Išvados
Nors kosmologinės, dieviškos ir įprastinės tvarkos suirimo, ar egzistencinės – blogos lemties baimės formavosi tuomet, kai žmogus jautėsi tiesiogiai priklausomas nuo gamtinių aplinkybių, bendruomeninių normatyvų, jos reiškiasi tiek individualiu, tiek visuomeniniu mastu ir šiandien. Šiuolaikinis žmogus prisirišęs prie įvairių modernių technologijų, teikiančių fizinį ir psichologinį komfortą, socialinio bendravimo standartų, kasdienio gyvenimo ritmo. Jam nerimą kelia net ir nežymus įprastinės tvarkos suirimas. Ryškesni ekonominiai, socialiniai, politiniai pokyčiai sąlygoja nežinios dėl rytdienos baimę, prilygstančią dieviškos tvarkos suirimo baimei, kuri valdė archajinį žmogų. Skurdo baimė lemia emigraciją – palankaus likimo paieškas kitame krašte. Tvirtos šeimos, aplinkinių palankaus vertinimo, vidinės pusiausvyros išlaikymo siekis yra susijęs su asmeninės laimės paieškomis. Vadinasi, ir šiuolaikiniam žmogui kelia baimę tie patys, mituose ir pasakose randami veiksniai, dėl kurių jis mano negalėsiąs realizuoti įvardintų tikslų.
Lyginant lietuvių ir kaimyninių tautų (rusų, latvių) pasakas galima teigti, kad joms būdinga panašūs siužetai, personažai, įprasminantys tas pačias baimes ir įvairius jų reiškimosi aspektus asmenyje, bendruomenėje. Tai lėmė panašūs geografiniai, kultūriniai (plačiąja šio žodžio prasme) veiksniai, darę įtaką tautos požiūrio į pasaulį formavimuisi. Nežymiai skiriasi personažų charakteris, pavyzdžiui, lietuvių moterys yra pasyvesnės, nuolankesnės blogos lemties atžvilgiu nei moterys rusų liaudies pasakose. Latvių pasakose pagrindinis veikėjas aukštesnių jėgų globos, aplinkinių pagalbos susilaukia dar nepatyręs didelių praradimų, nuostolių, lietuvių pasakose pagalba šiam ateina lemtingą akimirksnį. Minimi skirtumai atspindi tautoje dominuojantį požiūrį į lemtį, nacionalinius charakterio bruožus.