Studija Makroekonominė politika: genderinis požiūris

Užsienio prekybos liberalizavimo genderinė analizė mikrolygmeniu

Mikrolygmuo apima namų ūkio ir įmonių veiklą. Genderinis atotrūkis, kurį lemia egzistuojanti genderinė sistema ir ideologija, daro įtaką moterų ir vyrų laiko biudžetui, jų galimybėms kontroliuoti ir skirstyti namų ūkio išteklius. Moterų ir vyrų rizika, pareigos, atsakomybė už reprodukcijos procesą ir namų ūkį aprūpinimo požiūriu yra asimetriškos.

Užsienio prekybos liberalizavimo genderinė analizė mikrolygiu turėtų atsakyti į klausimus, kokios gi atsiranda alternatyvios galimybės namų ūkio srityje moterų ir vyrų atžvilgiu, kokie pareigų ir atsakomybės pasiskirstymo pokyčiai, ar liberalizavimas skatina teigiamus genderinių vaidmenų pokyčius namų ūkyje?

Tokio pobūdžio analitiniu požiūriu reikėtų vadovautis teigiamiems ir neigiamiems globalizacijos padariniams nustatyti.

Eksperimentiniai duomenys rodo greičiau pozityvų globalizacijos efektą: išsiplečia naujos galimybės pritaikyti žinias ir profesionalumo įgūdžius; suteikiama galimybė didinti pajamas; plečiasi reproduktyvaus elgesio pasirinkimo galimybės. Tačiau galimi ir neigiami efektai: neformalaus darbo padidėjimas, moterų darbo nuvertėjimas, genderinių stereotipų darbo srityje sustiprėjimas, augantis moterų darbo krūvis – tai tie veiksniai, kurie išstumia moteris į socialiai marginalią grupę.

Išvados

–Praeito šimtmečio pabaigoje ir šio pradžioje, pasaulyje plintant globalizacijos procesams, išryškėjo genderinis požiūris, t. y. visuomenėje vykstantys procesai nagrinėjami per lyčių prizmę socialine-ekonomine prasme. Genderinės analizės metodus taiko Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, rengdami ir įgyvendindami struktūrinės plėtros ir paramos programas. Šie metodai vis labiau skverbiasi į bendrąjį ekonominės politikos kontekstą ir ypač išryškėja formuojant makroekonominę politiką. Atsirado ir nauja ekonomikos sritis – genderinė ekonomika ir atitinkamos jos sudėtinės dalys: genderinis valstybės biudžetas, genderinė užsienio prekybos analizė, genderinė užimtumo, genderinė gyventojų pajamų politika, genderinė strategija valstybės ekonominėje politikoje ir kita.

Genderinius tyrimus inicijuoja ir aktyviai remia Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Jungtinės tautos, UNDP (United Nations Development Programme) ir UNFEM (United Nations Development Fund for Women), Tarptautinės plėtros tyrimų centras – IDRC (International Development Research Centre) Jungtinėse Amerikos Valstijose; Kanadoje – CIDA (Canadian International Development Agency), žinomos pasaulinės moterų organizacijos WID (Women in Development), WIDE (Women in Development Europe) ir daugelio šalių panašios veiklos organizacijos – WBI (Women’s Budget Initiative) ir kt.

Gerai žinomi pasaulyje genderinės ekonomikos tyrimų centrai, kurie susikūrė Didžiojoje Britanijoje – Sasekso tarptautinės plėtros tyrimų institute, Kembridžo ir Oksfordo universitetuose, Londono ekonomikos ir politinių mokslų mokykloje, Amerikoje – Harvardo universiteto Tarptautinės plėtros institute, Vokietijoje – Hanoverio tarptautiniame moterų universitete ir kitur.

Genderinės problemos vis labiau domina pasaulio politikus, politines partijas, atstovaujančias socialinių grupių interesams, gina struktūrinės politikos prioritetus, suvokia, kad reikia atsižvelgti ir investuoti į žmogiškuosius išteklius, keliant jų kokybę ir stiprinant potencialą.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos ir pasaulio erdvę, būtų tikslinga nedelsiant pradėti darbą šia kryptimi, prisijungiant prie pažangiausių socialinių-ekonominių tyrimų, taikant genderinės analizės metodus makroekonomikos ir struktūrinių reformų srityje.

