Straipsnis Lietuvos reputacinio elito tyrimo šaltiniai

5. Reputacinio elito tyrimo šaltiniai Lietuvos Respublikoje nuo 1990 metų

Po 1990 metų nepriklausomos valstybės atkūrimo, Lietuvoje atsirado nauja enciklopedinių leidinių rūšis, kurios iki tol nebuvo, bet kuri Vakarų pasaulyje turėjo jau šimtmetinę tradiciją. Tai „Kas yra kas“ (who is who) biografinis žinynas. Pirmojo lietuviško leidinio parengėjas Vaclovas Paulauskas pratarmėje rašė, kad leidinio tikslas – supažindinti skaitytojus su asmenimis, užimančiais vadovaujančius postus Lietuvoje, tad kiekviename straipsnelyje pirmiausia ir pasakoma, kokias pareigas eina aprašomasis asmuo – Aukščiausios Tarybos deputatai, Lietuvos Respublikos ministrai, departamentų generaliniai direktoriai, didžiausių politinių partijų ir visuomeninių judėjimų lyderiai, stambiausių Lietuvoje veikiančių religinių bendruomenių dvasiniai vadovai. Iš viso beveik 200 personalijų. Tam tikra problema yra buvęs ar esamas priklausymas komunistų partijai Žr. Kas yra kas Lietuvoje. Dabartinių politikos ir visuomenės veikėjų biografinis žinynas, 1990. . Taigi, atranka buvo gana ribota – beveik vien tik tuometinis politinis elitas.

Nuo 1995 metų bendrovei „Neolitas“ pradėjus leisti „Kas yra kas“ leidinius, pirmosios iš šių knygų įvade rengėjai rašė, kad tokių leidinių Lietuvai labai trūko, nes, skirtingai negu kituose enciklopediniuose leidiniuose, akcentuojamas dabarties momentas Žr. „Įvadas“, 1995. . „Kas yra kas“ leidiniai Vakarų pasaulio šalyse jau turėjo beveik šimto metų tradiciją. Jų tikslas – informuoti visuomenę apie iškiliausius, žymiausius ir daugiausiai pasiekusius valstybės žmones. Leidėjai, siekdami padaryti kuo mažiau klaidų atrankoje, stengėsi kiek įmanoma konsultuotis su kultūros, mokslo, verslo sričių, įmonių specialistais. Pasakytina, kad reputacinio elito atranka tapo labiau komercializuota. 2011 metais bankrutavus „Neolitui“ šio leidinio leidyba buvo nutrūkusi, nuo 2014 metų ją atnaujino uždaroji akcinė bendrovė „Leidybos studija“.

Išvados

Enciklopediniai leidiniai paprastai apima ir žymiausius žmones, kuriems statomi paminklai, jų vardais pavadinamos gatvės, jie apdovanojami ordinais ir premijomis, todėl galima enciklopedijas ir biografinius žinynus laikyti patogiausiais ir išsamiausiais reputacinio elito tyrimo šaltiniais. Pirmasis lietuviškosios nacionalinės enciklopedijos leidybos idėją pasiūlė Mečislovas Davainis-Silvestraitis jau 1907 metais. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos reputacinio elito tyrimo 1918–1940 metais šaltiniai – 1933–1944 metais leistoji nacionalinė „Lietuviškoji enciklopedija“ bei rankraštyje likęs LKMA inicijuotas „Lietuvos žymesnybių žodynas“. Į „Žymesnybių žodyną“ numatyta įtraukti visus kuo nors pasižymėjusius be tautų, konfesijų, politinių pažiūrų skirtumų, tačiau atrenkant žymius žmones daugiausia buvo įtraukiami katalikai visuomenininkai, mokslininkai ir dvasininkai, taikomas „tautinis“ atrankos kriterijus. Į vėlesnio laikotarpio enciklopedijas išeivijoje įtraukiama asmenų, kurie dar nebuvo pripažinti savo amžininkų, o jų darbų reikšmė įvertinta praėjus dešimtmečiams.

