Straipsnis Alaus gamybos įmonių socialinės atsakomybės tyrimas

Kaip teigia Česynienė ir Neverkevič Žr. Rima Česynienė, Marina Neverkevič, „Įmonių socialinė atsakomybė ir jos iniciatyvų diegimo kliūtys smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse“, 2009. , nagrinėjant mokslinę literatūrą apie ĮSA, pastebėtas diskutuotinas klausimas dėl ĮSA įgyvendinimo skirtingo dydžio, tipo bei kilmės įmonėse. Dažnai minima, jog ĮSA iniciatyvių diegimas būdingesnis didelėms įmonėms, kurių Lietuvoje nėra labai daug. O smulkaus ir vidutinio verslo įmonės dažniai sumenkina savo poveikį aplinkai, bendruomenei, kitoms įmonėms. Tyrimai rodo, kad jos socialinę atsakomybę vis dar sieja su labdara arba laiko viešųjų ryšių priemone, bet ne savo verslo strategijos dalimi. Užsienio patirtis rodo, kad ĮSA iniciatyvų taikymas smulkiose ir vidutinėse įmonėse yra tiek pat svarbus kaip ir didelėse, tik gali skirtis veiksmų mastas.

Organizacijų socialinė atsakomybė yra plataus spektro procesas, apimantis visą produkto, paslaugos gamybos ir kūrimo ciklą bei su tuo susijusius aplinkosaugos, socialinius, finansinius ir etinius aspektus. Socialinę atsakomybę organizacijos realizuoja kryptingu elgesiu keturiose svarbiausiose ‒ rinkos, aplinkosaugos, santykių su darbuotojais ir santykių su visuomene ‒ srityse Žr. Diana Bagdonienė, Eimenė Paulavičienė, „Socialinės atsakomybės ir organizacijos vadybos sistemos integravimas“, 2010. .

Valstybė teisės aktuose yra numačiusi nemažai priemonių, kurios galėtų ir turėtų paskatinti įmones integruoti socialiai atsakingo verslo principus į savo veiklą arba bent jau vykdyti atskiras su ĮSA susijusias priemones. Tai – subsidijos naujų darbo vietų steigimui, mokestinės lengvatos socialinėms įmonėms, galimybė vykdant viešuosius pirkimus taikyti ekologinius, socialinius ir kitus kriterijus tiekėjų parinkimui, žaliųjų pirkimų programa, galimybė darbuotojui ir darbdaviui lanksčiau, nei numatyta įstatymuose, reguliuoti tarpusavio santykius kolektyvinėmis sutartimis ir kt. ĮSA siekiama skatinti ir neteisinėmis bei nefiskalinėmis priemonėmis, tarp jų – socialiai atsakingų įmonių apdovanojimais ir nominacijomis, Baltosios Bangos ženklu, parodomųjų projektų inicijavimu ir rėmimu, gerų praktikų viešinimu Žr. Žaneta Simanavičienė, Ruslan Kovaliov, Jurgita Šubonytė, „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo politikos Lietuvoje SSGG analizė“, 2011. .

Lietuvos ir užsienio alaus įmonių socialinės atsakomybės kriterijų palyginimas

Socialiai atsakingos veiklos klausimas alaus sektoriaus įmonėse ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje aktyviai diskutuotinas, ypač kai savo prigimtimi šios įmonės vykdo socialiai neatsakingą veiklą. Įvairių įstatymų normų apribota alaus gamybos veikla neleidžia įmonėms išnaudoti visų socialiai atsakingos veiklos priemonių ir teikiamos naudos visuomenei ir pačiai įmonei. Tačiau ne viskas priklauso nuo įstatymų. Kalbant apie atsakingą veiklą, labai svarbus įmonių savanoriškas ĮSA priemonių taikymas.

Siekiant palyginti Lietuvos ir užsienio įmonių praktiką ĮSA srityje, buvo atlikta populiariausių alaus gamintojų internetiniuose puslapiuose pateiktos informacijos analizė (žr. 2 lentelę).

