Straipsnis Miškų daugiafunkciškumo ekonominis vertinimas Varnių regioninio parko konservacinės paskirties teritorijose

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Bibliografinis aprašas: Stasys Mizaras¹⁾²⁾, Nerijus Kombaris¹⁾, „Miškų daugiafunkciškumo ekonominis vertinimas Varnių regioninio parko konservacinės paskirties teritorijose“, @eitis (lt), 2021, t. 1 777, ISSN 2424-421X.
Ankstesnis leidimas: Stasys Mizaras¹⁾²⁾, Nerijus Kombaris¹⁾, „Miškų daugiafunkciškumo ekonominis vertinimas Varnių regioninio parko konservacinės paskirties teritorijose“, Žemės ūkio mokslai, 2012, t. 19, nr. 2, p. 98–105, ISSN 1392-0200.
Institucinė prieskyra: 1) Aleksandro Stulginskio universitetas, 2) Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas.

Santrauka. Ekonomiškai įvertinti Varnių regioninio parko (VRP) konservacinės paskirties teritorijų miškai. Jų plotas – 10,8 tūkst. ha. Šie miškai atlieka kraštovaizdžio objektų, biologinės įvairovės, vandenų apsaugines funkcijas, yra žmonių poilsio vieta, sunaudoja anglies dvideginį. Be to, teikia įvairias žaliavas (medieną, grybus, uogas, vaistažoles, medžioklės produktus ir kt.). Vertinta, vadovaujantis bendrosios miškų ekonominės vertės nustatymo koncepcija. Rinkoje dalyvaujantys miško produktai ir funkcijos vertinami vadovaujantis rinkos kainomis, o nedalyvaujantys, remiantis hipotetinėmis rinkomis bei išlaidų analize. Vertinimo kriterijus – metinė miško produktų ir funkcijų naudojimo vertė. Nustatyta, kad konservacinės paskirties teritorijų miškuose keičiasi miško funkcijų vertinimo struktūra. Čia, palyginti su ūkiniais miškais, yra mažesnė medienos naudojimo ir didesnė anglies dvideginio sunaudojimo, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenų apsaugos bei rekreacinės funkcijos vertės dalis.

Pagrindiniai žodžiai: miškai, ekonominis vertinimas, konservacinės paskirties teritorijos.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Įvadas

