Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

Dviejų luomų atstovų ginčai kildavo ir dėl nuosavybės objektų – namų, sklypų bei mokesčių už juos. 1724 m. Zaricos (dabartinė Baltarusija netoli Gardino) seniūnas Stanislovas Kašyčas (Stanisław Kaszycz) skundė Vilniaus magistratą, teigdamas, kad Rudzianskių mūrinis namas Vilniuje, Rūdninkų gatvėje, karaliaus privilegija yra atleistas nuo bet kokių mokesčių, tačiau magistratas vis tiek jų reikalavo, name apgyvendindavo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatus, todėl patirti dideli nuostoliai Žr. 1724 09 30 Zaricos seniūno Stanislovo Kašyco skundas prieš Vilniaus magistratą, l. 1503–1504v. . Analogiškos problemos minimos ir 1741 m. pateiktame miestiečių skunde: Vilniaus miesto magistratas skundė Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatus dėl to, kad jie, nepaisydami senų privilegijų, Vilniaus kadencijos metu įsikėlė į burmistro Andriaus Minkevičiaus namą ir padarė jam didelių nuostolių Žr. 1741 04 29 Vilniaus miesto magistrato skundas prieš Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatus, l. 338–339v. .

1748 m. miestietis Lukas Haluza (Łukasz Hałuza) skundė Vilniaus provianto, šilinginio ir gėralų mokesčio raštininką, Pinsko pavieto raikytoją Teodorą Turčinovičių (Teodor Turczynowicz). Skunde teigta, kad šio bajoro ir pareigūno pavaldiniai atėjo į jo namus ir, apkaltinę, kad rastas alus nebuvo apmokestintas, jį konfiskavo, darė kratą. Pats miestietis teigė, kad tas alus buvo naudotas asmeniniams tikslams Žr. 1748 02 01 Vilniaus miestiečio Luko Haluzos skundas prieš Vilniaus provianto, šilinginio ir gėralų mokesčio raštininką, Pinsko pavieto raikytoją Teodorą Turčinovičių, l. 61–61v. .

XVIII a. Vilniuje pasitaikė ir konfliktų dėl griovimo darbų. 1785 m. įvyko teisinis ginčas dėl bokšto, stovėjusio Rūdninkų gatvės gale už miesto sienos ir pylimo, šalia Pšedzeckių (Przezdzieccy) ir Zaricos seniūno Antano Kašico (Antoni Kaszycz) rūmų. Žmonės ardė bokštą ir ėmė medžiagas. Pastarieji pareigūnui tvirtino, kad jiems tą leido rūmų savininkas A. Kašicas. Jis remontavo savo rūmus, todėl bokšto medžiagas panaudojo statybos darbams. Kadangi darbus atliko ir miestui priklausiusiame sklype, į teismą kreipėsi Vilniaus magistrato atstovai Žr. 1786 05 10 vaznio Adomo Pulovičiaus reliacinis kvitas, l. 880–880v. .

Pilies teismas priimdavo skundus, skelbdavo nuosprendžius. 1792 m. po konfliktų, kilusių dėl butpinigių kariuomenei, Vilniaus miestiečiai šaltkalviai Laurynas ir Teresė Sosnovskiai (Wawrzyniec i Teresa Sosnowscy) kaltino smurtu karininką ir Vilniaus rotmistrą Juozapą Gurskį. Anot miestiečių, jie buvo sumušti įsiveržusio kareivio Žr. 1792 01 05 vaznio Stanislovo Narkevičiaus reliacinis kvitas, l. 752–752v. , bet Juozapas Gurskis teigė, kad L. ir T. Sosnovskiai nesumokėjo minėtų butpinigių ir patys smurtavo prieš Scholastiką Gurskienę, kurią pakvietė tartis dėl mokesčių Žr. 1792 01 11 teismo sprendimas, l. 785–786v. . Iš pradžių teismas pripažino Gurskių teisybę, bet vėliau miestiečiams paskirta banicija buvo panaikinta specialiu raštu Žr. 1792 01 19 karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio raštas, l. 843–844v. . Sprendimų pilies teisme, netgi bajorų tarpusavio bylose, randama gana nedaug, tad tokių bylų, kurios susijusios su miestiečių ir bajorų santykiais, baigtys beveik visada neaiškios.

