Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

Taigi klebonas Vytautas Grigaravičius, gyvas rūpesčiu užbaigti presbiterijos sakralinės erdvės sutvarkymą, sužinojęs apie 2009 m. uždaromus Kalvarijos vienuolių rekolekcijų namus (Calvary Monastery Retreat House) JAV, Shrewsbury, MA, kuriuose būta žymaus Lietuvos išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915–1997) skulptūros Prisikėlęs Kristus (1965 m., plaktas švinas), pasiūlė apsvarstyti šio kūrinio tinkamumą Kauno Prisikėlimo bažnyčios presbiterijos erdvei. Mūsų nuostabai, šis horeljefas, tarsi buvęs jai sukurtas, beveik idealiai įsijungė į presbiterijos erdvę. Prisikėlusio Kristaus skulptūra iš karto tapo pagrindiniu, visa sujungiančiu ir vienijančiu šventovės centru (17 il.).

Skulptorius Kašuba tais metais iš plakto švino sukūrė du visafigūrius horeljefus: Šv. Bonaventūros ir Prisikėlusio Kristaus, kurie laikomi vienais svarbiausių jo sukurtų krikščioniškojo meno kūrinių. Prisikėlusio Kristaus horeljefas sugrįžo į Kauną, į tą miestą, kuriame ne tik atsiskleidė šio skulptoriaus talentas, bet ir kurio atkurtoje Kristaus Prisikėlimo šventovėje jis dabar įkurdintas Antrąją Velykų dieną (2011 04 25) iškilmingų šv. Mišių pradžioje Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ pašventino šį Prisikėlusio Kristaus horeljefą. Žr. Laima Šinkūnaitė, „Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje – ilgai lauktas Prisikėlusio Kristaus atvaizdas“, p. 2–3. . Šiame kūrinyje įsižiūrėjus išryškėja pati Prisikėlimo esmė, tad jo ikonografinis tinkamumas nekelia jokių abejonių. Juk ši Prisikėlusio Kristaus figūra savyje talpina ir simbolinį Kryžiaus įvaizdį. Kita vertus, kviečiantis Kristaus veidas sklidinas šviesos Artėjant Niujorke 1964 m. rengiamai pasaulinei parodai, Kašubai siūlyta Vatikano paviljonui sukurti tris dideles sienas su įrašais. Būtent tada dailininkui šovė mintis sukurti tai iš švino, panaudojant šio metalo techniką, vadinamą repousse; šia sudėtinga technika galima iš plokštės iškalti reljefą, išgaunant raiškias detales ir tekstūrą. Taigi pirmą kartą buvo panaudotas išties originalus metodas, kuriam jis pats sugalvojo šiai technikai pritaikytus įrankius. Pasiektas rezultatas sužavėjo ne tik patį skulptorių, bet ir užsakovus, tad užsakymai pasipylė kaip iš gausybės rago; kita vertus, tuomet buvo sukurti ir vertingiausi sakralinės dailės kūriniai. Kašubai patiko ši sudėtinga technika, kai į priekį reikia numatyti penkis–šešis ėjimus, panašiai kaip žaidžiant šachmatais. Pavyzdžiui, iškalus vieną detalę ir kalant kitą, reikia stebėti, kad naujoji detalė nedeformuotų ankstesnės. Antai pažymi akies vietą, bet kol iškali nosį, akis, gali pakeisti anksčiau pažymėtą vietą. Taigi dirbant su švinu skulptoriui galėjo padėti tik nuojauta ir puikus medžiagos pažinimas. Žr. Beatričė Kleizaitė-Vasaris, „Lietuvių dailininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse“, p. 17–172. . Meniniu aspektu vargu ar įmanomas tinkamesnis kūrinys šiai šventovei, kurios modernistinės architektūros asketizmas atliepia Prisikėlusio Kristaus skulptūros santūrumui.

Abipus presbiterijos įrengtos dvi koplyčios: pietų pusėje Švč. Sakramento, šiaurės – Šventosios šeimos. Pastaroji labai jauki koplyčia paskirta krikštyklai. Koplyčią puošia vakarinės sienos nišoje prašmatniuose rėmuose kabantis Šv. Juozapo, Šventosios Šeimos globėjo, paveikslas Tai italų dailininko Guido Reni (1575–1642) paveikslo, sukurto XVII a. trečiajame dešimtmetyje, puikiai atlikta XX a. kopija (originalas saugomas Peterburge, Ermitažo muziejuje). . Kita koplyčios puošmena – daili krikštykla iš juodo marmuro, išmarginto baltų gyslų. Pastatyta pačiame viduryje, ji visu kuo – spalva, forma, dydžiu – itin gražiai dera su minėtuoju paveikslu Šį, o taip pat ir Aušros Vartų Gailestingumo Dievo Motinos paveikslą, dabar esantį Švč. Sakramento koplyčioje, kaip auką Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai 2002 m. padovanojo kolekcininkas Antanas Šukys. .

Švč. Sakramento koplyčios interjeras tokios darnos stokoja. Matyt, įrengiant tabernakulį, pasirinktas ne pats tinkamiausias architektūrinis sprendimas. Akivaizdu, jog tabernakulio Tabernakulį pagamino žinomas meistras Tadas Kvakšys. Koplyčios interjero projekto autorius architektas Algimantas Sprindys. Minėtasis architektas taip pat parengė presbiterijos ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčios ant bažnyčios stogo terasos projektus. pagrindas galėjo būti aukštesnis ir lieknesnis. Neišnaudojus nišos erdvės, tuščiame plote virš tabernakulio atsirado Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopija. Šiaurinės koplyčios sieną puošia XIX a. jautriai nutapytas Aušros Vartų Gailestingumo Dievo Motinos paveikslo sekinys. Abejoms koplyčioms įrengti dekoratyviniai metaliniai vartai (18 il.).