– Taikant genderinės analizės metodus makroekonominės politikos srityje, genderinės ekonomikos teorijos atstovai paneigia neoklasikinės ekonomikos mainstreaming teorijos teiginį, kad makroekonominė politika yra neutrali genderiniu požiūriu. Genderiniai iškraipymai, teigia jie, yra giliai įsišakniję globaliniu, nacionaliniu ir savivaldos aspektais. Susijusių su genderine diskriminacija problemų sprendimas negali apsiriboti vien tik mikroekonomikos sritimi. Genderinė asimetrija daro įtaką valstybės biudžeto formavimui, valstybės išlaidų politikai, pinigų ir užsienio prekybos politikai, gyventojų pajamų politikai bei ekonomikos augimui apskritai.

– Makroekonominė politika ignoruoja tokią svarbią nemonetarinę sritį kaip žmogiškųjų išteklių reprodukcija, kuri dažnai vadinama „reproduktyviąja ekonomika“ (vaikų gimdymas, auginimas, priežiūra, ugdymas, lavinimas, švietimas). Tai tarsi nematomas, neįvertinamas ir nemokamas žmogiškųjų išteklių „gamybos sektorius“.

Neoklasikinėje rinkos ekonomikoje absoliutizuojamas rinkos vaidmuo, visiškai neatsižvelgiant į socialinės-ekonominės namų ūkio infrastruktūros kūrimą. Tai genderinės sritys ir genderinės problemos, nes didžiausia atsakomybė praktiškai jas sprendžiant tenka moteriai.

Moterys atsako ne tik už žmogiškųjų išteklių reprodukciją, bet ir rūpinasi suaugusiais ir pagyvenusio amžiaus šeimos nariais: aprūpina juos maisto produktais, ruošia maistą, rūpinasi sveikatos apsauga, komunalinėmis paslaugomis, kartu kurdamos pridėtinę vertę namų ūkio gamyboje ir įnešdamos didelį, tačiau sunkiai išmatuojamą indėlį į BVP kūrimą, ekonomikos augimą.

Dabartiniu metu plačiai pripažinta, kad įvertinti reprodukcijos ir „rūpybos ekonomikos“ indėlį yra labai problemiška – tai yra tarsi nematomo nemokamo darbo rezultatas, sukurtas neformaliame ekonomikos sektoriuje, todėl bendrasis vidaus produktas toli gražu neatspindi moterų veiklos. Genderinės ekonomikos tyrimuose žmogiškųjų išteklių reprodukcija ir namų ūkio rūpyba traktuojama kaip neatskiriama ekonomikos dalis, ūkio veiklos šaka, kuri yra prekinės gamybos ir žmogiškųjų išteklių plėtros pagrindas, nuo kurios didžiąja dalimi priklauso ir formaliojo, mokamo ekonomikos sektoriaus plėtra.

– Genderiniai santykiai daro įtaką ir valstybės biudžeto išlaidų struktūrai. Esant genderiniam darbo pasidalijimui, vyrai dominuoja tokiose ūkio veiklose kaip krašto apsauga, gynyba, valstybės valdymas, viešasis administravimas, kurios yra palyginti dosniai finansuojamos iš valstybės biudžeto, o moterys yra užimtos daugiausia švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, kultūros srityse, kurios finansuojamos iš biudžeto likutiniu principu. Nuolatinis biudžetinių lėšų stygius šiose srityse užkrauna moteriai papildomą socialinę, švietimo, sveikatos apsaugos naštą, rūpinantis šeimos nariais, kurią ji stengiasi kompensuoti papildomu savo darbu namų ūkio ekonomikoje.

Todėl ir fiskalinės politikos griežtinimo neigiami padariniai labiau veikia moteris negu vyrus, todėl susidaro genderiniai iškraipymai.

Savo ruožtu ši genderinė asimetrija neigiamai veikia ir makroekonominę politiką, ekonomikos augimą, ypač strateginėje perspektyvoje.

– Pasauliniai genderinės analizės tyrimai rodo, kad egzistuoja nevienodas moterų ir vyrų prieinamumo prie finansinių-ekonominių išteklių, jų panaudojimo ir kontrolės galimybės.

