Straipsnis Vizualinės etnografijos naratyvas: Pitt Rivers muziejaus atvejis

Ellen Ettlinger fotografijų rinkinys kaip vizualinis naratyvas

Šiame skyriuje į Ellen Ettlinger fotografijų rinkinį, esantį Pitt Rivers muziejaus fotografijų kolekcijoje, pažvelgsiu kaip į vizualinį naratyvą. Mano apsisprendimą sutelkti dėmesį į šią kolekciją paskatino kolekcijos tematika ir geografinė lokalizacija – Europos regionas. Iš 600 nuotraukų kolekcijos, kurią E. Ettlinger padovanojo muziejui 1965 m., beveik pusė (258) susijusios su Anglija. Jos nuotraukų temos – menas, verslai, liaudies papročiai, transportas, ūkinis gyvenimas, architektūra, ypač ją domino sakralinė bažnyčių architektūra, religinė simbolika, amuletai, religiniai ritualai.

Ellen Rathenau-Ettlinger (1902–1994) – ilgametė Jungtinės Karalystės folkloro draugijos (The Folklore Society) narė, kuri priklausė Oksfordo grafystės atšakai. Taip pat ji buvo Karališkojo antropologijos instituto (The Royal Anthropological Institute) narė. Manoma, kad ji priklausė ir Oksfordo universiteto Antropologijos bendruomenei (Oxford University Anthropology Society) Žr. Alison Petch, “Ellen Ettlinger: Biography.” . Ellen Etlinger gimė Vokietijoje, pasiturinčioje, žydiškų šaknų turinčioje šeimoje. Ji buvo kilusi iš garsios Rathenau giminės, kuri buvo įkūrusi didelę inžinerinę AGE kompaniją Vokietijoje. 1938 m. dėl nacių persekiojimo kartu su savo dviem vaikais persikėlė gyventi į Angliją, Oksfordo grafystę Žr. ten pat. . Iki tol ji domėjosi vokiečių liaudies menu, papročiais, tikėjimais, folkloru, todėl, atvykusi į Angliją, toliau tyrinėjo šias temas, tačiau tyrimų objektą nukreipė į Angliją ir Airiją. Savo tyrimų rezultatus publikavo „Folkloro“ (Folklore) žurnale.

Gyvendama Oksfordo grafystėje, ji stengėsi pažinti Oksfordo apylinkes, po jas keliavo, fotografavo įvairias šventes. 1960 m. moksliniais tikslais ji lankėsi Oksfordo, Berko, Bakingamo apylinkių kaimų ir miestelių bažnyčiose, savo fotografijose užfiksavo bažnyčių architektūrą, interjerus, drožinius, paminklus. Jos susidomėjimas paminklais neapsiribojo vien vizualinių vaizdų fiksavimu, bet aprėpė ir žodinę tradiciją. Bažnyčių architektūra ir paminklai bei su jais susijusios legendos įkvėpė ją parašyti straipsnį „Septyni vaikai vienu gimimu“, kuris buvo publikuotas 1970 m. „Folkloro“ žurnale Žr. Ellen Ettlinger, “Seven Children at One Birth.” . Ji taip pat domėjosi keltų tradicijomis, ypač katalikų paveldu Airijoje, kur ji intensyviai lankėsi ir ieškojo nuošalių bažnyčių, šventų šaltinėlių ir piligriminių vietų Žr. Jacqueline Simpson, “In Memoria. Ellen Ettlinger, 1902–1994,” p. 86. . Jos žinios apie Airiją atsispindi jos straipsniuose, recenzijose, kelionių dienoraščiuose, kuriuos ji rašė šių išvykų metu. E. Ettlinger kolekcijoje gausu nuotraukų iš Airijos, kurias jai dovanojo jos kolega airių folkloristas Thomasas H. Masonas. Neretai šalia jų pateikiami ir fotografijų autoriaus komentarai apie juose vaizduojamus objektus, pavyzdžiui, mitologinius akmenis, pasižyminčius gydomosiomis ar egzorcistinėmis savybėmis.