Miškų ekonominės vertės nustatymas yra aktualus sprendžiant daugelį miškų ūkio uždavinių: perkant ir parduodant mišką, išaiškinant miškų auginimo prioritetus, pagrindžiant saugomų teritorijų išskyrimą, vertinant gamtinei aplinkai padarytus nuostolius, nustatant mokesčius bei miškų vertę (šalies nacionalinio turto sudėtyje). Miškui yra būdingas daugiafunkciškumas. Jis teikia įvairias žaliavas (medieną, grybus, uogas, vaistažoles, medžioklės produktus ir kt.). Miškas yra žmonių poilsio vieta, sunaudoja anglies dvideginį, atlieka įvairias kraštovaizdžio objektų, biologinės įvairovės, vandens bei dirvos apsaugines funkcijas. Vienos miškų funkcijos teikia tiesioginę naudą vartotojui, kitos pasireiškia netiesiogiai per poveikį aplinkai ar per jos išsaugojimą. Rinkos ekonomikos šalyse daug dėmesio skiriama miškų ekonominio vertinimo teorijai ir praktikai. Ieškoma tinkamiausių metodų vertinant įvairias miško funkcijas. Suformuota bendrosios miškų ekonominės vertės (BEV) koncepcija, apimanti tiesioginio ir netiesioginio miškų naudojimo vertinimą Žr. Maurizio Merlo, Lelia Croitoru (eds.), Valuing Mediterranean Forests: Towards Total Economic Value, 2005. . Pradėjus daugiau dėmesio skirti biologinės įvairovės išsaugojimo ir kitų miško aplinkosauginių funkcijų naudojimo problemoms Žr. Biologinės įvairovės konvencija, 1999; Tarpvyriausybinė biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platforma, 2010. , išaugo poreikis miškų daugiafunkciškumo, tarp jų ir biologinės įvairovės, vertinimo metodologijai ir jos taikymui Žr. David W. Pearce, Dominic Moran, The Economic Value of Biodiversity, 1994; Dominic Moran, Camille Bann, The Valuation of Biological Diversity for National Biodiversity Action Plans and Strategies: A Guide for Trainers, 2000; Douglas J. Krieger, Economic Value of Forest Ecosystem Services: A Review, 2001; Marius Lazdinis, “Measuring Economic Value of Biological Diversity: Concepts, Theories and Methods,” 2001; Pere Riera, “Valuing the Biological Diversity of Forests,” 2001; Matleena Kniivilä, Olli Saastamoinen, “The Opportunity Costs of Forest Conservation in a Local Economy,” 2002; Mário Jorge Cardoso de Mendonça, Adolfo Sachsida, Paulo Roberto Amorim Loureiro, “A Study on the Valuing of Biodiversity: The Case of Three Endangered Species in Brazil,” 2003; Jane K. Turpie, “The Existence Value of Biodiversity in South Africa: How Interest, Experience, Knowledge, Income and Perceived Level of Threat Influence Local Willingness to Pay,” 2003; Amjath T. S. Babu, S. Suryaprakash, The Quazi-Existence Value of Forest Biodiversity: A Theoretical and Empirical Overview, 2004; Paula Horne, “Forest Owners’ Acceptance of Incentive Based Policy Instruments in Forest Biodiversity Conservation – A Choice Experiment Based Approach,” 2006; Karachepone N. Ninan, Jyothis Sathyapalan, “The Economics of Biodiversity Conservation: A Study of Coffee Growing Region in the Western Ghats of India,” 2005; Anil Markandya, Paulo A. L. D. Nunes, Ingo Bräuer, Patrick ten Brink, Onno Kuik, Matt Rayment, The Economics of Ecosystems and Biodiversity – Phase 1 (Scoping) Economic Analysis and Synthesis: Final Report for the European Commission, 2008; Mikołaj Czajkowski, Małgorzata Buszko-Briggs, Nick Hanley, “Valuing Changes in Forest Biodiversity,” 2009; Élodie Brahic, Jean-Philippe Terreaux, “Problems and Methods of Forest-Biodiversity Economic Valuation,” 2011; Serge Garcia, Patrice Harou, Claire Montagné, Anne Stenger, “Valuing Forest Biodiversity through a National Survey in France: A Dichotomous Choice Contingent Valuation,” 2011. . Ekonomikos mokslas sukūrė ne rinkos vertybių vertinimo metodus, kuriuos galima suskirstyti į 3 grupes:

egzistuojančiomis rinkomis grindžiami metodai;
hipotetinėmis rinkomis grindžiami metodai;
išlaidų analize grindžiami metodai.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Egzistuojančiomis rinkomis argumentuojami du vertinimo metodai: kelionės išlaidų ir hedoninio įkainojimo. Hipotetinėmis rinkomis paremtas kontingentinis vertinimo metodas. Išlaidomis grindžiami metodai: alternatyvių kaštų, atkūrimo išlaidų bei išlaidų pakaitalams metodai. Lietuvoje yra atlikta miškų ekonominio vertinimo tyrimų, atsižvelgiančių į rinkos ekonomikos ypatumus. Analizuoti vertinimo metodai bei apskaičiuota preliminari visų Lietuvos miškų BEV Žr. Stasys Mizaras, „Lietuvos miškų metinės naudos bendroji ekonominė vertė“, 2006. . Toliau plėtojant Lietuvos miškų ekonominio vertinimo tyrimus, yra aktualu tobulinti miškų ekonominio vertinimo metodus bei išaiškinti miškų vertės ypatumus skirtingų prioritetų teritorijose. Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas taip:

žemės ūkio paskirties žemė;
miškų ūkio paskirties žemė;
vandens ūkio paskirties žemė;
konservacinės paskirties žemė;
kitos paskirties žemė Žr. LR žemės įstatymas, 3 str. .

