Žiūrėkite vaizdo įrašą, rodantį, kaip pradiniame ekrane įsidiegti mūsų tinklavietę kaip saityno programą.
Pastaba: Kai kurios naršyklės šios ypatybės gali neturėti.
2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
Pastarųjų metų Lietuvos statistiniai duomenys liudija neigiamas tendencijas vaikų ikimokyklinio auklėjimo ir priežiūros srityje. Per 2000–2003 m. tiek pačių ikimokyklinių ugdymo įstaigų, tiek vaikų skaičius jose sumažėjo (vaikų priežiūros įstaigų skaičius nuo 714 2000 m. smuktelėjo iki 672 2003 m.; vaikų skaičius jose, nors 2002 m. nedidelis teigiamas pokytis ir buvo, pastaraisiais metais vėl sumažėjo iki 89,5).
4 lentelė. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos
Statistikos departamentas.
-
2000
2002
2003
Ikimokyklinės ugdymo įstaigos
714
686
672
Vaikų skaičius ikimokyklinėse ugdymo įstaigose
90,1
90,8
89,5
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose 100-ui vietų tenka auklėtinių
109
107
106
Išsivysčiusiose šalyse, kylant visuomenės brandos lygiui ir moterims pradėjus profesionalią veiklą, iki tol dominavęs mažamečių vaikų ugdymas tik namuose peržengia šeimos rėmus, tampa neadekvatus besikeičiančioms šeimos funkcionavimo sąlygoms. Todėl Skandinavijos gerovės valstybės (ypač Švedija) pirmosios pripažino ir teisine tvarka pradėjo realizuoti dviejų maitintojų, arba „dviejų algų“, šeimos modelį, realizavo idėjas dėl tėvo dalyvavimo prižiūrint vaiką nuo pat kūdikystės.
Iš esmės visose išsivysčiusiose socialinės gerovės šalyse silpnėja ideologija, kad vaikų ikimokyklinis auklėjimas ir priežiūra yra privatus reikalas ir išimtinė moters pareiga. Vaikų priežiūros centrų plėtra yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama gerinti moterų statusą ir šeimos gyvenimo sąlygas. Todėl vyriausybės, plėtodamos socialines paslaugas (vaikų prižiūrėtojai (minders), lopšeliai-darželiai, užklasiniai dienos centrai, tėvystės atostogos), turi padėti tėvams, siekiantiems suderinti du tikslus – profesinį gyvenimą ir tėvų funkcijas.
Išvados
Lyčių aspekto integravimo strategija (gender mainstreaming) traktuojama kaip visiškai nauja fundamentinė kryptis, kuri turi būti diegiama tiek ekonominiu, tiek socialiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu per moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo prizmę, ir ją vertinant nekyla jokių abejonių apie šio dokumento svarbą ir aktualumą. Tokio pobūdžio strategiją turi būti siekiama įgyvendinti ir Lietuvoje. Tačiau, turint omenyje šios strategijos diegimą ekonomikoje, akivaizdu, kad ši strategija apsiriboja praktiškai tik darbo ir užimtumo, darbo užmokesčio, socialinių paslaugų sritimis. Tuo tarpu šiuolaikiniai lyčių lygybės tyrimai sparčiai veržiasi ir į makroekonomikos sritį.
Šiuo atžvilgiu Švedijos lyčių lygių galimybių modelis išplečia įprastines lyčių aspekto ribas ir yra ypač patrauklus Lietuvai, sprendžiant pastaruoju metu pablogėjusias demografines problemas, kurias švedai glaudžiai sieja su ekonomikos augimu.
– Švedijos mokslinių tyrimų rezultatai padėjo prieiti prie vienareikšmės išvados – modelis, kuriame užimtumo srityje dominavo vyrai ir buvo apribotas moterų dalyvavimas rinkos ekonomikoje, buvo nesėkmingas. Švedijos gerovės valstybė sustiprino moterų pozicijas, kurdama prielaidas siekiant moterų ekonominės nepriklausomybės nuo vyrų. Skandinavijos moterys perėjo nuo vadinamojo I kontrakto (priklausomybės nuo savo vyrų) prie II kontrakto (priklausomybės nuo gerovės valstybės), o tai davė sėkmingiausius rezultatus pasaulyje skatinant socialinį teisingumą ir lyčių lygybę.