Viename iš savo straipsnių, kuriame nagrinėjo Oksfordo grafystės bažnyčių folklorą, Ettlinger rašė: „Per dvidešimt paskutinių metų aš ieškojau Oksfordo apylinkių kaimuose ir mažuose miesteliuose senųjų tikėjimų ir papročių materialių požymių ir atradau, kad nepalyginti daugiau jų išsaugota bažnyčiose nei atvirose kaimo vietovėse ir pasaulietiniuose pastatuose“ Ellen Ettlinger, “Folklore in Oxfordshire Churches,” p. 160. .

Antropologinis žvilgsnis į kitą kultūrą iš šalies paprastai objektyvesnis ir skvarbesnis, nes pašalietis pastebi tuos dalykus, ko negali pamatyti vietos gyventojai, pripratę prie savo gyvenamosios aplinkos. Todėl jos fotografijose užfiksuotos unikalios Anglijos, Airijos gyvenimo realijos, papročiai, religinis folkloras, kurie labiausiai krenta į akis iš kitos šalies atvykusiam tyrinėtojui, tačiau dažnai būna nepastebėti vietinių folkloristų.

Peržvelgus Ettlinger nuotraukų kolekciją, ją galima suskirstyti į keletą grupių, kurios konstruoja šio rinkinio vizualinį naratyvą: 1) pačios autorės fotografuotos originalios fotografijos; 2) jos draugų dovanotos fotografijos (dažniausiai Folkloro draugijos narių iš Airijos, Švedijos); 3) Ettlinger pažįstamų profesionalų fotografijos, vaizduojančios Anglijos gyvenimo realijas ir papročius; 4) iškirptos nuotraukos iš periodinių leidinių, dažniausiai iš „Country Life“, arba atvirukai; 5) lankstinukai, brošiūros apie to meto Anglijoje rengiamas religines šventes, antai Tissingtono šaltinių puošimo (Tissington Well Dressing) apeigos per Šeštines Ši šventė vyksta per Šeštines Tissingtone, mažame Anglijos kaimelyje. Tą dieną gėlėmis puošiami 5 šaltiniai, prie kurių eina žmonių procesija kartu su kunigu. Vandens šaltinėliai puošiami gėlių vainiklapiais, žalumynais, mažais kankorėžiais. Žalumynai dedami ant medinių rėmų, padengtų moliu, sumaišytu su vandeniu ir druska. Papuošimuose vyrauja religinė tematika. Šventės ištakos nėra žinomos, nors manoma, jog ši tradicija prasidėjo norint padėkoti už tai, kad šio kaimo gyventojai išvengė Juodosios mirties. Ši tradicija beveik buvo išnykusi XX a. pradžioje, bet atgimė 1920–1930 m. . Ši grupė saugoma Pitt Rivers muziejaus Balfouro bibliotekoje.

Kolekcijoje nuotraukos sutvarkytos pagal tam tikrą Ellen Ettlinger sistemą. Fotografijas paprastai ji priklijuodavo ant gelsvo kartono; virš nuotraukos kairėje pusėje užrašydavo jos numerį, o dešinėje – paveikslėlio pavadinimą pagal tam tikrą kategoriją. Jos nuotraukų katalogas apima žmonių, architektūros, kraštovaizdžio, artefaktų vaizdus iš visos Europos (Anglijos, Airijos, Škotijos, Velso, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, tuometinės Jugoslavijos). Daugiausia nuotraukų yra iš Anglijos ir Airijos, kur autorė pati atliko tyrimus. Iš Airijos daug grupinių portretų, kuriuose atsispindi tradicinės pramogos, žmonių kostiumai, artefaktai, archeologinės vietovės. Kaip Folkloro draugijos narė, ji bendravo su daugeliu Europos folkloristų ir iš jų gaudavo įvairių nuotraukų. Dažniausi jos bendradarbiai buvo švedų folkloristas Ingegärdas Vallinas, airių folkloristai H. Masonas ir Mechaelis J. Murphy Žr. Alison Petch, “Ellen Ettlinger’s Working Card Catalogue.” , kurių fotografuotos nuotraukos yra išlikusios šioje kolekcijoje.