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Tyrimų tikslas – išaiškinti miškų vertinimo ypatumus konservacinės paskirties žemėse (VRP pavyzdžiu). Pagal LR saugomų teritorijų įstatymą (2 str.), konservacinės apsaugos prioriteto (išsaugančios) teritorijos – tai teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologinė įvairovė. VRP konservacinės paskirties teritorijų miškuose yra visų konservacinėms teritorijoms būdingų saugomų teritorijų objektų (unikalus ar tipiškas gamtinis bei kultūrinis kraštovaizdis, biologinė įvairovė). Pagal saugomų teritorijų rūšis VRP konservacinės paskirties teritorijos susideda iš rezervatų ir draustinių. Pagal VRP apsaugos reglamentą konservacinės paskirties teritorijoms priskirta: Stervo gamtinis rezervatas ir Bilionių, Biržuvėnų, Girgždūtės, Medvėgalio, Pavandenės, Sietuvos, Šatrijos, Vembūtų, Žąsūgalos kraštovaizdžiai; Apvaršuvos, Aukštagirės, Bėkšvės, Drujos, Jaušaičių, Kietkalnio, Medvalakio, Spingės, Žiograkalnio geomorfologiniai draustiniai; Pagirgždūčio pedologinis; Lūksto, Minijos ištakų, Ventos ištakų, Virvytės hidrografiniai; Dubulio botaninis; Biržulio botaninis-zoologinis; Ankantų, Baltežerio, Debesnų, Kauklių, Sydeklio telmologiniai; Pabiržulio archeologinis; Luokės, Varnių urbanistiniai draustiniai. Miškai yra sudėtinė daugumos šių teritorijų dalis. Jie be biologinės įvairovės ar kraštovaizdžio apsaugos atlieka ir kitas funkcijas (miško žaliavų gamybos, rekreacines, CO₂ sunaudojimo ir kt.).

Stasys Mizaras · 2012-02-29

VRP miškų plotas – 18,4 tūkst. ha, iš jų 58,8 % yra konservacinės paskirties teritorijose (1 lentelė).

1 lentelė. Varnių regioninio parko miškų pasiskirstymas pagal funkcinio prioriteto zonas / *Table 1. Distribution of forests according to the functional priority areas*
Funkcinio prioriteto zonos Functional priority areas	Plotas ha / Area, ha	% / Percents
Konservacinės / Conservation	10.819	58,8
Ekologinės apsaugos / Ecological protection	3.443	18,7
Rekreacinės / Recreational	145	0,8
Ūkinės / Commercial	4.003	21,7
Iš viso / Total	18.410	100,0

Tyrimų objektas – miškų ekonominė vertė VRP konservacinės paskirties žemėse. Tyrimų uždaviniai:

įvertinti VRP konservacinės paskirties teritorijų miškų biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos funkcijas;
įvertinti šių miškų rekreacinių funkcijų panaudojimą;
nustatyti konservacinės paskirties teritorijų miškų daugiafunkciškumo vertinimo struktūrą.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Tyrimų metodai

Tyrimų metodai – alternatyvių išlaidų, kontingentinio vertinimo, kelionės išlaidų, sociologinės apklausos duomenų statistinio apdorojimo metodai, duomenų analizė ir apibendrinimas, loginė mokslinės literatūros analizė.

Alternatyvių išlaidų metodas. Šiame tyrime biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos miško funkcijoms vertinti taikytas alternatyvių išlaidų metodas. Alternatyvias išlaidas sudaro prarasta nauda, palyginti pasirinktąją išteklių naudojimo alternatyvą su atmestąja Žr. Bronius Martinkus, Vytautas Žilinskas, Ekonomikos pagrindai, 1997. . Šių tyrimų atveju, tai pagrindinių kirtimų vertės sumažėjimas dėl išskiriamų saugomų teritorijų Žr. Stasys Mizaras, „Lietuvos miškų metinės naudos bendroji ekonominė vertė“, 2006. . Kirtimų apimtis saugomose teritorijose daugiausia lemia draudimai kirsti ir didesnis leidžiamų kirsti medžių amžius. I grupės miškai nekertami. II grupės miškų kirtimo amžius artimas gamtinei brandai ir yra 20–80 metų didesnis negu IV grupės. III grupės miškų kirtimo amžius spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynų yra 10 metų didesnis negu IV grupės medynų. Kiek padidėtų pagrindinių kirtimų, jeigu nebūtų saugomų teritorijų ir visi miškai būtų IV grupės, nustatyta lyginant brandos biržę II grupės miškuose (I variantas) su sąlygine brandos birže, darant prielaidą, kad visi miškai yra IV grupės (II variantas).

