Žiūrėkite vaizdo įrašą, rodantį, kaip pradiniame ekrane įsidiegti mūsų tinklavietę kaip saityno programą.
Pastaba: Kai kurios naršyklės šios ypatybės gali neturėti.
2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
Vertinant LR kultūros ministerijos, IVPS Lietuvos muziejų valdymo pobūdį, galima dar pareikšti kritikos, tačiau būtina pastebėti ir svarbius pozityvumus. Kažin ar racionalus LR Kultūros ministerijos pavedimas kuruoti išvežtų iš Lietuvos muziejinių vertybių susigrąžinimo bei muziejų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo organizavimą ne IVPS, o kitiems skyriams (Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos bei Regionų kultūros). Ji nenumatė muziejų valdymo struktūros pokyčių, reorganizuojant 2012 m. savo struktūrą
Žr. 2011 metų veiklos ataskaita (2012)., priėmus sprendimą įkurti Kultūros tarybą, įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių siekį demokratizuoti kultūros politikos modelį
Žr. Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas 2010 m. birželio 30 d. „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“.. LMA laikosi reikštos LR kultūros ministerijai 2005 m. pozicijos dėl nepakankamai efektyvaus Lietuvos muziejų tinklo valdymo (IVPS muziejų reikalų kuravimas yra „struktūriškai komplikuotas ir neefektyvus“ bei „iš esmės klaidingas ir neturintis analogų kitų Europos Sąjungos valstybių kultūros ministerijose“
Nastazija Keršytė, Lietuvos muziejai: pokyčiai ir tęstinumas. Mokomoji knyga, p. 32.
) ir siekia, kad ši sudarytų savarankišką Muziejų skyrių ir užtikrintų efektyvesnį muziejų politikos, tinklo valdymo / priežiūros formavimą ir vykdymą.
2012 m. LR kultūros ministerijos, IVPS kartu su visuomenėmis muziejų organizacijomis, keletu muziejų ir muziejininkų sėkmingas parengimas ir įgyvendinimas valstybinės Muziejų metų programos
Žr. Muziejų metų programa: muziejai ir galerijos.
, ypač LMA, LSMB efektyviai vykdžius projektą „Lietuvos muziejų kelias“, kuriame muziejinės komunikacijos raiškas (parodas, edukacinius renginius) visuomenei pristatė 87 Lietuvos muziejai
Žr. Muziejų metų programos nacionalinis projektas „Lietuvos muziejų kelias“., išryškino šiandienos Lietuvos muziejų kūrybiškumo iniciatyvas, dalyvavimo tapatumo raiškos, informacinės visuomenės formavimo procesuose bei atvirojo muziejaus plėtojimo gebas, o taip pat kooperuoto valstybinio su visuomeniniu Lietuvos muziejų valdymo perspektyvumą.
Išvados
XIX–XXI a. pradžioje Lietuvoje muziejų valdymas (muziejų tinklo ir jo valdymo struktūrų, sistemų formavimas, muziejų veiklos priežiūros kuravimas) turi pastovių ir kitusių organizacinių aspektų, kuriuos lėmė politika, ideologija, kelti valdžios ir visuomenės muziejams uždaviniai. Lietuvos okupacijų laikais muziejų valdymo bruožai būdingi okupavusių Lietuvą valstybių muziejų, paveldo valdymui. Laisvoje Lietuvoje sekama tam tikromis muziejų valdymo Vakaruose patirtimis. Tačiau visada tradiciškai muziejų valdymas – valstybinis, kuruojamas valdžios švietimo, kultūros centrinių struktūrų, nors po 1990 m. jam talkina visuomeninės muziejų organizacijos.
Muziejų tinklo esminiai požymiai: muziejų rūšys, tipai, skaičius, – kinta lemiami politikos, ideologijos, valdžios ir visuomenės interesų muziejams, nors nuo XX a. trečiojo dešimtmečio palaikoma krašto / kraštotyros muziejų tradicija. Vyrauja istorijos muziejų gausėjimo tendencija. Lietuvoje dar tebėra būdingos Lietuvos okupacijų laikų valstybinių muziejų tendencijos – veikia tik keli nevalstybiniai muziejai.
