Straipsnis Rokiškio kalvarijų kryžiaus kelio pamaldumo praktikos kilmė: vietos ar iš svetur atkeliavusi tradicija?

Pirmoji Maldyno/giesmyno giesmė – „Aniolai dangaus“ (dabarties redakcijoje – „Dangaus šventieji“). Jos literatūrinio teksto galimas autorius yra kun. Antanas Strazdas-Strazdelis, nes, kaip rodo įžvalgos, ši giesmė pirmą kartą sutinkama Skapiškio dominikonų kalvarijų Kyžiaus keliui apvaikščioti kun. A. Strazdo parengtame ir 1810 m. išleistame giesmyne Giesmes apey kieturolika stacyu mukas Jezusa pona prie nauios kalwaryos, baznicioy kunigu dominikonu Skapiszkios. Jame kun. A. Strazdas giesmę „Aniolai dangaus“ rekomenduoja giedoti giesmės „Atmink, krikščioni“ melodija¹. Pati giesmės „Atmink krikščioni“ teksto kilmė siejama su lenkų pranciškonų-bernardinų kultūra. XVI a. jos literatūrinį tekstą „Rozmyśłajmy dziś, wierni chreścijanie“ parašė bernardinas Jokūbas Wujekas, o XVII a. šios giesmės lietuviškas literatūrinis tekstas randamas jau Saliamono Mozerkos Slavočinskio 1646 m. išleistame pirmajame lietuvių katalikų giesmių rinkinyje Giesmes Tikeimuy Katholickam priderancias². O jos melodija pirmą kartą pateikta Lenkijoje XVII a. leistame Cantionale³, kuris, skleidžiant katalikybę, buvo žinomas ir Lietuvoje. Ši giesmė ir jos melodija yra pagrindinė Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus (Verkių) ir Veprių kalvarijų Kryžiaus kelių pamaldumo praktikų giesmynuose⁴.

Giesmių „Akta gailesčio“ (dabarties redakcijoje – „Gailesčio aktas“), „Marijos Švenčiausios pasveikinimas“ (dabarties redakcijoje – „Viešpaties Angelas apreiškė Marijai“), „Šitai Kryžius“ (dabarties redakcijoje – „Štai Kryžius“) ir „Kryžiau Šventas“ (Crux fidelis) literatūrinių ir muzikinių tekstų ištakos lotyniškos, arba liturginės. Maldyne/giesmyne pateikiamos jų redakcijos yra vertimai iš lotynų kalbos, kuriuos greičiausiai atliko kun. A. Strazdas. Šių giesmių melodijos atėjusios iš vienuoliškosios grigališkojo choralo muzikinės kultūros, o liaudies savaip perdirbtos (suliaudintos). Giesmės „Kryžiau Šventas“ visas tekstas sukurtas VI a.¹ ir sutinkamas Vilniaus (Verkių) ir Veprių kalvarijų Kryžiaus kelių pamaldumo praktikose. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio giesmyne šios giesmės nėra. Taigi galime daryti išvadą, kad ji iš Vilniaus (Verkių) ir Veprių kalvarijų Kryžiaus kelių pamaldumo praktikų maldynų/giesmynų pirmiausia pateko į Skapiškio kalvarijų Kryžiaus kelio, o vėliau ir į Rokiškio kalvarijų Kryžiaus kelio Maldyną/giesmyną.

Kitų Maldyne/giesmyne pateikiamų giesmių – „Kryžiaus Tamošiaus švento“ ir „Himnas apie Šv. Jackų“ – literatūrinių tekstų užsienio maldynuose rasti nepavyko, o tai leidžia teigti, kad jų tekstų autorius – kun. A. Strazdas. Pažvelgę į šių giesmių melodijas matome, kad jos turi sąsajų su Vilniaus (Verkių) kalvarijų Kryžiaus kelio giesmių melodijomis. Giesmės „Kryžiaus Tamošiaus švento“ melodija turi sąsajų su giesmės „Dieve, mūsų Sutvėrėjau“ melodija, o „Himno apie Šv. Jackų“ – su giesmės „Viešpats labai nuliūdęs“ melodija. Tai rodo, kad jos kilusios iš Vilniaus (Verkių) dominikoniškojo tipo kalvarijų Kryžiaus kelio giesmių.