2 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad ĮSA priemonių taikymas Lietuvos įmonėse, lyginant su kitų šalių alaus sektoriaus įmonėmis, vis dar mažai paplitęs. Remiantis įmonių internetiniuose puslapiuose pateiktais duomenis, pastebima tendencija, kad dažniausiai taikomos ĮSA priemonės yra dalyvavimas visuomeninėje veikloje, atsakingo vartojimo skatinimas ir atsakinga rinkodara. Nemaža dalis užsienio įmonių priklauso pramonės finansuojamoms organizacijoms ir globalioms aludarių organizacijoms, skatinančioms atsakingą alkoholio vartojimą. Tuo tarpu didžiosios Lietuvos alaus gamybos įmonės priklauso Lietuvos aludarių gildijai, kuri taip pat skatina atsakingą alkoholio vartojimą. Kaip bendra socialinės atsakomybės priemonė, taikoma visų analizuotų įmonių, įvardytina prisijungimo prie alaus daryklų tinklalapių galimybė: tik nurodžius, kad asmuo yra sulaukęs 18 m., nukreipiama į įmonės tinklalapį, priešingu atveju ‒ lankytojui siūloma prie tinklalapio jungtis vėliau. Tas pats principas galioja ir jungiantis prie Lietuvos aludarių gildijos tinklalapio.

Apibendrinant pateiktos analizės duomenis, darytina išvada, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio alaus daryklų tinklalapiuose pateikiama savanoriškai taikomos socialinės atsakomybės priemonės, bet daugiausiai orientuojantis į atsakingo vartojimo skatinimą.

Tik dvi analizuotos įmonės savo veikloje taiko visus lentelėje pateiktus kriterijus. Tačiau čia svarbu akcentuoti faktą, kad abi įmonės priklauso vienai akcininkų grupei – „Carlsberg Group“, todėl ir įmonės kasdieninės veiklos filosofija tokia pati.

Esminis dalykas, kurį išryškino analizė, – pasyvus ĮSA principų taikymas alaus gamybos įmonių veikloje pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Sunku pasakyti, kas turi įtakos tokiai tendencijai. Galima tik spėti, jog nemažai prisidėjo įstatymai, varžantys alkoholio gamintojų reklamą, bei reikalingos didelės lėšos, norint įgyvendinti visus ĮSA principus. Ir vis dėlto peršasi nuomonė, kad net ir keleto ĮSA priemonių vykdymas yra vardan reklaminės kampanijos ir konkurencingumo didinimo. Darytina prielaidą, kad veiklą grįsdamos ĮSA principais alaus gamybos įmonės tam tikra prasme gali apeiti nepalankius įstatymus.

Verta atkreipti dėmesį į alkoholio reklamos draudimus ir apribojimus kitose ES šalyse (žr. 3 lentelę). Šiandien alkoholio reklama griežčiausiai reguliuojama Švedijoje – uždrausta visų svaigiųjų gėrimų reklama televizijoje, radijuje, spaudoje, internete ir lauko reklamoje. Daugelio ekspertų teigimu, griežtais alkoholio reklamos draudimais labiausiai suinteresuota šalies valdžia, kadangi tokiu atveju lengva kontroliuoti rinkos veikėjus, siekiant išlaikyti monopolinę alkoholio rinką. Tuo tarpu, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje ir kai kuriose kitose šalyse nėra jokių alkoholio reklamos draudimų. Pasakytina, kad daugiausiai draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų reklama. Tačiau nei stiprieji, nei silpnieji gėrimai beveik nedraudžiami internete ir spaudoje.

Daugelio ekspertų teigimu, reklamos draudimas nestipriai paveikia pardavimus trumpuoju laikotarpiu, tačiau beveik iki minimumo sumažina galimybę išlaikyti esamų prekių ženklus konkurencingus.

Respondentų nuomonės apie alaus gamybos įmonių socialinę atsakomybę tyrimas

Tyrimo metodika

Tyrimas buvo atliktas 2012 m. balandžio mėnesį V. A. Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje bei Vilniaus kolegijoje apklausiant studentus. Tyrimo tikslas buvo įvertinti, kokį poveikį studentams daro alaus gamybos įmonių socialinė atsakomybė ir jos poveikį visuomenei. Tyrime dalyvavo 106 respondentai. Jiems buvo išdalintos anketos, o respondentai jas užpildė. 13 proc. apklaustų respondentų buvo vyrai, o moterys sudarė 87 proc. Iki 20 metų sudarė 58 proc. respondentų, 42 proc. respondentų buvo 21–25 metų amžiaus. 89 proc. respondentų mokosi Vilniaus kolegijoje, 11 proc. respondentų mokosi V. A. Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje.

Tyrimo rezultatų analizė

Respondentams tyrimo metu buvo užduotas klausimas „Ar esate anksčiau girdėjęs(-usi) sąvoką „įmonių socialinė atsakomybė“ (ĮSA)?“. Tyrimo rezultatai parodė, kad 58 proc. respondentų yra girdėję sąvoką „įmonių socialinė atsakomybė“, o 42 proc. respondentų negirdėjo. Vadinasi, respondentus reikėtų labiau supažindinti su įmonių socialinės atsakomybės sąvoka.

