Straipsnis Pensijų sistemų reformavimo Europos Sąjungos valstybėse praktiniai aspektai

Nagrinėdamas įvykusias pensijų sistemų reformas ES valstybėse, C. Gillionas Žr. Christine Daniel, Bruno Palier (eds.), La protection sociale en Europe : Le temps des réformes, 2001. pateikia keletą pastabų:

1. Finansavimo būdo pasikeitimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje socialinės apsaugos sistema finansuojama ne vien iš socialinio draudimo įmokų, bet ir mokesčių pagrindu – nuo 1991 m. įvesta bendroji socialinė rinkliava (pranc. contribution sociale généralisé).

2. Socialinių išmokų sąlygų tikslinimas. Bismarko socialinės apsaugos tradicijos valstybėse vis daugiau dėmesio skiriama socialinių išmokų (tikslinant jų gavėjų ratą) ir įmokų mokėjimo fakto atitikimui, o Beveridžo socialinės apsaugos tradicijos valstybėse socialinės išmokos vis labiau priklauso nuo asmens turimų išteklių. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje skatinama socialinė apsauga taikant rinkos mechanizmus, socialinės išmokos vis labiau siaurinamos ir tikslinamos, imamasi priemonių mažinti biudžeto deficitą bei skatinama aktyvi darbo paieška. Gerinant mažiausias pajamas turinčių visuomenės grupių padėtį įvestas nacionalinis atlyginimo minimumas. Kitose ES valstybėse (Italijoje, Švedijoje, Prancūzijoje) mažinamas socialinių išmokų dydis, ilginamas laiko tarpas, kurio metu privaloma mokėti įmokas bedarbio pašalpai gauti Žr. ten pat, p. 10. . Taip pat imamasi aktyvių darbo rinkos skatinimo ir mokymo priemonių, tokių kaip: bedarbių mokymas, darbo vietų steigimo finansavimas, darbo vietų steigimas viešajame sektoriuje ir kt. Skandinavijos valstybėse pradėta kai kurių valstybinio sektoriaus paslaugų privatizavimo programa, mažinama socialinių išmokų gavėjų ir socialinių paslaugų, taip pat mažinamas socialinių išmokų dydis ir kt.

3. Pensijų sistemų reformos. Pavyzdžiui, Švedijoje įvykdyta pensijų sistemos reforma panaikino visuotinę vienodo dydžio pensiją, įvesdama arba valstybinę privalomą pensiją (kurios dydis priklauso nuo mokamų įmokų), finansuojamą iš darbdavio įmokų, arba minimalią iš surinktų mokesčių finansuojamą pensiją tiems asmenims, kurie sumokėjo nepakankamą socialinių įmokų dydį valstybinei privalomai pensijai gauti.

Įvertinus ES valstybėse įvykdytas pensijų sistemų reformas galima teigti, kad:

• pensinio amžiaus didinimas ir lankstaus pensinio amžiaus įvedimas yra viena svarbiausių priemonių ateities pensinio aprūpinimo adekvatumui užtikrinti;
• išankstinių pensijų schemos ir nedarbo išmokos ES valstybėse yra peržiūrimos ir kai kuriose ES valstybėse ateityje numatoma jas panaikinti;
• dalinio darbo ir dalinės pensijos suderinimas yra tinkama priemonė sprendžiant vyresnio amžiaus žmonių įtraukimo į darbo rinką klausimus;
• privačių kaupiamųjų schemų įvedimas daro teigiamą įtaką pensijų sistemų adekvatumui ir tvarumui bei yra pastebimas visose ES valstybėse;
• asmenų informavimas apie įgytas teises į pensiją, būsimos pensijos prognozavimas ir informacija apie kaupiamųjų schemų pranašumus yra svarbus elementas norint sėkmingai vykdyti pensijų sistemos reformas;
• ES valstybėse vykdomas pensijų sistemų reformas stengiamasi derinti su socialiniais partneriais (darbuotojų, darbdavių ir vyriausybės atstovais).

Išvados

Nors pensijų sistemų reformos ES valstybėse vykdomos atsižvelgiant į konkrečios valstybės politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sąlygas, pastebimi ES valstybių pensijų sistemų konvergencijos elementai, nes didelę įtaką pensijų sistemų reformų vykdymui daro ES institucijos. Reglamentuoti socialinės apsaugos sistemų reformų bendrąsias nuostatas ES lygiu nėra paprastas uždavinys, nes esant lėtam ES ekonomikos augimui ir didėjant socialinės apsaugos išlaidų finansavimo poreikiui socialinės apsaugos sistemos dažnai kritikuojamos kaip trukdančios ekonomikos plėtrai, o svarbiausių sprendimų priėmimas ES lygiu reikalauja vienbalsiškumo principo. Be to, po ES plėtros ES valstybėse randasi įvairių socialinės apsaugos koncepcijų ir tradicijų, trukdančių plėtoti darnią socialinės apsaugos politiką arba sukurti darnų ES socialinės apsaugos modelį. Galima pastebėti ir kitus reiškinius, lemiančius ES valstybių pasipriešinimą ES institucijų vykdomam socialinės apsaugos reglamentavimui:

