Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius (LKTI KKTS) drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Moderniosios literatūros skyriumi (LLTI MLS), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Reabilitacijos klinika (LSMU SF RK), Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Humanitarinių mokslų katedra (VDA KF HMK) ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu (VU FsF ATSI) kviečia humanitarinių, socialinių ir kitų krypčių tyrėjus dalyvauti mokslo konferencijoje Apie vertimus: turinio metamorfozė daiktuose ir kūnuose, kuri vyks @eityje
Išsamiau apie @eitį žr. „Žinynas“.
2025 m. balandžio 1 – birželio 30 d. nuotoliniu būdu.
Problematika
Fizikoje nagrinėdamas tapsmą Aristotelis skiria atsitiktinę ir esminę kaitas. Kisdamas atsitiktiniu būdu daiktas netenka turimų nebūtinųjų savybių arba įgauna naujų, nenustodamas būti ir neprarasdamas tapatybės. Kisdamas iš esmės daiktas netenka būtinųjų savybių, apibrėžiančių jo pavidalą, o netekęs nustoja būti.
Įdomu – tai, kad gamtoje, įskaitant žmogaus kultūrą, greta Aristotelio skirtųjų dviejų kismo rūšių, esama trečiosios – virsmo, arba aktyviu galininkiniu požiūriu, vertimo, kai reiškinys kinta iš esmės, netekdamas savo pirminio pavidalo, dažnai – ir pirminės medžiagos, tačiau kartu nenustoja būti ir nepraranda savo tapatybės. Iš kinų kalbos į lietuvių versdami poemą, iš esmės keičiame ne tik fizines jos ypatybes (raštą, sintaksę, fonetiką ir pan.), bet ir semantines (įvaizdžius, užuominas, nuorodas, akcentus ir pan.); ne tik semantines, bet ir subjektyvų estetinį ir vienų, ir kitų ypatybių suvokimą. – Keičiame ir galvojame, kad išversta poema yra ta pati, sukurta to paties autoriaus.
Tekstų vertimas tėra vienas iš daugelio translatio – perkėlimo iš vieno į kitą – apraiškų. Žmoguje iš vieno subjektyvaus turinio į kitą verčiame pojūčius, jausmus, mintis, nuostatas ir poelgius. Kultūroje iš vieno intersubjektyvaus daiktinio turinio į kitą verčiame dirbinius ir aplinkas, pertvarkydami architektūrines erdves (konversija), tapydami ar ekranizuodami literatūros kūrinius (ikonografija), orkestruodami ar instrumentuodami muzikines kompozicijas (perdirbimas), mainydami vienos kultūros liturginį kalendorių kitos (atvertimas, konversija). Technologijoje iš vienos į kitą verčiame energijos rūšis (transformacija, konversija), neprarasdami nei pačios energijos, nei jos kiekio. Verčiame ryšio signalus (transdukcija, keitimas, analogija), išsaugodami jų funkcines reikšmes. Vis labiau įsibėgėjame versti ir žmogaus kūną iš vienos išvaizdos, sudėjimo ar lyties į kitą (transplantacija, implantacija, korekcija, plastinė chirurgija, kūno menas).
Kismas yra pamatinė gamtos būsena. Suprasti šią būseną tolygu suprasti save. Ir atvirkščiai: nesuprasti šios būsenos tolygu nesuprasti savęs. Vertimas yra vienas pagrindinių kultūrinių antropogeninių kismo mechanizmų. Atstovaudami skirtingas humanitarinių, socialinių, technologijos ir kitų mokslų sritis bei kryptis, iš skirtingų teorinių ir empirinių perspektyvų pažvelkime į mus supantį daiktų ir kūnų pasaulį, išskirkime aktualiausius turinius ir patyrinėkime jų vertimus medžiagos ir pavidalo, priežasties ir padarinio, tikslo ir priemonės, sandaros ir eigos, vietos ir laiko, raiškos ir poveikio bei kitais analitiniais ir sintetiniais požiūriais.
Organizacinis komitetas
Pirmininkas – dr. Aivaras Stepukonis.
Nariai:
Kalendorius
Teikimas
Pranešimai teiktini lietuvių kalba parengto mokslinio straipsnio pavidale iki 2024 m. gruodžio 31 d. e. paštu arba tiesiogiai @eityje. Pranešimų apimtis nėra ribojama, tačiau patariama tilpti į 0,5–1,5 sp. l. rėžius.
Planavimas
Teikdamas pranešimą ir dalyvaudamas svarstymuose mokslininkas atlieka 3 darbus: 1) pranešimas konferencijoje (vnt.), 2) straipsnis konferencijos leidinyje (vnt., sp. l.) ir 3) bendri pranešimų svarstymai (vnt., sp. l.), mokslinėje literatūroje priskiriami recenzijos žanrui.
Mokslo renginių, pranešimų ir svarstymų @eityje pavyzdžiai:
Kilus klausimams, kreiptis į organizacinio komiteto pirmininką dr. Aivarą Stepukonį e. paštu arba tiesiogiai @eityje.
Problematika
Fizikoje nagrinėdamas tapsmą Aristotelis skiria atsitiktinę ir esminę kaitas. Kisdamas atsitiktiniu būdu daiktas netenka turimų nebūtinųjų savybių arba įgauna naujų, nenustodamas būti ir neprarasdamas tapatybės. Kisdamas iš esmės daiktas netenka būtinųjų savybių, apibrėžiančių jo pavidalą, o netekęs nustoja būti.