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Skaičiavimų tvarka:

apskaičiuoti I varianto metinę biržę m³ ir Lt;
apskaičiuoti II varianto metinę biržę m³ ir Lt;
palyginti I ir II varianto metinę biržę m³ ir Lt.

Brandos biržė nustatoma taip:

\[ {B}_{{br}}^{{T}} = \frac{T_{br} + T_{perb}}{A};\tag{1} \]

\( {B}_{{br}}^{{T}} \) – brandos biržės tūris m³; \( T_{br} \) – brandžių medynų tūris m³; \( T_{perb} \) – perbrendusių medynų tūris m³.

\( A \) – laikotarpis (metai), per kurį iškertami brandūs ir perbrendę medynai (šiame darbe taikytas Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikoje taikomas laikotarpis II grupės miškams: ąžuolynams – 30 metų, pušynams, eglynams, uosynams – 20 metų, kitoms medžių rūšims – 15 metų).

Kertamas tūris įvertinamas nenukirsto miško kainomis Lt.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Vidutinė tūrio kaina nustatoma pagal formulę:

\[ K_t = p_{st} \times k_{st} + p_{vid} \times k_{vid} + p_{sm} \times k_{sm} + p_{m} \times k_{m} + p_{a} \times k_{a};\tag{2} \]

\( K_t \) – vidutinė tūrio kaina Lt/m³; \( p_{st} \), \( p_{vid} \), \( p_{sm} \), \( p_m \), \( p_a \) – atitinkamai stambios, vidutinės, smulkios padarinės, malkų ir atliekų dalies koeficientai; \( k_{st} \), \( k_{vid} \), \( k_{sm} \), \( k_m \), \( k_{a} \) – atitinkamai stambios, vidutinės, smulkios padarinės, malkų ir atliekų kainos Lt/m³.

Kontingentinio vertinimo metodas. Jis taikytas VRP miškų rekreacinių funkcijų vertinimui. Tai apklausa grindžiamas ekonominis metodas rinkoje nedalyvaujančių išteklių vertinimui. Dažniausiai taikomas vertinant gamtinės aplinkos išteklius. Šie ištekliai teikia žmonėms naudą ir neturi rinkos kainos, kadangi jie tiesiogiai neparduodami. Pavyzdžiui, žmonės grožisi miškų vaizdais, bet gaunamą naudą sunku įvertinti pinigais. Dėl to siūloma Žr. Sergio Ardila, Ricardo Quiroga, William J. Vaughan, “A Review of the Use of Contingent Valuation Methods in Project Analysis at the Inter-American Development Bank,” 1998; Finn Helles, “On the Valuation of Environmental Benefits from Forests,” 2000; Marius Lazdinis, “Measuring Economic Value of Biological Diversity: Concepts, Theories and Methods,” 2001; Richard T. Carson, Contingent Valuation, 2008. atlikti vertybių naudotojų apklausą siekiant sužinoti, kiek jie pasirengę mokėti už patiriamus įspūdžius, aplankius vieną ar kitą aplinkos vertybę.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Remiantis apklausų duomenis, nustatoma vidutinė ištekliaus vertė vienam apklaustajam ir ji ekstrapoliuojama visiems potencialiems naudotojams. Reikalingas apklausti respondentų skaičius nustatytas pagal formulę Žr. Kęstutis Kardelis, Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai, 1997. :

\[ n = (t^2 \times S^2) / \Delta;\tag{3} \]

\( n \) – atvejų skaičius atrankinėje grupėje; \( t \) – koeficientas, surandamas Stjudento pasiskirstymo lentelėse pagal tai, kokį patikimumą norima gauti. Kai patikimumas 99 %, \( t \) = 2,6; \( S \) – vidutinis kvadratinis nuokrypis; \( \Delta \) – leistinas netikslumas, t. y. skirtumas tarp atrankinės grupės ir generalinės visumos vidurkio laisvai pasirenkamas, atsižvelgiant į duomenų tikslumui keliamus reikalavimus.

