Straipsnis Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija

Išvados

Kolektyvinė atmintis romanuose, kuriuose reflektuojamas partizaninis karas, yra susieta arba su abstrakčių partizanų atmintimi (Venclovo, Jasaičio romanai), arba su konkrečių partizanų vadų – Jono Žemaičio, Jono Misiūno, Juozo Lukšos – atmintimi (Ivaškevičiaus, Četrausko, Šileikos romanai). Dar kitu atveju aktualizuojami partizanų slapyvardžiai, referentiškai nurodantys į realius asmenis (Sajausko romanas). Socialiniai atminties rėmai dažnai yra ištrinti, nepatikimi, prieštaringi, todėl romanistai atmintį mėgina sugrąžinti interpretacijos būdu.

Kolektyvinės atminties interpretacijos atskleidė, kad būtent istorijos diskursas lemia interpretacijų pobūdį, kuris parodo skirtingas autoriaus, skaitytojo ir teksto intencijas. Venclovo, Jasaičio romanai rodo ne tik partizanus kaip kolektyvinę atmintį, bet ir tai, kokia ji neva turėtų būti. Ivaškevičiaus ir Šileikos romanai liudija, kaip šeimos atmintis yra tapusi istorine atmintimi, ir kaip tai paverčiama literatūriniu pasakojimu, inspiruojančiu autoriui priešingas skaitytojo intencijas. Četrausko romanas interpretuoja pačius socialinės atminties rėmus, o teksto intencija nurodo į istorijos problemiškumą, jos fragmentiškumą ir reliatyvumą. Neužmirštami Suvalkijos vardai byloja, kad partizanų kolektyvinė atmintis sureikšminama jungiant autobiografinę atmintį ir pasakojimą.

Romanistai eksplicitiškai nepostuluoja istorijos sampratos, nekelia istorijos problemos, tiesiog panaudoja istorines realijas ir kontekstus. Tikras istorinis įvykis kaip diskurso referentas implicitiškai panaudojamas Ivaškevičiaus, Četrausko, Šileikos, Sajausko kūriniuose. Autoriai aktualizuoja istorinį diskursą, kuris pasakoja, o diskursas, kuris naratyvizuoja, t. y. reprezentuoja istorinę realybę, romanuose yra negalimas iš principo. Tačiau partizanų vadų atsiminimai, kuriais remiantis sukurti romanai, galėtų būti laikomi naratyvizuojančiu diskursu, ir iš pastarojo, kaip ir iš kolektyvinės atminties, rašytojai nemažai pasiskolina.

Interpretuodami klasikinę istorijos sampratą autoriai dažniausiai renkasi estetinę ir etinę strategijas, kurios leidžia kurti siužetą ir implikuoti skaitytojui moralines ir ideologines prasmes (Šileika, Jasaitis, Venclovas). Pastarųjų prasmių neeksponuoja Sajauskas, aktualizavęs estetinę strategiją, kuri implicitiškai nurodo į istorinę tikrovę. Tuo tarpu Četrauskui ir Ivaškevičiui svarbi ir epistemologinė strategija, skatinanti skaitytoją suvokti, kodėl autorius suteikė būtent tokias reikšmes, o tai darydamas skaitytojas neišvengiamai susiduria su istorija. Istorijos interpretacija gimsta tik tada, kai partizanai interpretuojami kaip visuma, o tai reiškia, kad ji apima ir kolektyvinę atmintį, kuri jau nukreipta ne į praeitį, o į dabartį.