Atrankos į sovietines enciklopedijas kriterijai priklausė ne tik nuo nuopelnų sistemai, bet ir kokiai veiklos sričiai asmuo priklausė. „Technokratams“ ir komunistų partijos veikėjams buvo rodomas didesnis dėmesys negu „kultūrininkams“, be to, enciklopedijų pobūdis ribojo to laikotarpio reputacinio elito biografijų skaičių, nes reikėjo įtraukti ir apibūdinti ir žymiausius „buržuazinius“ veikėjus.

Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais pasirodė pirmieji biografinio žinyno „Kas yra kas“ leidiniai, skirti dabarties reputaciniam elitui reprezentuoti. Jo atranka įgavo daugiau komercinį pobūdį.

Literatūra

• Adomo Jakšto-Dambrausko laiškas Unei Babickaitei-Graičiūnienei, Kaunas–Paryžius, 1933-03-04, LNB RS, f. 12-156, l. 4.
• Aidai.us [žiūrėta 2012 m. spalio 25 d.].
• Biržiška, Vaclovas, Asmenvardžiai (S, Sch, Sz) su trumpomis biografinėmis žiniomis „Lietuviškajai enciklopedijai“, LNB RS, f. 32-30, l. 136.
• Bourdieu, Pierre, « L’illusion biographique », Actes de la recherche en sciences sociales, 1986, n^o 62–63, pp. 69–73.
• Braudy, Leo, The Frenzy of Renown: Fame and Its History, New York, Oxford: Oxford University Press, 1986.
• Čepaitienė, Rasa, „Nacionalinis miestas (III)“, Bernardinai.lt, 2013 01 23 [žiūrėta 2014 m. vasario 10 d.].
• Glosienė, Audronė, „Lietuviškoji enciklopedija“ ir „Žymesnybių žodynas“: leidimo problemos“, Knygotyra, 1993 (1994), t. 20.
• „Įvadas“ | Kas yra kas Lietuvoje 95/96, Kaunas: Neolitas, 1995, p. 5–6.
• Ivanauskas, Vilius, Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos 1970–1988 m., daktaro disertacijos santrauka, humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Klaipėda–Vilnius, 2008.
• Jono Zinkaus pranešimas MRT posėdžiui, 1976 m. kovo 16 d., LCVA. f. R-593, ap. 1, b. 27, l. 49–53.
• Karady, Victor, “Educated Elites in Pre-socialist Hungary – 1867–1948: Issues, Approaches, Sources and Some Preliminary Results of an Overall Survey,” Historical Social Research, 2008, vol. 33, no. 2, pp. 154–173.
• Kas yra kas Lietuvoje: dabartinių politikos ir visuomenės veikėjų biografinis žinynas, Vilnius: Politika, 1990.
• „Leidėjo žodis“ | Lietuvos albumas, Kaunas, 1921, p. 289–290.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 1: A–Atskalūnas, Kaunas: Spaudos fondas, 1933.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 2: Atskilėlis–Batoras, Kaunas: Spaudos fondas, 1934.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 3: Batoras–Bohatta, Kaunas: Spaudos fondas, 1935.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 4: Bogdanas–Caxias, Kaunas: Spaudos fondas, 1936.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, Kaunas: Spaudos fondas, 1937.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 6: Darbininkų Žodis–Drugenis, Kaunas: Spaudos fondas, 1937.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 7: Drugiai–Fazmos, Kaunas: Spaudos fondas, 1939.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 8: F.B.A.–Ginhac, Kaunas: Spaudos fondas, 1940.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 9: Gini–Höfer, Kaunas: Valstybinė leidykla, 1941.
• Lietuviškoji enciklopedija, t. 10: Höfer–Ilirizmas, Kaunas: Valstybinė leidykla, 1944.
• Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 1939 m. spalio 9 d. laiškas Švietimo ministrui, LCVA, f. 391, ap. 6, b. 47, l. 9.
• Masiulis, Kęstutis; Tadas Sudnickas, Elitas ir lyderystė, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008.
• Matonytė, Irmina, Posovietinio elito labirintai, Vilnius: Knygiai, 2001.
• Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Medžiaga enciklopedijai lenkų kalba, 4 sąsiuviniai, LLTI, f. 1, b. 1368.
• Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Prašymas Vilniaus gubernatoriui, 1914-07-07, LLTI, f. 1, b. 1761, l. 1.
• Mečislovo Davainio-Silvestraičio laiškas Jurgiui Šauliui, 1907-07-09, LLTI, f. 115, b. 145, l. 1.
• Merkys, Vytautas, Atminties prošvaistės, Vilnius: Versus aureus, 2009.
• Metodiniai nurodymai „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ rengėjams, Vilnius, 1963.
• Moyses, George; Margaret Wagstaffe (eds.), Research Methods for Elite Studies, Boston: Allen & Unwin, 1987.
• Nazarska, Georgeta, “Women in Bulgarian Pre-socialist Reputational Elites,” European Social Science History Conference (ESSHC), Wednesday 23 April 2014, Socialhistory.org, 2014 [žiūrėta 2014 m. vasario 4 d.].
• Pakalniškienė, Loreta, „Žymesnybių žodyno“ pėdsakais“, Tarp knygų, 2009, liepa–rugpjūtis, nr. 7–8, p. 15–16.
• Pranešimas „Žymesnybių žodyno“ Tikrinimo komisijai, 1934, LNB RS, l. 29–1620, l. 1.
• “Reputational Elites in Small European Nation States (19–20th Centuries),” international workshop, February 3–4, 2012, Central European University, 2012 [žiūrėta 2014 m. vasario 4 d.].
• Respublikos Prezidento aktai (apdovanojimai), LCVA. f. 391, ap. 6, b. 47, l. 1.
• Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda: Seimo kanceliarija, 1921.
• Tumčienė, „Antrojo tarptautinio pediatrų kongreso įspūdžiai“, Medicina, 1931, nr. 3, p. 1.
• Urbonavičienė, Edita, „Projektas „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“, Kauno istorijos metraštis, t. 12, p. 257–259.
• Varga, M., “Dictionaries of National Biography” | Ilaria Porciani, Lutz Raphael (eds.), Atlas of European Historiography: The Making of a Profession 1800–2005, Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2010.
• VER mokslinės redakcinės tarybos posėdžio, įvykusio 1976 m. gruodžio 16 d., protokolas, LCVA, f. R-593, ap. 1, l. 27.
• Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos Mokslinės redakcinės tarybos posėdžio, įvykusio 1979 m. sausio 5 d., protokolas, LCVA, f. R-593, ap. 1, b. 36, l.
• Žymesnybių žodynas, t. I, LNB RS, f. 130-1460, l. 49.
• Žymesnybių žodynas, t. IV, N-S, LNB RS, f. 130-1462, l. 492–493.