Vidutinis kvadratinis nuokrypis nustatomas pagal formulę:

\[ S = \frac{x_{max} – x_{min}}{K};\tag{4} \]

\( S \) – vidutinis kvadratinis nuokrypis; \( x_{max} \) – galima didžiausia požymio reikšmė; \( x_{min} \) – mažiausia požymio reikšmė; \( K \) – esant dideliam atvejų skaičiui (ne mažiau kaip 100) lygus 6.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Reikalingas apklausti respondentų skaičius buvo nustatytas siekiant įvertinti, kokią pinigų sumą norima mokėti už lankymąsi miške. Pagal bandomosios apklausos duomenis, \( x_{max} \) buvo 12 Lt, \( x_{min} \) – 0 Lt. \( S \) = (12–0): 6 = 2. Priėmus \( \Delta \) = 0,5 Lt ir \( t \) = 2,6, \( n \) = 54.

Anketinės apklausos klausimai:

Kokia veikla Jūs užsiimate šioje vietovėje?
Kaip dažnai atvykstate į šią vietovę (per metus)?
Kokiu transportu ir atstumu Jūs atvykstate į šią vietovę?
Ar jūs sutiktumėte mokėti už lankymąsi šioje vietovėje? Jei taip, kiek sutiktumėte mokėti už vieną lankymosi dieną?
Vyras ar moteris?
Amžius?
Išsilavinimas?
Kuo šiuo metu užsiimate?

Vertinant rekreacinę funkciją, norėjimo mokėti duomenys papildyti atvykimo išlaidomis.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Poilsiautojų skaičiui nustatyti Varnių RP miškuose panaudoti E. Riepšo Žr. Edvardas Riepšas, Poilsinių miškų vertinimas ir naudojimas: metodinės rekomendacijos, 1990. duomenys apie poilsiavimo poreikius Lietuvos miškuose. Telšių rajono, kuriame yra didžioji VRP dalis, šis poreikis buvo nustatytas darant prielaidą, kad faktiškai poilsiaujama 50 % nuo poreikio ir perskaičiavus šiuos duomenis proporcingai analizuojamam plotui gaunama poilsiautojų skaičius VRP konservacinės paskirties teritorijų miškuose – 16,4 tūkst. žm. d. per metus.

Anglies dvideginio sunaudojimo vertinimas. Anglies dvideginio sunaudojimo vertinimo kriterijus yra anglies kiekio, sukaupiamo miškuose per metus, vertė. Nustatyta Žr. Leonardas Kairiūkštis, Miškininkystė, 1979. , kad 1 g augalų sausos substancijos pagaminti reikia 0,5 g anglies, o tai atitinka 1,83 g CO₂. Anglies dvideginio sunaudojimo metinė vertė nustatoma taip:

\[ V_{CO_2} = Z \times k_s \times 1{,}83 \times K_{CO_2};\tag{5} \]

\( V_{CO_2} \) – anglies dvideginio sunaudojimo metinė vertė Lt; \( Z \) – medynų tūrio prieaugis m³; \( k_s \) – medienos perskaičiavimo į sausą biomasę koeficientai m³/t; \( K_{CO_2} \) – anglies dvideginio kaina Lt/t.

Medienos perskaičiavimo į sausą biomasę koeficientai skirtingoms medžių rūšims yra tokie Žr. Jim Penman, Michael Gytarsky, Taka Hiraishi, Thelma Krug, Dina Kruger, Riitta Pipatti, Leandro Buendia, Kyoko Miwa, Todd Ngara, Kiyoto Tanabe, Fabian Wagner (eds.), Good Practice Guidance for Land Use, Land-Use Change and Forestry, 2003. : pušis – 0,42, eglė – 0,4, beržas – 0,51, drebulė – 0,35, juodalksnis, baltalksnis – 0,45, ąžuolas – 0,58, uosis – 0,57, kiti – 0,5.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Miško žaliavų vertinimas. Miško žaliavų (medienos, grybų, uogų, vaistinės žaliavos, medžioklės produktų) vertę formuoja rinka. Vertinama metinį žaliavų naudojimą padauginant iš jų rinkos kainos. Kadangi iš visų miško žaliavų neparuoštų (nesurinktų) žaliavų kainos yra tik medienai, todėl tenka kitų paruoštų (surinktų) žaliavų pardavimo (supirkimo) kainas koreguoti nenukirstos medienos ir paruoštos medienos pardavimo kainų santykiu. Detali miško žaliavinės funkcijos vertinimo metodika pateikta ankstesniuose Lietuvos miškų metinės naudos bendrosios ekonominės vertės tyrimuose Žr. Stasys Mizaras, „Lietuvos miškų metinės naudos bendroji ekonominė vertė“, 2006. .