Vakarų pusėje choro balkone įtaisyti puikūs vargonai Jono Vitkūno padovanotas instrumentas Lietuvą iš JAV pasiekė 1991 m. sausio 13 d. Vargonai saugoti Kauno medicinos universiteto klinikose. Aukotojas savo pavardę leido paskelbti tik po mirties (jis mirė 1993 m. Toronte). . Viduriniojoje navoje stovi sodriai rudos spalvos suolai, šoninėse – po dvi uždaras tos pačios spalvos klausyklas kiekvienoje pusėje Baldus projektavo dizaineris Juozas Dičkus ir architektas Algimantas Kančas. . Šie baldai vidaus erdvei teikia iškilmingumo ir jaukumo. Taigi tokia dabartis. Sutvarkius bažnyčios aplinką, atsivėrus erdvei iš pietų, rytų ir vakarų, atsiskleis visas šventovės grožis.

Pasak XX a. architektūros tyrinėtojo Vaido Petrulio Interviu su dr. Vaidu Petruliu apie Kristaus Prisikėlimo bažnyčios architektūrą 2011 m. birželio 10 d. Pagrindinis dr. Vaido Petrulio kaip architektūros istoriko tyrinėjimo laukas apima XX a. Lietuvos, ir ypač Kauno miesto, architektūrą. , dėl savo mastelio, urbanistinės situacijos bei politinės reikšmės bažnyčia yra neabejotinai reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys. Santūraus, detalėmis neperkrauto plokščio stogo ir modernių konstrukcijų statinyje tarptautinės modernizmo idėjos persipynusios su lokaliomis formų interpretacijomis. Vienas svarbiausių estetinių sprendimų – tankus vertikalių linijų ritmas – akivaizdžiai būdingas daugeliui visuomeninės paskirties tarpukario objektų Kaune.

Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – vienintelis pastatas Kaune, kurio aukštas ir lieknas baltas bokštas matomas iš bet kurios pusės. Šis reginys visuomet nors akimirkai nuskaidrina širdį. Prisikėlimo šventovės prisikėlimas yra unikalus ir neįmanomas pakartoti, kurio reikšmės šiandien gal iki galo vis dar nesuvokiame. Tai tiesiog Dievo dovana.

Literatūra

• 1933 m. gegužės 11 d. raštas nr. 1612 | Kauno apskrities archyvas, f. 218, ap. 2, b. 10306, l. 8.
• Buškevičienė, Angelė, Prisikėlimas, Kaunas: UAB „Judex“, 2006.
• Į laisvę, 1942, nr. 13.
• „Jau statoma paminklinė Prisikėlimo bažnyčia“, Mūsų rytojus, 1936 06 29.
• Kančienė, Jolita, „Prisikėlimo bažnyčia: Kaunas“, Archiforma, 1999/3, 84.
• Kauno arkivyskupijos Bažnytinio meno komisijos 1997 m. vasario 12 d. posėdžio protokolas nr. 4.
• Kleizaitė-Vasaris, Beatričė, „Lietuvių dailininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse“ | Kauno arkivyskupijos muziejus, Vilnius, 2004, p. 17–172.
• Kristaus Prisikėlimo bažnyčios archyvas, knygos nr. 1–2.
• Meškauskas, Julius, „Prisikėlimo bažnyčia: praeitis, dabartis, ateitis“, Kauno tiesa, 1988 09 06, nr. 206.
• Prisikėlimo bažnyčios statybos darbų byla, Kauno apskrities archyvas, f 218, ap. 2, b. 201.
• Prisikėlimo parapijos bažnyčios byla, f 218, ap. 2, b. 211.
• Reisonas, Karolis, „Prisikėlimo bažnyčios statyba“, Savivaldybė, 1933, nr. 7, p. 27–30.
• Siunčiamų raštų knyga | 1927–1944 m. Kauno Prisikėlimo bažnyčios archyvas,
• Šinkūnaitė, Laima, „Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune: istorija ir esatis“, Artuma, 2005, nr. 4.
• Šinkūnaitė, Laima, „Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje – ilgai lauktas Prisikėlusio Kristaus atvaizdas“, Prisikėlimas, 2011 m. birželis, nr. 102.
• Tėvynės garbei, Kaunas: Žaibas, 1939,
• Trimitas, 1929 m. lapkričio 7 d.
• XX amžius, 1939, nr. 12.

Kaunas’ Monumental Church of Christ’s Resurrection as a Symbol of the Lithuanian National Rebirth

Summary. The Monumental Church of Christ’s Resurrection should not be regarded as an ordinary house of prayer since it has become a symbol of statehood for the entire Lithuanian nation. (There are two churches under the title of Christ’s Resurrection. Therefore one church is called the big one while another church is referred to as the small one.) 70 years passed from 1934, when the cornerstone of the church was sanctified and brought to Lithuania from the Mount of Olives in Jerusalem, to 2004, 24th December, when the shrine was at last solemnly consecrated. This building symbolically expresses the gratitude of Lithuanian people to God for the national rebirth and the independence of their homeland after many years of struggle. However, numerous trials of fate and painful events had to be endured during these dramatic decades. In order to understand the overall situation in more depth, it is necessary to remember the past, speak about the present and take a short glimpse into the future.

Keywords: architecture, rebuilding, modernism, Kaunas’ Monumental Church of Christ’s Resurrection.