Maldyne/giesmyne paskutinė giesmė yra „Švč. Jėzaus Vardo rožančiaus“. Peržvelgus daugelį lenkų ir lietuvių maldynų bei giesmynų, Giesmyne/maldyne pateikiamo „Švč. Jėzaus Vardo rožančiaus“ giesmės teksto nerasta. Tačiau šios giesmės įvardijimas, kad tai rožančiaus giesmė, leidžia manyti, kad ji yra dominikoniškosios kultūros reliktas, nes jau XIII a. rožančiaus (lenk. róžaniec) autoriumi laikomas šv. Dominykas¹. Nuo XV a. pranciškonai ir bernardinai sukuria kitą rožančiaus pamaldumo formą. Tai Švč. Jėzaus Vardo rožančius. Jis apima Kristaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą – Kristaus išganymo darbą, kurį išreiškia Šv. Mišios. XVI a. šis rožinis buvo plačiai praktikuojamas ir popiežius Grigalius XIV pripažino dangišką jo kilmę².

Pirmą kartą lietuvišką Švč. Jėzaus Vardo rožinio tekstą pateikė dominikonas Jurgis Kosakauskis 1681 m. Vilniuje išleistoje maldaknygėje Rozancius Szwęnciausios Marijos Pannos yr Saldziausia warda Jezusa teypogi spasabas apwayksciojima kalnu Kalwaryos Ziamayciu su modlitwomis yr giesmemis anto sluzijąciomis³. Manoma, kad rožinį jis sudarė remdamasis panašiu lenkų leidiniu, bet savitai jį pertvarkė. Giesmes, himnus kiekvienai rožinio daliai pasirinko kitus, kai kurias giesmes vertė iš lotynų kalbos. Žymus lietuvių religinės muzikos žinovas kun. Kazimieras Senkus MIC teigia, kad lietuviškojo rožinio giesmių liaudiškos gaidos panašios į psalmių, o lenkiškoms giesmėms tai mažiau būdinga⁴. Taigi manytina, kad Rokiškio kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos Maldyne/giesmyne esančios „Švč. Jėzaus Vardo rožančiaus“ giesmės tekstas yra sukurtas kun. A. Strazdo, o melodija – liaudies.

Išvados

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Rokiškio kalvarijų 14 stočių Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos ištakos yra pagrįstos. Jos įsteigtos Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus direktyva (nors dokumentų nėra, bet galima manyti, kad jei vyskupas dalyvavo gaunant iš tuometinės valdžios leidimus jas statyti, tai, juos gavus, matyt, dalyvavo ir šventinant kelią).

Iš pateiktos medžiagos taip pat matome, kad steigiant Rokiškio kalvarijų Kryžiaus kelią, be vyskupo M. Valančiaus, dalyvauja ir Rokiškio grafas Reinholdas Tyzenhauzas. Finansiškai paremdamas Rokiškio kalvarijos Kryžiaus kelio statybą, jis turėjo žinoti, kad kaimyninėje parapijoje Skapiškyje jo ankstesnės kartos giminaitis Ignotas Tyzenhauzas mecenavo Skapiškio kalvarijų 14 stočių Kryžiaus kelio steigimą bei Skapiškio kalvarijų 14 stočių Kryžiaus kelio maldyno/ giesmyno Kiales krizaus pona Jezusa Chrystusa, arba Kalwarya staciju kieturolikas, su wisays miesta Jeruzalaus, ir sielosżiames s. atpuskays, prie bażnicios kunigu dominikonu Skapiszkios metose 1810, jprawoditas, Vilniuj: drukarniej Kunigu bazylionu, 1819 (kartu ir lenkų k.: Droga krzyza pana naszego Jezusa Chrystusa, czyli Kalwarya stacyi XIV. Na wzór Jeruzolimskiey, z domu Piłata, aż do grobu s. ze wszystkiemi całey ziemi s. odpustami: przy kościele XX. Dominikanow Skopiskich, za wiedzą duchowney zwierzchności zapro zaprowadzona r. 1810 [autoriaus lenkiškai dedikuota grafui Ignotui Tyzenhauzui]) leidimą bei giesmių autoriaus kun. Antano Strazdo-Strazdelio gyvenimosios vietos Kamajuose įsigijimą.

