Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

Apibendrinimas

Akivaizdus faktas, kad nusikaltimų ir kitų interesų nesutapimų tarp bajorų pasauliečių ir dvasininkų bei vienuolių XVIII a. Vilniuje tikrai kildavo ir jų buvo gana daug. Visgi kiek tai buvo sisteminiai dviejų visuomenės sluoksnių susidūrimai? Viena vertus, išties randama informacijos apie nesutarimus tarp bajoriškų ir dvasininkijos institucijų (pvz., pilininko ir kapitulos institucijų konfliktas jurisdikose), tačiau absoliuti dauguma kitų kaltinimų – asmeniniai, privatūs. Sisteminius konfliktus įžvelgti sunkiai pavyksta. Panašūs asmenų interesai, erdvė, statusas visuomenėje, galimybės per teisminį procesą, net gyvenimo būdas lėmė, kad konfliktuose tarp šių dviejų sluoksnių juntama tam tikras lygiavertiškumas, t. y. tiek nusikaltimai, tiek bausmės buvo identiškos. Vargu ar galėjo būti kitaip, nes Lietuvos Statutas, pagal kurį vyko teismai, garantavo panašias teises dvasininkams, vienuoliams ir pasauliečiams bajorams. Beje, lygiavertiškumo veiksnys atsispindi ir kituose šaltiniuose – pvz., privačioje korespondencijoje. Nagrinėjant tiek konfliktus dėl muitų, prekybos, nuosavybės, skolų ar kitų ekonominių finansinių interesų, tiek miesto erdvės smurtinius nusikaltimus (kūno sužalojimo, nelegalaus įkalinimo, namų užpuolimo, plėšimo faktus) ypatingai ryškių ir nuolat besikartojančių tendencijų užčiuopti nepavyko. Taigi, iš esmės galima kalbėti apie dviejų daugmaž lygių partnerių santykius.

Kita vertus, klaidinga būtų manyti, kad dvasininkų bei vienuolių ir pasauliečių bajorų gyvenimas buvo nuolatinis konfliktas. Testamentuose ir kituose raštuose nuolat minimos solidžios donacijos, paskiriamos didelės lėšos už mišių skaitymą, tiesa, kartais ir dėl testamentų vykdymo kildavo konfliktų. Gausi korespondencija parodo, kad šie sluoksniai daugiau bendradarbiavo nei konfliktavo.

Ką gi galima pasakyti apie bendrą bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių įtaką Vilniaus miesto raidai XVIII a.? Konfliktų ir interesų spektras, pateiktas straipsnyje, leidžia teigti, kad ji buvo išties nemenka ir miesto erdvėje teisiamasi buvo tarpusavyje, apeinant miestiečių luomą.

Literatūra

Archyviniai šaltiniai

• Lietuvos valstybės istorijos archyvas
• F.: Senieji aktai, b. 2434; 2678; 2684; 2685; 2687; 2690; 4216; 4220; 4221; 4731; 4739; 4749; 4754; 4756; 4758; 4760; 4764; 4765; 4767; 4772; 4787.
• Lietuvos metrika, 397; 401.
• Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius
• F.: 76 – Disertacijų rinkinys, b. 8.