Iki XX a. pabaigos, 1990 m. Lietuvoje muziejų ir paveldo valdymas – aljansinis (VAK, VDKM, KPAĮ, MSPS, MKPAV). XXI a. – siejamas su informacinės visuomenės formavimo, paveldo skaitmeninimo strategijų valdymu, pritaikoma bibliotekų, archyvų ir muziejų valdymo Jungtinės Karalystės, JA V patirtis.
XXI a. „atvirojo“ muziejaus formavimo efektyvumui kliudo muziejų modernizavimo, veiklos vertinimo, nepakankamas teisės reglamentų valdymo efektyvumas. Visuomeninė profesinė LMA nori savarankiško Muziejų skyriaus, kurio LR kultūros ministerija nesudaro.
Publikacijos autorė mano, kad tradicinį valstybinį Lietuvos muziejų valdymą reikia vis labiau liberalizuoti, suteikiant visuomeninei Muziejų tarybai prie LR kultūros ministerijos platesnes muziejų politikos formavimo pozicijas, žinoma, atnaujinus ir išplėtus šios Tarybos sudėtį ekspertais, tiriančiais ir vertinančiais muziejų, jų komunikacijos organizavimo poreikius. Būtina intensyvinti muziejų programinį finansavimą (verta atsižvelgti ir į Nyderlandų muziejų subsidijavimo patirtį) ir muziejų teisės bei veiklos integracijos pokyčius pagal kintančius informacinės visuomenės, globalaus pasaulio poreikius. Taip pat svarbu tinkamai reklamuoti Lietuvos muziejų rezultatus, rodiklius, pateikiamus oficialiai LR kultūros ministerijos, LMA ir kitų muziejų organizacijų svetainių bei portalo Lietuvos muziejai.
Bartkevičiūtė, Inga, et. al., Šiuolaikinis kultūros įstaigų administravimas ir valdymas: projekto „Lietuvos kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo plėtra“ mokymosi medžiaga, Vilnius: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, 2007.
Bugailiškis, Peliksas, „Kraštotyros muziejai ir jų uždaviniai“, Gimtasis kraštas, nr. 3–4, 1935.
Čepaitienė, Rasa, Laikas ir akmenys: kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje, Vilnius: LII, 2005.
Gečas, Steponas, Lietuvos muziejininkystės raida 1940–1956 metais, disertacija, mašinraštis, 1993.
Glemža, Jonas; Povilas Jakučionis, Paminklosaugos raida Lietuvoje: Lietuvos kultūros paveldo restauravimo institucijų 50-mečio konferencijos medžiaga, Vilnius: Savastis, 2001.
Ilgalaikio muziejininkų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai (2008), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008-10-29 įsakymas nr. ĮV-508, Valstybės žinios, 2008-11-11, nr. 129-4945.
Informacinės visuomenės plėtros skyriaus nuostatai, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002-09-30 įsakymas nr. 353, tekstas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011-02-07 įsakymas nr. ĮV-83, tekstas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Jokūbaitis, Alvydas; Raimundas Klimavičius, „Lietuvos muziejininkystė kryžkelėje“, Muziejai ir paminklai, 9, Vilnius: Mokslas, 1991.
Kasperavičius, Julius, „Dirbti kūrybiškai, efektyviai“, Muziejai ir paminklai, 6, LTSR Mokslų akademijos Istorijos institutas, 1984.
Kasperavičius, Julius, Lietuvos TSR muziejai, Vilnius: Mintis, 1977.
Keršytė, Nastazija, „Paminklų globos sampratos ir teisiniai projektai Lietuvoje 1918–1940 metais“, Liaudies kultūra, 1996, nr. 3.
Keršytė, Nastazija, „Antano Smetonos lituanistikos institutas – Lietuvos kultūros palikimo saugotojas“, Lituanistica, 1996, nr. 3, p. 63–75.
Keršytė, Nastazija, „Centrinis valstybės archyvas 1919–1940 metais“, Lietuvos istorijos metraštis, 1995 metai, Vilnius, 1956.
Keršytė, Nastazija, „Kultūros paminklų apsaugos įstaiga Lietuvoje“ | Kultūros paminklai, Vilnius: Kultūros paveldo centras, 2001.
