Straipsnis Jano Karlovičiaus susirašinėjimas su lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais, bendradarbiavimas su kultūros ir mokslo draugijomis

Jano Karlovičiaus ryšiai su draugijomis

J.Karlovičius, siekdamas spręsti platesnius kalbinius klausimus, stengėsi įsitraukti ir į kolektyvinę veiklą. Jis buvo Lenkų mokslų akademijos (1877), taip pat Lietuvių literatūros (vok. Litauische litterarische Gesellschaft), Mažosios Lietuvos ir lietuvių kalbos bičiulių, „Birutės“ draugijos (1879–1923 m. veikusi Tilžėje) narys.

„Birutė“ – pirmoji tautinė Mažosios Lietuvos lietuvių draugija, veikusi 1885–1914 m. ir suaktyvinusi lietuvininkų visuomeninę veiklą. Šios Tilžėje įkurtos draugijos iniciatoriai buvo M. Jankus, J. Mikšas, Kristupas Voska, Ernestas Veyeris. Draugijos tikslas – leisti mokslo knygas, steigti lietuvių biblioteką, muziejų, kaupti lietuvių tautosaką, etnografinę, archeologinę medžiagą, rengti susirinkimus, paskaitas, šventes, koncertus, vaidinimus. Draugija rinko knygas bibliotekai, turėjo scenos mėgėjų būrelį, leido spaudinius visuomenės švietimui. Keturiolika knygų, išspausdintų lotynų raidynu, platinta Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje. Draugija leido poezijos almanachus Birutės dainos (1886), Birutės garsai (1910, 1914), 1886–1887 m. materialiai šelpė laikraštį Garsas Žr. Juozas Tumelis ir kt. (sud.), Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 4: Stasys Vaitekūnas ir kt. (sud.), Chakasija–Diržių kapinynas, p. 229. .

„Birutės“ draugija rinkdavosi beveik kas mėnesį, kartais Tilžėje, „vokiszkojo buto“ / „Vokiecziu buto“ svetlyčioje, „gaspadoje p. Augusto Paarmanno“, „Stulbeikių ulyčioje“, kartais Klaipėdoje, netoli gelžkeldvario, Lazdynuose (Pilkainio paviete), Smalininkuose, Ragainėje, „svetlyčioje Endrikaczio pono“, Kaukėnuose, „svetlyčioje Schaak’o pono“, Plaškiuose, „svetlyčioje Auszros pono“ ir kt.

Iš įvairių laikotarpių draugijų darbotvarkės afišų galima spręsti, kokie klausimai buvo aptariami susirinkimuose, kokia veikla užsiimama. Dažniausiai afišose yra pateikiamas kvietimo tekstas, rečiau – darbotvarkė, pvz., 1886 03 28 dienos afišoje skelbiama:

1)

Strēkiu Ilgasis garsas [e˙] to meto rašyba buvo rašomas <ē>. Jurgis kalbēs: „Ar verta yra, kad žmogus apie savo giminēs reikalus pasirupina“;

2)

Jankų Mertynas bylos: Lietuviszki vargai vidurinio amžiaus ir szendieniszki“;

3)

D-ras Bruoažis Dvigarsis [uo] to meto rašyba buvo rašomas <uoa>. pranesz „apie swēžius Dvigarsis [ie] to meto rašyba buvo rašomas <ē>. žodžius lietuwiszkoje kalboje“.

Spustelėjus išskleisti...

Vėliau buvo nemažai susirinkimų, kuriuose bent vienas klausimas būdavo skiriamas lietuvybei:

Jenku Mertynas kalbĕs apie tai, ko dĕl Lietuvininkai į Vokieczius bei Lenkus vercziasi; D-ras Bruoažis bylos apie tai, ar galima lukesczio turĕti, kad lietuviszka kalba neisznyktu; D-ras Bruoažis bylos, dĕl ko Lietuvininkai savo kalbą naikina; …iszskirs isz sąnariu Čia – narių. isztikimus vyrus, kuriu pareiga bus, draugystės pinigais Čia – pinigais. pirktas lietuviszkas knįgeles tarp vargužiu Lietuvininku vaikeliu dalinĕti; D-ras Brůźis Dvigarsis [uo] to meto rašyba buvo rašomas <ů>. kalbēs apie kelis źodźius, lietuviszkoje kalboje ēsanczius, kurie pagal musu Miselį Čia – manymą. svetimai kalbai priklauso; D-ras Bruoažis bylos apie kelias lietuviszkoje kalboje retai randamas užbaigtines (žodžiu pabaigas); Kr. Voska kalbēs apie kalbos nykimą ir Lietuvininku skaitlių…

Spustelėjus išskleisti...