Moterys susiduria su genderiniais apribojimais gauti finansinį kreditą, pasinaudoti technine parama, kelti kvalifikaciją, pasinaudoti verslo plėtrai svarbia informacija. Finansinių išteklių rinkoje iškeliami trys pagrindiniai apribojimai moterims – genderinė nuosavybės teisės nelygybė, finansinių rinkų segmentacija ir nusistovėjusios diskriminuojančios finansų rinkos normos.

Nelygiateisiškas finansinių-ekonominių išteklių paskirstymas, susiklosčiusios sociokultūrinės normos, kurios savotiškai įteisina genderinę nelygybę, reiškia, kad vyrai kaip socialinė grupė turi didesnes galimybes negu moterys prieiti prie išteklių, jais pasinaudoti ir kontroliuoti. Todėl pinigų ir kreditavimo politikos griežtinimas daro nevienodą poveikį moterims ir vyrams: moterys nukenčia labiau už vyrus.

Genderinė lygybė suprantama kaip vienodos moterų ir vyrų prieinamumo prie išteklių, jų panaudojimo ir kontrolės galimybės. Genderinė lygybė ir ekonominis efektyvumas yra neatsiejami vienas nuo kito elementai. Jei egzistuoja genderiniai iškraipymai paskirstant išteklius, tai ekonomika veikia neefektyviai. Todėl genderinės analizės metodai – tai diagnostinis planavimo instrumentas, naudojamas siekiant užkirsti kelią neefektyviam išteklių paskirstymui.

Makroekonominiai pokyčiai turi būti grindžiami tokiais socialiniais pagrindais, užtikrinančiais minimalius neigiamus padarinius, užkertant kelią tokiems reiškiniams, kai ekonominiai ištekliai, atimami iš vienų socialinių grupių, „persilieja“ į kitas socialines grupes, kurios pasisavina išteklių kontrolės funkcijas (dažnai šias funkcijas perima kriminalinių dariniai).

– Genderinė komponentė nėra neutralus, o, atvirkščiai, labai svarbus užsienio politikos formavimo ir efektyvumo veiksnys.

Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) veiklos analizė genderiniu požiūriu užsienio ekspertams leido padaryti dvi pagrindines išvadas: pirma, užsienio prekybos liberalizavimas gali padidinti genderinę nelygybę; antra, savo ruožtu genderinė nelygybė neigiamai veikia užsienio prekybos efektyvumą.

– Esantys genderiniai iškraipymai pramonėje ir versle lemia genderinę nelygybę ir eksporto bei importo srityje. Orientuotose į eksportą stambiosiose pramonės šakose (naftos produktų perdirbimas, energetika, transportas, statyba) vyrauja vyrai, moterys užima žemos kvalifikacijos ir mažai mokamas darbo vietas.

Moterų daugiausia sektoriuose, orientuotuose į vidaus rinką, smulkiame ir vidutiniame versle, mažmeninėje prekyboje, viešbučių ir restoranų paslaugų srityje, žemės ūkio produktų gamyboje, maisto ir lengvojoje pramonėje. Moterų dalyvavimas užsienio prekyboje dažnai apsiriboja importo vartojimu.

– Užsienio prekybos liberalizavimas reiškia muitų, tarifų ir kvotų panaikinimą importui ir daro skirtingą įtaką moterų ir vyrų ekonominei būklei (užimtumui, darbo užmokesčiui, socialinei padėčiai, gyvenimo lygiui).

Prekybos liberalizavimas gali sumažinti moterų konkurencingumą, taip pat riboja galimybes moterims išeiti į užsienio rinkas. Moterys daugiausia užimtos pramonėje, orientuotoje į vietinę rinką, o paprastai pigesnės importinės prekės išstumia vietinės pramonės produkciją. Dėl šios priežasties gali padidėti moterų nedarbas, sumažėti jų darbo užmokestis.

Prekybos liberalizavimas gali sustiprinti darbo rinkos segmentaciją genderiniu principu – padidinti moterų užimtumą darbui imliose, neefektyviose ūkio šakose.

Užsienio kapitalas dažniausiai investuojamas formaliame mokamame rinkos ekonomikos sektoriuje. Rečiau investuojama taip pat į maisto produktų gamybą, žemės ūkį, buitinių paslaugų gamybą, smulkųjį ir vidutinį verslą, kur dominuoja moterys. Todėl kyla nerimas, kad moterys nedaug ką gali laimėti liberalizavus prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą.

