus, “Physical Fitness Changes in Girls from the 11th Grades Promoting Their Physical Self-Development and Training Their Least Developed Physical Qualities,”Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2007, t. 66, nr. 3, p. 11–18.
Jonutytė, Ilona; Darius Rekis, „14–18 metų savanorių saviugdos galimybės nevyriausybinėse organizacijose“, Socialinis ugdymas, 2009, t. 19, nr. 8, p. 72–82.
Jovaiša, Leonas; Juozas Vaitkevičius, Pedagogikos pagrindai, t. 2: Didaktika, Kaunas: Šviesa, 1989.
Juodaitytė, Audronė; Nida Kvedaraitė, „Mokytojų savivaldaus mokymosi kompetencijų raiška besimokančioje mokykloje“, Mokytojų ugdymas, 2010, t. 15, nr. 2, p. 80–94.
Kolbergytė, Aušra; Valdonė Indrašienė, „Grupinės terapijos elementų taikymo asmenybės saviugdos procese teorinės prielaidos“, Socialinis darbas, 2011, t. 10, nr. 1, p. 49–55.
Lukošienė, Dalia, „Vertybių ugdymas – asmens profesinės ir dvasinės raidos pamatas“, Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2007, nr. 13, p. 142–151.
Lukošiūnienė, Vilija, „Andragogų mokymosi mokytis kompetencijos raiška“, Andragogika, 2011, t. 2, p. 69–81.
Malinauskas, Romualdas, Sporto psichologijos pagrindai, Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2003.
Medonis, Aurimas; Vincentas Blauzdys, „Paauglių asmeninių kompetencijų ugdymosi aktualinimas prasminga fizine saviugda“, Pedagogika, 2012, t. 105, p. 78–85.
Neale, Stephen; Lisa Spencer-Arnell, Liz Wilson, Emocinis intelektas ir ugdymas: efektyvesniam vadovų, ugdymo konsultantų ir personalo specialistų darbui, Vilnius: Verslo žinios, 2008.
Petrašiūnaitė, Lina, „Lietuvių imigrantų savivaldaus mokymosi patirtis“, Tiltas į ateitį, 2012, t. 6, nr. 1, p. 70–78.
Pukelis, Kęstutis, Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos: raktas nuo antrų reformos durų, Kaunas: Versmė, 1998.
Pukevičiūtė, Virginija Jūratė, „Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo aspektai“, Acta paedagogica Vilnensia, 2007, t. 19, p. 19–25.
Rupšienė, Liudmila, Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007.
Smith, Jonathan A.; Paul Flower, Michael Larkin, Interpretative Phenomenological Analysis: Theory, Method and Research, London: Sage, 2009.
Starr, Julie, Saviugdos vadovas: asmeninio ugdymo pagrindai ir įgūdžiai, iš anglų kalbos vertė Veronika Gerliakienė, Vilnius: Verslo žinios, 2009.
Stonkus, Stanislovas (sud.), Sporto terminų žodynas, Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2002.
Stulpinas, Tomas, Ugdymo perspektyvos: idealai, tikslai, uždaviniai, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2005.
Subotkevičienė, Regina; Saulius Stanaitis, „Geografijos mokytojų žinių, gebėjimų ir vertybių ypatumai“, Pedagogika, 2011, t. 102, p. 104–115.
Šliogerienė, Jolita, „Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo organizavimas universitetinėse studijose“, Acta paedagogica Vilnensia, 2009, t. 22, p. 116–127.
Uzdila, Juozas Vytautas; Aldona Palujanskienė, „Valios formavimas – ugdymo esmė“, Pedagogika, 2005, t. 80, p. 79–84.
Vaivada, Saulius, „Saviugdos koncepto pagrindimas edukologijos požiūriu“, Jaunųjų mokslininkų darbai, 2012, t. 3, nr. 4, p. 93–100.
Vaivada, Saulius; Artūras Blinstrubas, Daiva Mockevičienė, „Skirtingų lygių asmeninių žinių fenomenai asmenybės dimensijose: asmenybės saviugdos kontekstas“, Jaunųjų mokslininkų darbai, 2012, t. 3, nr. 1, p. 255–266.
Vydūnas, Raštai, 5 t., Vilnius: Mintis, 1993.
Zulumskytė, Aušrinė, “Women’s Living in the Village Self-Development Opportunities in the Context of Their Career,”Tiltai, 2010, t. 52, nr. 3, p. 147–156.
Žydžiūnaitė, Vilma, “Methodological Considerations: Sequential Linking of Qualitative and Quantitative Research,”Socialiniai mokslai, 2007, nr. 55, p. 7–14.
Žukauskienė, Lilia; Vaidas Viršilas, „Lietuvos jūrininkų saviugdos poreikiai XXI a. pradžioje: vertybinis aspektas“, Pedagogika, 2005, t. 80, p. 57–62.
Previous Edition: Aušra Kolbergytė, Valdonė Indrašienė, „Saviugdos formavimosi kontekstas“, Socialinis darbas, 2013, t. 12, nr. 1, p. 137–150, ISSN 1648-4789.
Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Edukologijos institutas.
Summary. Self-directed learning as a targeted individual’s own controlled cognitive process is oriented to the full development of personality and is very important for the formation of a mature personality. However, there are rare scientific sources that help to reveal the holistic formation context of self-directed learning and self-development processes, presenting specific features. Therefore, the aim of this article is to verify theoretically and empirically the most important aspects of the formation context of self-directed learning. Accordingly, two objectives are formulated: to analyze the conception of self-directed learning and to reveal the formation incitements of self-directed learning phenomenon in personal perspectives. Researches have raised the following issues: how is the self-directed learning phenomenon perceived, what are its origins, what constitutes self-directed learning, what are the process features of self-development, what are the techniques of self-directed learning, what is the value of self-directed learning in self-formation, etc.? We have marked several conclusions after scientific literature analysis and empirical research (in-depth interviews). First, self-directed learning is a substantial method of personal development, which stimulates to create a harmony of whole human internal potential by conscious, well-organized individual activities to pursue own targets and to decide on acceptable ways of self-development. It also involves a conscious process of self-education, which relates to self-knowledge, sense of life, changing behavior, formation of values and continual learning to self-improvement in creating harmonious relationships with other people. Second, the formation context of self-directed learning depends on various factors and self-formation incitements. The main incitements for the formation of self-directed learning are described as personality factors: strong changing motives, self-consciousness, the willpower to change and the results of self-improvement. The need for personal transformation arises because of the dissatisfaction of recent life (costs of failure, growing unhappiness or frustration) and positive traction (admiration of specific human experience, charisma). Self-consciousness depends on personal desire to understand the phenomena that cause dissatisfaction, personal maturity analysis of one owns constant activity and behavior, internal motivation for self-improvement and preparation to organize and realize self-directed learning as a method. The willpower to change is associated with the courage to overcome ourselves, determination to negotiate difficulties and to live according to our values in the name of peace and harmony with ourselves. The results of self-directed learning (as an incitement for the self-formation process) occur via positive impacts: growth of self-confidence for the acquired skills to manage ourselves and marked changes in ability to communicate.