E. Ettlinger tarsi metraštininkė vizualiu pasakojimu fiksavo Anglijos gyvenimą, papročius, šventes, kurias įamžino savo fotografijų kolekcijoje. Jos fotografijose Gegužės šventės naratyvas sukomponuotas iš vizualių vaizdų – nuotraukų, piešinių ir jų aprašymų, komentarų, straipsnių iškarpų. Ettlinger kolekcijoje galima atrasti Gegužės 1-osios šventės tradicinį Morris šokį Morris šokis – unikalus Anglijoje, kuris viena ar kita forma šioje šalyje egzistavo penkis šimtus metų. Jis laikomas liaudies šokiu, nors teigiama, kad savo prigimtimi jis labiau apeiginis nei bendruomeninis (Jacqueline Simpson, “Roud Steve,” p. 245). Per paskutiniuosius 100 metų Morris šokis pasklido po Britanijos tautų sandraugos šalis ir JAV. Pagal senąją tradiciją jį šokdavo tik vyrai, tačiau šiandien yra ir mišrių šokėjų grupių, kurios save vadina komandomis, klubais, grupėmis. Šios grupės – tai XIX a. pab. – XX a. pr. atgaivinimo judėjimų rezultatas (Norman Stanfield, Rough Music, Rough Dance, Rough Play: Misrule and Morris Dance, p. 1). ir kitus tradicinius šventės dalyvius Plačiau apie Gegužės 1-osios šventę ir jos tradicinius dalyvius žr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, „Tradicijų išsaugojimas ir kaita šiuolaikiniame mieste: dviejų Europos miestų švenčių atvejai“. , kuriuos ji 1949–1950 m. fotografavo Oksfordo grafystės miestelyje Bamptone. 1950 m. trijose fotografijose Žr. PRM FK 1965.5.1 (257–9). ji įamžino Gegužės šventę. Pirmoje nuotraukoje grupė Morris šokėjų vyrų, pasipuošusių balta apranga, su žvangučiais ant blauzdų, šoka miesto gatvėse. Kitoje nuotraukoje užfiksuotas Morris šokėjas, rankoje laikantis baltą nosinaitę, dėvintis tradicinį Morris šokėjo kostiumą: baltus marškinius ir kelnes, juodą cilindrinę skrybėlę, papuoštą gėlėmis. Trečioje nuotraukoje pavaizduotos dvi mergaitės, rankose laikančios juostą, per kurią pervertas lauko gėlių vainikas. Kolekcijoje yra išlikusios devynios 1949 m. fotografijos Žr. PRM FK 1965.5.1 (248–256). . Jose nufotografuoti tradiciniai šios šventės dalyviai: Morris šokėjai, muzikantai (smuikininkas, koncertinos muzikantas), kvailys (atliekantis juokdario funkciją), vilkintis gėlėtą kombinezoną, ant galvos užsimaukšlinęs prirauktą gėlėtą kepurę ir rankoje laikantis pripūstą kiaulės pūslę, ginklanešys ir pyrago nešikas, persijuosęs per krūtinę ginklams skirtą odinį krepšį ir rankoje laikantis pyragą, papuoštą laukinių gėlių puokšte ir girliandomis. Vizualų pasakojimą apie savitus Gegužės šventės papročius pratęsia dar dvi nuotraukos Žr. PRM FK 1965.5.1 (214–5). iš Padstou miestelio. Šiose fotografijose svarbiausias akcentas – žmogus, persirengęs arkliu. Vizualų pasakojimą šįkart papildo kiti verbaliniai duomenys. E. Ettlinger prie šių nuotraukų pateikia išsamų aprašą, padedantį suvokti platesnį tiek nuotraukos, tiek šio papročio kontekstą:

Palyginti senas paprotys Padstow miestelyje yra kasmetinė „Arklio“ (Hobby Horse) šventė, švenčiama gegužės 1 d. Lydimas grupės vyrų ir berniukų, pasipuošusių ryškiais drabužiais, „Arklys“ iškilmingai žygiuoja miesto gatvėmis visą dieną skambant „Gegužės“ melodijai. Vietinė tradicija pasakoja, kad per karą su Prancūzija moterys, apsirengusios raudonais drabužiais ir lydimos „Arklio“, išgąsdino įsiveržėlius. PRM FK 1965.5.1 (214–5).