Taigi J. Karlovičius plėtė interesų ratą, stengdamasis saugoti lietuvių kalbą ir surinkti svarbiausius jos faktus. Šios draugijos susirinkimai, iš kito laikmečio žiūrint, atrodo kaip gulbės giesmė lietuvių kalbai Mažojoje Lietuvoje, nes jau nemažai Lietuvių literatūros draugijos Lietuvių literatūros draugija, išsiplėtojusi iš 1873 m. Tilžėje įkurto Lietuvių ratelio, Tilžėje veikė 1879–1923 metais. 1925 m. reorganizuota atsisakius lituanistinės veiklos. Draugijai priklausė žymūs vokiečių, lenkų ir rusų kalbininkai, lietuvių kultūros veikėjai (A. Baranauskas, J. Basanavičius, Adolfas Becenbergeris, Filipas Fortunatovas, Vilius Gaigalaitis, J. Karlovičius ir kiti). Draugijos posėdžiuose buvo skaitomi pranešimai lietuvių kalbos, lietuvių raštijos, istorijos, tautosakos, etnografijos klausimais. Draugija turėjo gausius etnografijos, tautodailės, tautosakos rinkinius, bibliotekoje buvo retų lietuviškų knygų, XVII–XIX a. rankraščių (žr. Juozas Tumelis ir kt. (sud.), Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 11: Stasys Vaitekūnas ir kt. (sud.), Khmerai–Krelle, p. 173). skelbimų būdavo rašomi vokiečių kalba, buvo kalbama apie lietuvių tautosaką. Vienas tokių skelbimų pateikiamas 10 paveiksle.

Lygindami šių draugijų veiklą galime įvertinti ir to meto lietuvių kalbos situaciją – žmonės vis dėlto nenuleido rankų, stengėsi analizuoti kalbos menkėjimo priežastis, ieškojo išeičių. J. Karlovičius, dalyvavęs to meto draugijose, rinkęs informaciją apie kalbą, atliko labai didelį išsaugojamąjį darbą.

Išvados

Susirašinėjimas su lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais daugiausia buvo orientuotas į benykstančios, kaip atrodė tuo metu, lietuvių kalbos faktų rinkimą – tautosaką, tarmių dalykus. Iš žmonių J. Karlovičius gavo reikiamų leidinių, pagalbos, žinių apie lietuvių tarmes, liuberišką kalbą. Ryškiausia asmenybė, su kuria susirašinėjo J. Karlovičius, buvo S. Raila. Jo dėka buvo akcentuojamas lietuviškumas, aptariama daug įvairių klausimų – pradedant leidyba, tarmėmis, baigiant etimologijomis, lietuvių kalbos, lietuviškumo išsaugojimo klausimais.

Susirašinėjimas kalbos mokslui pateikė daug vertingos kalbinės, tautosakinės medžiagos. J. Karlovičius, gaudamas informacijos iš žmonių, ir pats vyko į Lietuvą, rinko įvairią kalbinę medžiagą – tarminę, tautosakinę, rūpinosi kalbos išlikimu – dalyvavo kalbos draugijų veikloje.

Aptartieji laiškai – puiki dokumentinė medžiaga ne tik kalbininkams, bet ir istorikams, galinti patikslinti reikiamus XIX a. Lietuvos istorijos faktus.