– Dabartinė Europos Sąjungos šalių demografinė padėtis, pasižyminti žemu gimstamumo lygiu ir sparčiu gyventojų senėjimo procesu, gali būti ženkliai pagerinta taikant lyčių lygybės (genderinių) santykių ir šeimos vaidmenų pasiskirstymo principus. Remiantis užsienio šalių patirtimi, tapo aišku, kad šalims, kurioms nepavyko reorganizuoti visuomenės, atsižvelgiant į šiuolaikinius moterų lygių galimybių principus, iškilo didžiulė rizika, kad sustos gyventojų skaičiaus augimas, sustiprės gyventojų senėjimo procesas, ilgalaikiu laikotarpiu stabdantis ir ekonomikos augimą.
– Svarbi patirtis, kurios galima pasimokyti iš Švedijos, yra demografinės politikos įgyvendinimas, susijęs su nuostata, kad mažėjantys gimstamumo rodikliai – tai lyčių nelygybės rezultatas, ir pagrindinis svertas, siekiant geresnių demografinių rodiklių – kuo didesnė lyčių lygybė. Kaip rodo užsienio šalių patyrimas, geresni suminio gimstamumo rodikliai dažnai pastebimi tose šalyse, kuriose viešoji politika palaiko lyčių lygybę, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse: Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Islandijoje. Ir priešingai – šalys, kurios nesugebėjo suderinti ir pripažinti daugialypio moterų vaidmens, susidūrė su daugiausia skaudžių problemų: Italija, Ispanija ir Japonija – tai šalys, kuriose priešinimasis permainoms yra tiesiog proporcingas prastiems gimstamumo rodikliams ir greitam gyventojų senėjimo procesui.
– Švedai, spręsdami gimstamumo mažėjimo problemą, priėjo prie paradoksalios išvados – siekiant didinti suminį gimstamumą, reikia sudaryti palankias sąlygas moteriai dirbti, siekti gero atlyginimo ir profesinės karjeros. Tai paskatino Švedijos dviejų maitintojų modelio atsiradimą, kuris reiškia: pirma, moteriai, turinčiai šeimą ir vaikų, turi būti sudarytos visos sąlygos dirbti, siekti didesnio darbo užmokesčio, profesinio augimo, realizuoti savo asmeninį potencialą; antra, būtina plėtoti nepriklausomą lyčių atžvilgiu socialinę politiką, kai moterys yra socialiai apsaugotos realiai galiojančiais įstatymais darbo rinkoje, mokesčių, kreditų gavimo ir kitose ekonominės veiklos srityse, kai valstybė plačiai įgyvendina tėvystės atostogų programas, teikia tėvystės pašalpas ir pan. Nepaisant liberalios socialinės aplinkos, Švedijos savivaldos institucijos ieško geresnių būdų lyčių lygybei siekti ir tobulinti. Jos stengiasi tai atlikti kurdamos specialią strategiją, metodologiją ir darbo planus. Tikslas – remtis lyčių lygybės principais priimant sprendimus visais lygmenimis, kuriais nustatomi konkretūs uždaviniai, veiklos kryptys, skirstomi ištekliai ir įgyvendinamos atitinkamos priemonės.
– Moterų ir vyrų realios nelygybės priežastys tiriamos diegiant 3R metodą, kurį švedai sukūrė ir pirmieji sėkmingai pritaikė lyčių lygybės integravimo strategijai įgyvendinti. 3R metodas taikomas konkrečių atvejų tyrimui ir analizei. Kiekybinis pirmų dviejų R komponentas – reprezentacijos (atstovavimo) ir resursų (išteklių) – tyrimas sudaro metodo pagrindą, kokybinio trečiojo komponento – realios situacijos – tyrimams. Šio metodo tikslas – palengvinti darbą analizuojant veiklą lyčių lygybės diegimo požiūriu. Jis taikomas kaip svertas, kaupiant faktus ir informaciją apie moterų ir vyrų padėtį tam tikrose situacijose. Metodas iš esmės atsako į klausimą: kas, ką ir kokiomis sąlygomis gauna, kokią ekonominę naudą turi moterys ir vyrai.