Įdomu – tai, kad gamtoje, įskaitant žmogaus kultūrą, greta Aristotelio skirtųjų dviejų kismo rūšių, esama trečiosios – virsmo, arba aktyviu galininkiniu požiūriu, vertimo, kai reiškinys kinta iš esmės, netekdamas savo pirminio pavidalo, dažnai – ir pirminės medžiagos, tačiau kartu nenustoja būti ir nepraranda savo tapatybės. Iš kinų kalbos į lietuvių versdami poemą, iš esmės keičiame ne tik fizines jos ypatybes (raštą, sintaksę, fonetiką ir pan.), bet ir semantines (įvaizdžius, užuominas, nuorodas, akcentus ir pan.); ne tik semantines, bet ir subjektyvų estetinį ir vienų, ir kitų ypatybių suvokimą. – Keičiame ir galvojame, kad išversta poema yra ta pati, sukurta to paties autoriaus.
Tekstų vertimas tėra vienas iš daugelio translatio – perkėlimo iš vieno į kitą – apraiškų. Žmoguje iš vieno subjektyvaus turinio į kitą verčiame pojūčius, jausmus, mintis, nuostatas ir poelgius. Kultūroje iš vieno intersubjektyvaus daiktinio turinio į kitą verčiame dirbinius ir aplinkas, pertvarkydami architektūrines erdves (konversija), tapydami ar ekranizuodami literatūros kūrinius (ikonografija), orkestruodami ar instrumentuodami muzikines kompozicijas (perdirbimas), mainydami vienos kultūros liturginį kalendorių kitos (atvertimas, konversija). Technologijoje iš vienos į kitą verčiame energijos rūšis (transformacija, konversija), neprarasdami nei pačios energijos, nei jos kiekio. Verčiame ryšio signalus (transdukcija, keitimas, analogija), išsaugodami jų funkcines reikšmes. Vis labiau įsibėgėjame versti ir žmogaus kūną iš vienos išvaizdos, sudėjimo ar lyties į kitą (transplantacija, implantacija, korekcija, plastinė chirurgija, kūno menas).
Kismas yra pamatinė gamtos būsena. Suprasti šią būseną tolygu suprasti save. Ir atvirkščiai: nesuprasti šios būsenos tolygu nesuprasti savęs. Vertimas yra vienas pagrindinių kultūrinių antropogeninių kismo mechanizmų. Atstovaudami skirtingas humanitarinių, socialinių, technologijos ir kitų mokslų sritis bei kryptis, iš skirtingų teorinių ir empirinių perspektyvų pažvelkime į mus supantį daiktų ir kūnų pasaulį, išskirkime aktualiausius turinius ir patyrinėkime jų vertimus medžiagos ir pavidalo, priežasties ir padarinio, tikslo ir priemonės, sandaros ir eigos, vietos ir laiko, raiškos ir poveikio bei kitais analitiniais ir sintetiniais požiūriais.
Organizacinis komitetas
Pirmininkas – dr. Aivaras Stepukonis.
Nariai:
- dr. Birutė Avižinienė (LLTI MLS);
- doc. dr. Dalia Švambarytė (VU FsF ATSI);
- lek. dr. Jolita Rapolienė (LSMU SF RK);
- prof. dr. Stanislavas Mostauskis (LKTI KKTS);
- doc. dr. Vaida Almonaitytė Navickienė (VDA KF HMK);
- doc. dr. Vytis Silius (VU FsF ATSI);
- prof. dr. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė (LKTI KKTS).
Kalendorius
| Laikotarpis | Veikla |
|---|---|
| 2024.01–2024.12 | E. paštu arba tiesiogiai @eityje Priemonė veikia tik tinklavietėje registruotiems autoriams. Registruotis tinklavietėje galite pildydami formą „Registruotis“. lietuvių kalba parengto mokslinio straipsnio pavidale teikiami pranešimai; |
| 2025.01–2025.03 | taisomi ir @eitin įvedami pranešimai; |
| 2025.04–2025.06 | vyksta konferencija; |
| 2025.07–2025.09 | taisomi pranešimų svarstymai ir sudaromas konferencijos leidinys; |
| 2025.10–2025.12 | recenzuojamas ir skelbiamas konferencijos leidinys. |
Teikimas
Pranešimai teiktini lietuvių kalba parengto mokslinio straipsnio pavidale iki 2024 m. gruodžio 31 d. e. paštu arba tiesiogiai @eityje. Pranešimų apimtis nėra ribojama, tačiau patariama tilpti į 0,5–1,5 sp. l. rėžius.
Planavimas
Teikdamas pranešimą ir dalyvaudamas svarstymuose mokslininkas atlieka 3 darbus: 1) pranešimas konferencijoje (vnt.), 2) straipsnis konferencijos leidinyje (vnt., sp. l.) ir 3) bendri pranešimų svarstymai (vnt., sp. l.), mokslinėje literatūroje priskiriami recenzijos žanrui.
Mokslo renginių, pranešimų ir svarstymų @eityje pavyzdžiai:
- Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos;
- Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves.
Kilus klausimams, kreiptis į organizacinio komiteto pirmininką dr. Aivarą Stepukonį e. paštu arba tiesiogiai @eityje.