Straipsnis VDU Kauno botanikos sodo sukulentų kolekcijos sistematinis įvertinimas

Santrauka. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo oranžerijoje sukulentų kolekcija kaupiama nuo 1923 m. iki šiol. Remiantis 1995–2010 m. atliktų tyrimų ir stebėjimų duomenimis, įvertinta oranžerijoje auginamų sukulentų kolekcija. Iš jos sistematinio įvertinimo matyti, kad VDU Kauno botanikos sode auginami sukulentai nėra sistematinė augalų grupė, o priklauso skirtingoms, visai negiminingoms šeimoms. Sukulentų kolekcijoje ekspozicijoje auginama 485 rūšys augalų, kurie priklauso 117 genčių iš 20 šeimų. Iš jų 59 rūšims gresia išnykimas, šios rūšys saugomos oranžerijoje, dauginamos bei platinamos visuomenei. Buvo įvertintos sukulentų auginimo sąlygos botanikos sodo oranžerijos sausųjų atogrąžų skyriuje, išmatuoti pagrindiniai aplinkos veiksniai žiemą ir pavasarį.

Pagrindiniai žodžiai: oranžerija, sukulentiniai augalai, kolekcijos sistematinis įvertinimas.

Įvadas

Sukulentas – sausų vietų, paprastai labai savitos išvaizdos, sultingus, nepaprastai sustorėjusius, mėsingus lapus ar stiebus turintis augalas, gebantis pakitusiuose vegetatyviniuose organuose kaupti vandens atsargas Žr. Jonas Remigijus Naujalis, Edita Meškauskaitė, Sigitas Juzėnas, Audronė Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, 2009. . Sausros periodais šie augalai minimaliai garina vandenį ir sulėtina medžiagų apykaitą. Natūraliose augavietėse sausros periodai tęsiasi nuo 5 iki 10 mėnesių, todėl šie augalai pasižymi lėtu augimu Žr. Vilija Snieškienė, Vidmantas Juronis, „Kserofitų panaudojimas interjere priklausomai nuo aplinkos veiksnių“, 2006. . Tipiški sukulentai, kilę iš Amerikos, yra Agavaceae, Cactaceae šeimų augalai. Morfologiškai artimi Asphodelaceae, Aloaceae, Asteraceae, Crassulaceae, Bromeliaceae, Euphorbiaceae, Liliaceae ir kt. šeimų augalai, kurių kilmės vietos – Pietų Afrikos pusdykumės Žr. Hermann Jacobsen, Das Sukkulentenlexikon: kurze Beschreibung, Herkunftsangaben und Synonymie der sukkulenten Pflanzen mit Ausnahme der Cactaceae, 1981. .

Sukulentams priskiriama apie 10 000 augalų rūšių, daugelis jų paplitę nedidelėje teritorijoje ir dėl to kyla grėsmė išnykti. Nemažai kaktusų ir kitų sukulentų rūšių įrašytos į Nykstančiųjų laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencijos I priedą. Į šį konvencijos priedą įrašomos visos rūšys, kurioms „gresia išnykimas ir kurioms turi ar gali turėti įtakos prekyba. Šioms rūšims priklausančių egzempliorių prekyba privalo būti ypač griežtai reguliuojama, kad jų išlikimui nekiltų dar didesnė grėsmė, ir gali būti leidžiama tik išimtiniais atvejais“. Į konvencijos II priedą įrašomos visos augalų rūšys, „kurioms išnykimas galbūt dabar negresia, bet gali grėsti, jei tokioms rūšims priklausančių egzempliorių prekyba nebus griežtai kontroliuojama ir nebus siekiama uždrausti su tokių rūšių išlikimu nesuderinamo jų naudojimo“. Taip pat ir tos rūšys, „kurias būtina reguliuoti, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti tam tikroms Žr. Janet Marinelli (sud.), Augalai: geriausias iliustruotas žinynas apie viso pasaulio augalus, 2006. rūšims priklausančių egzempliorių prekybą“ Valstybinė lietuvių kalbos komisija, „Toliau svarstomi nykstančių augalų pavadinimai (4; 6; 7; 11; 12)“, 2005–2007. .