• Europos pensijų fondų plėtra reikalauja suderinti fiskalines normas. Valstybių nuomone, fiskaliniai klausimai, susiję su pensijų fondų veikla, turi priklausyti valstybių kompetencijai;
• ES institucijų didėjanti įtaka pensijų sistemų reformoms gali sukelti pensijų fondų pasipriešinimą, nes laisva konkurencija ir rinkos sąlygos gali sudaryti tam tikrų sunkumų apibrėžtų išmokų sistemą taikantiems pensijų fondams konkuruojant su apibrėžtų įmokų pensijų fondais;
• valstybės stengiasi išsaugoti nacionalines teisės normas, kurias ES institucijos gali interpretuoti kaip pažeidžiančias konkurencijos teisę. Pavyzdžiui, ES generalinės direkcijos nuomone, valstybinę pensijų sistemą administruojančios įstaigos pareiga investuoti ta valiuta, kuria išmokamos pensijos, gali prieštarauti konkurencijos principui;
• kai kurios valstybės linkusios išlaikyti pensijų sistemą, pagal kurią asmenys privalomai turi dalyvauti papildomuose pensijų fonduose. Tokia sistema, pagal kurią dirbantiesiems trukdoma laisvai dalyvauti pensijų fonduose, gali prieštarauti ES konkurencijos teisei;
• valstybės, kuriose privatūs pensijų fondai sudaro nedidelę socialinio draudimo dalį, baiminasi, kad ES skatinamas laisvos konkurencijos principas gali lemti nesąžiningos konkurencijos apraiškas.

Išanalizavus ES valstybėse įvykdytas pensijų sistemų reformas, įvertinus ES institucijų politiką šioje srityje, galima numatyti ES valstybių ateities pensijų sistemų reformų perspektyvas:

1. Pensijų sistemų reformos ES valstybėse turi skatinti kaupiamuoju principu veikiančias papildomas savanoriškų pensijų schemas.

2. Pensijų sistemų reformos turi užtikrinti ateities pensijų sistemos adekvatumą ir finansinį tvarumą.

3. Pensijų sistemų reformavimas yra nuolatinis procesas besikeičiančios ekonomikos ir socialinių reiškinių fone, todėl pensijų sistema turi būti lanksti ir prisitaikyti prie visuomenės poreikių bei naujų ekonominių socialinių reiškinių.

4. Nuo 1990 m. ES valstybių vykdomų pensijų sistemų reformų pagrindinis uždavinys buvo sustabdyti didėjančias socialinės apsaugos išlaidas, užtikrinti minimalias garantuojamas pajamas ir kovoti su skurdu. Įvykusių reformų pasekmės – sumažėjęs pensijos dydis, sugriežtinti reikalavimai gauti pensijas, įvestos išankstinės pensijos ir sumažėję valstybės įsipareigojimai privalomam pensijų draudimui verčia ieškoti naujų priemonių ateities pensinio aprūpinimo adekvatumui užtikrinti. Būsimų pensijų sistemų reformų uždaviniai – skatinti asmenis vėliau išeiti į pensiją ir atsisakyti išankstinių pensijų. Išankstinės pensijos egzistuoja dėl einamųjų pajamų pensijų sistemos, nes išankstinės pensijos (nors ir šiek mažesnio dydžio) yra finansuojamos aktyvios visuomenės dalies ir neskatina bendro taupymo.

5. Imigracija gali pagerinti pensijų sistemų finansavimą, tačiau būtina užtikrinti etninių mažumų socialinę integraciją.

6. ES valstybėse pastebima darbo laiko mažėjimo tendencija, todėl būtina apibrėžti darbo ir poilsio ciklą visam asmens gyvenimui. ES valstybėse vidutinė darbo trukmė sumažėjo dėl nevisos darbo dienos darbo santykių, padidėjusio nedarbo dienų ir mokamų atostogų dienų skaičiaus, taip pat dėl padidėjusio nedarbo lygio.

7. Būtina užtikrinti, kad darbuotojai kuo ilgiau liktų aktyvūs darbo rinkoje, atitinkamai skatinti darbdavius išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus.

8. Ateities socialinės apsaugos sistemų reformos ES valstybėse turi būti nukreiptos užimtumui didinti ir darbo rinkai plėsti. Būtina sudaryti galimybes moterims dalyvauti darbo rinkoje derinant vaikų auginimą ir darbą. Galimybių tobulinti savo profesinę kvalifikaciją suteikimas pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems asmenims, moterims, jaunimui ir bedarbiams gali pagyvinti darbo rinką. Taip pat turi būti skatinamas abiejų sutuoktinių ir moterų darbas.