Spustelėjus išskleisti...

Ettlinger vizualų pasakojimą apie Anglijos šventes praplečia ir papildo profesionalių dailininkų darbai, tapyti XIX a. pabaigoje. Šį kartą kolekcijoje vizualus naratyvas apie Oksfordo Gegužės 1-osios šventę papasakotas dailininko Williamo Holmano Hunto paveikslu „Gegužės rytas Magdalenos bokšte“ (1890). Kaip minėjau, Ettlinger nevengė savo fotografijų rinkiniuose kolekcionuoti iškarpų iš periodinių leidinių. Šį kartą ji pristato 1951 m. balandžio 27 d. „Country Life“ publikuotą H. T. Kirby straipsnį „Gegužės rytas Magdalenos bokšte“ kartu su paveikslo reprodukcija. Verbalinio pasakojimo naratyvą pagyvina publikuota poezija. Straipsnis pradedamas Magdalenos koledžo dekano Burgono eilėraščiu apie Gegužės 1-osios rytą. Jame piešiamas idiliškas vaizdas: Tarsi medžiotojo kalnuose pučiamas užburtas ragas prikelia visus ankstyvą rytą ir išsklaido jaunimo rytinį snaudulį. Susirinkę jaunuoliai energingai kyla nesibaigiančiais laiptais į Magdalenos bokštą, tarsi vieversiai, kad saulei tekant pradėtų rytinį giedojimą. Straipsnio autorius pabrėžia minėto paveikslo svarbą. Jis rašo: „…daugeliui iš mūsų yra gerai pažįstamas Holmano Hunto paveikslas „Gegužės rytas Magdalenos bokšte“, nes jame pavaizduotas vienas iš tradicinių įvykių, kurį mes, kaip anglai, branginame“ Thomas H. Kirby, “May Morning on Magdalen Tower,” p. 1284. . Toliau straipsnyje plėtojamas naratyvas apie paveikslo kūrimo aplinkybes Magdalenos koledže 1890 m., apie istorines asmenybes, universiteto profesorius ir anglikonų bažnyčios hierarchus, Magdalenos koledžo choro choristus ir kantorius, pavaizduotus kūrinyje.

Vizualus pasakojimas Ettlinger nuotraukų kolekcijoje praplečiamas svarbaus įvykio identifikavimo paieška. 1951 m., praėjus daugiau kaip 60 metų nuo paveikslo sukūrimo, įvykio identifikavimo tradicija nenutrūksta – tapybos darbas išlieka gyvas žmonių atmintyje. Paveikslo reprodukcija publikuojama šalies laikraštyje, pasakojama jo sukūrimo istorija siekiant sužadinti vietos gyventojų atmintį ir pagarbą tradicijai. Pavaizduotų asmenybių identifikavimo problema svarbi anglams ir šiandien, nes šiuo metu, praėjus 124 metams nuo paveikslo sukūrimo, Ponios Lever meno galerijoje (Lady Lever Art Galery) Londone atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama identifikuoti paveiksle iki šiol neatpažintas istorines asmenybes. Kaip atskleidė minėtas tyrimas, dailininkas savo kūrinyje stengėsi perteikti šio įvykio dvasią, todėl istorinės asmenybės nebuvo tokios svarbios. Kai kurie personažai, pavaizduoti Holmano Hunto paveiksle, buvo sukurti kaip simboliai siekiant sustiprinti įspūdį.

Taigi E. Ettlinger fotografijų kolekcijos vizualus objektas, vaizdinė medžiaga (originalios nuotraukos, atvirukai, paveikslų reprodukcijos, nuotraukų iškarpos iš žurnalų, bukletai, brošiūros apie to meto Anglijos šventes) ir verbaliniai tekstai (nuotraukų aprašai, komentarai, straipsnių iškarpos iš žurnalų apie kolekcijoje vaizduojamus objektus, poezija, susijusi su kalendorinėmis šventėmis, įvykio identifikavimas) yra tapę vientisu pasakojimu. Šis naratyvas pristato anglų, airių ir kitų Europos tautų kasdienio ir šventinio gyvenimo fragmentus, praeities susitikimus su dabartimi, pasakojimus, kurie nesibaigia, bet iš praeities persikelia į dabartį ir per tradicines šventes, artefaktus, liaudies tikėjimus, žmonių atmintį nusidriekia į ateitį (žr. 3 pav.).