Pažymėtina, kad visa kaktusinių (Cactaceae) šeima įrašyta į konvencijos II priedą. Kai kurių rūšių augalai išlikę tik botaniniuose draustiniuose. Tarptautinė sukulentų tyrimų organizacija (IOS) sukūrė sukulentų tyrimų ir apsaugos kodeksą Žr. Janet Marinelli (sud.), Augalai: geriausias iliustruotas žinynas apie viso pasaulio augalus, 2006. . Greta trijų priedų yra sąrašas D priedas, kurį yra priėmusi Europos Sąjunga. Importuojamus į Europos Sąjungą augalus būtina užregistruoti Žr. UNEP-WCMC, CITES Secretariat, Species+; Janet Marinelli (sud.), Augalai: geriausias iliustruotas žinynas apie viso pasaulio augalus, 2006. .

Lietuvoje gausias sukulentų kolekcijas uždarame grunte turi Vilniaus universiteto botanikos sodas (per 300 taksonų), o Vilniaus pedagoginio universiteto oranžerijoje sukaupta 153 taksonai. Labai gausią sukulentų kolekciją turi Minsko nacionalinis botanikos sodas, čia sukaupta 83 gentys, 336 rūšys kaktusų. Gausiausios gentys – Mammillaria – 40 %, Gymnocalycium – 24 %, Notocactus – 15 %, Opuntia – 14 %, o 36 gentys kolekcijoje turi po 1 rūšį Žr. A. V. Soroka, «Kollekcionniy fond rasteniy semeistva Cactaceae Juss. Centralnogo botanicheskogo sada NAN Belarusi», 2007. . Kijevo A. V. Fomino botanikos sode auginama per 2 500 rūšių augalų iš 32 šeimų. Gausiausios šeimos – Cactaceae – 80 %, Crassulaceae – 70 %, Euphorbiaceae – 70 %, Aizoaceae – 35 %, Asphodelaceae – 55 %. Čia tiriamos biologinės augalų savybės bei jų vystymasis ir perspektyvos Žr. Marina Nikolaevna Gaidarzhy, Vera Vladimirovna Nikitina, Katerina Mihajlіvna Baglay, “Collection of Succulents in the Sheltered Ground of the A. V. Fomin Botanical Garden: A History and Current State,” 2008; Марина Николаевна Гайдаржи, «Центри видового рiзноманiття сукулентних рослин», 2010. . Kitame Kijevo M. M. Griško MA nacionaliniame botanikos sode taip pat sukaupta gausi sukulentų kolekcija, nustatomas sėklų daigumas, tiriama sukulentinių augalų vystymosi ciklai Žr. Катерина Михайлівна Баглай, «Особливостi великого життэвого циклу у рослин родини Cactaceae Juss. на прикладi Setiechinopsis mirabilis (Speg.) De Haas», 2010. .

VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje sukulentų kolekcija kaupiama nuo 1923 m. iki šiol. Kaupiant ir pildant sukulentų kolekciją pagal geografinius bei morfologinius principus svarbus ir sistematinis įvertinimas. Mokslinę vertę turi kolekcija, kai yra maksimaliai surinkta genčių, kurios visiškai atspindi genotipo įvairovę. Didelę vertę turi kolekcija, kai joje yra endeminės, reliktinės rūšys, ekonomiškai svarbūs augalai, dekoratyvinės formos. Sėkmingam darbui kolekcijoje būtina sistematiškai įvertinti ją, stebėti augalų bioritmą, fenologiją ir fitosanitarinę būklę.

Tyrimo objektas – VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje, sausųjų atogrąžų skyriuje, auginami sukulentiniai augalai. Darbo tikslas – sistematiškai įvertinti VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje auginamų sukulentų kolekciją.

