- Bibliografinis aprašas: Rimantas Balsys, „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis“, @eitis (lt), 2016, t. 500, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Rimantas Balsys, „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis“, Logos, 2011, nr. 69, p. 150–162, ISSN 0868-7692.
- Institucinė prieskyra: Klaipėdos universitetas.
Santrauka. Visoje Lietuvoje ant Kūčių stalo tiek tradiciniu laikotarpiu, tiek ir šiandien dedamas šienas, šiaudai arba šienas, maišytas su šiaudais. Kodėl šienas (šiaudai) klojami ant stalo (po stalu) arba kokia yra šieno (šiaudų) ant Kūčių stalo kilmė, mitologų, etnologų, fokloristų nesutariama. XVI–XVII a. rašytinių šaltinių analizė rodo, jog šienas (šiaudai) šiuo laikotarpiu ritualuose naudojami kaip patiesalas, ant kurio skerdžiami aukojami gyvūnai, dedami kiti aukojimui skirti produktai. Prieinama prie išvados, kad ant Kūčių stalo XIX–XXI a. dedamas šienas arba šiaudai – senosios religijos ritualo reliktas, pastaraisiais amžiais (krikščionybės įtakoje) įgavęs naujų simbolinių prasmių.
Pagrindiniai žodžiai: Kūčios, šienas, šiaudai, dievai, aukojimas.