- Bibliografinis aprašas: Šarūnas Liekis, „Vokietijos kaltė ir lietuviška gėda“, @eitis (lt), 2016, t. 692, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Šarūnas Liekis, „Vokietijos kaltė ir lietuviška gėda“, Darbai ir dienos, 2014, nr. 62, p. 151–160, ISSN 1392-0588.
- Institucinė prieskyra: Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas.
Santrauka. Vakarų pasaulio socialinis ir politinis pliuralizmas, skleisdamas universalią žmogaus teisių sampratą bei teisingumą, stiprina į kaltę orientuotą kultūrinę tapatybę. Globaliame pasaulyje per kaltės emocijas ir jų institucionalizaciją bandoma taisyti karo padarytą žalą bei jo padarinius. Lietuvoje apie Holokaustą buvo vengiama šnekėti. Šis vengimas susijęs su gėdos dominavimu Lietuvos kultūrinėje terpėje. Požiūris į Holokausto problemas ėmė keistis atsiradus institucionalizuotai Holokausto atminčiai, Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarų ideologinę bei institucinę sąrangą ir perimant naujus kultūrinio elgesio standartus.
Pagrindiniai žodžiai: kaltė, gėda, politika, istorija, atmintis, Holokaustas, Lietuva, Vokietija.