– Vienas iš kertinių absoliutaus Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo, demografinės pusiausvyros praradimo, depopuliacijos, spartaus visuomenės senėjimo problemų sprendimo būdų – lyčių lygybės principų, antidiskriminacinės moterų politikos diegimas pasitelkiant pažangią pasaulio, ES ir ypač Skandinavijos šalių patirtį. Būtina įveikti Lietuvos visuomenėje, darbo rinkoje ir apskritai rinkos ekonomikoje vyraujančias patriarchalines nuostatas ir stereotipinius vaidmenis, dideles disproporcijas tarp moterų ir vyrų pareigų bei atsakomybės pasiskirstymo šeimoje, kai namų šeimininkės pareigos tebelaikomos moteriai svarbesnėmis nei mokamas darbas ir profesinė karjera, kai tokia nuostata tampa svarbia prielaida moterų diskriminacijai profesinėje ir ekonominėje veikloje. Nors Lietuvos teisės aktai numato vienodas teises ir lygias galimybes tiek moterims, tiek vyrams, tačiau į realų gyvenimą šie oficialūs sprendimai perkeliami nelengvai. Lyčių vaidmenų turinys nėra atsitiktinis, jis susijęs su socialinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis aplinkybėmis, kuriomis moterys ir vyrai gyvena ir kurių veikiami formuojasi lūkesčiai lyčių atžvilgiu bei reprodukuojami lyčių stereotipai. Visuomenės nuostatų, normų kaita – sudėtingas ir laiko reikalaujantis procesas.
– Lietuvoje siekiant įgyvendinti lygias lyčių galimybes, turėtų būti formuojamas ir diegiamas naujas požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis, laisvas nuo asmenybės galimybes varžančių stereotipų. Turi būti diegiama aktyvi moterų darbo rinkos politika, kurios pagrindinės priemonės yra: remti moterų, auginančių vaikus, užimtumą, sudaryti sąlygas lanksčiam užimtumui, derinamam su vaikų auginimu, plėtoti vaiko priežiūros paslaugas bei kelti jų kokybę, sudaryti galimybes tėvui aktyviau įsitraukti į šeimos – namų ūkio rūpybos ekonomiką. Kaip rodo civilizuotos rinkos ekonomikos šalių patirtis, visavertis moterų potencialo naudojimas labai prisideda prie ekonomikos augimo ir gyventojų gyvenimo lygio kilimo.
Åseskog, Birgitta, “National Machinery for Gender Equality in Sweden and other Nordic Countries” | Shirin M. Rai (ed.), Mainstreaming Gender, Democratizing the State? Institutional Mechanisms for the Advancement of Women, Manchester: Manchester University Press, 2003.
Behning, Ute; Amparo Serrano Pascual (eds.), Gender Mainstreaming In the European Employment Strategy, Brussels: European Trade Union Institute, 2001.
Björklund, Anders; Johan Fritzell, Inkomstfördelningens utveckling: bilaga 8 till långtidsutredningen, Stockholm: Finansdepartementet, 1992.
Borschorst, K. Anette; Birte Siim, “Women and the Advanced Welfare State – a New Kind of Patriarchal Power?” | Anne Showstack Sassoon (ed.), Women and the State, London: Hutchinson, 1987.
Budlender, Debbie, A Review of Gender Responsive Budget Initiatives: A Report of a Global Assessment Commissioned by the Commonwealth Secretariat, Community Agency for Social Enquiry (CASE), Johannesburg (South Africa): Mimeo, 2000.
Budlender, Debbie, Review of Gender Budget Initiatives, London: Community Agency for Social Enquiry, 2001.
Budlender, Debbie; Diane Elson, Guy Hewitt, Tanni Mukhopadhyay, Gender Budgets Make Cents: Understanding Gender Responsive Budgets, London: The Common Wealth’s Secretariat, 2001.
Castles, Francis; Deborah Mitchel, “Worlds of Welfare and Families of Nations” | Francis Castles (ed.), Families of Nations: Patterns of Public Policy in Western Democracies, Aldershot: Dartmouth, 1993, pp. 93–128.
Daly, Mary, The Gender Division of Welfare: The Impact of the British and German Welfare States, Cambridge: Cambridge University Press, 2000.