Atsakydami į klausimą „Kaip Jūs apibūdintumėte terminą „įmonių socialinė atsakomybė“ (pabraukite vieną Jums priimtiną variantą)?“ 72 proc. respondentų teigė, kad

įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių ideologija, politika bei praktika, atspindinti tokią įmonių elgseną, kai jos į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais,

Spustelėjus išskleisti...

13 proc. respondentų teigė, kad

įmonių socialinė atsakomybė – tai terminas, apimantis aplinkosauginių ir socialinių principų savanorišką įtraukimą į įmonių vidinius procesus ir santykius su visuomene,

Spustelėjus išskleisti...

10 proc. respondentų teigė, kad

įmonių socialinė atsakomybė – tai terminas, apimantis aplinkosauginių ir socialinių principų savanorišką įtraukimą į įmonių vidinius procesus ir santykius su visuomene,

Spustelėjus išskleisti...

ir 5 proc. respondentų teigė, kad

įmonių socialinė atsakomybė ‒ veikti savarankiškai ir organizuoti veiklą taip, kad būtų pasiektas maksimalus pelnas, tačiau kartu tenkinant aplinkinių poreikius.

Spustelėjus išskleisti...

Kaip matyti iš 1 paveikslo, 72 proc. respondentų apie įmonių socialinę atsakomybę sužinojo kolegijoje, 16 proc. – iš žiniasklaidos ir po 8 proc. respondentų sužinojo iš draugų bei kitų šaltinių. Todėl galima teigti, kad apie ĮSA respondentai daugiausia išgirdo kolegijoje.

Respondentams buvo užduotas klausimas „Kokie elementai apima įmonių socialinę atsakomybę?“. Kaip matyti iš 2 paveikslo, įmonių socialinę atsakomybę sudaro įstatymų laikymasis, verslo etika, aplinkos apsauga.

Atsakydami į klausimą „Ar esate girdėjęs(-usi) apie alaus gamybos įmonės veiklą visuomenės labui?“ 18 proc. respondentų teigė, kad yra girdėję, o 82 proc. teigė, kad negirdėjo apie tai. Todėl galima teigti, kad reikėtų respondentus labiau informuoti apie alaus gamybos įmonių veiklą visuomenės labui.

Į klausimą „Ar esate girdėjęs(-usi) apie alaus gamybos įmonių vykdomas socialinės atsakomybės programas?“ 92 proc. respondentų atsakė, kad nėra girdėję apie socialinės atsakomybės programas, o 8 proc. respondentų teigė, kad yra girdėję. Vadinasi, arba tų programų nėra daug, arba respondentai apie jas neinformuojami.

Atsakydami į klausimą „Kaip manote, ar savo prigimtimi vykdančioms neatsakingą veiklą įmonėms (pvz., alaus gamybos) tikslinga plėtoti įmonės socialinę atsakomybę?“ 66 proc. respondentų teigė, kad tai daryti būtų tikslinga, o 34 proc. respondentų teigė, kad netikslinga. Galima daryti išvadą, kad vis dėlto tikslinga būtų plėtoti įmonės socialinę atsakomybę.

Atsakydami į klausimą „Kaip Jūs vertinate alaus gamybos įmonių vykdomas socialinės atsakomybės priemones?“ labai teigiamai respondentai vertino daugiausia tokias priemones kaip aplinkos apsauga (21 proc. respondentų), dalyvavimas visuomeninėje veikloje (26 proc. respondentų), įvairiapusis rėmimas (sporto varžybų, kultūros renginių ir pan.) (47 proc. respondentų). Labai neigiamai buvo įvertintos tokios priemonės kaip aplinkos apsauga (3 proc. respondentų), atsakingo vartojimo skatinimas (3 proc. respondentų) (žr. 4 lentelę).

12 anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, „Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, yra vykdoma įmonių socialinė atsakomybė?“ Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinės priežastys yra šios: geresnė įmonės reputacija (87 proc. respondentų), gaunama „nemokama reklama“ (66 proc. respondentų), klientų lojalumo didinimas (42 proc. respondentų) bei finansinė nauda įmonei (42 proc. respondentų) (žr. 3 paveikslą).

Į klausimą „Ar alaus sektoriaus įmonės ĮSA įgyvendina tik dėl reklaminės kampanijos?“ 58 proc. respondentų atsakė teigiamai ir 42 proc. teigė, kad ne vien tik dėl reklaminės kampanijos.