Literatūra

• Abromavičius, Stanislovas; Darius Juodis, Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2015.
• Assmann, Aleida, Cultural Memory and Early Civilization: Writing, Remembrance, and Political Imagination, Cambridge: Cambridge University Press, 2011.
• Assmann, Aleida, Cultural Memory and Western Civilization: Functions, Media, Archives, Cambridge: Cambridge University Press, 2011.
• Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto, Nijolė, „Dar vienas „istorinis“ romanas“, Bernardinai.lt, 2013 04 02 [žiūrėta 2015 m. sausio 26 d.].
• Coser, Lewis A., “Introduction: Maurice Halbwachs 1877–1945” | Maurice Halbwachs, On Collective Memory, edited and translated by Lewis A. Coser, Chicago, London: The University of Chicago Press, 1992, pp. 1–34.
• Četrauskas, Teodoras, Tarsi gyventa, Vilnius: Charibdė, 2004.
• Daumantas, Juozas, Partizanai, fotografuotinis leidimas, Vilnius: Vaga, 1990.
• Eco, Umberto, “Between Author and Text” | Umberto Eco, Richard Rorty, Jonathan Culler, Christine Brooke-Rose, Interpretation and Overinterpretation, edited by Stefan Collini, Cambridge: Cambridge University Press, 1992, pp. 67–88.
• Eco, Umberto, “Interpretation and History” | Umberto Eco, Richard Rorty, Jonathan Culler, Christine Brooke-Rose, Interpretation and Overinterpretation, edited by Stefan Collini, Cambridge: Cambridge University Press, 1992, pp. 23–43.
• Eco, Umberto, “Overinterpreting Texts” | Umberto Eco, Richard Rorty, Jonathan Culler, Christine Brooke-Rose, Interpretation and Overinterpretation, edited by Stefan Collini, Cambridge: Cambridge University Press, 1992, pp. 45–66.
• Felski, Rita, Uses of Literature, Malden, MA: Blackwell Publishing, 2008.
• Foucault, Michel, The Archaeology of Knowledge and the Discourse on Language, translated from the French by A. M. Sheridan Smith, New York: Pantheon Books, 1972.
• Halbwachs, Maurice, On Collective Memory, edited and translated by Lewis A. Coser, Chicago and London: The University of Chicago Press, 1992.
• Halbwachs, Maurice, The Collective Memory, translated from the French by Francis J. Ditter, Jr., Vida Yazdi Ditter, New York: Harper & Row, 1980.
• Ivaškevičius, Marius, Žali, Vilnius: Tyto alba, 2002.
• Jasaitis, Juozas, Per sutemas, Kaunas: Naujasis lankas, 2008.
• Juodis, Darius, „Partizano Ryto kovos kelias: nuo eilinio kovotojo iki apygardos vado“ | Aurelija Malinauskaitė, Darius Juodis (sud.), Partizano keliu: partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2012, p. 6–29.
• „Juozas Paliūnas-Rytas, Saulė, Rimgaudas“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2015 [žiūrėta 2015 m. sausio 10 d.].
• „Kalniškės mūšis“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2015 [žiūrėta 2015 m. sausio 15 d.].
• „Lietuvos partizanai grožinėje literatūroje“, Kultūros barai, 2005, nr. 4, p. 27–34.
• Neal, Arthur G., National Trauma and Collective Memory: Extraordinary Events in the American Experience, Armonk, New York: M. E. Sharpe, 2005.
• Parulskis, Sigitas, „Buvo poetinė Lietuva, tapo prozinė: rašytojas Marius Ivaškevičius atsako į Sigito Parulskio klausimus“, Šiaurės Atėnai, 2004, nr. 8 (690), p. 3.
• Pocius, Mindaugas, „1944–1953 metų partizaninio karo Lietuvoje istoriografija“, Istorija, 2006, t. 64, p. 52–64.
• Sajauskas, Justinas, Neužmirštami Suvalkijos vardai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
• Sutermeister, Paul, Hayden White, History as Narrative: a Constructive Approach to Historiography, Norderstedt: GRIN Verlag, 2013.
• Šileika, Antanas, Pogrindis, iš anglų kalbos vertė Irma Šlekytė, Vilnius: Versus aureus, 2012.
• Vaitkutė, Karilė, „A. Šileikos romanas: Lietuvos pokaris išeina iš pogrindžio“, Bernardinai.lt, 2012 12 27 [žiūrėta 2015 m. sausio 21 d.].
• Venclovas, Petras, Kartybių taurė – iki dugno, Vilnius: Naujoji Romuva, 2011.
• Vijaikytė, Inga, „Žmogiškosios istorijos fikcija šių laikų žemėje“, Metmenys, 2006, nr. 86, p. 97–127.
• Vosylius, Eugenijus, “Foreword” | Justinas Sajauskas, Unforgettable Names of Lithuania: Novel of Miniatures, translated and edited by Neringa Sajauskaitė-Juknevičienė, Vilnius: The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania, 2015, pp. 6–9.
• White, Hayden, Figural Realism: Studies in the Mimesis Effect, Baltimore, London: The Johns Hopkins University Press, 2000.
• White, Hayden, Metahistory: The Historical Imagination in Nineteenth-Century Europe, Baltimore: John Hopkins University Press, 2014.
• White, Hayden, The Content of the Form: Narrative Discourse and Historical Representation, Baltimore, London: The Johns Hopkins University Press, 1990.
• White, Hayden, The Fiction of Narrative: Essays on History, Literature and Theory 1957–2007, edited by Robert Doran, Baltimore: The Johns Hopkins University Press, 2010.
• White, Hayden, The Practical Past, Evanston, Illinois: Northwestern University Press, 2014.
• White, Hayden, Tropics of Discourse: Essays in Cultural Criticism, Baltimore, London: The John Hopkins University Press, 1985.
• Žemgulis, Vytautas, „Haydeno White’o naratyvistinio-tropologinio projekto recepcija ir kritika“, Problemos, 2004, t. 65, p. 20–31.
• Žemgulis, Vytautas, „Istorinis pasakojimas kaip naratologinės analizės objektas“, Problemos, 2004, t. 66, p. 52–65.
• Žemgulis, Vytautas, „Kodėl H. White’as, F. Ankersmitas ir P. Ricoeuras nesukūrė istoriografinės naratologijos?“, Žmogus ir žodis, 2012, t. 14, nr. 4, p. 4–15.
• Žvirgždas, Manfredas, „Mūšis dėl žalios spalvos“, Naujasis Židinys-Aidai, 2003, nr. 5, p. 265–267.