Skapiškio kalvarijų 14 stočių Kryžiaus keliui skirtas maldynas/giesmynas buvo naudojamas ir Rokiškio kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikoje. Šis maldynas/giesmynas buvo parengtas Skapiškio vienuolių dominikonų iniciatyva. Jo muzikinę dalį sudarė 12 giesmių, kurių dauguma (9) perimtos iš Vilniaus (Verkių) dominikoniškojo tipo Kalvarijų Kryžiaus kelio religinės muzikos kultūros. Skapiškio kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktika baigiasi ne bažnyčioje, o toli nuo bažnyčios esančioje kapinių teritorijoje, taip pat baigiasi ir Rokiškio kalvarijų Kryžiaus kelias, o tai rodo abiejų pamaldumo praktikų sąlyčius.

Rokiškio kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos dalis yra Sekminių šventės šventimas, kartojantis ankstesnių Skapiškio, Veprių ir Vilniaus (Verkių) kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikų kultūrą. Tai rodo, kad šis reiškinys yra skleidžiamos dominikoniškosios kultūros atspindys.

Kitas faktas, liudijantis Rokiškio kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos saitus su dominikoniškosios kultūros sklaida, yra tai, kad Vilniaus (Verkių) dominikoniškojo tipo Kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos įsteigimo iniciatorius ir pradininkas (1662–1669) taip pat buvo Tyzenhauzų giminės atstovas – vyskupas Gotardas Jonas Tyzenhauzas. Taigi Rokiškio kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos ištakos glūdi vykskupo Gotardo Jono Tyzenhauzo pastoracijoje, o pabaiga – grafo Reinholdo Tyzenhauzo mecenatystėje.

Atlikto tyrimo išvados pagrindžia, kad Rokiškio kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos ištakos glūdi Skapiškio kalvarijų 14 stočių kryžiaus kelio pamaldumo praktikoje, kuri buvo tęsiama ir išsaugota. Tai atskleidžia grafų Tyzenhauzų giminės meilę ir pagarbą dominikonų vienuolijai bei jos Kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo tradicijai, o tai rodo, kad ji yra ir vietinė, ir atneštinė tradicija.