14 anketos klausimas buvo toks: „Kaip manote, ar visuomenė gali įtakoti įmonių socialinę atsakomybę?“. 18 proc. teigė, kad labai stipriai, 50 proc. – stipriai ir 32 proc. – nei stipriai, nei nestipriai. Todėl galima daryti išvadą, kad visuomenė gali turėti pakankamai įtakos įmonių socialinei atsakomybei.

15 anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti „Kaip valstybės institucijų veikla gali paveikti įmonių socialinę atsakomybę?“. 32 proc. respondentų atsakė, kad labai stipriai, 46 proc. – stipriai, 18 proc. – nei stipriai, nei nestipriai ir 2 proc. – nestipriai. Galima daryti išvadą, kad valstybės institucijų veikla gali pakankamai stipriai paveikti įmonių socialinę atsakomybę.

Uždavus klausimą „Ar jaučiate pareigą skatinti įmonių socialiai atsakingą veiklą?“ 63 proc. respondentų teigė, kad jaučia pareigą, o 37 proc. respondentų teigė, kad pareigos nejaučia. Vadinasi, reikia keisti respondentų pasaulėžiūrą, kad jie dar daugiau skatintų įmonių socialinę atsakomybę.

Atsakymai į klausimą „Ar Jūsų pasirinkimui pirkti alų turi įtakos įmonės rūpinimasis aplinka ir visuomene?“ pasiskirstė taip: 26 proc. respondentų teigė, kad turi, 74 proc. respondentų teigė, kad neturi.

Paskutiniu anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti „Kas, Jūsų nuomone, skatina socialiai atsakingos veiklos įgyvendinimą?“. Kaip matyti iš 5 lentelės, labiausiai skatina geresnė įmonės reputacija (37 proc. respondentų), klientų lojalumo didėjimas (18 proc. respondentų) bei konkurencingumo didinimas bei vietos bendruomenės palaikymas (16 proc. respondentų).

Išvados

Įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių ideologija, politika bei praktika, atspindinti tokią įmonių elgseną, kai jos į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais.

Lyginant Lietuvą su kitomis ES valstybėmis narėmis matomas žymus atotrūkis. Daugelio iš rekomenduojamų ĮSA priemonių Lietuvos įmonės netaiko, ypač tai svarbu kalbant apie veiklos skaidrumo užtikrinimą ir socialiai atsakingos veiklos politikos vystymą.

Lietuvoje socialinės atsakomybės sąvoka įmonių pradėta vartoti visai neseniai. ĮSA nauda yra įvairiapusė: padeda gerinti įmonės įvaizdį, pritraukti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, sumažinti energijos ir atliekų kiekį bei joms skiriamas išlaidas, prisideda prie geresnio gyvenimo kokybės gerinimo ir kt.

Įmonių socialinė atsakomybė yra organizacinės kultūros dalis, kaip ir organizacinės kultūros aplinkos vertybės. Apibendrinus galima teigti, kad organizacinė kultūra bei įmonių socialinė atsakomybė yra tarpusavyje susijusios sąvokos, nes jomis yra parodoma organizacijoje vyraujanti etinė, kultūrinė bei moralinė aplinka Žr. Ligita Šimanskienė, Jurgita Pažuolienė, „Įmonės socialinės atsakomybės svarba Lietuvos organizacijoms“, 2010; „Įmonių socialinės atsakomybės ir organizacinės kultūros sąsajų tyrimas Lietuvos organizacijose“, 2010. .

Dažniausiai taikomos ĮSA priemonės alaus gamybos įmonėse yra dalyvavimas visuomeninėje veikloje, atsakingo vartojimo skatinimas ir atsakinga rinkodara. Nemaža dalis užsienio įmonių priklauso pramonės finansuojamoms organizacijoms ir globalioms aludarių organizacijoms, skatinančioms atsakingą alkoholio vartojimą.

