Straipsnis Vidurinės mokyklos arba gimnazijos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: nuo pasyvios link aktyvios geografijos

Santrauka. Straipsnyje pateikiamos metodologinės prieigos, kuriomis grindžiamas Lietuvos vidurinės mokyklos (11–12 klasės) ir gimnazijos (III–IV klasės) geografijos ugdymo turinio atnaujinimas bei Bendrųjų geografijos ugdymo programų kūrimas. Siekiama atsakyti į klausimą „Kaip pagrįsti ir sistemingai susieti geografijos mokslo ir didaktikos raidos tendencijas, remiantis nūdienos geografinį ugdymą apibrėžiančiais tarptautiniais ir Lietuvos švietimo dokumentais?“ Analizuojami Lietuvos švietimo ir tarptautiniai dokumentai (chartijos, deklaracijos), apibrėžiantys ugdymo turinio atnaujinimo ir geografinio švietimo šiuolaikines tendencijas. Palyginama geografijos ir jos didaktikos (mokyklinės geografijos) istorinė raida ir perspektyva. Parodoma ugdymo pasiekimų sričių ir kompetencijų sklaida atskirose bendrojo ugdymo mokyklos pakopose.

Pagrindiniai žodžiai: geografija, geografijos didaktika, geografinės kompetencijos.

Bendrojo ugdymo mokykla šiuo metu gyvena savotiškos reformos (nors taip oficialiai nevadinama) metą – ugdymo turinio atnaujinimą. Atnaujintos priešmokyklinio ugdymo, pradinės, pagrindinės ir vidurinės arba gimnazijos mokyklų visų dalykų programos, atitinkamai ir geografijos ugdymo programos Žr. Atnaujintos bendrosios programos: geografija, 2022. . Rengiant Bendrąją vidurinio ugdymo geografijos programą, remtasi atitinkamais ugdymo turinio atnaujinimą reglamentuojančiais dokumentais: Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis Žr. Šarūnas Gerulaitis, Jolanta Jevsejevienė, Nida Poderienė, Irena Raudienė, Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, 2019. ir jų pakeitimais Žr. Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2021 m. gegužės 28 d. įsakymas „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo nr. V-1317 „Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo“, 2021. , Bendrųjų programų atnaujinimo vadovu Žr. Bendrųjų programų atnaujinimo vadovas, 2021. , Vidurinio ugdymo sąrangos projektu Žr. Planuojami pokyčiai viduriniame ugdyme: medžiaga diskusijoms, 2021. ir jo atnaujinimu Žr. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas nuo 2023–2024 mokslo metų, 2021. . Atnaujinant Vidurinio ugdymo geografijos programą, atsižvelgta į atnaujintas Bendrąsias pradinio ir pagrindinio ugdymo programas Žr. Visuomeninis ugdymas: programų projektai, 2021. bei metodines rekomendacijas Žr. Atnaujintos bendrosios programos: geografija, 2022. , taip pat remtasi užsienio šalių (Anglijos, Australijos, JAV, Kanados, Vokietijos, Suomijos) patirtimi ir įvairia geografijos mokymo(si) metodine medžiaga, mokytojų geografinio ugdymo patirtimi ir praktika.

