• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Klaipėdos tautinės bendruomenės ir bendrijos XX a. pab.–XXI a. pr.: kūrimosi ir veiklos ypatybės

Literatūra

  • Jefišova, Jelena, „Ukrainiečių bendrijos Klaipėdoje dešimtmetis“, Klaipėda, 1999 11 29, p. 9.
  • Juška, Albertas, „Žydų bendruomenė Klaipėdoje“, Klaipėda, 1991 03 12, p. 5.
  • Klaipėdos m. savivaldybės Tautinių kultūrų centras, Klaipėdos miesto tautinių bendrijų kultūrinė veikla 2012/2013, Klaipėda: Klaipėdos m. savivaldybės Tautinių kultūrų centras, 2013.
  • Kraniauskas, Liutauras, „Tautinės bendruomenės posovietinėje Klaipėdoje: naujų tapatybių paieškos ir jų reprezentacijos žiniasklaidoje“ | Liutauras Kraniauskas, Aldis Gedutis, Arūnas Acus, Sigita Kraniauskienė, Jolita Viluckienė, Eduardas Spiriajevas, Klaipėdos diskursai 1990–2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 111–174.
  • Kraniauskas, Liutauras, ir kt., Tautinės bendrijos Klaipėdoje ir Liepojoje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto Sociologijos katedra, 2000.
  • Orlovas, Viktoras, „Rusai Klaipėdoje“, Klaipėda, 1992 04 23, p. 2; 1992 04 24, p. 2; 1992 04 28, p. 2.
  • Puzemskis, Feliksas, „Klaipėdos žydų istorija“, Klaipėda, 2007 08 31, p. 15.
  • Safronovas, Vasilijus, Praeitis kaip konflikto šaltinis: tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.
  • Sliužinskas, Rimantas, „Tautinio apsisprendimo situacija Klaipėdos mieste: socialiniai ir nacionaliniai aspektai (XX a. antroji pusė – XXI a. pradžia)“, p. 84–95; „Sytuacja samookreślenia tożsamości narodowej w mieście Kłajpeda: aspekty społeczne i narodowościowe (druga połowa XX w. – początek XXI w.)“, p. 96–107 | Tomasz Chrzanowski (red.), „Pamięć i Historia (Olsztyn, Kaliningrad, Kłajpeda)”, Rozprawy i Materiały Ośrodka Badań Naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego w Olsztynie, nr. 249, Olsztyn, 2009, s. 84–107.
  • Sliužinskas, Rimantas, „Regioninės tapatybės apsisprendimo trajektorijos Klaipėdos tautinių mažumų gretose: lenkų atvejis“, Logos, 2012, nr. 73, p. 122–131.
  • Sliužinskas, Rimantas, „Klaipėdos miesto tautinės bendruomenės ir bendrijos: veiklos prielaidos ir dėsningumai“ | Klaipėdos m. savivaldybės Tautinių kultūrų centras. Klaipėdos miesto tautinių bendrijų kultūrinė veikla 2012/2013. Klaipėda: Klaipėdos m. savivaldybės Tautinių kultūrų centras, 2013, p. 47–49.
  • Šutinienė, Irena, „Daugiataučio miesto istorija komunikacinėje tautinių grupių atmintyje: Klaipėdos ir Vilniaus atvejai“ | Alvydas Nikžentaitis (sud.), Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo. Atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.
  • Valevičius, Vytautas, „Tautinių bendrijų susitikimas“, Klaipėda, 1997 03 08, p. 25.
 

National Communities and Societies in Klaipėda City in the Late 20th– and early 21st Centuries: The Objectives of Establishment and Activity

  • Bibliographic Description: Rimantas Sliužinskas, „Klaipėdos tautinės bendruomenės ir bendrijos XX a. pab.–XXI a. pr.: kūrimosi ir veiklos ypatybės“, @eitis (lt), 2016, t. 330, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Rimantas Sliužinskas, „Klaipėdos tautinės bendruomenės ir bendrijos XX a. pab.–XXI a. pr.: kūrimosi ir veiklos ypatybės“ / Aivaras Stepukonis (sud.), Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 133–143, ISBN 978-9955-868-68-2.
  • Institutional Affiliation: Klaipėdos universitetas.

Summary. The social disasters inflicted on the city of Klaipėda by the Second World War have been well documented by historians. Very few local people could be found in Klaipėda after 1945. Almost all of the survivors had moved to Germany to escape the Soviet occupation. The present-day population of Klaipėda is a mixture of Lithuanians living side-by-side with representatives of other ethnic and national groups invited and employed by the Soviet administration to rebuild the seaport of Klaipėda along with the shipbuilding and other urban industries. This process started in the period from 1950 to 1970 and lasted to the end of the Soviet occupation. Yet another segment of the population is constituted by the ethnic groups that have settled in Klaipėda in the last 20 years, after the state borders of independent Lithuania were opened to the rest of Western Europe. The Russian, Belorussian, German, Jewish, Ukrainian, Polish, Latvian, Tatar, Armenian, Azerbaijani, and other national minorities have become an integral part of the social and cultural life in contemporary Klaipėda. In light of these historical facts, the goal of the article is to discuss the possibilities of these national groups to maintain and promote their ethnic roots and traditions by singling out some of the most active non-government organizations established by national minorities in the city of Klaipėda and its surroundings.

Keywords: Klaipėda, national minorities, national cultures, national communities, national societies, non-governmental organizations.

 
Rašoma prisijungus
Grįžti
Viršutinė Apatinė