Tyrimo rezultatai parodė, kad:

• jaunimą reikėtų labiau supažindinti su įmonių socialinės atsakomybės sąvoka;
• respondentai įmonių socialinę atsakomybę suvokia kaip įstatymų laikymąsi, verslo etiką, aplinkos apsaugą;
• reikėtų visuomenę labiau informuoti apie alaus gamybos įmonių veiklą visuomenės labui;
• pasak respondentų, savo prigimtimi vykdančioms neatsakingą veiklą įmonėms vis dėlto tikslinga būtų plėtoti įmonės socialinę atsakomybę;
• dauguma respondentų teigė, kad jie nėra girdėję apie socialinės atsakomybės programas, todėl būtina ateityje juos apie tai informuoti;
• labai teigiamai respondentai vertino daugiausia tokias priemones kaip aplinkos apsauga, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, įvairiapusis rėmimas (sporto varžybų, kultūros renginių ir pan.);
• pagrindinės priežastys, skatinančios įmonės socialinę atsakomybę, yra geresnė įmonės reputacija, gaunama nemokama reklama, klientų lojalumo didinimas bei finansinė nauda įmonei;
• respondentų nuomone, socialiai atsakingos veiklos įgyvendinimą labiausiai skatina geresnė įmonės reputacija, klientų lojalumo didėjimas, konkurencingumo didinimas bei vietos bendruomenės palaikymas.

Siūlomos šios rekomendacijos įmonėms, susidomėjusiomis ĮSA teikiama nauda:

• SA padeda išlaikyti geriausius darbuotojus, kyla jų motyvacija dirbti bei būti lojaliems organizacijai, šiose organizacijose darbuotojai jaučiasi saugiau;
• padidėja ekonominis efektas, nes organizacijoms, įdiegusioms ĮSA standartą ir principus, atsiranda didesnės perspektyvos sulaukti finansinių pasiūlymų iš ekonomiškai stiprių organizacijų, kurios ir pačios vertina kitas organizacijas, besilaikančias šių principų;
• atsiranda galimybė geriau patenkinti savo vartotojų (klientų, pacientų, t. t.), o kartu ir visuomenės poreikius, nes laikomasi aplinkosaugos reikalavimų;
• suformuojamas geras įmonės vardas, savo firminio ženklo – patikimos įmonės – reputacija, kuri palanki tiek darbuotojams, tiek visuomenei.