Senosios fotografijos ir jų aprašai per vizualų ir verbalinį pasakojimą šiandien tampa svarbios ir reikšmingos. Galima pritarti M. Bankso minčiai, kad „kuo labiau fotografijos vidinis pasakojimas nutolęs nuo mūsų (laike ir erdvėje), tuo svarbiau kažką susigrąžinti iš jo išorinio pasakojimo (istorinį kontekstą ar vėlesnius įvykius)“ Marcus Banks, Visual Methods in Social Research, p. 102. . Tai padėtų šių dienų žmogui, žvelgiančiam į senąją fotografiją iš laiko perspektyvos, geriau suvokti vidinio ir išorinio pasakojimo arba, kitaip tariant, holistinio naratyvo vertę.

Apibendrindama norėčiau pabrėžti, kad E. Ettlinger fotografijų kolekcijoje užfiksuotas vizualus pasakojimas apie Gegužės šventę yra vertingas šių dienų tyrinėtojui, besigilinančiam į Europos miesto šventes. Viena vertus, šis pasakojimas padeda suprasti šventės senąją tradiciją, jos kultūrinę, istorinę, religinę vertę Europos tautų papročių kontekste. Kita vertus, jis atskleidžia Gegužės ryto tradicijos tęstinumo svarbą išlaikant, konstruojant ir rekonstruojant dabartinę britų tapatybę.

Išvados

Šiandien į etnografijos ar antropologijos muziejų galima pažvelgti netradiciškai, t. y. kaip į vizualinį, kupiną faktų naratyvą. Muziejus – tai vieta, kur dialogas su „kitu“ vyksta per regimuosius vaizdinius, kultūros ir meno artefaktus, verbalinius ir neverbalinius simbolius, rankraščių, fotografijų ir filmų, garso ir muzikos rinkinius.

Į vizualinės etnografijos perspektyvas straipsnyje žvelgiama per vieno muziejaus, šiuo atveju – Pitt Rivers muziejaus, pavyzdinį atvejį (case study). Nors muziejus įsteigtas 1884 m., tačiau iki šiol jo ekspozicijos išlaiko istorinį stilių, šiandien sukuriantį įsimintiną naratyvą, atspindintį ypatingą to laikotarpio atmosferą. Pasakojimas čia konstruojamas tiek vaizdine forma, tiek apšvietimu, tiek eksponatų užrašais, tiek muzikos instrumentų garsais, kurie visi kartu sukuria muziejuje ypatingą atmosferą.

Ellen Ettlinger fotografijų kolekcijos vaizdinė medžiaga ir verbaliniai tekstai yra tapę vientisu pasakojimu. Šis naratyvas pristato anglų, airių ir kitų Europos tautų kasdienio ir šventinio gyvenimo fragmentus, praeities susitikimus su dabartimi, vizualinius ir verbalinius pasakojimus, kurie iš praeities persikelia į dabartį ir per tradicines šventes, artefaktus, liaudies tikėjimus, žmonių atmintį nusidriekia į ateitį. Senosios fotografijos ir jų aprašai, komentarai, straipsnių iškarpos, kaip tarpkultūrinių socialinių sąveikų vietos, analizės šaltiniai bei vizualinės ir sensorinės sistemos prakalba vizualine bei verbaline kalba ir šiandien tampa reikšmingos.

Taigi muziejuje per daiktus, fotografijų ir filmų vaizdus, garsus, objektų aprašus pasakojami naratyvai yra daugiabalsių mainų, vykstančių skirtingose situacijose, orkestravimas. Tiek vietinių, tiek dalyvaujančių stebėtojų, tiek vėliau prisidedančių tyrinėtojų, muziejininkų ir parodų lankytojų subjektyvumai ir sukoncentruotos tiesos sukuriami vykstant šiems dažnai nelygiems mainams. Tai supratus, atsiveria plačios galimybės kurti muziejuje naujus vizualaus etnografinio naratyvo reprezentavimo būdus.

