Straipsnis Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtaka šalies ekonomikai

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama valstybės išlaidų įtaka ekonomikai, analizuojama kaip valstybės išlaidų struktūra veikia ekonomikos augimą, atskleidžiama vyraujančių politinių ideologijų įtaka valstybės išlaidų struktūrai.

Pagrindiniai žodžiai: ekonomikos augimas, politinė ideologija, valstybės išlaidos.

Įvadas

Visais ekonominio ciklo laikotarpiais valstybės išlaidos daro didelę įtaką šalies ekonomikai. Valstybės, siekdamos išlaikyti stabilią ekonomiką, vykdyti valstybės funkcijas bei kurti socialinę gerovę, turi subalansuoti optimalų valstybės išlaidų panaudojimo modelį. Valstybės funkcijų vykdymas neįmanomas be valstybės išlaidų. Dauguma mokslininkų tvirtina, kad valstybės lėšos turėtų būti skiriamos visuomeninėms gėrybėms kurti, tačiau nėra visuotinai sutariama dėl optimalaus išlaidų dydžio ir jų struktūros, bei išlaidų poveikio bendrųjų gėrybių kūrimui ir ekonomikai.

Šiame procese svarbus vaidmuo tenka valdžioje esančioms politinėms partijoms, kadangi būtent pagal partijų ideologinius įsitikinimus ir vertybes yra modeliuojama valstybės išlaidų struktūra. Valstybės išlaidų poveikis ekonomikai Lietuvoje mažai nagrinėtas, tačiau užsienio literatūroje į šią sritį gilinosi: M. Zagler, G. Durnecker Žr. Martin Zagler, Georg Dürnecker, “Fiscal Policy and Economic Growth,” 2003. , atlikę fiskalinės politikos ir ekonominio augimo analizę, J. Ferreiro ir kt. Žr. Jesus Ferreiro, M. Teresa Garcia-del-Valle, Carmen Gomez, “Is the Composition of Public Expenditures Converting in EMU Countries?,” 2009. , įvertinę produktyvių ir neproduktyvių išlaidų poveikį šalies ekonomikos augimui, M. Moindze Žr. Mohamed Moindze, “Budget Expenditure Classification and the New Fiscal Governance,” 2009. , analizavęs ekonominę išlaidų struktūrą, A. Usman, A. Nurudeen Žr. Abu Nurudeen, Abdullahi Usman, “Government Expenditure and Economic Growth in Nigeria, 1970–2008: A Disaggregated Analysis,” 2010. , nagrinėję valstybės išlaidų finansavimo šaltinių svarbą ekonomikos augimui, L. M. Busatto, D. Brunori Žr. Leonardo Maranhão Busatto, “The Quality of Public Expenditure and its Influence on Economic Growth,” 2011. , A. Christie, K. Rioja Žr. Tamoya A. L. Christie, Felix K. Rioja, “Debt and Taxes: Financing Productive Government Expenditures,” 2012. vertinę valstybės išlaidų daromą poveikį ilgalaikiam ekonomikos augimui, F. Grigoli Žr. Francesco Grigoli, “Public Expenditure in the Slovak Republic: Composition and Technical Efficiency,” 2012. , ištyręs išlaidų struktūros ir jų paskirstymo efektyvumą siekiant ekonominio augimo.

Šios srities moksliniai tyrimai rodo, jog dauguma valstybių, vienos aktyviau, kitos pasyviau, siekia kuo efektyviau panaudoti turimus šalies išteklius, ne išimtis čia ir valstybės išlaidos, kurių efektyvus panaudojimas skatina ekonomikos augimą. Šiuo aspektu yra išskiriamos dvi valstybės išlaidų rūšys: produktyviosios bei neproduktyviosios. Produktyviosios išlaidos mokslinėje literatūroje apibrėžiamos kaip skatinančios šalies ekonominį augimą, o tuo tarpu neproduktyviosios – neigiamai veikiančios ekonomikos augimą. Teigiamas balansas tarp šių išlaidų bei didesnė produktyviųjų išlaidų dalis šalies išlaidų struktūroje, parodo geresnius šalies gebėjimus paskirstyti bei valdyti išlaidas, tuo pačiu kurti ekonominę naudą šalies ūkiui bei skatinti ekonomikos augimą.

Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajos mokslinėje literatūroje mažai nagrinėtos, tačiau B. Anstel Žr. Ben Ansell, “University Challenges: Explaining Institutional Change in Higher Education,” 2008. ir N. Potrafke Žr. Niklas Potrafke, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” 2010. analizavo politinės ideologijos poveikį valstybės išlaidų struktūrai, tuo tarpu valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtaka šalies ekonomikai mokslinėje literatūroje plačiau nenagrinėta. Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtaka šalies ekonomikai pasireiškia per partijų atstovų priimamus sprendimus. Kairiųjų pažiūrų politinės partijos yra linkę didinti socialinės gerovės programas ir valstybės išlaidų dydį iš esmės, kai tuo tarpu dešinieji siekia kuo mažesnio valstybės pajamų perskirstymo socialinio teisingumo tikslais. Šios temos problematika siejama su politinių ideologijų ir valstybės išlaidų struktūros įtaka ekonomikai per produktyvias ir neproduktyvias išlaidas.

Mokslinė problema – kaip valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajos veikia šalies ekonomiką.

Tyrimo objektas. Valstybės išlaidų struktūros ir polititinės ideologijos sąsajų įtaka šalies ekonomikai.

Tyrimo tikslas. Atskleisti valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtaką šalies ekonomikai.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išnagrinėti valstybės išlaidų struktūros poveikį ekonomikai, susisteminant išlaidų elementus, kurie teigiamai ar neigiamai veikia šalies ekonomiką;
   
2. Išanalizuoti politinių ideologijų sąsajas su valstybės išlaidomis;
   
3. Įvertinti valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtaką šalies ekonomikai.

Tyrimo metodai. Analizuojant valstybės išlaidas bei jų poveikį ekonomikos augimui ir politinių ideologijų klasifikacijas naudotas bendramokslinis tyrimo metodas – mokslinės literatūros analizė, sintezė, apibendrinimas. Analizuojant produktyvias bei neproduktyvias Lietuvos valstybės išlaidas pasitelkta statistinių duomenų analizė.

Tyrime naudoti literatūros šaltiniai. Literatūros šaltinių sąrašą sudaro užsienio ir Lietuvos autorių moksliniai darbai, statistikos duomenų bazių informacija.

Valstybės išlaidų poveikis ekonomikai

Kiekviena šalis valdydama išlaidas tikisi pasiekti kuo didesnį efektyvumą tarp valstybės išlaidų dydžio, struktūros bei jų įtakos ekonomikai ir visuomenei. Pagrindinis valstybės išlaidų tikslas – patenkinti svarbiausius visuomenės poreikius, todėl valstybės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su valstybės funkcijomis ekonomine, socialine, politine prasme.

Analizuojant atliktus empirinius tyrimus, susijusius su valstybės išlaidomis ir jų poveikiu ekonomikai, pastebėta, jog valstybės išlaidų poveikis šalies ekonomikai apibrėžiamas skirtingai, vieni autoriai teigia atradę teigiamą ryšį tarp valstybės išlaidų ir šalies ekonomikos augimo, kiti teigia priešingai, jog valstybės išlaidos turi tik neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra, tačiau išsami empirinių tyrimų analizė padeda atskleisti valstybės išlaidų galimą įtaką šalies ekonomikai bei ryšius tarp šių dviejų dedamųjų – valstybės išlaidų bei ekonomikos augimo.

Diskusijos dėl valstybės išlaidų poveikio ekonomikai vyrauja nuo senesnių laikų, įvairūs moksliniai tyrimai šia tema rodo, jog tai yra aktuali mokslinė problematika. Valstybės išlaidų įtaka ekonomikai pradėta nagrinėti žymiai anksčiau nei sparčiais tempais pradėjo augti valstybių išlaidos.