Tyrimo metodika

Tyrimai atlikti 1995–2010 m. VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje. Sukulentai auginami sausųjų atogrąžų skyriuje (dykumų ir pusdykumių augalai), kurio plotas 75 m². Šiame skyriuje nuo 1995 m. dalis kaktusų auginama grunte, kita dalis – vazonuose ant stelažų. Dirvožemis turi būti mažo rūgštumo (pH 5,5–6,5), derlingas ir laidus orui Žr. Д. Нестеровна Широбокова, Вера Владiмiровна Нiкiтiна, Марина Николаевна Гайдаржи и др., Кактуси та iншi суккулентнi рослини, 2003. .

Aplinkos sąlygos. Oranžerijoje sausųjų atogrąžų skyriuje augalams augti sukurtos mikroklimato – ekologinės sąlygos, būdingos ir artimos šių augalų kilmės vietoms: temperatūra žiemą palaikoma 8–10 °C, o vasarą (birželį–rugpjūtį) – 18–35 °C; santykinė oro drėgmė žiemą 20–40 %, vasarą 40–50 %; spinduliuotė žiemą 800–1 000 lx apsiniaukusią dieną ir vasarą 1 000–5 000 lx (10 000 lx) – saulėtą dieną. Augalai, augantys grunte, laistomi kartą per mėnesį, o vazonuose kas 7–10 dienų Žr. Judita Varkulevičienė, Ona Ragažinskienė, Antanina Stankevičienė, „Tropinių ir subtropinių juostų flora Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijoje“, 2006; Vytautas Antanas Šlapakauskas, Augalų ekofiziologija, 2006; Г. Д. Дяченко, А. В. Клименко, «Гiрка декоративнич сукулентiв: сучасне та минуле», 2010. . Dirvožemis sukulentams ruošiamas iš velėninės, kompostinės žemės ir smėlio (1 : 1 : 0,5) pridedant molio gurvuolių, medžio anglies gabaliukų, o vazonuose įrengiamas tinkamas drenažas Žr. G. M. Cherevchenko, S. N. Prikhodko, T. K. Moyko i dr., Tropicheskiye i subtropicheskiye rasteniya zakrytogo grunta, 1988. .

Augalų sistematinė charakteristika pateikta pagal floristinius-fitocenologinius klasifikavimo principus, augalų vardų sąvadus Žr. Arthur Cronquist, An Integrated System of Classification of Flowering Plants, 1981; Armen Takhtajan, Diversity and Classification of Flowering Plants, 1997; Mark Griffiths, Index of Garden Plants: The New Royal Horticultural Society Dictionary, 1997; Angiosperm Phylogeny Group, “An Update of the Angiosperm Phylogeny Group Classification for the Orders and Families of Flowering Plants: APG II,” 2003. . Sukulentinių retų ir nykstančių augalų rūšių įvairovė oranžerijoje apibūdinta pagal VLKK pateiktą sąrašą Žr. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, „Toliau svarstomi nykstančių augalų pavadinimai (4; 6; 7; 11; 12)“, 2005–2007. .

Tyrimo rezultatai

VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje 1995–2010 m. tyrėme sukulentinius augalus. Atlikus sukulentinių augalų taksonominę analizę nustatyta, kad augalai išdėstyti pagal jų morfologiją ir biologiją bei ekologines savybes. Sausųjų atogrąžų skyriuje auginama 485 rūšys, priklausančios 117 genčių, 20 šeimų, 8 poklasiams, 2 klasėms ir 2 skyriams. Tai sudaro 32,3 % visų oranžerijoje auginamų augalų.

Tirta sukulentinių augalų galimybė augti ir būti dekoratyviais auginant oranžerijoje. Nustatyta, kad šie augalai oranžerijoje gerai augo, o didžiausią įtaką augalams augti turėjo temperatūra ir šviesos spinduliuotė, todėl būtina augalams sudaryti šiltą (10–15 °C) ir labai šviesią aplinką (1 000–5 000 lx). Pateikiama sukulentinių augalų taksonominė struktūra ir jų asortimentas (1 lentelė).