Pilies teismo knygose pasitaiko bylų, kuriose akcentuojami luomų bendradarbiavimo faktai. Kai kada bajorai tiesiog būdavo miestiečių globėjais, gynėjais: 1722 m. LDK etmonas Liudvikas Pociejus apsiėmė globoti Vilniaus batsiuvį Grigalių Adamovičių (Hrehory Adamowicz), ir virš pastarojo namų Šv. Mikalojaus skersgatvyje turėjo būti iškaltas tą liudijantis etmono herbas Žr. 1722 04 08 LDK etmono Liudviko Pociejaus raštas, l. 186–186v. .

Taigi Vilniaus miestiečių ir bajorų konfliktai ir asmeninis bendradarbiavimas pilies teismo medžiagoje gana akivaizdūs, tačiau informacijos apie institucijų santykius nėra daug. XVIII a. Vilniuje gana aktualų budelio klausimą tyrė Janas Obstas Žr. Jan Obst, „Kat miasta Wilna”, 1903. ir Aivas Ragauskas Žr. Aivas Ragauskas, „Vilniaus budelis gaudavo didesnę algą nei burmistras“, 2013; „Vilniaus miesto budelis XVI–XVIII a.: institucija, amatas, žmogus“, 2006. . Pagal 1739 m. pilies teismo nuosprendį, bausmę pakarti nuteistiems vagims Jonui Kuliešai ir Jonui Kielai turėjo atlikti Vilniaus magistrato budelis Žr. „[…] to jest na karę szubieniczną przez mistrza magistratu wileńskiego […]“, 1739 03 11 teismo sprendimas, l. 5v. . Tokių paminėjimų bylose yra ir daugiau. Taigi bajorų luomas budelio neturėjo – bausmes atlikdavo miesto pareigūnas.

Išvados

1.XVIII a. Vilniaus miestiečių ir bajorų santykius fiksuojančios bylos bendrame Vilniaus pavieto pilies teismo bylų spektre nesudarė didelio nuošimčio, tačiau Vilniaus erdvėje vykusių teisminių konfliktų kontekste jų kiekis buvo gana ryškus. Pilies teismo medžiagoje miestiečiai dažniausia minėti amžiaus pradžioje ir antroje 9-ojo dešimtmečio pusėje, kitais laikotarpiais paminėjimų kiek mažiau. Bajorai dažniau skųsdavosi dėl miestiečių nusikaltimų nei miestiečiai dėl bajorų, tačiau skirtumas ne itin didelis. Kiek dažnesni būdavo kaltinimai smurtiniais kriminaliniais nusikaltimais, nors ir dėl nesmurtinių konfliktų abu luomai nuolat kreipdavosi į pilies teismą. Miestiečių apklausos proceso metu pilies teismo bylose itin retos. Miestiečiai retai kada kaltinti buvę bajorų pagalbininkais nusikaltimų metu.

2. Bylų analizė rodo, kad į pilies teismą santykinai dažniau kreipdavosi ir būdavo kaltinami miesto elito atstovai. Vaito, magistrato, tarėjų, burmistrų skundai prieš bajorus ir bajorų skundai prieš miesto elito atstovus sudarė kiek mažiau nei pusę bylų, rastų pilies teismo knygose. Magistrato jurisdikcijai priklausiusių ir nepriklausiusių (pvz., jurisdikų) miestiečių skundai prieš bajorus ir bajorų kaltinimai jiems būdavo retesni. Matyt, tą lėmė teismo kompetencija.

