Išvados
1.„Viešojo valdymo“ sąvoka pasižymi reikšmių ir interpretacijų įvairove. Tačiau bendriausia ir plačiausia prasme viešasis valdymas siejamas su saviorganizaciniu procesualiniu valdymo veiklų aspektu, pabrėžiant, kad viešojo valdymo procese dėmesys pirmiausia skiriamas pačiam procesui, apimančiam ir pilietinę visuomenę, o ne tik institucijoms, struktūroms ar viešojo administravimo veikėjams.
2. Gero valdymo interpretacijas išplėtojo įvairios tarptautinės organizacijos. Pasaulio banko išskirti gero valdymo sampratos aspektai (atskaitomybė, teisės viršenybė, informacijos apie valdžios veiksmus prieinamumas ir skaidrumas) tapo daugelio kitų tarptautinių organizacijų gero valdymo sąvokų pagrindu. Pastaruoju metu gero valdymo sampratose pirmiausia yra akcentuojamas dalyvavimo elementas, gerą valdymą traktuojant kaip dalyvavimu grįstą valdymą.
3. Dalyvavimu grįstas valdymas sąlygoja visuomenės ir valstybės bendradarbiavimą. Nors sudėtinga atsakyti, kas turi inicijuoti į(si)traukimo procesus ir kas turi juose dalyvauti, tačiau pabrėžiamas poreikis įdiegti tokius mechanizmus, skatinančius įsitraukti arba dalyvauti asmenis, kuriems valstybės struktūrose ir procesuose dalyvauti mažiau įprasta.
4. Pritaikyti gero valdymo ir dalyvavimu grįsto valdymo sampratas analizuojant valstybės tarnybos reformas yra sudėtinga, nes viešojo valdymo koncepcijos dažnai nusako tik pačias bendriausias valdymo ypatybes, principus ar valdymo proceso bei struktūros ypatybes. Tačiau taikyti viešojo valdymo koncepcijas įmanoma įvertinus jų suderinamumą su valstybės tarnybos lyginamųjų tyrimų rezultatais, t. y. su tomis valstybės tarnybos reformų ar raidos tendencijomis, kurias parodo lyginamieji valstybės tarnybos tyrimai. Laikytina, kad gero ir dalyvavimu grįsto valdymo sampratas bene geriausiai atitinka ir geriausiai su jomis suderinamas pradėtas plėtoti atviros valstybės tarnybos modelis.