Literatūra

• Banks, Marcus, Using Visual Data in Qualitative Research, London: Sage, 2007.
• Banks, Marcus, Visual Methods in Social Research, London: Sage, 2001.
• Banks, Marcus; Jay Ruby, “Made to Be Seen: Historical Perspectives on Visual Anthropology” | Marcus Banks, Jay Ruby (eds.), Made to Be Seen: Perspectives on the History of Visual Anthropology, Chicago, London: Chicago University Press, 2011, pp. 1–18.
• Clifford, James, Kultūros problema: XX amžiaus etnografija, literatūra ir menas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
• Cranstone, Bryan Allan Lefevre, “Foreword” | Bryan Allan Lefevre Cranstone, Steven Seidenberg (eds.), The General’s Gift: A Celebration of The Pitt Rivers Museum Centenary 1884–1994, JASO Occasional Papers 3, Oxford: JASO, 1984, pp. vi–vii.
• Cranstone, Bryan Allan Lefevre, “The Pitt Rivers Museum in 1983” | Bryan Allan Lefevre Cranstone, Steven Seidenberg (eds.), The General’s Gift: A Celebration of The Pitt Rivers Museum Centenary 1884–1994, JASO Occasional Papers 3, Oxford: JASO, 1984, pp. 1–5.
• Dudley, Sandra, “Material Visions: Dress and Textiles” | Marcus Banks, Jay Ruby (eds.), Made to Be Seen: Perspectives on the History of Visual Anthropology, Chicago, London: Chicago University Press, 2011, pp. 45–73.
• Edwards, Elizabeth, “Collecting with a Camera: Pitt Rivers Museum Photographic Collections” | Bryan Allan Lefevre Cranstone, Steven Seidenberg (eds.), The General’s Gift: A Celebration of The Pitt Rivers Museum Centenary 1884–1994, JASO Occasional Papers 3, Oxford: JASO, 1984, pp. 26–35.
• Edwards, Elizabeth, “Tracing Photography” | Marcus Banks, Jay Ruby (eds.), Made to Be Seen: Perspectives on the History of Visual Anthropology, Chicago, London: Chicago University Press, 2011, pp. 159–189.
• Ettlinger, Ellen, “Folklore in Oxfordshire Churches,” Folklore, 1962, vol. 73, no. 3, pp. 160–177.
• Ettlinger, Ellen, “Seven Children at One Birth,” Folklore, 1970, vol. 81, no. 4, pp. 268–275.
• Farnell, Brenda, “Theorizing ‘the Body’ in Visual Culture” | Marcus Banks, Jay Ruby (eds.), Made to Be Seen: Perspectives on the History of Visual Anthropology, Chicago, London: Chicago University Press, 2011, pp. 136–158.
• Gosden, Christopher; Frances Larson, Alison Petch, “Origins and Survivals: Tylor, Balfour and the Pitt Rivers Museum and Their Role within Anthropology in Oxford 1883–1905” | Peter Riviére (ed.), A History of Oxford Anthropology, New York, Oxford: Berghahn Books, 2007, pp. 21–42.
• Kirby, Thomas H., “May Morning on Magdalen Tower,” Country Life, 1951, 04 27: 1284–1286.
• Petch, Alison, “Ellen Ettlinger: Biography,” 2008 [žiūrėta 2014 m. gegužės 10 d.].
• Petch, Alison, “Ellen Ettlinger’s Working Card Catalogue,” 2008 [žiūrėta 2014 m. gegužės 10 d.].
• Petch, Alison, “What is an English Object? Pitt Rivers Museum, English Collection Databases,” 2008 [žiūrėta 2014 m. gegužės 10 d.].
• Pink, Sarah, “Digital Visual Anthropology: Potentials and Challenges” | Marcus Banks, Jay Ruby (eds.), Made to Be Seen: Perspectives on the History of Visual Anthropology, Chicago, London: Chicago University Press, 2011, pp. 209–233.
• Pink, Sarah, Doing Sensory Ethnography, London: Sage, 2009.
• Pink, Sarah, Doing Visual Ethnography, London: Sage, 2001.
• Pink, Sarah, The Future of Visual Anthropology: Engaging the Senses, London: Routledge, 2006.
• Pink, Sarah, Visual Interventions: Applied Visual Anthropology, Oxford: Berghahn, 2007.
• Pitt Rivers Museum: An Introduction, Oxford: Pitt Rivers Museum, University of Oxford, 2009.
• Pullman, Philip, His Dark Materials, New York: Random House Children’s Books, 2006.
• Račiūnaitė-Paužuolienė, Rasa, „Tradicijų išsaugojimas ir kaita šiuolaikiniame mieste: dviejų Europos miestų švenčių atvejai“ | Jonas Mardosa (sud.), Šventės šiuolaikiniame mieste. Festivals in the Modern City, Vilnius: LEU leidykla Edukologija, 2013, p. 209–218.
• Roud, Steve, The English Year: A Month-by-Month Guide to the Nation’s Customs and Festivals, May Day to Mischief Night, London: Penguin Books, 2006.
• Schneider, Arnd, “Unfinished Dialogues: Notes toward an Alternative History of Art and Anthropology” | Marcus Banks, Jay Ruby (eds.), Made to Be Seen: Perspectives on the History of Visual Anthropology, Chicago, London: Chicago University Press, 2011, p. 108–135.
• Simpson, Jacqueline, “In Memoria. Ellen Ettlinger, 1902–1994,” Folklore, 1995, 106: 86.
• Simpson, Jacqueline, “Roud Steve” | A Dictionary of English Folklore, Oxford: Oxford University Press, 2000.
• Stanfield, Norman, Rough Music, Rough Dance, Rough Play: Misrule and Morris Dance, a thesis of doctor of philosophy, Vancouver: The University of British Columbia, 2008.
• Waterson, Roxana, “Visual Anthropology and the Built Environment: Interpretation of Visible and Invisible” | Marcus Banks, Jay Ruby (eds.), Made to Be Seen: Perspectives on the History of Visual Anthropology, Chicago, London: Chicago University Press, 2011, pp. 74–107.