Demografijos metraštis, 2003, Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004.
Duncan, Simon, “The Diverse Worlds of European Patriarchy” | Maria Dolors Garcia-Ramon, Janice Monk (eds.), Women of European Union: The Politics of Work and Daily Life, London, New York: Routledge, 1996.
Elson, Diane, Gender Responsive Budge Initiation, Colchester: University of Essex, 2001.
ES lyčių aspekto integravimo strategija, lyčių aspekto integravimo specialistų darbo grupės (EG-S-MS) pranešimas, 2003.
Esping-Andersen, Gøsta, Social Foundations of Postindustrial Economies, Oxford, New York: Oxford University Press, 1999.
Esping-Andersen, Gøsta, The Three Worlds of Welfare Capitalism, Cambridge: Polity Press, 1990.
Esping-Andersen, Gøsta, Welfare States in Transition: National Adaptations in Global Economies, London: Sage Publications, 1996.
Esping-Andersen, Gösta; Walter Korpi, “From Poor Relief to Institutional Welfare States: The Development of Scandinavian Social Policy” | Robert Erikon, Erik Jørgen Hanse, Stein Ringen, Hannu Uuistalo (eds.), The Scandinavian Model: Welfare States and Welfare Research, New York: M. E. Sharpe, 1987.
Gustafsson, Björn; Hannu Uuistalo, “Income Distribution and Redistribution during Two Decades: Experiences from Finland and Sweden” | Inga Persson (ed.), Generating Equality in the Welfare State: The Swedish Experience, Oslo: Norwegian University Press, 1990.
Hernes, Helga, Welfare State and Women Power, Oslo: Norwegian University Press, 1987.
Hirdman, Yvonne, From Possibility to Problem? Gender Conflict in the Welfare State – the Swedish Model, research report no. 3, Stockholm: The Swedish Center for Working Life, 1994.
Humphries Jane; Jill Rubery (eds.), The Economics of Equal Opportunities, Manchester: Equal Opportunities Commission, 1995.
Kanopienė, Vida, Moterų užimtumas Lietuvoje: galimybių darbo rinkoje įvertinimas, apžvalga habilituoto daktaro disertacijos laipsniui įgyti, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005.
Kulčinskaja, Marina, Švedija: mitai ir tikrovė, vertė Valentina Jalovaja, Klaipėda: Libra Memelensis, 2002.
Lewis, Jane, “Introduction: Women, Work, Family and Social Policies in Europe” | Jane Lewis (ed.), Women and Social Policies in Europe: Work, Family and the State, Brookfield (Vt.): Elgar E., Cheltenham, 1993.
Lygių galimybių kontrolės tarnybos ataskaita, 2003.
Moterys ir vyrai, 2003, Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004.
Ohlsson, Rolf, Generationsräkenskaper – den offentliga sectorn ur ett ekonomisk-demografiskt perspektiv, Välfärdens genusansikte, 1997.
Orloff, Ann Shola, “Gender and the Social Rights of Citizenship: The Comparative Analysis of Gender Relations and Welfare States,” American Sociological Review, 1993, vol. 58, no. 3, pp. 303–328.
Pierson, Paul, “The New Politics of Welfare State,” World Politics, 1996, vol. 48, no. 2, pp. 143–179.
Population Statistics, SCB, 2004.
Rai, Shirin M., Gender and the Political Economy of Development: From Nationalism to Globalization, Cambridge (UK): Blackwell Publishers, 2002.
Rakauskienė, Ona Gražina, „Genderinė asimetrija Lietuvos makroekonomikoje“ | Viešoji politika lyčių lygybės aspektu, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005, p. 72–90.
Rakauskienė, Ona Gražina, „Makroekonominė politika: genderinis požiūris“, Viešoji politika ir administravimas, 2002, nr. 3, p. 9–26.
Reingardienė, Jolanta, Lyčių lygybės strategija ir užimtumo politika Europos Sąjungoje, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004.
Rhodes, Martin, “Globalization and West European Welfare States: A Critical Review Of Recent Debates,” Journal of European Social Policy, 1996, vol. 6, no. 4, pp. 305–327.