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas

Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio objektų apsaugos vertinimas. Medienos produkcijos metiniai nuostoliai dėl kirtimų sumažėjimo VRP konservacinės paskirties teritorijų miškuose sudaro 337,9 tūkst. Lt (2 lentelė).

2 lentelė. Nuostoliai, sumažėjus kirtimų Varnių regioninio parko konservacinės paskirties teritorijų miškuose / *Table 2. Losses due to felling decrease in forests of conservation land areas* * I variantas – dabar galimi kirtimai / *Variant 1 – possible fellings*. ** II variantas – kirtimai, jei miškai būtų IV grupės / *Variant 2 – fellings, if forests were commercial*.
Miškų grupė Forest group	Metiniai kirtimai m³ Annual felling, m³			Metinių kirtimų vertė Lt Value of annual fellings, LTL
Miškų grupė Forest group	I variantas* Variant 1	II variantas** Variant 2	Skirtumas Difference	I variantas* Variant 1	II variantas** Variant 2	Skirtumas Difference
I grupė (rezervatų miškai) / Group 1 (strict reserves)	-	370	370	-	10.904	10.904
II grupė (draustinių miškai) / Group 2 (forest reserves)	1.191	7.503	6.312	46.961	373.976	327.015
Iš viso / Total	1.191	7.873	6.682	46.961	384.880	337.919

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Rekreacinių funkcijų vertinimas. Pagal apklausos duomenis, didžioji dauguma respondentų (80,7 %) nemokėtų už lankymąsi miškuose (3 lentelė).

3 lentelė. Respondentų atsakymai dėl mokėjimo už lankymąsi miškuose / *Table 3. Answers of respondents about willingness to pay for visits to the forests*
Mokestis Lt Payment, LTL	Respondentų skaičius Number of respondents
0	242
Iki 3 / Up to 3	22
4–5	24
6–10	10
11–12	2
>12	0
Iš viso / Total	300

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Miškų rekreacinio naudojimo VRP paklausos kreivė, nustatyta kontingentinio vertinimo metodu, pateikta paveiksle. Pagal ją apskaičiuota (dalijant kreivės atribotą plotą iš poilsiautojų skaičiaus) vidutinė vienos poilsiavimo dienos vertė yra 0,74 Lt.

Pav. Miškų rekreacinio naudojimo paklausos kreivė vertinant kontingentiniu metodu / Figure. The demand curve of forest recreational use according to the contingent valuation method — Pav. Miškų rekreacinio naudojimo paklausos kreivė vertinant kontingentiniu metodu / *Figure. The demand curve of forest recreational use according to the contingent valuation method*

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Vertinant miškų rekreacines funkcijas kelionės išlaidų metodu, pagal respondentų apklausą nustatytas poilsiautojų pasiskirstymas pagal atvykimo atstumą (4 lentelė).

4 lentelė. Poilsiautojų pasiskirstymas pagal atvykimo atstumą / *Table 4. Distribution of visitors according to an arrival distance*
Atvykimo atstumas km Arrival distance, km	Poilsiautojų skaičius Number of visitors
Iki 5 / Up to 5	136
6–15	47
16–35	47
36–125	37
126–150	16
151–200	17
Iš viso / Total	300

Apklausos duomenimis, daugiausia poilsiautojų atvyksta automobiliais (68 %). Važiuojant vidutiniškai 3 žmonėms vienu automobiliu, kelionės išlaidos sudaro 0,24 Lt/km. Jeigu poilsiaujama vieną dieną, vidutinės kelionės išlaidos vienai poilsiavimo dienai būtų 16,0 Lt.