Literatūra

• Ambrasas, Kazimieras, „Kryžiaus kelias“, Katalikų pasaulis, nr. 1, 1994, p. 14–16.
• Baliūnaitė, Onutė; Eugenija Bedalytė, Liturgijos apžvalga, tekstus papildė Vidmantas Šimkūnas, Kaunas, 1996.
• Baužienė, Morta, „Rokiškis: žvilgsnis per arką į dvarą ir bažnyčią“, Archiforma, nr. 4 (40), 2007, p. 80–87.
• Danilevičius, Eugenijus, Maršrutai iš Vilniaus, Vilnius, 1975.
• Droga krzyza pana naszego Jezusa Chrystusa, czyli Kalwarya stacyi XIV. Na wzór Jeruzolimskiey, z domu Piłata, aż do grobu s. ze wszystkiemi całey ziemi s. odpustami: przy kościele XX. Dominikanow Skopiskich, za wiedzą duchowney zwierzchności zaprowadzona r. 1810.
• Giesmes apey kieturolika stacyu mukas Jezusa pona prie nauios kalwaryos, baznicioy kunigu dominikonu Skapiszkios. Wilniuy Drukarnioy Kunigu Missionoriu, 1810.
• Giesmes apey kieturolika stacyu mukas Jezusa pona prie nauios kalwaryos, baznicioy kunigu dominikonu Skapiszkios. Wilniuy Drukarnioy Kunigu Missionoriu, 1810.
• Giniūnienė, Asta, „Viešpaties Kančios kelio pamaldumo tradicija – XVIII–XIX a. Lietuvos kalvarijos“ | Kultūros paminklai, t. 13, Vilnius, 2008.
• Janonienė, Rūta, „Vilniaus šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčios dekoro ikonografinės programos: Kristaus kančios tema“ | Adomas Butrimas (sud.), Ženklas ir simbolis senojoje Lietuvos dailėje, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 7, 1996.
• Kajackas, Algimantas, Bažnyčia liturgijoje: liturgijos raida istorijoje, Lietuvos katechetikos centras, 1997.
• Kałwaria arba Kieley Kriżiaus su isz rozijmu znoczniausiu wietu yr Tajemniciu Ciełos Mukos Chystusa ant Szwęntoriaus pri baznicies KK. Bernardinu Tituwienu uzwerti […], Wilniuj, 1781.
• Kiales krizaus pona Jezusa Chrystusa, arba Kalwarya staciju kieturolikas, su wisays miesta Jeruzalaus, ir sielos żiames s. atpuskays, prie bażnicios kunigu dominikonu Skapiszkios metose 1810, jprawoditas, Vilniuj: drukarniej Kunigu bazylionu, 1819.
• Kodienė-Daleckaitė, Danutė; Stasė Blazarienėnė-Laučiškytė, „Kalendorinių švenčių papročiai“ | Obeliai. Kriaunos, Vilnius, 1998.
• Kopeć, Jerzy (oprac.), Droga Krzyżowa: dzieje nabożeństwa i antologija współczesnych tekstów, Poznań: Księgarnia Św. Wojciecha, 1987.
• Kosakowski, Grzegorz, Rożanczius Szvęciausios Mayos Pannos yr sałdziausia warda Jezusa teypogi spasabas apwayksciojima Kalnu Kałwaryos Ziamaiciu su modłitwomis ir giesmiemis anto słuzijęciomis, WILNIUJ, 1681.
• Kviklys, Bronius (sud.), Mūsų Lietuva, t. 2, Chicago, 1980.
• Lietuvių enciklopedija, t. 21, Boston, U.S.A., 1960.
• Lietuvių enciklopedija, t. 3–4, Boston, U.S.A., 1954.
• Lietuvos vyskupų konferencijos 2000 metų jubiliejinis leidinys, Vilnius, 2000.
• “Liber Confr. Sacratin Skapuliaria anno 1760” | J. Michevičius, Plateliai ir jų apylinkės, Kaunas, 1937.
• Mackevičienė, Ona, „Rokiškio Kalvarijų Kryžiaus kelias“, Prie Nemunėlio: Rokiškio krašto kultūros žurnalas, Vilnius: Margi raštai, 2010, nr. 2 (25), p. 3–9.
• Markevičiūtė, Aliutė Elena (sud.), Skapiškis, Utena: Utenos Indra, 1999.
• Merkys, Vytautas, „Vyskupas Motiejus Valančius kupiškėnuose“, Kupiškio kraštas, Vilnius, 1997.
• Miškinis, Algimantas, Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969 m.): Rokiškis. Miestas. Kraštas. Žmonės, Vilnius, 1999.
• Mosėdžio bažnyčios inventoriaus ir vyskupų vizitacijų knyga, Mosėdis, 1922.
• Motuzas, Alfonsas, „Kalvarijų kryžiaus keliai Lietuvoje“, Gimtasai kraštas, Vilnius, 2009.
• Motuzas, Alfonsas, „Vilniaus ir Veprių kalvarijų Kryžiaus kelių apeiginės muzikos ypatumai“, Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, t. 15, Vilnius, 1999, p. 405–535.
• Motuzas, Alfonsas, Katalikų liaudies pamaldumo praktikos Lietuvoje, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005.
• Motuzas, Alfonsas, Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2003.
• Petkus, Viktoras, Dominikonai Lietuvos kultūroje, Vilnius, 2004.
• Prisiminimai apie Rokiškio kalvarijų 14 stočių Kryžiaus kelio pamaldumą: papasakojo 1987 m. kun. Stanislovas Kiškis, užrašė Alfonsas Motuzas, LTSR Tautų Draugystės ordino Valstybinės konservatorijos Klaipėdos humanitarinių mokslų fakulteto Liaudies muzikos katedros archyvas, Klaipėda.
• Prisiminimai apie Rokiškio kalvarijų 14 stočių Kryžiaus kelio pamaldumą: papasakojo kun. teol. lic. Antanas Kietys, užrašė Alfonsas Motuzas, LTSR Tautų Draugystės ordino Valstybinės konservatorijos Klaipėdos humanitarinių mokslų fakulteto Liaudies muzikos katedros (dabar: Klaipėdos universiteto Menų fakulteto) Liaudies muzikos katedros archyvas, Klaipėda.
• Prisiminimai apie Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios 14 stočių Kryžiaus kelio apeigas ir muziką: papasakojo kan. Antanas Balaišis, užrašė Alfonsas Motuzas, Šv. Antano religijos studijų instituto prie Katalikų teologijos fakulteto (VDU KTF) archyvas, Kretinga, 2005.
• Przewodnik obchodzącym pamiątkę Zbawiciela naszego Jezusa Pana dróg Jerozolimskich w Dyeceżyi Wileńskiey zaraz pod stołecznym miastem W. X. L. Wilnem, na górach Werkowskich, alias Płaczu, założonych, za pozwoleniem zwierzchności przedrukowany w Wilne, 1826.
• Ramanauskas, Benvenutas, „Aš savo dalį atlikau“, Brooklyn, 1983.
• Ramanauskas, Benvenutas, „Kryžiaus keliai ir jų istorija“, Šv. Pranciškaus varpelis, Kennebunk Port, U.S.A., 1953. nr. 4, p. 262–263.
• Rokiškio Kalvarijų koplytėlė (10), foto Albino Kuliešio | Rokiškis: 12 atvirukų albumas, išleido Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimų studijų centras, spausdino „Valdo leidykla“, Sine anno (be datos), 10 atvirukas.
• Senkus, Kazimieras, Canto populare religioso nelle Lituania Catolica, Roma, 1952.
• Siedlecki, Jan, Śpiewnik Kościelny, Kraków, 1994.
• Slawoczynski, Salomone Mozerka, Giesmes 1646, parengė Jurgis Lebedys, Vilnius, 1958.
• Thurston, Herbert, Etude historique sur le Chemin de la Croix, traduction francaise autorisee par Auguste Boudinhon, Paris, 1907.
• Vaišnora, Juozas, Marijos garbinimas Lietuvoje, Roma, 1958.
• Valančius, Motiejus, Raštai, d. 2, Vilnius, 1972.
• Žiūraitis, Vytautas, Nevystančios rožės Marijai, Vilnius, 1940.