Šaltiniai, literatūra

• Ambrazas, Vytautas (sud.), Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.
• Biržiška, Vaclovas; ir kt. (sud.), Lietuvių enciklopedija, t. 10: Juozas Girnius, Jonas Puzinas (sud.), Jungtinės Amerikos Valstybės – Karikatūra, Boston (MA): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1957.
• Biržiška, Vaclovas; ir kt. (sud.), Lietuvių enciklopedija, t. 20: Pranas Čepėnas, Juozas Girnius (sud.), Narsa – Očapovskis, Boston (MA): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960.
• Biržiška, Vaclovas; ir kt. (sud.), Lietuvių enciklopedija, t. 23: Juozas Girnius, Jonas Puzinas (sud.), Pinaklis – Prezidentas, Boston (MA): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961.
• Biržiška, Vaclovas; ir kt. (sud.), Lietuvių enciklopedija, t. 24: Jonas Puzinas (sud.), Prezidentas Smetona – Raudondvario padangėj, Boston (MA): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961.
• Biržiška, Vaclovas; ir kt. (sud.), Lietuvių enciklopedija, t. 6: Jonas Puzinas (sud.), Er – Gardino gubernija, Boston (MA): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1955.
• Blaževičius, Kazys, „Užmirštas aušrininkas“, XXI amžius, 2008, nr. 64 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 10 d.].
• Čapaitė, Rūta, „Vytauto laiškai kaip Viduramžių epistolinio žanro pavyzdys“ | Albinas Jovaišas, Egidijus Banionis (sud.), Senoji Lietuvos literatūra, kn. 4: Metraščiai ir kunigaikščių laiškai, Vilnius: Pradai, 1996, p. 47–95.
• Girininkienė, Vida, „Stanislovo Railos laiškai Janui Karlovičiui 1883 m.“ | Mūsų praeitis, t. 3, Vilnius: Academia, 1993, p. 98–113.
• Gudelienė, Birutė, „Jano Karłovičiaus susirašinėjimas su smulkesniais lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais“, Naujoji Romuva, 2013, nr. 3, p. 34–36.
• „Jano ir Mieczysławo Karłowiczių gimimo metinių minėjimas Vilniuje“, Pogon.lt, 2011 05 25 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 10 d.].
• Jencius-Butautas, Viktoras, „05 30. Sukarpyta ir naujai suklijuota praeitis: Jonas Karlovičius ir Alovė“, Lietuvos aidas, 2011 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 10 d.].
• Juknevičius, Petras, „Advokatas ir aušrininkas Stanislovas Raila“ | Petras Juknevičius (sud.), Daugyvenės krašto šviesuoliai, Panevėžys: Tėvynė, 2009, p. 100–104.
• Karaś, Halina, „Jano Karlovičiaus indėlis į dialektologijos tyrinėjimus: lenkų tarmių žodynas kaip lūžio žodynas“, Acta linguistica Lithuanica, 2012, t. 67, p. 78–100.
• „Karłowicz, Jan Aleksander“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: proveniencijos, 2010 04 22 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 10 d.].
• Karłowicz, Jan, « La mythologie lituanienne et Mr. Veckenstedt », Mélusine, 1892–1893, vol. 6, p. 121–144.
• Lapinskas, Anatolijus, „Jano Karlovičiaus atgimimo šventė Subartonyse“, Pogon.lt, 2011 10 25 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 10 d.].
• „Lenkijos instituto naujienlaiškis / Newsletter Instytutu Polskieg“, Voruta.lt, 2011 09 30 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 10 d.].
• Łossowski, Piotr, Po tej i tamtej stronie Niemna: stosunki polsko-litewskie, Warszawa: Czytelnik, 1985.
• Rutkovska, Krystyna, „Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas su lenkų kalbininku ir tautosakos rinkėju Janu Karlovičiumi“, Gimtoji kalba, 2013, nr. 9, p. 28–31.
• Rutkovska, Krystyna. „Jano Karłowicziaus nuopelnai lietuvių kalbai ir tautosakai“, Naujoji Romuva, 2011, nr. 3 (576), p. 2–5.
• „Subartonyse pagerbtas žymus kraštietis Janas Karlovičius“, Balsas.lt, 2011 10 26 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 10 d.].
• Švambarytė-Valužienė, Janina, „Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis Liuberiszka arba senų ubagų kalba (1892)“, Baltu filoloģija, 2011, t. 20, nr. 2, p. 53–65.
• Švambarytė-Valužienė, Janina, „Redagavimo ypatumai Mato Slančiausko ir jo bendradarbių žodyne“ | Tarptautinė mokslinė konferencija „Baltų kalbos ir kultūros“, Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2012 m. birželio 7–9 d.
• Trumpa, Vincas, „Dr. Jonas Šliūpas aušrininkas“, Aidai, 1991 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 10 d.].
• Tumelis, Juozas; ir kt. (sud.), Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 11: Stasys Vaitekūnas ir kt. (sud.), Khmerai–Krelle, Kaunas: Spindulys, 2006.
• Tumelis, Juozas; ir kt. (sud.), Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 11: Stasys Vaitekūnas ir kt. (sud.), Khmerai–Krelle, Kaunas: Spindulys, 2006.
• Tumelis, Juozas; ir kt. (sud.), Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 13: Stasys Vaitekūnas ir kt. (sud.), Leo–Magazyn, Kaunas: Spindulys, 2008.
• Tumelis, Juozas; ir kt. (sud.), Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 4: Stasys Vaitekūnas ir kt. (sud.), Chakasija–Diržių kapinynas, Kaunas: Spindulys, 2003.
• Vidugiris, Aloyzas, „Silvestras Gimžauskas: Didžio Rytų Lietuvos švietėjo raštams pasirodžius“, Spaudos.lt, 1997 [žiūrėta 2013 09 10].