Narrative of Visual Ethnography: A Case Study of the Pitt Rivers Museum

Summary. With the help of a case study of the Pitt Rivers Museum, this article aims to reveal the visual perspectives of ethnography in museums. The problem of the visualization of ethnography is analyzed in accordance with, and by evaluating, the theoretical approach of the cultural anthropologist James Clifford. The article aims to answer three challenges: 1) to reflect on the modern concept of the museum; 2) to discuss some aspects of the visualization of a museum, using the Pitt Rivers Museum as a case study; 3) to describe the collection of photographs of Ellen Ettlinger as a visual narrative. My experience as a visiting fellow at Oxford University in 2012 and the acquaintance this gave me with the collections of the Pitt Rivers Museum of Photography and Film inspired the writing of this article on the topic of visualization. My visit was to the School of Anthropology and Museum Ethnography (SAME), including the Institute of Social and Cultural Anthropology (ISCA), University of Oxford.

In this article, ethnographic or anthropological museums are examined as a story of the meeting of different cultures, a narrative filled with ethnographic, historical, political, economic, religious and social facts. The museum is a place where the ‘I’ and the ‘other’ meet one another and talk about visual images, the artifacts of culture and art, of history and archaeology, verbal and non-verbal symbols, collections of manuscripts, photographs and films, sound and music. One question is whether it is possible to formulate a narrative about the meeting of cultures in a different way, one that an unconventional approach to the story would help answer. An exhibition in a museum should show how the academic community interprets the objects exhibited and how the representatives of the local population view them. The two methods of narration complement each other and create a new, expanded cultural context.

This year marks 130 years since the establishment of the Pitt Rivers Museum of archaeology and anthropology at the University of Oxford. Over the period since its foundation, it has become one of the world’s most famous museums of ethnography and archaeology, having amassed objects from around the globe. The exhibitions of the museum retain a historical style, creating a memorable narrative today, but also reflecting the atmosphere of that period. The narrative here is constructed in visual form, in the lighting, in the inscriptions of the exhibits and in the sounds of musical instruments, all of which combine to create the special atmosphere of the museum. Although the museum retains the initial structure of the exhibition, a new approach is presented in the collections. The expositions present the problems that humans encountered and that broke into everyday life. The main stress of the museum exhibits is on the creativity and skills that humans used in order to adapt to the living environment.

Describing the modern activities of a museum, the author emphasizes the visualization of the museum, which is achieved not only through visual objects and images stored in the museum’s exhibitions and collections, but also through various art forms (visual art, primitive art, photography, film and theater art, music, dance) and the synthesis of different scholarly disciplines (anthropology, archaeology, history). With the help of information technology, the museum’s exhibitions and collections are reborn in a new digital format, made current in modern forms that draw closer to modern society and that create a sense of intrigue through their provocative juxtapositions. In the educational events of the museum, the holding of carnivals of masks, music and dance events, the decoration of the body, and the synthesis of music, light and theatrical elements attracts people of different social groups by its magical spirit. These events are the result of artistic creativity, scholarly research and, based on them, well-considered educational and scientific visualization policies. Due to these policies, the museum today is able to provide news to all its visitors without simplifying and popularizing it.

In the article, the chosen theme is the photographic collection of the Pitt Rivers Museum. After reviewing the collection, it was found that only a small part was devoted to the region of Europe, the Baltic states still being terra incognita for it. The photograph catalog of long-term member of the Folklore Society – Ellen Ettlinger (1902–1994) (Ellen Ettlinger’s working card catalog) (01.05.1965 (1–600)) covers the region of Europe. From the 600 photographs in her collection, almost half (258) are associated with England. The subjects of the photographs are arts, crafts, folk practices, festivals, transport, farm life and architecture. She was particularly interested in the sacred architecture of churches, religious symbols, amulets and religious rituals. The Ettlinger photographic collection consists of several groups: 1) original photograph taken by the author herself; 2) photographs (mostly by Folklore Society members) donated by her friends; 3) photographs of professional acquaintances depicting the realities of life and customs of England; 4) photographs cut out of periodicals, mostly from Country Life, and postcards; and 5) eaflets and brochures about religious holidays in England at that time, for example, the ‘Tissington Well Dressing’ held on Ascension Day.

In her photographs Ettlinger like a chronicler, constructs a visual narrative of the customs and holidays of England and Ireland. In her collection one can find Morris dancers, whom she photographed in 1949–1950 in Bampton, as wellas photographs of professional photographers from the May celebrations in Oxford. An interesting visual narrative of the latter is also narrated by the painting of artist W. H. Hunt, A May Morning in Magdalene Tower (1890). In the catalog of Ettlinger’s photographs, one can also find an article by H. T. Kirby published in Country Life for 27 April 1951, revealing the importance of the tradition of the hitherto unbroken May holidays (May Day) for Englishmen. In the catalog, the old photographs and their descriptions, comments and clippings of articles as places of cross-cultural social interaction and sources of analysis, as well as the visual and sensory systems and oration in visual and verbal language, become significant today.

The visual and verbal narrative of the May Day celebrations captured in the collection of Ettlinger’s photographs is valuable to the researcher at the present day who is investigating holidays in a European city more deeply. On the one hand, this narrative helps us understand the old tradition of the holiday, its cultural, historical and religious importance in the context of the customs of the nations of Europe. On the other hand, it reveals the importance of the continuation of the May Day tradition for maintaining, constructing and reconstructing current British identity.

Thus the narratives told in the museum through objects, photographs and film images, sounds, and descriptions of objects represent the orchestration of polyphonic exchanges taking place in different situations. To the subjectivity of both the local and participating observers, as well as later researchers, museologists and visitors of exhibition the concentrated truth created in these often unequal exchanges. Upon realizing this, broad opportunities open up to develop new visual methods of representing ethnographic narratives in the museum.

Keywords: visual ethnography, visual narrative, museum, conception of contemporary museum, visualization of museum, visualization of ethnography, Pitt Rivers Museum, photographic collection of Ellen Etlinger, photography, cultural anthropology, James Clifford.