Lentelėje matyti, kad Magnoliophyta skyrius yra gausiausias sukulentinių augalų skaičiumi: 1 klasė, 7 poklasiai, 20 šeimų, 117 genčių ir 485 rūšys. Nustatyta, kad didžiausia ir gausiausia šeima – Cactaceae Juss. (48 gentys ir 180 rūšių). Vidutinio dydžio šeimos – Crassulaceae DC. (15 genčių ir 71 rūšis), Agavaceae Endl. (9 gentys ir 62 rūšys). Mažiausios 9 šeimos, turinčios po 1 gentį: Ephedraceae Dumort. (1 gentis ir 3 rūšys), Piperaceae Agardh. (1 ir 2), Portulacaceae Juss. (1 ir 3), Cucurbitaceae (1 ir 1), Geraniaceae Juss. (1 ir 3), Apocynaceae Juss. (3 ir 2), Liliaceae Juss. (1 ir 2), Amaryllidaceae J. St.-Hil (1 ir 1) ir Commelinaceae R. Br. (1 ir 2) (1 pav.).

VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje auginama 27 rūšys pluoštinių sukulentinių augalų, kurie auga sausųjų atogrąžų skyriuje, gausiausios 2 šeimos: Agavaceae Endl. (4 gentys ir 8 rūšys) ir Cactaceae Juss. (2 gentys ir 3 rūšys). Pagal geografinę augalų kilmę daugiausia pluoštinių augalų yra kilę iš Vidurio ir Pietų Amerikos – 22 % (Agave, Furcrea, Echinops, Yucca ir kt.), o iš Afrikos – 10 % (Sansevieria, Aloe, Stapelia ir kt.).

Daugiausia vaistinių savybių turinti šeima – Agavaceae Endl. (3 gentys ir 7 rūšys), vidutinį – Asphodelaceae Juss. (1 gentis ir 4 rūšys), Cactaceae Juss. (3 gentys ir 4 rūšys), o mažiausiai Crassulaceae DC. (1 gentis ir 2 rūšys) ir Ephedraceae Dumort. (1 gentis ir 1 rūšis). Jų kilmės arealas yra atogrąžų Amerika.

VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje sausųjų atogrąžų skyriuje auginami reti ir nykstantys sukulentiniai augalai, kurie yra priskirti I ir II priedams pagal Vašingtono (CITES) ir D priedui pagal Europos Sąjungos konvencijas (2 lentelė).

Pagal „Nykstančiųjų laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencijos“ priedus nustatyta, kad Kauno botanikos sodo oranžerijoje auginama 4 gentys ir 4 rūšys, kurios įrašytos į CITES konvencijos I priedą, ypač šiems augalams gresia išnykimas. Daugiausia auginama augalų, kurie įrašyti į CITES konvencijos II priedą: 23 gentys ir 52 rūšys. Mažiausiai auginama augalų, kurie įrašyti į D priedą: 3 gentys ir 3 rūšys. Oranžerijoje auginama 59 rūšys iš 30 genčių, kurioms gresia išnykimas. Šie augalai yra saugomi, dauginami ir platinami visuomenei.

Sukulentiniai augalai nėra sistematinė augalų grupė, jie priklauso skirtingoms, visai negiminingoms šeimoms, jų natūralios augavietės labai skirtingos, ypač skiriasi nuo mūsų gamtinės zonos sąlygų Žr. Марина Николаевна Гайдаржи, «Центри видового рiзноманiття сукулентних рослин», 2010. .

Sukulentiniai augalai turi ryškų periodiškumą, priklausantį nuo sezono. Ramybės periodas 3 mėnesiai beveik sausai žiemos metu yra gyvybiškai svarbus kaktusams, žiedų formavimo laikas. Sukulentų bei kaktusų audiniai negali pasisavinti iš karto daug vandens ir maisto medžiagų, todėl augalai negali sparčiai augti Žr. Катерина Михайлівна Баглай, «Особливостi великого життэвого циклу у рослин родини Cactaceae Juss. на прикладi Setiechinopsis mirabilis (Speg.) De Haas», 2010. .