– Prekybos politika yra glaudžiai susijusi su monetarine, fiskaline, darbo ir užimtumo politika. Šios sąsajos gali smarkiai paveikti socialinį ir ekonominį moterų statusą. Prekybos liberalizavimas gali paveikti valstybės mokesčių bazę, o tai savo ruožtu turės įtakos socialinei sričiai.

Prekybos liberalizavimas reiškia nacionalinių finansinių rinkų atvirumą, naujas kreditavimo galimybes. Tačiau finansinių srautų reguliavimo taisyklių liberalizavimas gali dar labiau apriboti moterų galimybes gauti kreditus.

– Lietuvos ekonominės politikos pakeitimas genderiniu aspektu ir jos modernizavimas atvertų valstybei naujas stabilaus ir subalansuoto ekonomikos augimo perspektyvas bei sušvelnintų globalizacijos proceso padarinius.

Lietuvoje, nors ir priimtas Moterų ir vyrų lygių teisių įstatymas, deja, dar nėra sukurtos vientisos genderinės plėtros koncepcijos, kur derintųsi ekonominiai, socialiniai, demografiniai, teisiniai, nacionaliniai ir globaliniai moterų ir vyrų padėties aspektai. Todėl būtų tikslinga daryti tyrimus šioje srityje, juos telkti mokslinių tyrimų centre.

Šiandien tikslinga kalbėti apie genderinę ekonomiką, kuri paplitusi visame pasaulyje, kaip apie mokomąją discipliną, kurios esmė – ekonominės plėtros studijos per genderinę prizmę.

Vientisos genderinės plėtros koncepcijos sukūrimas ir įgyvendinimas makroekonominiu ir struktūrinių reformų lygmeniu būtų vienas iš ekonominės politikos uždavinių. Tai labai svarbi ir neatsiejama valstybės ekonominės politikos dalis.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos ir pasaulio erdvę, ypač aktualu diegti genderinės analizės metodus, kelti genderinio sąmoningumo lygmenį, genderinių problemų suvokimą ir inicijuoti atitinkamų įstatymų kūrimą bei pagrindimą šioje srityje.