VRP konservacinės paskirties teritorijų miškų metinė rekreacinė vertė pagal kontingentinį vertinimo metodą – 24,3 tūkst. Lt, o pagal kelionės išlaidas – 262,4 tūkst. Lt. Iš viso – 286,7 tūkst. Lt.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

CO₂ sunaudojimo vertinimas. CO₂ sunaudojimo VRP konservacinės paskirties teritorijų miškuose vertinimas pateiktas 5 lentelėje. Taikyta dabartinė (2011 m. gruodis) taršos leidimų rinkos kaina – 7 eurai (24,2 Lt) už toną CO₂. CO₂ sunaudojimo metinė vertė – 1 166,3 tūkst. Lt.

5 lentelė. Anglies dvideginio sunaudojimo per metus VRP konservacinės paskirties teritorijų miškuose vertinimas / *Table 5. Annual assessment of carbon dioxide sequestration in forests of conservation land areas*
Medynai Stands	Medynų plotas ha Stands area, ha	Tūrio prieaugis m³/ha Volume increment, m³/ha	Bendras metinis tūrio prieaugis tūkst. m³ Total volume increment, thous. m³	Sausos masės koeficientas Dry weight coefficient	Sunaudojamas CO₂ kiekis tūkst. t Sequestration of CO₂, thous. t	Sunaudojamo CO₂ vertė tūkst. Lt Value of CO₂ sequestration, thous. LTL
Pušynai Pine	2.470	5,3	13,1	0,42	10,1	244,4
Eglynai Spruce	1.962	5,7	11,2	0,40	8,2	198,4
Ąžuolynai Oak	662	4,6	3,0	0,58	3,2	77,4
Uosynai Ash	299	5,0	1,5	0,57	1,6	38,7
Beržynai Birch	2.884	5,2	15,0	0,51	14,0	338,8
Juodalksnynai Black alder	724	5,2	3,8	0,45	3,1	75,0
Drebulynai Aspen	700	5,9	4,1	0,35	2,6	62,9
Baltalksnynai Grey alder	1.118	5,9	6,6	0,45	5,4	130,7
Iš viso / Total	10.819	5,4	58,3	-	48,2	1.166,3

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Žaliavinių miško funkcijų vertinimas. Pagal 2 lentelės duomenis, galimi metiniai kirtimai VRP II grupės miškuose buvo 1,2 tūkst. m³ už 47,0 tūkst. Lt (nenukirsto miško kainomis).

Miško grybų išteklių, įvertintų pagal D. Budriūnienės Žr. Danutė Budriūnienė, „Lietuvos TSR miškų šalutinių augalinių produktų ištekliai“, 1972. metodiką, Telšių miškų urėdijos miškuose yra 354,5 t (per metus). Grybų supirkimo kainos, priklausomai nuo grybų rūšies bei jų dygimo, būna 1–15 Lt/kg. Darant prielaidą, kad surenkame 30 % eksploatacinių grybų išteklių ir naudojant vidutinę kainos intervalo reikšmę bei pritaikius perskaičiavimo į žaliavos miške kainos koeficientą 0,381, miško grybų metinis įvertinimas Telšių miškų urėdijos miškuose būtų 303,5 tūkst. Lt. Perskaičiavus šią sumą analizuojamiems miškams, gauname 101,2 tūkst. Lt (Telšių miškų urėdijos plotas – 32,4 tūkst. ha, VRP konservacinės paskirties teritorijų miškų – 10,8 tūkst. ha).