Keršytė, Nastazija, „Lietuvos kultūros paveldo globos, organizuotos carinės Rusijos XIX amžiaus antroje pusėje, aspektai“ | Kultūros paminklai, 12, Vilnius: Savastis, 2005.
Keršytė, Nastazija, „Muziejai Vilniuje 1939–1941 metais“ | Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1939–1945, Vilnius: Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, 1999, p. 176–191.
Keršytė, Nastazija, „Valstybės Archeologijos komisija“, Baltų archeologija, 1996, t. 2, nr. 9.
Keršytė, Nastazija, „Vilniaus senienų muziejaus ir Vilniaus viešosios bibliotekos paveldo globos misija“ | Imperinis Vilnius (1875–1918): kultūros riboženkliai ir vietinės tapatybės, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.
Keršytė, Nastazija, „Vilniaus senienų muziejaus vertybių susigrąžinimo iš Rusijos problemos“, Knygotyra, 56, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011.
Keršytė, Nastazija, „Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus – Lietuvos centrinė kultūros paveldo globos įstaiga 1936–1940 metais“, Mūsų praeitis, nr. 5, Vilnius: Lietuvos istorijos draugija, Lietuvos istorijos institutas, 1998.
Keršytė, Nastazija, Lietuvos muziejai iki 1940 metų: Lietuvos muziejų raida XVI–XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003.
Keršytė, Nastazija, Lietuvos muziejai: pokyčiai ir tęstinumas. Mokomoji knyga, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.
Keršytė, Nastazija, Lietuvos muziejininkystės raida 1918–1940, disertacija, mašinraštis, Vilniaus universitetas, Naujosios istorijos katedra, 1994.
Kultūros-švietimo įstaigų komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko įsakymas nr. 218 „Dėl Respublikos kraštotyros muziejų darbo“, 1952 07 23, mašinraštis, LLMA, f. 342, ap. 1, b. 104, l. 21–32.
Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos nutarimas nr. 12 „Dėl Lietuvos kultūros instituto, Liaudies kultūros centro, Lietuvos kultūros palikimo studijų centro sujungimo“, 1992-02-24, Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 48, ap. 1, b. 289, l. 28–29.
Lietuvos muziejininkų draugijos įstatai, Muziejai ir paminklai, 9, Vilnius: Mokslas, 1991.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatai, 2010, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-13 nutarimas nr. 1469, Valstybės žinios, 2010-10-23, nr. 125-6392.
Muziejų modernizavimo 2007–2015 metų programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimas nr. 275, Valstybės žinios, 2007-03-24, nr. 34–1238.
VAK pirmininko Konstantino Jablonskioraštas švietimo ministrui, 1931 05, Mokslų akademijos Biblioteka (MAB), f. 256–18.
VAK raštas Švietimo ministerijai, 1930 11 24, LKP MCA, f. 1, ap. 1, b. 93, l. 474–476; VAK posėdžio protokolas, 1931 06 13, ten pat, b. 96, l. 125; VAK išlaidos 1932 m., ten pat, b. 93, l. 470; VAK išlaidos 1933 m., ten pat, l. 168; VAK posėdžio protokolas 1934 06 13, ten pat, b. 95, l. 160.
Каулен, Мария Елисеевна; Ирина Михайловна Коссова, Аннэта Альфредовна Сундиевска (ред.), Музейное дело России, Москва: Академия переподготовки роботников искусства культуры и туризма, Российский институт культурологии МКРФ, 2003.
Левыкин, Константин Григорьевич; Вольфганг Хербст (ред.), Музееведение: музеи исторического профиля, Москва: Высшая школа, 1988.
Мешкаускене, М., Заместитель министра культуры Литовской ССР, Сводка годовых отчетов музеев системы министерсво культуры Литовской ССР за 1955 г., mašinraštis autorizuotas su taisymais rašalu, LLMA, f. 342, ap. 1, b. 429, l. 1.
Справка о положении музеев в Литовской ССР, 1949–1950 г., mašinraštis, LLMA, f. 476, ap. 1, b. 7, l. 1.
The Changes in Museums’ Administration between “Self” and “Other” Experiences
Bibliographic Description: Nastazija Keršytė, Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties, @eitis (lt), 2016, t. 343, ISSN 2424-421X.