Literatūra

• “A Taste of Success: Examples of the Budget Work of NGOs” | The International Budget Project, Washington (DC): Center on Budget and Policy Priorities, September 2000.
• Baden, Sally, “Development and Gender in Brief,” BRIDGE: Development–Gender, no. 8, 1998.
• Baden, Sally, “Gender Issues in Financial Liberalisation and Financial Sector Reform,” paper prepared for EU (DG VIII) and OECD DAC/WID, Sussex: BRIDGE, 1996.
• Baden, Sally, Trade and Work: Gender Equality Briefing Note, UN Division on the Advancement of Women, 2000.
• Bakker, Isabella, The Strategic Silence: Gender and Economic Policy, London: Zed Press, 1994.
• Beneria, Lourdes; Savitri Bisnath, “Gender and Poverty: An Analysis for Action” | Gender and Development Monograph Series, vol. 2: New York: UNDP, 1999.
• Budlender, Debbie, A Review of Gender Responsive Budget Initiatives, a report of a global assessment commissioned by the Commonwealth Secretariat, Community Agency for Social Enquiry (CASE), Johannesburg, South Africa: Mimeo, 2000.
• Çagatay, Nilufer, Gender, Trade and the WTO, unpublished, 1996.
• Cagatay, Nilüfer; Mümtaz Keklik, Radhika Lal, James Lang, “Budgets as If People Mattered: Democratizing Macroeconomic Policies” | UNDP SEPED Conference Paper Series, vol. 4, May 2000.
• European Women’s Lobby, Strengthening Women’s Rights in the Accession Process, seminar, Brussels, 14th September 2001.
• Fontana, Marzia; Susan Joekes, Rachel Masika, Global Trade Expansion and Liberalization: Gender Issues and Impacts, Brighton: Institute for Development Studies, 1998.
• Hale, Angela (ed.), Trade Myths and Gender Reality: Trade Liberalization and Women’s Lives, Uppsala: Global Publications Foundation and International Coalition for Development Action, 1998.
• Hale, Angela, “Gender and Trade: Considerations on Conceptual and Political Interrelations” | Economic Literacy Series, vol. 14: Basic Building Blocks for a Gender and Trade Analysis: North American Gender and Trade Network, New York, 2001.
• Joekes, Susan, “Gender Analytical Perspective in Trade and Sustainable Development” | UNCTAD’s Trade ans Sustainable Development and Gender, 1999.
• McCaffery, Edward, Taxing Women, Chicago: University of Chicago Press, 1997.
• Miller, Carol; Shahra Razavi, “Gender Analysis: Alternative Paradigms” | Gender and Development Monograph Series, vol. 6, New York: UNDP, 1999.
• Moser, Caroline, “The Impact of Recession and Adjustment Policies at the Micro Level: Low-Income Women and Their Households in Guayaquil, Ecuador” | The Invisible Adjustment: Poor Women and the Economic Crisis, Santiago: UNICEF, 1989.
• Nelson, Julia, “Feminist Theory and the Income Tax” | Julia Nelson, Feminism, Objectivity and Economic, London: Routledge, 1996.
• Randall, Margaret, The Price You Pay: The Hidden Cost of Women’s Relationship to Money, New York: Routledge, 1996.
• Segnino, Stephanie, “Gender Inequality and Economic Growth: A Cross Country Analysis,” World Development, vol. 28, no. 7, 2000.
• Sen, Gita, “Gender Mainstreaming in Finance Ministries,” World Development, vol. 28, no. 7, 2000.
• Stavaren, Irena, Gender and Trade Indicators: A Contribution to a Sustainability Impact Analysis for EU Trade, 2001.
• Stavaren, Irena, Global Finance and Gender, Brussels: WIDE, 2001.
• Stotsky, Janet Gale, “Gender Bias in Tax Systems,” IMF Working Papers, September, 1996, vol. 1996, no. 099.
• Tobbre, Nancy, Who Pays for the Kids? Gender and the Structure of Constraint, London: Routledge, 1994.
• Trade, Sustainable Development and Gender: Unites Nations Conference in Trade and Sustainable Development, New York, Geneva: United Nations, 1999.
• United Nations Development Fund for Women (UNIFEM), Progress of the World’s Women, 2000, New York: UNIFEM, 2000.
• United Nations Development Programme (UNDP), Human Development Report, 1999, Oxford: Oxford University Press, 2001.
• United Nations, Platform for Action and the Beijing Declaration, New York: United Nations, 1996.
• United Nations, World Survey on the Role of Women in Development: Globalisation, Gender and Work, New York: United Nations, 1999.
• Williams, Mariama, “Free Trade or fair Trade?,” DAWN discussion paper on the WTO, 1999.
• Williams, Mariama, “Gender and Trade in Global Economics: A Brief Survey,” Tradewatch.org, 2001.
• Williams, Mariama, “The Roots of Trade Policy” | Myriam Vander Stichele (ed.), Gender Mapping the European Union Trade Policy, Brussels: WIDE, 1997.
• Williams, Mariama, “Trade Liberalisation Society and the Environment,” Ecumenical Review, vol. 48, no. 3, 1996.
• Women in Development Europe (WIDE), Gender, Trade and Rights: Moving Forward, Brussels: WIDE, 2000.
• Women’s World Banking, 1999.
• World Bank, “Enhancing Women’s Participation in Economic Development,” Policy Research Working Paper Series, Washington (DC): World Bank, 1994.
• World Bank, “Toward Gender Equality: The Role of Public Policy,” Development in Practice Series, Washington (DC): World bank, 1995.
• World Bank, Advancing Gender Equality: From Concept to Action, Washington (DC): World Bank, 1995.

Macroeconomic Policy: The Gender Approach

Summary. The publication was compiled to provide the Lithuanian reader with a comprehensive understanding of gender responsive economic initiatives. It provides a conceptual and theoretical framework, traces the evolution of work in this area, shows how gender economics and gender analysis have been used as a tool of a more efficient allocation of economic resources. The article outlines and discusses the main gender problems and their impact into the government economic policy not only on the micro- but on the macro level too. It is the discussion about the gender responsive budget, trade liberalization and gender impact into the trade liberalization and gender responsive financial policy. The author concludes the integration and implementation of the gender analysis into the Lithuanian government economic policy could accelerate the sustainable economic growth and soften the consequences of globalization process.

Keywords: gender analysis, gender system, gender bias, gender gap, gender economics, gender responsive budget, gender and trade.