Geografijos bendrosios programos atnaujinimo laikotarpiu (2019–2022 m.) pasirodė daug jos projektų ir redakcijų. Atnaujintą programą rengė mokslininkų, mokytojų ekspertų ir Nacionalinės švietimo agentūros metodininkų grupė (Lina Barauskienė, Arūnas Bukantis, Šarūnas Gerulaitis, Zigmas Kairaitis, Loreta Latvienė, Angelė Pakamorienė, Laima Railienė, Asta Rutkienė, Rytas Šalna, Salomėja Vanagienė). Iki 2021 m. buvo atnaujinamos pagrindinės mokyklos (6–10 klasės) Geografijos bendrosios programos Žr. Socialinis ugdymas: geografija, 2020-12-14 d. redakcija, 2020; Socialinis ugdymas: geografija, 2021-03-31 d. redakcija, 2021; Geografijos bendrosios programos projektas, 2021. . Parengtos Geografijos bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos Žr. ten pat. . Paskelbta publikacija apie pagrindinės mokyklos Geografijos bendrosios programos atnaujinimą Žr. Šarūnas Gerulaitis, Zigmas Kairaitis, „Pagrindinės mokyklos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: metodologinės prieigos ir metodologiniai posūkiai“, 2022. . Galutiniame atnaujintos Geografijos bendrosios programos variante buvo sujungtos pagrindinės ir vidurinės mokyklos geografijos programos Žr. Atnaujintos bendrosios programos: geografija, 2022. , o jos įgyvendinimo rekomendacijos pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje pateikiamos atskirai Žr. ten pat. . Publikuotas ir metodinis leidinys, skirtas bendrojo ugdymo mokytojų bendrosioms ir dalykinėms kompetencijoms tobulinti, pasidalyta gerąja patirtimi, pateiktos aktualios temos, kūrybinės ir tiriamosios veiklos planai, mokinių pasiekimų vertinimo pavyzdžiai Žr. Benediktas Šetkus, Liutauras Degėsys, Darius Česnavičius, Gražina Čiuladienė, Judita Misevičienė, Andrius Sprindžiūnas (sud.), Metodinis leidinys, skirtas socialinių mokslų ir dorinio ugdymo mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti, 2022. .

Viduriniam ugdymui keliamas tikslas – „padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis“ Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, p. 9. . Atnaujinant ugdymo turinį numatomos naujos ugdymo proceso organizavimo ir mokinių pasiekimų (šalia egzaminų) vertinimo galimybės: ugdymo programos atnaujinamos pagal atitinkamo dalyko išplėstinį kursą, numatomi papildomi dalyko moduliai, padėsiantys pagilinti žinias, visiems privalomas brandos darbas, pabrėžiamas mokymosi procesą ir rezultatus stebėjusio mokytojo vaidmuo bei sprendimas vertinant mokinių pasiekimus.

Ugdymo turinio atnaujinimas yra ne tik praktinė arba taikomoji, bet ir didaktinė mokslino tyrimo problema: kaip pagrįsti ir sistemingai susieti geografijos mokslo ir didaktikos raidos tendencijas, remiantis nūdienos geografinį ugdymą apibrėžiančiais tarptautiniais ir Lietuvos švietimo dokumentais?

Tyrimo objektas – Lietuvos vidurinės mokyklos (11–12 klasės) ir gimnazijos (III–IV klasės) geografijos ugdymo turinys.

Tyrimo tikslas – pateikti ir pagrįsti geografijos ugdymo turinio atnaujinimo metodologines prieigas, susiejant su šiuolaikinėmis geografijos mokslo ir geografijos didaktikos raidos tendencijomis, remiantis Lietuvos ir tarptautiniais geografinio švietimo dokumentais (chartijomis, deklaracijomis).

Tyrimo uždaviniai:

• išanalizuoti Lietuvos švietimo ir tarptautinius dokumentus (chartijas, deklaracijas), apibrėžiančius ugdymo turinio atnaujinimo ir geografinio švietimo šiuolaikines tendencijas;
• pateikti šiuolaikinę geografijos mokslo sampratą, turinčią įtakos geografinio švietimo pažangai;
• palyginti geografijos ir jos didaktikos (mokyklinės geografijos) raidos tendencijas bei parodyti jų įtaką ugdymo turinio arba programų kūrimo konceptams;
• atskleisti geografijos kaip dalyko esmę ir vertybes, remiantis geografinį ugdymą apibrėžiančiomis kategorijomis: konceptais, erdvėmis, kompetencijomis ir pasiekimais;
• parodyti arba iliustruoti geografinio ugdymo pasiekimų sričių ir kompetencijų sklaidą atskirose bendrojo ugdymo mokyklos pakopose.

