• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Švietimo prieinamumas – visuomenės socialinio teisingumo rodiklis

Literatūra

  • Andriekienė, Rūta Marija; Kęstutis Trakšelys, „Socialinės kaitos įtaka švietimo instituto funkcijoms“, Filosofija. Sociologija, 2012, t. 23, nr. 4, p. 266–273.
  • Barkauskaitė, Marijona, Paauglių tarpusavio santykių sociopedagoginė dinamika, habilitacinis darbas, socialiniai mokslai, edukologija (07S), Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2000.
  • Barkauskaitė, Marijona; Jūratė Mikalauskienė, „Saugios aplinkos kūrimas bendrojo ugdymo mokykloje“, Pedagogika, 2011, t. 103, p. 30–37.
  • Bourdieu, Pierre, “Social Space and Symbolic Power,” Sociological Theory, 1989, vol. 7, no. 1, pp. 14–25.
  • Castells, Manuel, Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra, Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2005.
  • Collins, Randall, Theoretical Sociology, San Diego, New York, Chicago: Harcourt Brace Jovanovich, 1988.
  • Dahrendorf, Ralf, Modernusis socialinis konfliktas: esė apie laisvės politiką, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė, Vilnius: Pradai, 1996.
  • Dromantienė, Leta, „Socialinės politikos modernizacija Centro ir Rytų Europoje“, Tiltai, 2002, nr. 2, p. 19–22.
  • Giddens, Anthony, Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje, iš anglų kalbos vertė Vytautas Radžvilas, Vilnius: Pradai, 2000.
  • Girdvainis, Giedrius; Rasa Pocevičienė, „Patyčių problema ir jos prevencijos bendrojo lavinimo mokykloje“, Jaunųjų mokslininkų darbai, 2009, t. 25, nr. 4, p. 127–135.
  • Granovetter, Mark S., “The strength of Weak Ties,” American Journal of Sociology, 1983, vol. 78, no. 6, pp. 1360–1380.
  • Illich, Ivan, In the Mirror of the Past: Lectures and Addresses 1978–1990, London and New York: Boyars, 1992.
  • Jonutytė, Ilona; Liudmila Rupšienė, Gražina Šmitienė, Odeta Merfeldaitė, Valdonė Indrašienė, Džiuginta Valeckienė, Galimos diskriminacijos apraiškos bendrojo lavinimo mokykloje, Vilnius, 2009.
  • Juodaitytė, Audronė, „Vaikų iš skirtingų socialinių sluoksnių adaptavimas mokykloje“, Tiltai, 2000, nr. 2, p. 72–82.
  • Kučinskas, Vytolis; Ramutė Kučinskienė, Socialinis darbas švietimo sistemoje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2000.
  • Martišauskienė, Dalia; Kęstutis Trakšelys, “The Modeling of Quality Management of Educational Organization (Youth and Adults),” Journal of Modern Science, 2014, vol. 22, no. 3, pp. 321–333.
  • Martišauskienė, Dalia; Kęstutis Trakšelys, „Švietimo politikos, ugdymo kokybės ir paslaugų vartotojų poreikių tenkinimo sąsajos“, Socialinių mokslų studijos, 2013, t. 5, nr. 4, p. 1124–1137.
  • Merkys, Gediminas; Aistė Balžekienė, Audronė Telešienė, “Challenges for Multicultural Education in Ethnically Diverse Community: Case of Vilnius Region in Lithuania,” Socialiniai mokslai, 2008, t. 60, nr. 2, p. 32–47.
  • Povilaitis, Robertas; Jurgita Valiukevičiūtė, Apie priekabiavimą, Vilnius: Multiplex, 2005.
  • Ruškus, Jonas, Specialiojo pedagogo socialinių nuostatų, pedagoginės sąveikos ir mokyklinės socializacijos ryšys, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (S007), Šiaulių universitetas, 2000.
  • Trakšelys, Kęstutis, „Švietimo instituto transformacija modernioje visuomenėje“, Pedagogika, 2013, t. 110, p. 13–19.
  • Trakšelys, Kęstutis, „Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernios visuomenės kontekste (Lietuvos atvejis)“, Filosofija. Sociologija, 2011, t. 22, nr. 4, p. 437–445.
  • Trakšelys, Kęstutis, „Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos“, Filosofija. Sociologija, 2014, t. 25, nr. 2, p. 118–125.
  • Wellman, Barry, “Network Analysis: Some Basic Principles,” Sociological Theory, 1983, vol. 1, pp. 155–200.
  • Žalimienė, Laimutė; Romas Lazutka, Daiva Skučienė, Jolanta Aidukaitė, Jolita Kazakevičiūtė, Jekaterina Navickė, Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė, Socialinio teisingumo rodikliai švietime, Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2009.
 

Education Accessibility as an Indicator of Social Justice in Society

  • Bibliographic Description: Kęstutis Trakšelys, „Švietimo prieinamumas – visuomenės socialinio teisingumo rodiklis“, @eitis (lt), 2021, t. 1 667, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Kęstutis Trakšelys, „Švietimo prieinamumas – visuomenės socialinio teisingumo rodiklis“, Socialinių mokslų studijos, 2015, t. 7, nr. 2, p. 232–246, ISSN 2029-2236.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos edukologijos universiteto Edukologijos katedra.

Summary. Education accessibility has become of great relevance in the European Union in recent decades, when the attention has been paid to its integral influence in shaping social, cultural, economic and political situation. Education accessibility enhances each country’s or region’s intellectual potential and promotes integration into the economic competitiveness of the area, not only in the context of the European countries, but also in international forums. This decade, all EU member states launched a decentralization of education management by promoting employment and reducing unemployment. In the Republic of Lithuania, on the basis of the principle of subsidiarity, education decentralization and responsible management are under implementation; schools, municipal and state functions are redistributed, municipality responsibility to education accessibility has increased. The priority direction of education reform in the Republic of Lithuania is the development of infrastructure, i.e., the reorganization of the network of education services and the optimization that would guarantee access to learning. Education accessibility is particularly relevant for socially marginalized and poor citizens.

The definition of accessibility to education in the scientific literature is the created opportunity for any person according to their abilities and needs to use quality education, guaranteed by the state. Key aspects of accessibility to education are: physical reach of school; the optimum layout of the network of schools; students` equivalent participation in the educational process, regardless of social status; favorable micro-climate that ensures emotional, social, physical security; learning motivation; involving education; qualitative educational and social services; availability of education (learning) content; individualization and differentiation of educational (learning) process.

Empirical research showed that the transformation of Lithuanian society affects education and equal participation in education, as school students are divided according to social and cultural background, which condition learning, inequality of students` social resources, quality of education, discrimination, differentiation in class, and accessibility to education: X–XII (II–IV G) grades disadvantaged children often incur educators and peers discrimination for their social status – according to the students, the selection of friends depends on the social status, they are ashamed of their family members (parents, brothers, sisters), are not satisfied with their family social status, they are constantly reminded of their social position; social status influences learning results and achievements – according to the disadvantaged respondents, they lack money to buy all of the necessary learning material; the majority of them are socially and culturally isolated because of their social and economic situation; due to the lack of funds they cannot pay to attend non-formal education classes; according to them, teachers are predisposed to poorer students, and this tells on the teacher’s assessment of their knowledge.

Keywords: education accessibility, social justice, social group.

 
Rašoma prisijungus
Grįžti
Viršutinė Apatinė