The Sources of Lithuanian Reputational Elite Studies

Summary. Reputational elite in this article is considered to be not only the most famous, authoritative, “the most meritorious men of the state and nation,” the most influential “famous people” (Men of Fame) in the society, awarded in prizes, medals and other evaluative attributes, but every person who has entered the encyclopedias and “who is who” type of publications. In Western Europe, from the beginning of the twentieth century biographical reference books became a “canonization” form of the most prominent national and state actors in emerging “small” nations, as well as a sign of modern nationalism in the era. The main source of research of Lithuanian state reputational elite in the 1930s is Lietuviškoji enciklopedija, which is the best and only Lithuanian encyclopedia from inter-war period. The idea for it was first introduced in 1907, but it was realized only in 1931. This encyclopedia contains fragmentary and some vast and informative biographical articles. Unfortunately, because of the Soviet and Nazi occupations, this encyclopedia was not finished (10th volume had only reached letter L). Both sources from this period, Lithuanian Encyclopedia and unpublished Dictionary of Celebrities, intended to include “all distinguished people, without any distinction of nationality, religion, political views,” but in fact, Lithuanian ethnic and Catholic confessional criteria of selection dominated. Selection of “prominent people” in Soviet encyclopedias depended not only on ideological background, but also on profession. Technocrats had much more advantageous positions than “cultural workers.” After re-establishment of the independence of the Lithuanian Republic in 1990, the very first “who is who” biographical dictionaries were released. These publications are a source of modern Lithuanian reputational elite research, which possibly would begin in future.

Keywords: reputational elite, encyclopedias, biographical dictionaries.