3. Kaltinimuose smurtiniais nusikaltimais miestiečių ir bajorų bylose vyravo skundai dėl sumušimų, nužudymai būdavo labai reti; būdavo skundžiamasi ir dėl nelegalaus įkalinimo, namų užpuolimo, plėšimo. Iš nesmurtinių nusikaltimų egzistavo kaltinimai vagystėmis, dėl skolų, vyko ginčai dėl pastatų, sklypų, mokesčių. Teisminiai konfliktai vykdavo daugiau asmeniniu, o ne instituciniu lygiu. Tačiau visgi galima įžvelgti bajorijos siekius turėti didesnę galią santykiuose su kitu stiprią konkurenciją LDK sostinėje sudarančiu luomu. Siekiant labiau įsigilinti į nagrinėjamų socialinių grupių santykių problematiką, reikalinga daugelio kitų šaltinių analizė, nes pilies teismo medžiaga neatsako į daugelį klausimų.

Šaltiniai ir literatūra

• „[…] to jest na karę szubieniczną przez mistrza magistratu wileńskiego […]“, 1739 03 11 teismo sprendimas, LVIA, SA, b. 4839, l. 5v.
• 1717 03 27 Vaznio Stepono Filipovičiaus (Stefan Filipowicz) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4731, l. 769.
• 1717 04 10 Antano Zagorskio skundas prieš Vilniaus miestietį Steponą Olaškevičių, tarėją Aleksandrą Vargulovskį, Simoną Staškevičių bei Tomą Ježnę, LVIA, SA, b. 4731, l. 851–852v.
• 1717 m. Marijonos Juškevičiūtės skundas prieš Vilniaus miestiečius Simoną Turčynovskį ir Juozapą Soroką, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA), Senieji aktai (toliau SA), b. 4731, l. 157–157v.
• 1721 04 10 Vaznio Stepono Filipovičiaus reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4736, l. 195–195v.
• 1722 04 08 LDK etmono Liudviko Pociejaus raštas, LVIA, SA, b. 4737, l. 186–186v.
• 1722 10 07 Vaznio Jurgio Namovičiaus (Jerzy Namowicz) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4737, l. 616.
• 1723 07 03 Pinsko pavieto iždininkienės Konstancijos Ordienės (Konstancja Ordzina) skundas prieš Vilniaus miestietį Stanislovą Stefanovičių, LVIA, SA, b. 4738, l. 1139a–1140v.
• 1724 09 30 Zaricos seniūno Stanislovo Kašyco skundas prieš Vilniaus magistratą, LVIA, SA, b. 4739, l. 1503–1504v.
• 1725 03 16 miestiečio auksakalio Gabrieliaus Kšyžanovskio skundas prieš Podleckį, LVIA, SA, b. 4740, l. 438–438v.
• 1726 06 13 Vilniaus miestiečių sutuoktinių Frydricho Vilhelmo ir Kristinos Jesterų skundas prieš sutuoktinius Vilniaus pilies (įgulos) rotmistrą Pranciškų ir Agnietę Mackevičius, Martyną Pavličių (Marcin Pawlicz) bei kitus asmenis, LVIA, SA, b. 4741, l. 785–786.
• 1726 06 13 Vilniaus miestiečių sutuoktinių Frydricho Vilhelmo ir Kristinos Jesterų skundas prieš sutuoktinius Vilniaus pilies (įgulos) rotmistrą Pranciškų ir Agnietę Mackevičius, Martyną Pavličių bei kitus asmenis, LVIA, SA, b. 4741, l. 791–792v.
• 1726 07 01 vaznio Juozapo Jurgio Nececkio (Jozef Jerzy Nieciecki) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4741, l. 785–785v.
• 1727 10 04 Vitebsko pavieto statybininko Antano Zankovičiaus skundas prieš Joną Kybartą ir jo pagalbininkus, LVIA, SA, b. 4742, l. 518–519v.
• 1728 03 16 vaznio Jurgio Namovičiaus reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4743, l. 657.
• 1728 03 17 LDK instigatoriaus Juozapo Krulikovskio skundas prieš Vilniaus amatininkus Kristianą Švenerį, Mykolą Neilerį, Erazmą Talgetą, Franką Jokūbą Felilą, raižytoją Andresą ir kitus, LVIA, SA, b. 4743, l. 101–102v.
• 1728 12 07 Vilniaus miestiečių Mikalojaus ir Marijonos Chudzinovičių skundas prieš Mykolą Murašką, LVIA, SA, b. 4743, l. 542–543v.
• 1738 01 18 Vilniaus pijorų akademijos studentų Jono Dersniako ir Juozapo Zavišos skundas prieš Vilniaus vaitą Aleksandrą Vargulovskį Stefanovičių, LVIA, SA, b. 4750, l. 138–143v.
• 1738 11 06 Vilniaus miestiečių Tomo ir Ignoto Kononovičių skundas prieš Mykolą, Stanislovą ir Mikalojų Glinskius, LVIA, SA, b. 4750, l. 1709–1710v.