Tyrimo metodai: mokslinės, didaktinės ir norminės (švietimo dokumentų) literatūros analizė; loginės operacijos su sąvokomis, terminais; fenomenologinių įžvalgų ir hermeneutinės teksto interpretacijos.

Geografija: kodėl svarbu

Pastaraisiais dešimtmečiais Tarptautinės geografų sąjungos Edukacinės geografijos komisija paskelbė daugelį dokumentų geografinio švietimo tema: pora Geografinio švietimo chartijos redakcijų Hartwig Haubrich (sud.), Tarptautinė geografinio švietimo chartija, 1994; Joop van der Schee, John Lidstone (sud.), Tarptautinė 2016 m. geografinio švietimo chartija, 2016. , inicijavo keltą Deklaraciją IGU CGE, International Declaration on Geographical Education for Cultural Diversity, 2000; Hartwig Haubrich; Sibylle Reinfried, Yvonne Schleicher, Lucerne Declaration on Education for Sustainable Development, 2007; IGU CGE, Rome Declaration on Geographical Education in Europe, 2013; International Declaration on Research in Geography Education, 2015. . Šiuose dokumentuose, kurie parengti remiantis pasaulio geografų nuomonėmis, svarstomi geografinio švietimo ir tyrimo klausimai, pateikiamos atitinkamos rekomendacijos. Apibendrinus dokumentuose išdėstytas mintis, išskiriamos tokios nūdienos geografinio švietimo aktualijos:

• domėjimasis savo aplinka, gamtos ir žmonių gyvenimo įvairove Žemėje;
• vertinimas Žemės fizinio pasaulio grožio, siejant su žmonių gyvenimo sąlygų įvairove;
• rūpestis aplinkos ir žmonių gyvenimo kokybe mąstant apie jos išsaugojimą ateities kartoms;
• nuostatų ir vertybių svarbos suvokimas priimant konkrečius sprendimus;
• tinkamas geografijos žinių ir įgūdžių naudojimas asmeniniame, profesiniame (karjeros) gyvenime;
• pagarba visoms žmonių teisėms ir jų gynimas;
• gebėjimas suprasti empatiją ir kritikuoti alternatyvius požiūrius;
• gebėjimas suprasti, priimti ir vertinti kultūrų įvairovę;
• atsidavimas ieškant vietinių, regioninių, nacionalinių ir tarptautinių problemų sprendimo;
• savo gyvenimo būdo įtakos vietos ir platesnei socialinei aplinkai suvokimas;
• siekis saugoti aplinką ir užtikrinti aplinkosauginį teisingumą vietovėms, kurios patyrė aplinkos niokojimą;
• gebėjimas veikti kaip informatyviems ir aktyviems savo bei pasaulio bendruomenės nariams.

Pagrindinė pasaulio geografų kvietimo ambicija – siekti geografinio švietimo pažangos. Geografija turi padėti mokiniams suvokti šias aktualijas, suprasti savo vaidmenį jų atžvilgiu bei ieškoti atsakymo į klausimą „Kaip mums reikia gyventi ir planuoti savo ateitį nuolat besikeičiančiame pasaulyje?“ Geografijos mokymasis jungia gamtamokslinį ir socialinį raštingumą, suteikia galimybę sieti įvairių dalykų žinių – tai vienas svarbiausių XXI a. įgūdžių.

Geografija – daugiadisciplinis, holistinis ir vientisas dalykas

Vienas iš šaltinių, kuriant geografijos mokymosi turinį, – geografijos mokslas: šiuolaikinės geografijos idėjos, atliekami tyrimai, keliami aktualūs kasdienybės klausimai. Geografiją galima pavaizduoti kaip pastatą (katedrą) su trimis navomis, kurios centrinė – jungiamoji – dalis atliepia nūdienos geografijos raidos etapą – gamtinės ir visuomeninės geografijos sintezę (1 pav.).