Literatūra

• Bagdonienė, Diana; Eimenė Paulavičienė, „Socialinės atsakomybės ir organizacijos vadybos sistemos integravimas“, Ekonomika ir vadyba, 2010, nr. 15, p. 366–373.
• Bernatonytė, Dalia; Rita Vilkė, Eglė Keizerienė, „Ekonominės krizės poveikio Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių socialinei atsakomybei kryptys“, Ekonomika ir vadyba, 2009, nr. 14, p. 229–236.
• Carrasco, Inmaculada, “Moral Traits of Adam Smith’s Theories in Corporate Social Responsibility Evolution,” Università degli Studi di Padova, 2008 [žiūrėta 2012 m. balandžio 21 d.].
• Česynienė, Rima; Marina Neverkevič, „Įmonių socialinė atsakomybė ir jos iniciatyvų diegimo kliūtys smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse“, Verslas, vadyba ir studijos, 2009, t. 8, nr. 1, p. 261–270.
• Čiegis, Remigijus, Darnus vystymasis: ekonominiai aspektai, Kaunas: Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras, 2003, p. 21–45.
• Čiegis, Remigijus; Dalia Gineitienė, “Participatory Aspects of Strategic Sustainable Development Planning in Local Communities: Experience of Lithuania,” Technological and Economic Development of Economy, 2008, vol. 14, no. 2, pp. 107–117.
• Dagilienė, Lina; Jurgita Bruneskienė, „Savanoriškai atskleidžiamos informacijos vaidmuo įmonių socialinės atsakomybės aspektu“, Ekonomika ir vadyba, 2010, nr. 14, p. 451–456.
• Ekonominės konsultacijos ir tyrimai, UAB, „Socialinės atsakomybės tendencijos tarp smulkių ir vidutinių įmonių“, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, 2007 [žiūrėta 2012 m. balandžio 21 d.].
• Europos Bendrijų Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas: paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu“, Europa.eu, 2006 [žiūrėta 2012 m. balandžio 21 d.].
• Gruževskis, Boguslavas; Nijolė Vasiljevienė, Julija Moskvina, Indrė Kleinaitė, Įmonių socialinė atsakomybė: aktualūs socialinės politikos klausimai, Vilnius: Darbo ir socialinių tyrimų institutas, 2006.
• Intelektualių resursų sistemos, UAB, „SA 8000: socialinės atsakomybės standartas“, Irs.lt, 2012 [žiūrėta 2012 m. balandžio 21 d.].
• Juščius, Vytautas, „Įmonių socialinė atsakomybė ir organizacijų tapatumas šiuolaikinės ekonominės krizės kontekste“, Ekonomika ir vadyba, 2009, nr. 14, p. 264–271.
• Juščius, Vytautas, „Verslo socialinės atsakomybės teorijų raida“, Ekonomika, 2007, t. 78, p. 48‒59.
• Lapinskienė, Giedrė; Manuela Tvaronavičienė, „Darnusis vystymasis Centrinėje ir Rytų Europoje: pagrindiniai ekonominio augimo aspektai“, Verslas: teorija ir praktika, 2009, t. 10, nr. 3, p. 204–213.
• Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, Valstybės žinios, 2004, nr. 47-1548.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 12 d. nutarimas nr. 53 „Dėl nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos ir jos įgyvendinimo 2009‒2011 metų priemonių plano patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2008, nr. 124-4718.
• Mares, Radu, The Dynamics of Corporate Social Responsibilities, Leiden: Martinus Nijhoff Publishers, 2007.
• Marrewijk, Marcel van, “Concepts of Definitions of CSR and Corporation Sustainability: Between Agency and Communion,” Journal of Business Ethics, 2003, vol. 44, no. 2/3, pp. 95–105.
• Pruskus, Valdas, Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės, Vilnius: Enciklopedija, 2003.
• Ruževičius, Juozas; Dalius Serafinas, „Socialiai atsakingo verslo plėtra Lietuvoje“, Inžinerinė ekonomika, 2006, nr. 2, p. 36–44.
• Schieg, Martin, „Įmonių socialinės atsakomybės vadybos modelis“, Verslas: teorija ir praktika, 2009, t. 10, nr. 4, p. 315–321.
• Simanavičienė, Žaneta; Ruslan Kovaliov, Jurgita Šubonytė, „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo politikos Lietuvoje SSGG analizė“, Ekonomika ir vadyba, 2011, nr. 16, p. 605‒611.
• Šimanskienė, Ligita; Jurgita Pažuolienė, „Įmonės socialinės atsakomybės svarba Lietuvos organizacijoms“, Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 2010, nr. 20 (1), p. 138‒145.
• Šimanskienė, Ligita; Jurgita Pažuolienė, „Įmonių socialinės atsakomybės ir organizacinės kultūros sąsajų tyrimas Lietuvos organizacijose“, Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 2010, nr. 23 (4), p. 1‒11.
• Tafel-Viia, Külliki; Ruth Alas, „Valdytojų ir vyresniųjų vadybininkų skirtumai ir konfliktai esant socialinei atsakomybei kontekste“, Inžinerinė ekonomika, 2009, t. 64, nr. 4, p. 86–95.
• Vaitiekūnienė, Jolanta (sud.), Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje: praktiniai atsakingo verslo pavyzdžiai, Vilnius: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2008.
• Vaitkevičius, Sigitas; Dalia Stukaitė, „Įmonių socialinės atsakomybės formavimas racionalaus veikimo kontekste“, Ekonomika ir vadyba, 2009, nr. 14, p. 624‒632.
• Vasiljevas, Aleksandras; Raminta Pučėtaitė, „Socialinės įmonių atsakomybės ir efektyvaus žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas dalykinės etikos priemonėmis“, Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2005, nr. 36, p. 193–208.

A Study of the Corporate Social Responsibility of Beer Production Enterprises

Summary. The article analyzes the concept of corporate social responsibility, more importantly, corporate social responsibility in Lithuanian politics. Many references are given according to the main reasons why CSR issues are of strategic importance: it is a natural stage of development organizations in the light of changing public expectations; exhaustion of natural resources have become the limiting factor in the development activities; environmental problems have become global in scale; there is a growing health problem; the social, environmental and economic factors associated with each other create instability and insecurity; security of energy supply is becoming a critical issue; sustainable development principles may lead to more positive outcomes than planned in advance. Empirical research has shown that the public should be more familiar with the concept of corporate social responsibility. The public is more aware of the brewing companies in the public interest. By its nature, engaged in irresponsible companies, it is, therefore, appropriate to develop corporate social responsibility. Most respondents said they have not heard about the social responsibility programs. Thus, it is necessary to inform them about this phenomenon in the future. Respondents positively evaluated measures, such as environmental protection, participation in social activities and diverse support (sports, cultural events, etc.). According to the respondents, the public and the authorities are able to influence corporate social responsibility. The main reasons for promoting corporate social responsibility are a better company’s reputation resulting from the “free advertising,” customer loyalty and increase of the financial benefits of the company.

Keywords: corporate social responsibility, social responsibility policy, the social responsibility of the entrepreneur.