• 1739 03 06 miestiečio Mykolo Paškevskio apklausa, LVIA, SA, b. 4839, l. 67v.
• 1739 03 06 miestietės Onos Paškevskos apklausa, LVIA, SA, b. 4839, l. 67v–68.
• 1739 12 12 miestiečio Jono Mikolos apklausa, LVIA, SA, b. 4839, l. 47.
• 1741 04 29 Vilniaus miesto magistrato skundas prieš Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatus, LVIA, SA, b. 4753, l. 338–339v.
• 1741 11 15 vaznio Antano Chodzkos (Antoni Chodzko) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4753, l. 1004–1004v.
• 1741 11 15 Vilniaus tarėjo Bernardo ir jo giminaičių Liudviko, Kajetono ir Kotrynos Lorečių skundas prieš brolius Martyną ir Grigalių Nonevičius, LVIA, SA, b. 4753, l. 1003–1004.
• 1742 01 03 vaznio Juozapo Jono Sasino (Jozef Jan Sasin) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4754, l. 1330–1330v.
• 1743 03 17 Jono Mackevičiaus skundas prieš Vilniaus papilininkį Felicijoną Sežputovskį ir miestietį Joną Malachovskį, LVIA, SA, b. 4755, l. 456–457v.
• 1744 03 05 vaznio Mykolo Ziabkos (Michał Ziabka) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4756, l. 106–107v.
• 1745 03 09 Motiejaus Kazimiero Belunskio skundas prieš Jurgį Kiselevičių, LVIA, SA, b. 4757, l. 106–107v.
• 1748 02 01 Vilniaus miestiečio Luko Haluzos skundas prieš Vilniaus provianto, šilinginio ir gėralų mokesčio raštininką, Pinsko pavieto raikytoją Teodorą Turčinovičių, LVIA, SA, b. 4760, l. 61–61v.
• 1751 08 06 Konstantino Snarskio skundas prieš Vilniaus burmistrą Joną Kybartą, LVIA, SA, b. 4763, l. 1330–1330v.
• 1771 08 01 vaznio Motiejaus Cidziko reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4787, l. 294–294v.
• 1775 07 30 vaznio Antano Milevskio (Antoni Milewski) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4790, l. 341–341v.
• 1780 05 29 vaznio Adomo Pulovičiaus (Adam Pułowicz) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4794, l. 1014–1014v.
• 1781 09 28 vaznio Pranciškaus Oranovskio (Franciszek Oranowski) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4795, l. 1247–1247v.
• 1785 08 06 vaznio Stepono Severino reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4800, l. 1462–1462v.
• 1785 11 11 vaznio Tomo Klimavičiaus reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4799, l. 1835–1835v.
• 1786 05 10 vaznio Adomo Pulovičiaus reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4801, l. 880–880v.
• 1787 05 17 vaznių Stepono Severino (Stefan Seweryn) ir Benedikto Dombrovskio (Benedykt Dąmbrowski) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4802, l. 746–747v.
• 1792 01 05 vaznio Stanislovo Narkevičiaus reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4806, l. 752–752v.
• 1792 01 11 teismo sprendimas, LVIA, SA, b. 4806, l. 785–786v.
• 1792 01 19 karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio raštas, LVIA, SA, b. 4806, l. 843–844v.
• Albers, Johan, “Geboorte en Geld. Adel in Gelderland, Utrecht en Holland tijdens de eerste helft van de 18de eeuw” | Johan Aalbers, Maarten Prak (eds.), De bloem der natie: adel en patriciaat in de Noordelijke Nederlanden, Meppel, Amsterdam: Boom, 1987, p. 56–78.
• Burba, Domininkas, „Nusikaltimai ir bausmės Vilniaus pilininko jurisdikoje XVIII amžiaus antrojoje pusėje“, Lietuvos pilys, 2007, nr. 3, p. 49–65.
• Burba, Domininkas, „Vilniaus kapitulos dvasininkai konfliktų dėl statybų ir pastatų priežiūros Vilniuje XVIII a. pabaigoje [metu] | Zigmuntas Kiaupa ir kt. (sud.), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: miesto erdvė, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007, p. 72–83.
• Burba, Domininkas, „Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinių rūmų gyventojų socialinis portretas 1766–1799 m.“ | Liudas Glemža, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje: 2005–2006 m. istorinių šaltinių paieškos, Vilnius: Lietuvos pilys, 2007, p. 141–158.