Previous Edition: Nastazija Keršytė, „Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties“, Sovijus, 2013, t. 1, nr. 1, p. 69–102, ISSN 2351-471X.
Institutional Affiliation: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.
Summary. The administration of museums and the formation of the structures and systems of the maintenance of museums network in 19th–21st centuries in Lithuania have organizational aspects of continuity and changes. It is determined by the ideology and policy, and by the goals of authority and society.
The administration of museums in occupation times in Lithuania is characteristic for an invader states. The administration of museums in independent times in Lithuania is characteristic by the tracking Western experience. However the administration of museums is always by the state authority. The public museums’ organizations (The Lithuanian Museums’ Association, the ICOM Lithuania, the Association of Local Government Museums and Museum Council at the Ministry of Culture) are assists for the state authority only after 1990. In 1919–1990 were the same structures of museums and heritage maintenance in Lithuania: The State Archaeology Commission (1919–1936), Vytautas the Great Museum of Culture (1937–1940), Institution of Cultural Monuments Preservations (1940–1945), The Department of Museums and Antiquity Monuments of the Ministry of Culture of Soviet Lithuania (1945–1963), The Board of Museums and Protection of Cultural Monuments (1963–1990). In 1990–2001 the museums in Lithuania was administrate by the Department of Museums of the Ministry of Culture. The structural changes of the administration of museums in Lithuania from 2001 was determined by the formation of information society, and by the specification of strategically administration of heritage digitization, and by the adaptation of the experience of museums’, archives’ and libraries’ administration in UK and USA. In 2001 was constituted the Information Society Development Division of Ministry of Culture of the Republic of Lithuania and its main field of activity is to maintain museums in Lithuania.
The rights of museums administration were different in different times. In Russia Empire wasn’t a special law for museums. The Constitution of Vilnius Museum of Antiquities and Temporary Archaeology Commission (1855–1865) in which was declared the preservation of Lithuanian heritage and research of local history functioned just ten years as institutions itself. Similarly, the Law of the Vytautas the Great Museum (1936–1940) and the Statute of the Vytautas the Great Museum of Culture lasted shortly too. These laws provided the administration of museums and heritage in Lithuania by the State authority. In Soviet occupation time was adopted and published general for all Soviet Union Law of museums and the Instruction of the protection of museum objects. After 1990 was created its own specific right for museums. In 1995 was proclaimed the Law of Museums of the Republic of Lithuania. However, in Lithuania were adopted soviet instructions for the protection of museum objects. The curators of the Information Society Development Division didn’t create a new regulation for the protection of museum objects; despite proposals of experts to adopt a good practice of Spectrum standard.
The essential attributes of museums network – the type and number of museums are changing depends from policy and ideology, and from the interests of authority and society. From the second decade of 20th century the tradition of region / local history museum was consistently maintained. The ideologization of culture and giving importance to the aspect of historical identity from the 19th century determined character of museums network and increasing number of historical museums (e.g., there are 73 historical museums from 103 in 2011). After 1990 museums network characteristics is still remain typical for Lithuanian’ occupation period, because predominate museums under state authority and there are just few non-public museums.
In Lithuania the strategy of “open” museum developing from the 21st century, seeking to develop accessibility of museums heritage and integration in European and World heritage information. However, in 2012 the National Audit Office of Lithuania has recommended that the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania more effectively administer execution of strategically important programs: The Modernization of Museums 2007–2015 and Lithuanian Integral Museum Information System (LIMIS), which both are sponsored by the State and EU Structural Funds. Today are digitized 543536 museum objects from 6677212 museum objects of 102 museums. There are evaluated 3 museums by the Museum Evaluation regulations. The Lithuanian Museums’ Association suggest the Ministry of Culture more effectively manage state’s museums.
Lithuania maintains the State authority nature of museums administration. The centralized supervision of museums network is referring that the Authority qualifying museums as convenient and controlled assistants for its strategies of policy, education and culture. The active participation of public professional organizations can help the liberalization of administration of museums under State authority and the expanding opportunities to meet public expectations and present identities in museums; also as changing principles of financial support of museums: support the results but not the expenses.
Keywords: museum network, museum system, museum administration.