Lithuanian Partisans in a Contemporary Lithuanian Novel: Collective Memory and the Interpretation of History

Summary. The article deals with the depiction of Lithuanian partisans, guerrilla war and history in the novels Žali (The Green, 2002) by Marius Ivaškevičius, Tarsi gyventa (As If Lived, 2004) by Teodoras Četrauskas, Per sutemas (Through the Dusk, 2008) by Juozas Jasaitis, Kartybių taurė – iki dugno (The Chalice of Bitterness – to the Bottom, 2011) by Petras Venclovas, Pogrindis (Underground, 2012) by Antanas Šileika [Canadian writer], and Neužmirštami Suvalkijos vardai (Unforgettable Names of Suvalkija, 2014) by Justinas Sajauskas. The novels are analyzed looking for collective memory, history and it’s interpretation by actualizing Maurice Halbwachs’ concept of the collective memory, Hayden White’s notion of the discourse of history and Umberto Eco’s theory of interpretation. In the works of the above mentioned authors, the reconstruction of the past, history, the relation between the reality and fiction, narrativity, identity, representation and interpretation are treated very differently. The main reason of this is that the majority of the authors chose the historical discourse which narrates, while only few selected the historical discourse which narrativizes. Novels, Žali and Tarsi gyventa, are an attempt to interpret history implicitly refreshing the forgotten collective memory and creating a narrative. An artistic interpretation of Juozas Lukša-Daumantas’ narrative is presented in the novel Pogrindis. It is based both on imagination and historical facts, aiming at acquainting the Western reader with the unknown partisan war in Lithuania. Kartybių taurė – iki dugno and Per sutemas show not only the partisans as the collective memory but also what the latter is supposed to be. Neužmirštami Suvalkijos vardai attests how the artistic devices help the author to convert the autobiographical memory of the contemporaries into the fictional stories. The conclusions state that the collective memory of the guerrilla war is related either to abstract or concrete partisans; the discourse of history determines the interpretations showing various intentions of the author, the text, and the reader. Lithuanian novelists do not raise the problem of history, they simply use the historical realia, contexts and interpretative strategies.

Keywords: novel, history, interpretation, collective memory, partisans, narrative, historical discourse.