Informacijos pateikėjų sąrašas

• Kan. Julius Baltušis, g. 1927 m. sausio 26 d. Rokiškio apskrities Pandėlio valsčiaus Kalpokų kaime, Čiobiškio parapijoje, mokėsi Rokiškio gimnazijoje (Vilniaus Kalvarijos dekanas), mirė 1992 m. rugsėjo 4 d.
• Kun. teol. lic. Antanas Kietys, g. 1905 m. sausio 14 d. Rokiškio parapijoje, Plikiškio vienkiemyje, mokėsi rusų pradžios mokykloje, Rokiškio gimnazijoje, Kunigavo Skapiškyje, mirė 1996 m. gegužės 20 d. Panevėžyje.
• Kun. Stanislovas Kiškis, g. 1900 m. spalio mėn. 20 d. Sankt Peterburge – mirė 1995 m. rugsėjo 25 d. Kaišiadoryse.
• Kun. jub. Ignas Šaučiūnas, g. 1905 m. gruodžio 16 d. Rokiškio apskr. Pandėlio parapijoje, Pakapių kaime, mokėsi Rokiškio gimnazijoje, nuo 1933 m. kunigas, mirė 1991 m. kovo 8 d.

The Origin of the Devotion Practice of the Rokiškis Calvaries Cross Way: A Local or Borrowed Tradition?

Summary. This paper analyzes the origin of the devotional practice of the Roki kis Calvary Way of the Cross. It seeks to answer the question of whether the origin of the devotional practice is local or borrowed. The results of the research indicate that the Rokiskis devotion is a copy of the devotional practice of the Skapi kis Calvary 14 stations Way of the Cross. That conclusion reveals the love and respect that the counts of Tyzenhauzai family had for the Dominican Congregation. It also reveals that the devotion practice of the Calvary Way of the Cross is local and borrowed.

Keywords: Rokiškis, Calvary, Cross Way, origin.