Šioje jungtyje slypi geografijos kaip dalyko ugdomoji galia – nuolatinis jai būdingo dualizmo derinimas: gamtinės ir visuomeninės geografijos; ideografinio ir nomotetinio pasaulio aprašymo; induktyvaus ir deduktyvaus samprotavimo būdo; kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų. Geografijos mokymasis – tai nuolatinis intersubjektyvus dialogas su aplinka, tam tikra vieta ir joje gyvenančiais žmonėmis. Geografijos pažinimo objektai kartu yra ir subjektai – nuolatinis pokalbis su žeme, aplinka, vieta. Hermeneutiški yra ne tik visuomeninės, bet ir gamtinės geografijos reiškiniai bei procesai. Geografai keičia savo požiūrį į empirizmą, natūralizmą, vis glaudžiau bendradarbiauja tarpusavyje, ieško alternatyvos natūralizmui ir reliatyvizmui, siekia geografijos kaip dalyko vienovės, o kartu keičia geografijos pasaulėvaizdį.

Geografijos dalyko struktūrą galima interpretuoti remiantis B. Latouro gamtos arba visuomenės skirtimis, atitiktimis ir jungtimis pagal jų stabilizavimo esmes koordinačių sistemoje (2 pav.).

Įvedami tarpiniai elementai, tokie kaip vieta, kraštovaizdis, kurie yra aktyvūs gamtos arba visuomenės tarpininkai. Siekiama parodyti pusiausvyrą tarp redukcionistinių ir holistinių strategijų. Pasaulis niekada nebuvo simetriškas. Tai nulėmė modernizmo epocha ir pozityvistinės pažinimo strategijos. Vis daugiau skiriama dėmesio ne išgrynintiems daiktams, esmėms, o procesams, judėjimams ir perdavimams.

Geografijos pažangos esmė grindžiama vienybės įvairovėje principu. Šios įtampos ir jungtys leidžia mokytojui sukurti aktyvias geografijos mokymosi situacijas. Kitas svarbus didaktikos uždavinys – kaip šią apibendrintą geografijos dalyko struktūrą transformuoti arba pritaikyti geografijos mokymui.

Geografijos ir didaktikos raidos trajektorijos: sintezės link

Santykis tarp geografijos mokslo (akademinės, universitetinės geografijos) ir mokyklinės geografijos – gana sudėtingas. Jos glaudžiai susijusios, bet nėra viena kitos dalis. Mokyklinei geografijai svarbios pažintinės, vertybinės, mokinių įgūdžius formuojančios, jų gyvenimą visuomenėje lemiančios esmės. Ypač tai aktualu vidurinėje mokykloje, kurioje persikerta universitetinės ir mokyklinės geografijos turinys. Tiesa, būtina nepamiršti, kad mokyklinės geografijos tikslas – ne rengti mokinius universitetinėms studijoms, o ugdyti geografijos skaitytoją. Skaitytoją plačiąją prasme – kaip funkcinį, kultūrinį, pilietinį, raštingą mokinį ir motyvuotą geografijos naudotoją.

Toliau pateikiama apibendrinta geografijos ir geografijos didaktikos raida – jų transformacija, tikslų kryptingumas ir ugdymo programų kūrimo konceptai (3 pav.).

Geografijos ir didaktikos tikslų bloką reikia vertinti kaip vieną visumą: geografijos tikslai išreiškia metodologinį dalyko pagrindą, o didaktikos – ugdomąjį žmogaus santykį su aplinka, požiūrį į Žemę kaip vienį. Ugdymo programų kūrimo konceptai atitinka šiuolaikinę – sintezės – geografijos raidos fazę.

Geografijos galia: reikšmės ir prasmės erdvėje bei veikimas vietoje ir aplinkoje

Geografijos konceptų galia

Norint įgalinti veikti visas geografijos kaip dalyko esmes ir vertybes bei siekti numatytų ugdymo tikslų, būtina turėti geografijos pasaulį interpretuojančius įrankius (konceptus arba kognityvines kategorijas), kuriuos naudojant geografijos medžiaga, informacija virsta ugdomuoju turiniu. Taip mokinys gali suprasti ir dalyvauti tikrovėje, o kartu kurti savo patirtinį pasaulį. Taigi, geografijos gamtos arba visuomenės pasaulį galima išlukštenti į tam tikras abstrakcijas, kurios padeda vienaip ar kitaip aiškinti (interpretuoti) geografijos mokymosi turinį (4 pav.). Konceptus šiuo atveju reikia suvokti kaip tam tikras universalias, talpesnes sąvokas, žinias.

