Straipsnis Pjūties laiko poveikis žieminių kviečių grūdų baltymų kiekiui ir sedimentacijos rodikliui

Išvados

1.Veiksniai, turėję esminės įtakos geromis kepimo savybėmis pasižyminčių žieminių kviečių veislių baltymų kiekiui ir sedimentacijos rodiklio reikšmėms grūduose, išsidėstė tokia poveikio mažėjimo eile: meteorologinės sąlygos, tręšimas azoto trąšomis, veislės savybės. Baltymų kiekio ir sedimentacijos rodiklio pokyčiai dėl 10, 20 ir 30 dienų po kietosios (BBCH 89) brandos vėlinamos pjūties buvo mažesnio kaip 95 % tikimybės lygio, bet tendencijos buvo aiškios.

2. Baltymų kiekis azotu tręštų kviečių grūduose praėjus 30 dienų po BBCH 89 tarpsnio sumažėjo 0,1–0,3 proc. vieneto, palyginti su kiekiu, buvusiu praėjus 10 dienų.

3. Per 30 d. po BBCH 89 tarpsnio sedimentacijos rodiklio reikšmės ‛Zentos’ veislės grūdų sumažėjo 4 ml, ‛Ada’ veislės – 2–3 ml. Ūkiniu požiūriu dėl užtęstos javapjūtės sumažėjusios sedimentacijos rodiklio reikšmės esminę įtaką grūdų kokybės vertinimui turėtų atvejais, kai netręštų arba azoto trąšomis tręštų, bet brendusių nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis kviečių sedimentacijos rodiklio reikšmės priartėja prie ribinių, žemiau kurių grūdai įgyja mažesnę vertę.

Literatūra

• Calderini, Daniel F.; Leonor G. Abeledo, Gustavo A. Slafer, “Physiological Maturity in Wheat Based on Kernel Water and Dry Matter,” Agronomy Journal, 2000, vol. 92, no. 5, pp. 895–901.
• Cesevičienė, Jurgita; Audronė Mašauskienė, „Žieminių kviečių Hagbergo-Perteno kritimo skaičiaus priklausomumas nuo tręšimo azoto trąšomis ir pjūties laiko“, Žemės ūkio mokslai, 2007, t. 14, nr. 2, p. 11–17.
• Clarke, J. M.; R. M. De Paw, “The Dynamics of Shattering in Maturing Wheat,” Euphytica, 1983, vol. 32, pp. 225–230.
• Farrer, Dianne C.; Randy Weisz, Ronnie Heiniger, J. Paul Murphy, Jeffrey G. White, “Minimizing Protein Variability in Soft Red Winter Wheat: Impact of Nitrogen Application Timing and Rate,” Agronomy Journal, 2006, vol. 98, no. 4, pp. 1137–1145.
• Farrer, Dianne C.; Randy Weisz, Ronnie Heiniger, J. Paul Murphy, Michael H. Pate, “Delayed Harvest Effect on Soft Red Winter Wheat in the Southeastern USA,” Agronomy Journal, 2006, vol. 98, no. 3, pp. 588–595.
• Janušauskaitė, Daiva; Gvidas Šidlauskas, „Azoto trąšų efektyvumo žieminiuose kviečiuose priklausomumas nuo meteorologinių sąlygų Vidurio Lietuvoje“, Žemdirbystė, 2004, t. 88, nr. 4, p. 34–47.
• Janušauskaitė, Daiva; Vytas Mašauskas, „Žieminių ir vasarinių kviečių derliaus ir grūdų kokybės priklausomumas nuo azoto trąšų normų“, Žemdirbystė, 2004, t. 88, nr. 4, p. 48–64.
• Johnson, J. W.; P. S. Baenziger, W. T. Yamazaki, “Delayed Harvest on Soft Red Winter Wheat,” Cereals Research Communication, 1980, vol. 8, no. 3, pp. 533–537.
• Klupczyński, Z.; ‪Tomasz Knapovski, Maria Rolcewicz, B. Murawska, „Wpływ zróżnicowanego nawożenia azotem na wartość technologiczną chlebowych odmian pszenicy ozimej”, Fertilizers and Fertilization, 2000, vol. 3, no. 4, pp. 61–72.
• Krištaponytė, Irena; Stanislava Maikštėnienė, „Azoto trąšų ir agroklimatinių sąlygų poveikis žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) derliui ir jo kokybei“, Žemdirbystė, 2004, t. 88, nr. 4, p. 7–14.
• Lloyd, B. J.; T. J. Siebenmorgen, R. K. Bacon, E. Vories, “Harvest Date and Conditioned Moisture Content Effects on Test Weight of Soft Red Winter Wheat,” Applied Engineering in Agriculture, 1999, vol. 15, no. 5, pp. 525–534.
• Meier, Uwe (ed.), Growth Stages of Mono- and Dicotyledonous Plants, Berlin: German federal Biological Research Centre for Agriculture and Forestry, 2001.
• Mezei, Zoltán; Péter Sipos, Zoltán Győri, “Variation in Quality Parameters of Forage and Medium Quality Winter Wheat Varieties in Storage,” Agriculture Conspectus Scientificus, 2007, vol. 72, no. 3, pp. 221–225.
• Nacionalinis augalų veislių 2007 m. sąrašas, Vilnius, 2007.
• Paplauskienė, Vanda; Vytautas Ruzgas, “Composition of High-Molecular Weight Glutenin Subunits in Lithuanian Winter Wheat,” Žemdirbystė, 2002, t. 78, nr. 2, p. 27–34.
• Pushman, Fiona M., “The Effect of Alteration of Grain Moisture Content by Wetting or Drying of Soft Red Winter Wheat,” The Journal of Agricultural Science, 1975, vol. 84, no. 1, pp. 187–190.
• Tarakanovas, Pavelas; Steponas Raudonius, Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas „Anova“, „Stat“, „Split-plot“ iš paketo „Selekcija“ ir „Irristat“, Akademija (Kauno r.): Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras, 2003.
• Triboï, Eugène; Pierre Martre, Anne-Marie Triboï-Blondel, “Environmentally-Induced Changes in Protein Composition in Developing Grains of Wheat Are Related to Changes in Total Protein Content,” Journal of Experimental Botany, 2003, vol. 54, no. 388, pp. 1731–1742.

The Effect of Harvest Time on Winter Wheat Grain Protein Content and Sedimentation Index

Summary. Winter wheat protein content and sedimentation values in relation to grain harvest time were investigated. The trails involved two winter wheat varieties – ‛Ada’ (Lithuanian) and ‛Zentos’ (German), both characterized by good bread-making properties. The winter wheat was tested over the period of 2002–2004. It was grown without mineral fertilizer, N₆₀ and N₉₀ applied once in spring (BBCH 23–25) and N₁₂₀, N₁₅₀ applied twice or three times at resumption of vegetation (BBCH 23–25), stem elongation (BBCH 32–35) and heading (BBCH 53–57) stages. In the experimental plots the grain was harvested at hard dough (BBCH 87) and fully ripe (BBCH 89) maturity and 10, 20 and 30 days after BBCH 89. The findings suggest that over delayed harvest time protein content and sedimentation values tended to decrease, however the decrease was of lower than 95 % significance level. The impact of fertilization intensity as well as cultivar properties on grain protein content and sedimentation values over delayed harvest period in most cases were registered to be below 95 % significance.

Keywords: Triticum aestivum L., varieties, bread-making quality, nitrogen fertilizer, delayed harvest.