Laiškų sąrašas

• 1874 08 21 Jan Jucewicz laiškas Janui Karlovičiui, Świadoście, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 7.
• 1882 11 20 Zygmanto Horodeckio laiškas Janui Karlovičiui, Kazanė, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 90–95.
• 1883 03 1/20 Jono Juškos laiškas Janui Karlovičiui, Kazanė, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 65.
• 1883 03 6 Stanislovo Railos laiškas Janui Karlovičiui, Teodosija, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 66–67.
• 1883 04 22 Stanislovo Railos laiškas Janui Karlovičiui, Teodosija, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 68–69.
• 1883 04 27 Zygmanto Horodeckio laiškas Janui Karlovičiui, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 96–99.
• 1883 05 03 Stanislovo Railos laiškas Janui Karlovičiui, Teodosija, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 70–71.
• 1883 05 08 Jano Plebańskio laiškas Janui Karlovičiui, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 111.
• 1883 05 20 Stanislovo Railos laiškas Janui Karlovičiui, Teodosija, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 72–75.
• 1883 09 23 Stanislovo Railos laiškas Janui Karlovičiui, Kaunas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 76–77.
• 1883 10 13 Stanislovo Railos laiškas Janui Karlovičiui, Kaunas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 78–79.
• 1883 11 11 Jono Šliūpo laiškas Janui Karlovičiui, Ženeva, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 3–4, 5–6.
• 1884 11 24 Stanislovo Railos laiškas Janui Karlovičiui, Kaunas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 80–81.
• 1889 02 01 Vincento Bakučio laiškas Janui Karlovičiui, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 82–87.
• 1889 04 18/27 Fr. Jokswicz laiškas Janui Karlovičiui, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 100–101.
• 1890 03 03 Julijaus Gižickio laiškas Janui Karlovičiui, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 88–89.
• 1890 05 22 N. Sumcovo laiškas Janui Karlovičiui, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 112.
• 1890 06 22 Stanislovo Narutovičiaus laiškas Janui Karlovičiui, Janobil, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 102–103, 104–105, 106–107.
• Be datos Rožne laiškas Janui Karlovičiui, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 108–110.

Jan Karłowicz’s Correspondence with the Representatives of Lithuanian Culture and Science, His Co-operation with Cultural and Scientific Associations

Summary. Correspondence with Lithuanian cultural and scientific representatives was mostly oriented towards the collection of folklore and dialectic facts about the Lithuanian language that was perceived as a dying language at that time. People provided Jan Karłowicz with relevant publications, assistance and knowledge on the Lithuanian dialects and vagabond language. The most outstanding personality corresponded by Jan Karłowicz was Stanislovas Raila; a lof of assistance was rendered by Mečislovas Davainis-Silvestraitis. He emphasized the Lithuanianism and analyzed a number of issues ranging from publishing and dialects to etymologies and preservation of the Lithuanian language and Lithuanianism. The correspondence provided linguistics with excessive valuable linguistic and dialectic material. J. Karłowicz received information from people and used to visit Lithuania himself to collect varying linguistic material such as dialectic and folklore facts and took care of the survival of the language by participating in the activities of linguistic associations. The discussed letters represent excellent documentary material not only for linguists but also for historians as it may specify relevant facts of the 19th century history of Lithuania.

Keywords: Jan Karłowicz, dialectology expert, Lithuanian dialects, Jan Karłowicz, public-spirited person, national etymologies.