Sukulentiniai augalai lengvai prisitaiko prie dirbtinių sąlygų. Vegetacijos metu jų augimą ir vystymąsi lemia šiluma ir ypač šviesa Žr. Вера Владiмiровна Нiкiтiна, «Суккулентнi представники родини Apocynaceae A. L. DE Juss. в колекцiï ботанiчного саду iм. акад. О. В. Фовiна», 2010. . Todėl augalams tinkamiausia 15–25 °C temperatūra, santykinė oro drėgmė 40–50 %, apšvietimas 1 000–5 000 lx. Auginant tokiomis sąlygomis sukulentiniai augalai, dekoratyvūs ir ypatingos priežiūros nereikalaujantys, gali praturtinti patalpų interjerą.

Išvados

1. Kauno botanikos sodo oranžerijos kolekcijoje saugoma 59 retos ir nykstančios rūšys. Daugiausia auginama augalų, kurie įrašyti į CITES konvencijos II priedą: 23 gentys ir 52 rūšys, o mažiausiai auginama augalų – 4 rūšys, kurios įrašytos į I priedą, ir 3 rūšys, įrašytos į D priedą.

2. Didžiausia ir gausiausia šeima – Cactaceae Juss. (48 gentys ir 180 rūšių). Vidutinės šeimos – Crassulaceae DC. (15 genčių ir 71 rūšis), Agavaceae Endl. (9 gentys ir 62 rūšys). Mažiausios 9 šeimos, turinčios po 1 gentį: Ephedraceae Dumort. (1 gentis ir 3 rūšys), Piperaceae Agardh. (1 ir 2), Portulacaceae Juss. (1 ir 3), Cucurbitaceae (1 ir 1), Geraniaceae Juss. (1 ir 3), Apocynaceae Juss. (3 ir 2), Liliaceae Juss. (1 ir 2), Amaryllidaceae J. St.-Hil. (1 ir 1) ir Commelinaceae R. Br. (1 ir 2).