T. Bénekeris ir R. Van der Vaartas sukūrė žinių kreivę, kuri vaizduoja atskiras žinių rūšis pagal jų abstrakcijos ir aiškinamosios galios laipsnius (5 pav.).

Derinant įvairias žinias, esančias skirtingose kreivės vietose, atsiranda galimybė modeliuoti mokinių pažinimo ir mąstymo procesus, o tai padeda įvairiai suvokti, interpretuoti, kritiškai vertinti geografinį pasaulį ir, mokiniams patiems keliant įvairius klausimus, ugdyti jų kognityvinius gebėjimus.

Geografinės erdvės galia

Geografija – erdvės dalykas. Erdvė – geografijos nuoseklumo ir vienovės pagrindas. Erdvė gali būti abstrakti ir konkreti, absoliuti ir santykinė, struktūruota ir vientisa, įsivaizduojama ir tikra, kuriama ir sukurta bei pan. Mokyklinėje geografijoje įvairūs reiškiniai, procesai taip pat interpretuojami erdvės matmeniu (6 pav.).

Taigi, svarbu ugdyti mokinių erdvinį mąstymą kaip vieną iš kognityvinių gebėjimų, kuris neapsiriboja vien tik geografinių žemėlapių skaitymu. Techaso universiteto mokslininkės I. Jo ir S. W. Bednarz sukūrė erdvinio mąstymo taksonomiją, kuri sujungia daugelį erdvės sąvokų, jos reprezentacijos įrankius, samprotavimo procesus (7 pav.).

Geografijoje erdvinis mąstymas yra atspara platesniems geografinio pažinimo apibendrinimams. Čia į pagalbą ateina kognityvinė psichologija, kuri sutelkia dėmesį į tai, kaip mes mąstome erdvėje ir apie erdvę, kaip naudojame erdvę mąstyti. Erdvė turi daug semiotinių ir semantinių pažinimo aspektų, nekalbant jau apie filosofinius. Pagaliau šiuolaikinės geografinės informacinės technologijos taip pat remiasi erdvės suvokimo ir vaizdavimo dalykais. Tenka konstatuoti, kad mokykloje dar mažai skiriama dėmesio erdvinio mąstymo ugdymui.

Geografinių kompetencijų ir pasiekimų galia

Remiantis geografinio ugdymo tikslu ir uždaviniais, dalyko turiniu ir struktūra, jo didaktika, pagrindinės mokyklos ugdymo turiniu, buvo apibrėžtos keturios geografinių pasiekimų sritys:

Pirma sritis (A), lyginant su pagrindinės mokyklos atitinkama sritimi, papildyta geografijos metodologijos, mokslo klausimų analizavimu ir naudojimusi geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS).

Antra sritis (B) skirta gamtinės ir visuomeninės geografijos procesams bei reiškiniams analizuoti.

Trečia sritis (C) yra nauja, lyginant su pagrindinės mokyklos pakopa, ir skirta globalių iššūkių žmonijai analizei.

Ketvirta sritis (D) skirta geografiniams tiriamiesiems gebėjimams tobulinti.

Geografinių pasiekimų sritis, susietas su kompetencijų ugdymu, galima pavaizduoti kvadratine matrica (8 pav.).

Pasirinktas ugdymo turinio kūrimo modelis – kompetencijų ugdymas pasitelkiant dalyką – skatina mokinių mokymosi motyvaciją, ugdo bendruosius gebėjimus, suteikia dalyko žinioms platesnį kontekstą, jos siejamos su kitų dalykų mokymu.

