VPĮ tiesiogiai neįtvirtina sąžiningumo, interesų konflikto ir korupcijos prevencijos tikslo, nes tarp VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje minimų tikslų jis nėra nurodomas. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų bei administracinė praktika šį tikslą ignoruoja. Atvirkščiai, analizuojamas viešųjų pirkimų tikslas yra vienas iš kertinių ir dominuojančių visos sistemos tikslų. Teisinio reguliavimo kontekste galima teigti, kad analizuojamas viešųjų pirkimų tikslas, taip pat kaip UNCITRAL pavyzdiniame viešųjų pirkimų įstatyme dėl prekių, darbų ir paslaugų pirkimo, perteikiamas per lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kuriais privaloma vadovautis viešųjų pirkimų procedūrose (VPĮ 3 str. 1 d.). Natūralu, kad maksimaliai įgyvendinant minėtus principus yra įgyvendinamas ir bendrasis reikalavimas elgtis sąžiningai viešuosiuose pirkimuose. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl lygiateisiškumo (nediskriminavimo) ir skaidrumo principų laikymosi Lietuvoje yra nuosekliai išplėtota ir tvari
. Be to, esamas nacionalinis viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo detalumas (VPĮ, poįstatyminiai norminiai aktai ir t. t.), perkančiųjų organizacijų diskrecijos ribojimas
, reikalaujamas aukštas perkančiųjų organizacijų atskaitomybės lygis (VPĮ 7 str. 3 d., 7 str. 5 d., 15 str. 5 d. ir 6 d., 18 str. 11 d., 19 str., 211 str. ir t. t.) parodo, kad nacionalinė viešųjų pirkimų sistema yra paremta analizuojamu tikslu ir jis dominuoja praktikoje
. Tą patvirtina ir nacionalinė teismų praktika, kurioje teigiama, kad VPĮ inter alia yra skirtas įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius
. Vertinant analizuojamo viešųjų pirkimų tikslo kaitą Lietuvos teismų praktikoje, galima pažymėti, kad nacionaliniai teismai pabrėžia ne tik korupcijos prevenciją viešuosiuose pirkimuose, t. y. kriminalinio pobūdžio apraiškų vengimą, bet ir išryškina bendrąjį reikalavimą elgtis sąžiningai ir vengti interesų konflikto viešųjų pirkimų procedūrose. Šiuo aspektu yra aktuali kasacinio teismo nagrinėta eVigilo byla
. Šioje byloje inter alia ginčas kilo dėl ekspertų, kurie vertino pasiūlymą perkančiosios organizacijos vardu, nešališkumo, atsižvelgiant į šių ekspertų ir specialistų, pasiūlytų pirkime dalyvavusio tiekėjo, sąsają ir aplinkybę, kad mokslo įstaiga kaip tiekėjas, veikęs ankstesniuose viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose su perkančiąja organizacija, parengė pirkimo objekto galimybių studiją su techninės sistemos specifikacija ir investicinį projektą. Taigi byloje šalys nesutarė, ar viešojo pirkimo procedūrų neskaidrumui įrodyti tiekėjui pakanka pateikti objektyviai egzistuojančius (viešai prieinamus, patikrinamus) faktus apie perkančiosios organizacijos ekspertų ir tiekėjo, dalyvaujančio pirkime, specialistų sąsają, šių abiejų – darbdavio ir mokslo įstaigos – ryšį su perkančiąja organizacija rengiant pirkimo objekto galimybių studiją, techninę specifikaciją ir investicinį projektą, ar šių objektyvių aplinkybių nepakanka ir tiekėjas privalo konkrečiai įrodyti perkančiosios organizacijos ekspertų šališkumą, t. y. jų ketinimą, siekį ir atitinkamus veiksmus, dėl kurių jų elgesys nesuderinamas su skaidriu pasiūlymų vertinimu. Teismas iškėlė klausimą, ar tokiomis situacijomis ieškovui pakanka įrodyti perkančiosios organizacijos ekspertų šališkumo objektyvųjį pobūdį (realūs faktai, keliantys abejonių), ar papildomai ir subjektyvųjį (subjekto asmeninis nusistatymas, tendencingumas).