• Burba, Domininkas, Bajorijos kriminaliniai nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a., daktaro disertacija, humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010.
• Frick, David (oprac.), Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, Warszawa: Studium Europy Wschodniej, 2008.
• Frick, David, „Wstęp” | David Frick (oprac.), Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, Warszawa: Studium Europy Wschodniej, 2008, s. xvii–xxxiv.
• Glemža, Liudas, „Instrukcijos LDK miestų deputatams į apygardų suvažiavimus“ | Artūras Dubonis ir kt. (sud.), Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, kn. 3, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2001, p. 113–124.
• Glemža, Liudas, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos požiūris į miestų problemą Ketverių metų seimo laikais (1788–1792)“, Lietuvos istorijos metraštis, 2001, t. 1, p. 59–72.
• Glemža, Liudas, „Socialinių grupių susidūrimai LDK miestuose“, Darbai ir dienos, 2001, t. 28, p. 33–50.
• Glemža, Liudas, „Vaidai miestuose ir miesteliuose: kova už savivaldą 1791–1792 metais“, Darbai ir dienos, 2004, t. 37, p. 57–74.
• Glemža, Liudas, „Vilniaus pilies įgula XVIII amžiaus antrojoje pusėje“, Lietuvos pilys, 2009, t. 5, p. 146–167.
• Glemža, Liudas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789–1792 metais, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010.
• Horn, Maurycy, Walka klasowa i konflikty społeczne w miastach Rusi Czerwonej w latach 1600–1647 na tle stosunków gospodarczych, Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1972, s. 150–176.
• Jurgaitis, Robertas, „Vilniaus miesto problemos Vilniaus seimelyje XVIII a.“, Istorija, 1998, t. 38, p. 26–33.
• Jurginis, Juozas; Vytautas Merkys, Adolfas Tautavičius, Vilniaus miesto istorija: nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos, t. 1, Vilnius: Mintis, 1968.
• Kooijmans, Luuc, “Patriciaat en aristocratisering in Holland tijdens de 17de en 18de eeuw” | Johan Aalbers, Maarten Prak (eds.), De bloem der natie: adel en patriciaat in de Noordelijke Nederlanden, Meppel, Amsterdam: Boom, 1987, p. 93–103.
• Lampe, Joachim von, Aristokratie, Hofadel und Staatspatriziat in Kurhannover: die Lebenskreise der höheren Beamten an den kurhannoverschen Zentral- und Hofbehörden 1714–1760, Bd. 1, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1963.
• Obst, Jan, „Kat miasta Wilna”, Litwa i Ruś, 1903, nr 1–3, s. 31–111.
• Puhringer, Andrea, „Adel in der Stadt: Frankfurt am Main und die hessischen Residenzstädte (16.–18. Jahrhundert)“ | Eckart Conze (Hg.), Adel in Hessen: Herrschaft, Selbstverständnis und Lebensführung vom 15. bis ins 20. Jahrhundert, Marburg: Historische Komm. für Hessen, 2010, S. 543–568.
• Ragauskas, Aivas, „Vilniaus budelis gaudavo didesnę algą nei burmistras“, 15min.lt, 2013 sausio 18 d.
• Ragauskas, Aivas, „Vilniaus miesto budelis XVI–XVIII a.: institucija, amatas, žmogus“, Šviesa, 2006 gruodžio 22, p. 6.
• Schiller, René, „Edelleute müssen Güther haben, Bürgen müssen die Elle gebrauchen“ | Wolfgang Neugebauer, Ralf Pröve (Hg.), Friderizianische Adelsschutzpolitik und die Folgen: Gebrauchen Agrarische Verfassung und politische Struktur: Studien zur Gesellschaftsgeschichte Preußens 1700–1918, Berlin: Berlin-Verl. Spitz, 1998, S. 257–286.
• Weidner, Marcus, Landadel in Münster, 1600–1760: Stadtverfassung, Standesbehauptung und Fürstenhof, Bd. 1, Munster: Aschendorff, 2000.
• Бурба, Домининкас, «Служба Вильнюсской замковой тюрьмы по материалам дел замкового суда в первой четверти XVIII века» | Daugavpils Universitāte Humanitārās fakultātes XVI starptautisko zinātnisko lasījumu materiāli, Vēsture X: Vēsture: avoti un cilvēki, Daugavpils, 2007, l. 47–54.