Literatūra

• Angiosperm Phylogeny Group, “An Update of the Angiosperm Phylogeny Group Classification for the Orders and Families of Flowering Plants: APG II,” Botanical Journal of the Linnean Society, 2003, vol. 141, no. 4, pp. 399–436.
• Cherevchenko, G. M.; S. N. Prikhodko, T. K. Moyko i dr., Tropicheskiye i subtropicheskiye rasteniya zakrytogo grunta, Kiyev, 1988.
• Cronquist, Arthur, An Integrated System of Classification of Flowering Plants, New York: Columbia University Press, 1981.
• Gaidarzhy, Marina Nikolaevna; Vera Vladimirovna Nikitina, Katerina Mihajlіvna Baglay, “Collection of Succulents in the Sheltered Ground of the A. V. Fomin Botanical Garden: A History and Current State,” VDU Botanikos sodo raštai, 2008, t. XII, p. 31–51.
• Griffiths, Mark, Index of Garden Plants: The New Royal Horticultural Society Dictionary, London: Macmillan, 1997.
• Jacobsen, Hermann, Das Sukkulentenlexikon: kurze Beschreibung, Herkunftsangaben und Synonymie der sukkulenten Pflanzen mit Ausnahme der Cactaceae, Jena: VEB Gustav Fischer Verlag, 1981.
• Marinelli, Janet (sud.), Augalai: geriausias iliustruotas žinynas apie viso pasaulio augalus, iš anglų kalbos vertė Jurga Motiejūnaitė, Gražina Adamonytė, Zigmantas Gudžinskas, Raimondas Čiuplys, Vilnius: Alma littera, 2006, p. 280–307.
• Naujalis, Jonas Remigijus; Edita Meškauskaitė, Sigitas Juzėnas, Audronė Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, p. 118–140.
• Snieškienė, Vilija; Vidmantas Juronis, „Kserofitų panaudojimas interjere priklausomai nuo aplinkos veiksnių“, Vagos: mokslo darbai, 2006, nr. 69 (22) 1, p. 66–71.
• Soroka, A. V., «Kollekcionniy fond rasteniy semeistva Cactaceae Juss. Centralnogo botanicheskogo sada NAN Belarusi» | Teoreticheskiye i prikladnyye aspekty introdukcii rasteniy kak perspektivnogo napravleniya razvitiya nauki i narodnogo khozyaystva: mezhnarodnaya nauchnaya konferenciya, Minsk, 2007, t. 2, s. 75–77.
• Šlapakauskas, Vytautas Antanas, Augalų ekofiziologija, Kaunas: Lututė, 2006, p. 286–291.
• Takhtajan, Armen, Diversity and Classification of Flowering Plants, New York: Columbia University, 1997.
• UNEP-WCMC, CITES Secretariat, Species+, [žiūrėta 2011 m. gegužės 15 d.].
• Valstybinė lietuvių kalbos komisija, „Toliau svarstomi nykstančių augalų pavadinimai (4; 6; 7; 11; 12)“, 2005–2007, [žiūrėta 2011 m. gegužės 15 d.].
• Varkulevičienė, Judita; Antanina Stankevičienė, Ona Motiejūnaitė, „Agave L. genties augalų introdukcija ir tyrimai oranžerijoje“, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai, 2009, t. XIII, p. 108–116.
• Varkulevičienė, Judita; Ona Ragažinskienė, Antanina Stankevičienė, „Tropinių ir subtropinių juostų flora Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijoje“, Vagos: mokslo darbai, 2006, nr. 69 (22) 1, p. 95–101.
• Баглай, Катерина Михайлівна, «Особливостi великого життэвого циклу у рослин родини Cactaceae Juss. на прикладi Setiechinopsis mirabilis (Speg.) De Haas» | Iнтродукцiя рослин збереження та збагачення бiорiзноманiття в ботанiчних садах i дендропарках: miжнародна наукова конференцiя до 75-рiччя Нацiонального ботанiчного саду iм. М. М. Гришка НАН Украiни, Киïв, 2010, c. 139–140.
• Гайдаржи, Марина Николаевна, «Центри видового рiзноманiття сукулентних рослин» | Iнтродyкцiя рослин збереження та збагачення бiорiзноманiття в ботанiчних садах i дендропарках: miжнародна наукова конференцiя до 75-рiччя Нацiонального ботанiчного саду iм. М. М. Гришка НАН Украiни, Київ, 2010, c. 31–34.
• Дяченко, Г. Д.; А. В. Клименко, «Гiрка декоративнич сукулентiв: сучасне та минуле», Mатерiали мiжнародноï науковоï конференцiï, Киïв, 2010, с. 183–185.
• Нiкiтiна, Вера Владiмiровна, «Суккулентнi представники родини Apocynaceae A. L. DE Juss. в колекцiï ботанiчного саду iм. акад. О. В. Фовiна», Iнтродукцiя рослин збереження та збагачення бiорiзноманiття в ботанiчних садах i дендропарках: miжнародна наукова конференцiя до 75-рiччя Нацiонального ботанiчного саду iм. М. М. Гришка НАН Украïни, Киïв, 2010, с. 250–252.
• Широбокова, Д. Нестеровна; Вера Владiмiровна Нiкiтiна, Марина Николаевна Гайдаржи и др., Кактуси та iншi суккулентнi рослини, Киïв, 2003.

The Systematic Assessment of the Collection of Succulents in the Botanical Garden of Kaunas

Summary. In the Greenhouse of the Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University, since 1923 till now, ornamental plants are being collected as an integral part of scientific work and research. These researches are relevant nowadays and are carried out in accordance with the global strategy of plant protection and the International Convention on Biological Diversity. In 1995–2010, studies have evaluated the collection of succulents as a group belonging to different, completely unrelated families. In this collection of succulents, in the exposition, there grow 455 species of plants belonging to 117 genera from 20 families; 59 species are on the verge of extinction. Also, in the Botanical Garden evaluated are the conditions of the production of succulents in the desert and half-desert greenhouse sections. The key environmental factors in the winter and spring seasons are measured.

Keywords: greenhouse, succulent plants, systematic assessment of the collection.