Tyrimai

• Baliulis, Algirdas, „Asesorių teismo sprendimai dėl bažnyčių turto ir dešimtinės XVII a.“, Lituanistica, nr. 4, Vilnius, 2006.
• Bružaitė, Reda, „LDK parapinės dvasininkijos ir pasauliečių teisminiai ginčai XVI a.: Lietuvos metrikos teismų bylų knygų duomenimis“ | Darius Antanavičius (sud.), Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, Vilnius, Spauda, 2011.
• Burba, Domininkas, „Jėzuitai kaltintojai ir kaltinamieji: 1734–1773 m. Vilniaus pavieto teismų knygų informacija“ | Neringa Markauskaitė (sud.), Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): gyvenimas, veikla, paveldas (= Jesuits in Lithuania (1608–2008): Life, Work, Heritage), vertė Aušra Simanavičiūtė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012.
• Burba, Domininkas, „Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a.: Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis“, Lituanistica, t. 59, nr. 2 (92), Vilnius, 2013.
• Burba, Domininkas, „Vilniaus kapitulos dvasininkai konfliktų dėl statybų ir pastatų priežiūros Vilniuje XVIII a. pabaigoje [metu]“ | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: miesto erdvė, Kaunas, Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007.
• Burba, Domininkas, Bajorijos kriminaliniai nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a., daktaro disertacija, Kaunas, Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010.
• Glemža, Liudas, „Instrukcijos LDK miestų deputatams į apygardų suvažiavimus“ | Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, 3 kn., Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, 2001.
• Glemža, Liudas, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos požiūris į miestų problemą Ketverių metų seimo laikais (1788–1792)“, Lietuvos istorijos metraštis, t. 1, Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, 2002.
• Glemža, Liudas, „Socialinių grupių susidūrimai LDK miestuose“, Darbai ir dienos, t. 28, Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2001.
• Glemža, Liudas, „Vaidai miestuose ir miesteliuose: kova už savivaldą 1791–1792 metais“, Darbai ir dienos, t. 37, Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2004.
• Glemža, Liudas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789–1792 metais, Kaunas, Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010.
• Jurgaitis, Robertas, „Katalikų bažnyčios problemos Vilniaus seimelyje (1696–1764)“ | LDK: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos studijos, Vilnius, Vilniaus pedagoginis universitetas, 2001.
• Jurginis, Juozas, „Reakcinis bažnytinių jurisdikcijų vaidmuo Vilniaus istorijoje“, Lietuvos istorijos instituto darbai, t. 1, Vilnius, 1951.
• Jurginis, Juozas, Vilniaus miestiečių savivaldybės santykiai su feodalinėmis jurisdikcijomis 16-ame amžiuje, kandidato disertacija, Vilnius, 1947.
• Pakarklis, Povilas, Ekonominė ir teisinė katalikų bažnyčios padėtis Lietuvoje (XV–XIX a.), Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956.
• Pakarklis, Povilas, Raštai: ateizmas, ats. red. Bronius Vaitkevičius; tekstą parengė ir paaiškinimus parašė Ingė Lukšaitė, Vilnius, Mintis, 1987.

Legal Conflicts of Lay Nobles with Catholic Clergymen in 18th Century Vilnius

Summary. While investigating the legal conflicts between lay gentry and Catholic clergy (priests and monks) in 18th century Vilnius, it becomes evident that such cases were not rare. Data available from Vilnius District castle and land courts, Lithuanian Metrics’ Assessor Court, and the Tribunal of the Lithuanian Treasury disclose considerable information about economic and financial as well as violent criminal conflicts in Vilnius. In the economic financial sphere, the main court cases were related to taxes, trade, and customs. Another large group of cases involved conflicts concerning non-payment of debts. Moreover, there also were conflicts related to property, losses incurred during construction, and wills, but these were less common. The conflicts involving criminal violence were of these types: bodily injury, illegal imprisonment, home invasion, and robbery. Although bodily injuries were the most numerous proportionally (compared with other crimes committed by nobles in the district of Vilnius), such crimes were even more rare than such already infrequent crimes as, for example, assaults upon city houses. Analyzing these data does not disclose the presence of any systematic conflicts between two layers of society; rather, these conflicts usually were personal or sometimes institutional in nature. The data allow the conclusion that the resolution of both violent and non-violent conflicts between lay nobles and Catholic clergymen in Vilnius shows a certain equity. The lay noblemen and the clergymen generally were representatives of the same social class. Even though their status and institutional affiliation might have been different, their interests, their temporal and geographical location, their position in society, their rights and the possibilities open to them in the judicial process, even their lifestyles in general were similar. Often the clergy represented the interests of their family rather than that of their social class.

Keywords: legal disputes, Catholic clergy, gentry, nobility, Vilnius, city.