Duomenų apie kitus žaliavinius miško produktus (miško uogas, vaistinę žaliavą, medžioklės produktus) VRP parko teritorijoje nėra, todėl jie įvertinti pagal vidutinius anksčiau atliktų tyrimų rezultatus Žr. Stasys Mizaras, „Lietuvos miškų metinės naudos bendroji ekonominė vertė“, 2006. : miško uogos – 5 Lt/ha, vaistinė žaliava – 1,4 Lt/ha, medžioklės plotai – 24,9 Lt/ha.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Vandenų apsauginė miško funkcija. Švaraus nuotėkio formavimas įvertintas irgi pagal vidutinius šalies duomenis. Metinis nuotėkis iš 1 ha miškų priemolio lygumose sudaro vidutiniškai apie 2200 m³, smėlio lygumose – 3000 m³, kalvotose žemėse – apie 2900 m³ vandens. Šis vandens kiekis, patenkantis iš miškų, priemolingose lygumose atskiedžia apytikriai 22 m³, kalvotose žemėse – 29 m³ ir smėlio lygumose – apie 30 m³ Žr. Gediminas Pauliukevičius, „Miško apsauginių funkcijų vertinimo skalės sudarymas“, 1975. . Apskaičiavus pagal Lietuvos reljefo duomenis Žr. Alfonsas Basalykas, Lietuvos TSR kraštovaizdis, 1977. , vidutinis atskiedimas būtų 25,3 m³/ha. Visiškas biologinis 1 m³ nutekamųjų vandenų išvalymas kainuoja 2,70 Lt/m³. Vilniaus vandenų duomenimis (2011), 1,46 Lt/m³. 10,8 tūkst. ha miškų įvertinimas pagal šią funkciją būtų 398,9 tūkst. Lt (10,8 tūkst. ha × 25,3 m³/ha × 1,46 Lt/m³).

Bendroji metinė ekonominė vertė. VRP konservacinės paskirties teritorijų miškų bendroji metinė ekonominė vertė sudaro 247,5 Lt/ha (6 lentelė). Lyginant šios vertės struktūrą su vidutiniais visų šalies miškų vertinimais Žr. Stasys Mizaras, „Lietuvos miškų metinės naudos bendroji ekonominė vertė“, 2006. matome, kad konservacinės paskirties teritorijų miškuose medienos naudojimo vertė stipriai sumažėja. Čia vyrauja anglies dvideginio sunaudojimo, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenų apsaugos bei rekreacinės funkcijos vertė.

Stasys Mizaras · 2012-02-29

6 lentelė. VRP konservacinės paskirties teritorijų miškų daugiafunkciškumo ekonominis vertinimas / *Table 6. Economic assessment of multifunctionality for forests of conservation land areas*
Vertinamas objektas Appraisal objects	Metinė vertė The annual value
Vertinamas objektas Appraisal objects	tūkst. Lt Thous. LTL	Lt/ha LTL/ha	%
Mediena / Timber	47,0	4,3	1,7
Miško grybai / Mushrooms	101,2	9,4	3,8
Miško uogos / Berries	54,0	5,0	2,0
Vaistiniai augalai / Medicinal plants	15,1	1,4	0,6
Medžioklė / Game	268,9	24,9	10,1
Poilsiavimas miške / Recreation	286,7	26,5	10,7
Anglies dvideginio sunaudojimas Carbon dioxide sequestration	1.166,3	107,8	43,6
Biologinės įvairovės kraštovaizdžio apsauga / Biodiversity and landscape protection	337,9	31,3	12,6
Vandenų apsaugos funkcijos / Water protection	398,9	36,9	14,9
Iš viso / Total	2.676,0	247,5	100,0

Stasys Mizaras · 2012-02-29

Išvados

1.Konservacinės paskirties teritorijų miškų ekonominės vertės struktūroje vyrauja anglies dvideginio sunaudojimo, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenų apsaugos bei rekreacinės funkcijos.

2. Miškų rekreacinės funkcijos vertinimas kelionės išlaidų metodu geriau atspindi šios funkcijos ekonominę vertę nei vertinimas kontingentiniu metodu. Net 85 % respondentų nurodė, kad jie nesutiktų mokėti jokio mokesčio už naudojimąsi miško rekreacinėmis funkcijomis.

3. Konservacinės paskirties teritorijų miškuose vertinimas pagal medienos naudojimą, palyginti su visų miškų vertinimu, pastebimai sumažėja. Patiriami medienos naudojimo nuostoliai (alternatyvios išlaidos) parodo šių miškų biologinės įvairovės bei kraštovaizdžio išsaugojimo funkcijos ekonominę vertę.