The Legal Criminal Aspects of the Relations between the Nobility and Townspeople in Vilnius in the 18th Century (According to the Data of Vilnius District Castle Court)

Summary. The co-existence of two social classes – the nobility and the townspeople – in Vilnius in the 18th century can be defined by constant contacts and conflicts. The available sources do not provide any evidence showing that the townspeople were under oppression of the nobility, the more so that nobles themselves used to experience the pressure from the townspeople. Nevertheless, social opposition between the two social classes existed, even though it is rather difficult to grasp it in the information contained in the cases. However, conflicting situations between the two social classes were more common at a personal rather than institutional level, indicating that their scope was not very large and the antagonism between the social classes was not very deep-rooted. The representatives of the two communities used to lodge complaints regarding murders, contusions, illegal imprisonments, raids on houses, occasional robberies committed by members of the other social class; thefts and debts were recorded among nonviolent crimes; disagreements over land plots, houses, taxes in Vilnius were common. Townspeople were rarely accused of serving as accomplices of the nobles. Apparently, the two social classes lived a separate life and it was rather difficult to force or persuade a town-dweller into committing acts of violence in the nobleman’s interest as opposed to a peasant or a subordinate noble. As a rule, nobles used to involve into conflicts with representatives of city elite. Though cases are relatively numerous, their percentage, compared to the cases brought between the nobles themselves, is rather low. On the other hand, Castle Court cases are only one group of sources used to reconstruct the relations between the two social classes. It does not in any way reveal the entirety of the problems connected to these relations; however, this information is also very important. The article only brings forward certain problems and the analysis of a number of other sources could also assist in solving them. Nevertheless, the data provided by the Castle Court clearly prove that the nobility in Vilnius attempted to strengthen their influence.

Keywords: the Great Duchy of Lithuania, 18th century, townspeople, nobility, Vilnius, conflicts, law, crimes.