Geografijos šiuolaikinė forma ir turinys: ugdymo pakopų dermė

Pirmas pavadinimo dėmuo – tai aliuzija į Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ šūkį „Amžinos vertybės avangardinėmis priemonėmis“ (anot P. Dirgėlos). Siektinas tikslas, kad kiekvienas Bendrosios programos atnaujinimas, kaip jį beįvardytume, būtų nauja dalyko mokymo paraiška, programa plačiąja prasme, gairės, strategija ateičiai. Prie šių tikslų, kaip minėta anksčiau, dirba tarptautinės ir nacionalinės geografų bendruomenės. Dalyko mokymo kaita turi apimti visas mokyklos pakopas ir derėti tarpusavyje. Geografija turi gana stabilią istoriškai susiformavusią struktūrą – gamtinę, visuomeninę ir regioninę geografiją – tai dalyko brandos, fundamentalumo ir vientisumo požymis. Remiantis šia struktūra kaip dalyko ištekliumi, vienaip ar kitaip manipuliuojama ir moduliuojama kuriant atskirų mokyklos pakopų geografijos ugdymo turinį, išskiriant joms būdingas pasiekimų sritis. Gali atsirasti ir naujų geografijos turinio struktūros dalių, kai norima aktualizuoti vieną ar kitą geografijos ar ugdymui svarbų aspektą. Tuo siekiama atliepti laiko kontekstą (globalius iššūkius) ar priimtą ugdymo turinio kūrimo didaktinę nuostatą (kompetencijomis, tyrimais grįstą dalyko mokymą). Visose mokyklos pakopose nuosekliai plėtojami (gilinami, plečiami) mokinių pasiekimai laikantis šios klasikinės dalyko struktūros (9 pav.).

Kylant spirale aukštyn, geografija vis labiau išsigrynina ir parodo savo kaip dalyko esmę. Tačiau ugdymo turinio kūrimas įvairiose mokyklos pakopose gali skirtis – atsižvelgiama į mokinių amžių, keliamus bendrus ugdymo tikslus ir būtiną mokinių pasiekimų pažangą (1 lentelė).

Reikia didelio mokytojų ir programų sudarytojų meistriškumo, kad būtų parodyta gyva ir gyvenimui skirta geografija. Siektina, kad geografija iš teikiančio, referencinio žinių objekto taptų reflektuojamu, dialoginiu pažinimo subjektu.

Išvados

1.Išanalizavus Lietuvos švietimo ir tarptautinius dokumentus (chartijas, deklaracijas), apibrėžiančius ugdymo turinio atnaujinimo ir geografinio švietimo šiuolaikines tendencijas, galima konstatuoti:

• ugdymo programos atnaujintos pagal atitinkamo dalyko išplėstinį kursą, numatyti papildomi dalyko moduliai, padėsiantys gilinti žinias, visiems privalomas brandos darbas, išskirtas mokymosi procesą ir rezultatus stebėjusio mokytojo vaidmuo bei sprendimas vertinant mokinių pasiekimus;
• pagrindinė pasaulio geografų kvietimo ambicija – siekti geografinio švietimo pažangos. Geografija turi padėti mokiniams suvokti šias aktualijas, suprasti savo vaidmenį jų atžvilgiu bei ieškoti atsakymo į klausimą „Kaip mums reikia gyventi ir planuoti savo ateitį nuolat besikeičiančiame pasaulyje?“

2. Vienas iš šaltinių, kuriant geografijos mokymosi turinį, – geografijos mokslas: šiuolaikinės geografijos idėjos, atliekami tyrimai, keliami aktualūs kasdienybės klausimai. Nūdienos geografijos raidos etapui būdingas bruožas – gamtinės ir visuomeninės geografijos sintezė, nuolatinis jai būdingo dualizmo derinimas:

• gamtinės ir visuomeninės geografijos;
• ideografinio ir nomotetinio pasaulio aprašymo;
• induktyvaus ir deduktyvaus samprotavimo būdo;
• kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų.