Straipsnis Tapatumo raiška sporto aistruolių kelionėse

Įdomu panagrinėti, kuo sporto aistruolių kelionės panašios į kitas vertybines keliones. Sporto aistruolių kelionės ir elgesys jų metu turbūt arčiausias seniausioms žinomoms vertybinėms kelionėms – religinei piligrimystei. Šiandien tyrinėjami sporto ir religijos ryšiai Žr. Shirl J. Hoffman, Sport and Religion, 1992; Robert J. Higgs, God in the Stadium: Sports and Religion in America, 1995; Jay J. Coakley, Sport in Society: Issues and Controversies, 1998. , o sportas prilyginamas religijai arba laikomas jos pakaitalu, nauja religijos forma. Taip pat diskutuojama, ar sportas jo stebėtojams gali atstoti tas pačias socialines funkcijas, kurias atlieka religinės institucijos, ar stebint jį įgyta patirtis sukelia kvazireliginius potyrius Žr. Sean Gammon, “Secular Pilgrimage and Sport Tourism,” 2004. .

Sporto aistruolių ir religinių piligrimų panašumai stulbinantys. Aprašant abi grupes vartojamos tos pačios sąvokos – tikėjimas, ištikimybė, garbinimas, ritualas, pasiaukojimas, įsipareigojimas, dvasia, malda, šventė ir t. t. Sporto arenas ir stadionus galima prilyginti bažnyčioms ir katedroms, kur sporto aistruoliai keliauja pagarbinti savo herojų ir pasimelsti už jų sėkmę Žr. Daniel L. Wann, Merrill J. Melnick, Gordon W. Russel, Dale G. Pease, Sport Fans: The Psychology and Social Impact of Spectators, 2001. . Pagrindiniai sporto įvykiai, kai žaidžia nacionalinė ar klubo komanda, sporto aistruoliams tampa švente, iškiliu gyvenimo įvykiu, prilygstančiu religiniams atlaidams ar susitikimui su Šv. Tėvu, o kelionė į tokią vietą – tikriausia piligrimine kelione. Tokia kelionė tiek asmeniškai, tiek kolektyviai tampa svarbia vertybių išraiška. Įdomu, kad net lotyniškas žodis fanaticus (įkvėptas, sužavėtas), iš kurio kilo ir pasaulyje paplito anglų k. žodis fan, yra susijęs su žodžiais „šventovė“ arba „šventa vieta“ (lot. fanum, poet. anglų k. fane).

Vis dėlto sporto aistruolių kultūros pagrindas yra pasaulietinis ir materialus. Kartais aistruolių kelionės įgauna vulgarumo ir agresijos, o tai tikrai neturi jokio ryšio su religijos skelbiamomis tiesomis apie šventumą, anapusinį gyvenimą, socialinę ir moralinę atsakomybę. M. W. Leonardas Žr. Wilbert M. Leonard, A Sociological Perspective of Sport, 1998. daro išvadą, kad sportas aistruoliams gali pasiūlyti panašias funkcijas kaip religija – bendrumo jausmo sužadinimą, tikslo turėjimą, paguodą. Tokios sporto socialinės funkcijos ypač išryškėja vertybinėse kelionėse.

Du trečdaliai respondentų pažymėjo, kad jiems reikšmingiausias kelionės etapas yra išgyvenimai ir emocijos tikslo vietoje (šiuo atveju varžybos), tačiau ketvirtadaliui reikšmingiausias kelionės etapas yra pati kelionė. Turbūt nekelia abejonių faktas, kad vertybinėje kelionėje keliautojus vienija patirtis, bendros vertybės. Kelionės bendruomenė sukuria emocinį ryšį ir su didesne bendruomene (pvz., visais komandos sirgaliais). Tokioje kelionėje, ypač jei ji sėkminga, sustiprinamas tiek socialinis, tiek savimonės tapatumas.

Grupinėse vertybinėse kelionėse jų dalyviai, be abejonės, patenkina savo socialinius poreikius. Suteikdamos bendrumo jausmą šios kelionės gali išpildyti individų socialinės sąveikos troškimą. Remdamiesi sociologinio stebėjimo medžiaga Žr. Darius Liutikas, „Katalikiškosios piligrimystės sociologiniai aspektai“, 2003. galime teigti, kad vertybinėse kelionėse vyrauja nuoširdi, draugiška atmosfera, vienybė, o turistinių kelionių grupės dažnai atspindi didesnę visuomenės dalį su skirtingomis pažiūromis ir vertybėmis.

Nagrinėjant sporto aistruolių keliones būtina atkreipti dėmesį į vartotojiškumą. Nemažai autorių Žr. Garry Crawford, Consuming Sport: Fans, Sport and Culture, 2004. nagrinėja sporto aistruolių ir vartojimo santykį. Sporto aistruolius beveik visada įtraukia vartotojiška aplinka. Aistruolio tapatumas, pasireiškiantis mintimis, atsiminimais, socialine sąveika, tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijęs su vartojimu – konkrečių varžybų stebėjimu, prekių ir paslaugų pirkimu. Šiandien sporto industrija kaip laisvalaikio forma gali pateikti aistruoliams įpakuotą ir išreklamuotą komercinį produktą Žr. ten pat. .

Net ir sporto aistruolių kelionių tikslai (arenos, stadionai), kompleksinės struktūros šiandien pasižymi būdingu vietos vartojimu: konkreti sporto salė (pvz., Kauno sporto halė) ar stadionas asocijuojasi su praeities įvykiais, svarbiomis pergalėmis, patirtomis emocijomis. Kita vertus, sporto industrija tokias vietas pavertė komercinėmis įvairių prekių ir paslaugų vartojimo vietomis.

Siekdami reprezentuoti savo buvimą grupėje sporto aistruoliai investuoja daug laiko ir pinigų. Pirmiausia jie įsigyja ir demonstruoja įvairius simbolius (speciali apranga, vėliavos, muzikos instrumentai, reikalingi komandos palaikymui, palaikymo plakatai ir kt.). Sporto sirgaliai lanko varžybas, seka informacinius pranešimus apie komandos rezultatus ir su ja susijusius įvykius žiniasklaidoje, įsigyja su ja susijusių daiktų. Sportas tapo globaliu verslu, siūlančiu sporto leidinius ir TV kanalus, suvenyrus sporto aistruoliams ir įvairias keliones į sporto varžybas.

Išvados

Tapimą sporto aistruoliu lemia tiek socializacija, tiek konkretūs asmeniniai motyvai. Sporto aistruolių keliones kartu su komanda ar mylimu sportininku, be kitų veiksnių, skatina identifikacija, parodanti, kiek sporto aistruolis jaučiasi psichologiškai susietas su komanda. Aistruoliams, pasižymintiems aukšta identifikacija, komandos sekėjo vaidmuo yra kertinis jų tapatumo komponentas. Komanda išplečia individualybę ir yra vertinama kaip aistruolių tapatumo atspindys. Sporto aistruoliai išreiškia ne tik asmeninį, bet ir kolektyvinį ar bendruomeninį tapatumą, tarptautinėse varžybose – tautinį tapatumą. Kolektyvinio tapatumo raiška gali pasireikšti konkrečių vertybių – lojalumo, pasiaukojimo, solidarumo, ištikimybės, pagarbos – puoselėjimu. Su šiomis vertybėmis siejasi pagrindinės sporto aistruolių gyvenimo vertybės: šeima, draugystė, geri santykiai su artimaisiais, meilė, fizinė ir dvasinė sveikata.

Vertybinė kelionė yra išskirtinė galimybė pademonstruoti komandos ar sportininko aistruolio tapatumą. Konkrečių sporto varžybų aplankymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Atlikus faktorinę kelionėje svarbių vertybių analizę, galima išskirti tris pagrindines sporto aistruolių vertybių grupes:

1. tikrosios sporto aistruolių vertybės (pasitenkinimas komandai pasiekus pergalę, savęs kaip sporto aistruolio išreiškimas, specifinių ritualų atlikimas);
2. laisvalaikio praleidimas, pramoga (pagrindinės vertybės, susijusios su naujų įspūdžių patyrimu, namų aplinkos pakeitimu į kelionę);
3. socialinės vertybės (bendravimas, buvimas bendraminčių bendruomenėje, kartu su draugais).

Taigi konkrečioje sporto aistruolių grupėje susipina komandos palaikymo, laisvalaikio praleidimo, socialinių poreikių patenkinimo motyvai.

Straipsnyje sporto aistruolių kelionės laikytos atskiru su sportu susijusiu kelionių pogrupiu, priskirtinu vertybinių kelionių grupei. Kita vertus, asmenys, kurių pagrindinės kelionės vertybės ir motyvai nėra susiję su asmeninio ar socialinio tapatumo raiška (pvz., socialinių ryšių paieška, geras laisvalaikio praleidimas), laikytini sporto turistais.

Literatūra

• Ammerman, Nancy T., “Religious Identities and Religious Institutions” | Michele Dillon (ed.), Handbook of the Sociology of Religion, Cambridge: Cambridge University Press, 2003.
• Brookes, Rod, Representing Sport, London: Arnold, 2002.
• Coakley, Jay J., Sport in Society: Issues and Controversies, New York: McGraw-Hill, 1998.
• Crawford, Garry, Consuming Sport: Fans, Sport and Culture, London, New York: Routledge, 2004.
• Čepaitienė, Rasa; Ingvaras Butautas, „Mus vienija alus ir pergalės arba sportas ir lietuviškoji tapatybė“, Lietuvos istorijos studijos, 2006, 17: 97–112.
• Gammon, Sean, “Secular Pilgrimage and Sport Tourism” | Brent W. Ritchie, Daryl Adair (eds.), Sport Tourism: Interrelationships, Impacts and Issues, Clevedon, Buffalo, Toronto: Channel view publications, 2004.
• Gecas, Viktor, “Value Identities, Self-Motives and Social Movements” | Sheldon Stryker, Timothy Joseph Owens, Robert W. White (eds.), Self, Identity, and Social Movements, Minneapolis, London: University of Minnesota Press, 2000.
• Higgs, Robert J., God in the Stadium: Sports and Religion in America, Lexington: University Press of Kentucky, 1995.
• Hoffman, Shirl J., Sport and Religion, Champaign, IL: Human Kinetics, 1992.
• Kerr, John H., Rethinking Aggression and Violence in Sport, Routledge, 2005.
• Leonard, Wilbert M., A Sociological Perspective of Sport, London: Allyn Bacon, 1998.
• Liutikas, Darius, „Katalikiškosios piligrimystės sociologiniai aspektai“, Soter, 2003, t. 9, p. 117–132.
• Liutikas, Darius, „Piligrimystė Europos krikščioniškoje kultūroje: geografiniai aspektai“, Geografija, 2004, t. 40, nr. 2, p. 48–56.
• Liutikas, Darius, „Piligrimystė ir turizmas: panašumai ir skirtumai“, Filosofija. Sociologija, 2006, 2: 35–43.
• Liutikas, Darius, Piligrimystė: vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse, Vilnius: Lietuvos piligrimų bendrija, Socialinių tyrimų institutas, 2009.
• Russell, Gordon W., Aggression in the Sport World: A Social Psychological Perspective, Oxford, New York: Oxford University Press, 2008.
• Taylor, Gary; Steve Spencer, Social Identities: Multidisciplinary Approaches, Routledge, 2004.
• Uemukai, K.; T. Takenouchi, E. Okuda, M. Matsumoto, K. Yamanaka, “Analysis of the Factors Affecting Spectators’ Identification with Professional Football Teams in Japan,” Journal of Sport Sciences, 1995, 13: 522.
• Wann, Daniel L.; Merrill J. Melnick, Gordon W. Russel, Dale G. Pease, Sport Fans: The Psychology and Social Impact of Spectators, New York, London: Routledge, 2001.
• Watkins, Leah; Juergen Gnoth, “Methodological Issues in Using Kahle’s List of Values Scale for Japanese Tourism Behaviour,” Journal of Vocation Marketing, 2005, 11: 225–233.

Manifestation of Identity in Sport Fans’ Journeys

Summary. The article presents an analysis of sport fans’ identity and their journeys. Self-identification as of a sport fan is analyzed in the context of personal and social identity values. The low or high level of identification shows the extent to which a fan feels psychologically connected to a team. For fans with a high level of team identification, the role of team follower is the central component of their identity. The team becomes an extension of the individual and is considered as a reflection of fans’ identity. Sport fan journeys are related to supporting a team and/or an athlete during a competition outside their place of residence. Sport fans’ journeys could be recognized as value journeys. This type of journeys is part of personal identity, an expression of the value ideal, demonstration of social identity. To get a better insight into the motives and travel values of sport fans during their journey, a factor analysis was carried out. There were identified three main groups of sport fans’ values during their journeys: 1) real values of sport fans (satisfaction after winning, self-demonstration as a sport fan, performance of specific rituals); 2) spending leisure time, entertainment (main values related to impressions, a new environment); 3) social values (communication, dating friends and staying with communal members). Such a stay helps to relax and rest from everyday life.

Keywords: sport fans, identity, value journeys.