Sainsbury, Diane, Gender, Equality and Welfare States, Cambridge: Cambridge University Press, 1996.
Svallfors, Stefan; Peter Taylor-Gooby (eds.), The End of the Welfare State? Responses to State Retrenchment, London, New York, Routledge, 1999.
Švedijos pramonės, darbo ir susisiekimo ministerijos įstatai, 2004.
Waerness, Kari, “The Rationality of Caring” | Clare Ungerson (ed.), Gender and Caring: Work and Welfare in Britain and Scandinavia, New York: Harvester Wheatsheaf, 1990.
The Model of Equal Opportunities in the Economy of Sweden – Guidelines for Lithuania
Bibliographic Description: Ona Gražina Rakauskienė, Vaida Lisauskaitė, „Lyčių lygių galimybių modelis Švedijos ekonomikoje: gairės Lietuvai“, @eitis (lt), 2021, t. 1 687, ISSN 2424-421X.
Previous Edition: Ona Gražina Rakauskienė, Vaida Lisauskaitė, „Lyčių lygių galimybių modelis Švedijos ekonomikoje: gairės Lietuvai“, Viešoji politika ir administravimas, 2005, nr. 12, ISSN 1648-2603.
Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universitetas.
Summary. The present demographic situation in Europe, with low birth rates and aging populations, highlights the impact of gender relations and family life on economic development. According to a growing body of research, countries that fail to restructure their societies in line with modern women’s demands for equal rights and responsibilities run the risk of curbing population growth, accelerating the aging of the population, and, in the longer term, slowing down economic growth. In Sweden, gender equality has occupied an important place in the general political debate since the 1990s. This is reflected in a strong emphasis on gender equality as a means of enhancing quality-of-life throughout society. The opportunity for both men and women to fulfill themselves, based on their personal qualifications, results in higher quality-of-life and the maximum utilization of human potential. Gender equality is considered a constitutional right in Sweden, since it has been part of Swedish law since 1974. In many contexts, people also refer to the Scandinavian welfare state model as being particularly favorable to women, a model that has made it possible for women to combine parenthood and work.
Gender mainstreaming is one of the most frequently used methods for achieving gender equality. In concrete terms, the gender equality perspective is incorporated into the mainstream of every political area. One of several tools for review and analysis of gender equality is the 3R method (3R means as follows: Representation, Resources and Realities). It was developed in Sweden and has primarily used by local authorities to review and analyze influence among women and men in municipalities. The method involves developing quantitative data, figure and information, which then provide the basis for qualitative analysis of the operation. It serves as an aid in systematically compiling facts and information about the circumstance of women and men in a given situation. The tool basically answers the question: who receives what and on which terms?
Gender equality is usually understood as an issue of political and social rights. In Sweden, however, the struggle for gender equality has also been closely linked with long-term economic and social concerns. Swedish gender equality policies build on a strong tradition of pro-natalist and supportive social policies. This demographic tradition makes the Swedish experience highly relevant to the current European debate about declining birth rates and population aging. The Swedish welfare state is based on a dual bread-winner model. Sweden has adopted a gender-neutral concept of social citizenship. The state uses separate taxation, generous public day-care provision for pre-school children, and extensive programs of parental leave to encourage married women/mothers to remain in gainful employment. The Swedish dual breadwinner model contrasts sharply with the predominant European welfare state model, which was designed around the single (male) breadwinner.
It is necessary to ensure gender equality in Lithuania. The most important condition for that is removing out of dominant patriarchal attitude and stereotyped roles in Lithuanian society, labor market and overall market economy. The disproportions in distribution of duties and responsibilities between women and men in the family have to be shifted, because society keeps women as housewives more significant than women as gainful employment and career. This attitude makes relevant presumption to discriminate women in occupational and economical activities. Although Lithuanian law provides equal rights and opportunities for women and men, however in real life this official rules are not so easy realizable. In order to implement equal opportunities of gender, it must be formed a new attitude towards women’s and man’s roles. An active policy of women labor market have to be established in case to implement the idea of equality. The main tools of it are as follows: support employment of women, who have children, making conditions for flexible job occupation and combine parenthood and work. The development of day-care provision service for children and increase of it’s quality, make opportunities for fathers to integrate into household economy as well.