9. Skatinti investicijas į vaikus ir jaunimą. Vyriausybių prioritetas turi būti investicijos į švietimą ir profesinį mokymą. Didelės investicijos į šias sritis labiausiai atsipirks jauniems darbuotojams, tačiau bus nerezultatyvios pagyvenusio amžiaus nekvalifikuotiems dirbantiems asmenims. Todėl mokymosi visą gyvenimą strategija turi būti kruopščiai parengta ir pateikta jauniems darbuotojams, nes tokia strategija veiksminga tik tuo atveju, kai pagrindinės jaunų darbuotojų žinios jau yra suformuotos.

ES valstybėse pastebima tendencija pereiti prie kaupiamųjų schemų neišspręs demografinių, ekonominių ir socialinių reiškinių sukeltos pensijų sistemos krizės. Efektyviausias sprendimas yra derinti priemones, proporcingai paskirstant padidėjusias išlaidas įvairioms visuomenės grupėms, taip pat skatinant darbo rinką bei laikantis griežtai kontroliuojamų finansinių priemonių. Pasikeitus ekonominėms, socialinėms ir demografinėms sąlygoms keičiasi visuomenės reikalavimai pensijų sistemai ir pensijų sistemos reformos turi būti vykdomos atsižvelgiant į naujas sąlygas bei visuomenės poreikius. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos, tiek kitų ES valstybių pensijų sistemų ateitis priklauso ne tik nuo demografinių ar socialinių pokyčių, bet ir nuo ekonomikos augimo, politinio sutarimo ir socialinių partnerių bendradarbiavimo. Išnagrinėjus įvykdytas pensijų sistemų reformas ES valstybėse taip pat galima suponuoti išvadą, kad nors pensijų sistemų reformos ES valstybėse buvo vykdomos pagal įvairius modelius, tačiau ES valstybių įvykdytos reformos parodė privatizavimo alternatyvą ir įrodė, kad valstybinių pensijų sistemų privatizavimas nėra vienintelis būdas reformuoti pensijų sistemas.

Literatūra

• Castles, Francis G.; Gøsta Esping-Andersen (eds.), Welfare States in Transition: National Adaptations in Global Economies, London: UNRISD, Sage Publications, 1996.
• Chagny, Odile ; Gaël Dupont, Henri Sterdyniak, Paola Veroni, « Les réformes des systèmes de retraite en Europe », Revue de l’OFCE, 2001, vol. 78, no 3, p. 97–208.
• Daniel, Christine ; Bruno Palier (eds.), La protection sociale en Europe : Le temps des réformes, Paris : La Documentation française, 2001.
• Dumont, Jean-Pierre, Les systèmes de protection sociale en Europe, Paris : Economica, 1998.
• Europos statistikos biuras [žiūrėta 2004 m. liepos 1 d.].
• La situation sociale dans l’Union européenne, Bruxelles : Commission européenne, 2003.
• Mayeur, Pierre, « La loi du 21 août 2003 », Regards sur l’actualité, 2003, N^o 295, p. 5–34.
• Maurice Joël ; Anne-Marie Brocas, Loïc Cadiou, Bruno Palier, Emploi, négociations collectives, protection sociale: vers quelle Europe sociale?, Commissariat général du Plan, Rapport du groupe « Europe sociale », Paris : La Documentation française, 1999.
• Palier, Bruno, « Les réformes des retraites en France et en Europe : enjeux et tendances », Regards sur l’actualité, 2003, N^o 295, p. 63–76.
• Palier, Bruno, La réforme des retraites, Paris : PUF, 2003.
• Rapport sur des pensions viables et adéquates, Bruxelles : Commission européenne, Conseil de l’Union européenne, 2003.
• Reynaud, Emmanuel, Les retraites dans l’Union européenne : adaptation aux évolutions économiques et sociales, Paris, Montréal : L’Harmattan, 1998.
• Toutain, Stéphanie, « La réforme des systèmes de retraite en Italie : Les enseignements d’une expérience originale », Futuribles, 2000, N^o 250, p. 41–62.

The Practical Issues of Pension System Reforms in the Countries of the European Union

Summary. Aim of the article is to analyze the causes and practical reforms of the pension system in the European Union countries. Another task is to clarify the requirements of the European Union’s institutions for the member – states pension system reforms and to sum up the pension system reforms of the European Union member – states. This theme is actual not only in the light of the execution of the reforms of the Lithuanian pension system, but also because Lithuania is in the middle of co – ordination processes of the European Union. The practical results, presented consequences and conclusions can be used planning future reforms of the Lithuanian pension system. Also it may be used as methodical literature studying the actual processes in the field of the pension system reforms of the European Union.

Keywords: pension system, strategy, reform, European Union, capitalization system.