Valstybės išlaidų poveikį ekonomikai skirtingais aspektais nagrinėjo J. Ferreiro, G. Teresa, C. Gomez Žr. Jesus Ferreiro, M. Teresa Garcia-del-Valle, Carmen Gomez, “An Analysis of the Convergence of the Composition of Public Expenditures in EU Countries,” 2008. , A. Nurudeen, A. Usman Žr. Abu Nurudeen, Abdullahi Usman, “Government Expenditure and Economic Growth in Nigeria, 1970–2008: A Disaggregated Analysis,” 2010. , L. M. Busatto, D. Brunori Žr. Leonardo Maranhão Busatto, “The Quality of Public Expenditure and its Influence on Economic Growth,” 2011. , F. Grigoli Žr. Francesco Grigoli, “Public Expenditure in the Slovak Republic: Composition and Technical Efficiency,” 2012. , I. D. Nworji ir kt. Žr. Ifeanyi Desmond Nworji, Andy Titus Okwu, Timothy C. Obiwuru, Lucy Odiche Nworji, “Effects of Public Expenditure on Economic Growth in Nigeria: A Disaggregated Time Series Analysis,” 2012. . Lietuvoje valstybės išlaidų poveikis ekonomikai mažai nagrinėtas, tačiau į šią sritį gilinosi A. Liubimova, G. Žigienė Žr. Anastasija Liubimova, Gerda Žigienė, „Valstybės išlaidų apimties ir struktūros įtaka šalies ekonominiam augimui“, 2010. , atliekant valstybės išlaidų apimties ir struktūros poveikio ekonominiam augimui analizę.

Viešojo sektoriaus nebuvimas turi poveikį ekonomikos augimui – jis yra labai lėtas arba augimas išvis nevyksta. Valstybei pradėjus vykdyti savo pagrindines funkcijas, spračiai greitėja šalies ekonomikos augimas, todėl iki tam tikro lygio valstybės išlaidų teikiama nauda persveria patiriamas išlaidas Žr. Daniel J. Mitchell, “The Impact of Government Spending on Economic Growth,” 2005. .

Ryšį tarp ekonomikos augimo ir valstybės išlaidų 1986 m. nuodugniai ištyrė Richard Rahns. Pagal Richard Rahn kreivės teoriją, pradžioje nedidelės apimties valstybės išlaidos, užtikrinančios pagrindines viešąsias paslaugas (įstatymų leidyba, tvarkos palaikymas, juridinės sistemos, užtikrinančios sutarčių vykdymą, formavimas ir t. t.), skatina ekonominį augimą. Tačiau augant valstybės išlaidų procentinei daliai bendrajame vidaus produkte, teigiamas valstybės išlaidų poveikis ekonominiam augimui mažėja. Galų gale valstybės išlaidos pasiekia tašką, kuriame jų augimas faktiškai stabdo ekonominį augimą Žr. Alina Cristina Nuţă, “The Incidence of Public Spending on Economic,” 2008. .

Ekonomikos teorija teigia, kad valstybės išlaidos veikia ekonominį augimą skirtingai Žr. Marjan Senjur, “Public Expenditure Rate and Economic Growth,” 1996. , todėl sunku pateikti konkrečius faktus apie valstybės išlaidų dalies BVP ir šalies ekonominio augimo priklausomybę. Valstybės išlaidos palaiko ekonomikos augimą per viešųjų paslaugų, tokių kaip saugumas, švietimas, infrastuktūra finansavimą. Jei valstybės išlaidos spartina augimą, to pasėkoje taip pat garantuojama stabili, tvari ekonominė bei fiskalinė plėtra. Tačiau neretai akcentuojama, kad valstybės išlaidos pasiekusios tam tikrą lygį, ekonomikos augimą veikia neigiamai.

M. Zagler, G. Durnecker Žr. Martin Zagler, Georg Dürnecker, “Fiscal Policy and Economic Growth,” 2003. , atlikę fiskalinės politikos ir ekonominio augimo analizę, išskyrė produktyvias ir neproduktyvias valstybės išlaidas (produktyviosios, kurios teigiamai veikia ekonomikos augimo tempus, neproduktyviosios, kurios neturi poveikio ekonomikos augimui) bei pastebėjo, jog valstybės išlaidų švietimui lygis ir viešosios infrastruktūros investicijų augimo tempai pasižymi teigiamu poveikiu ekonomikos augimo tempams.

Atskiros valstybės išlaidų kategorijos turi skirtingą poveikį šalies ekonomikos augimui. Endogeninė augimo teorija parodė, jog produktyviosios valstybės išlaidos skatina ilgalaikį ekonomikos augimą Žr. Tamoya A. L. Christie, Felix K. Rioja, “Debt and Taxes: Financing Productive Government Expenditures,” 2012. . R. Ram Žr. Rati Ram, “Government Size and Economic Growth: A New Framework and Some Evidence from Cross-Section and Time-Series Data,” 1986. , R. Barro Žr. Robert J. Barro, “Government Spending in a Simple Model of Endogenous Growth,” 1990. išskiria, jog viešosios infrastruktūros, mokslinių tyrimų plėtra bei visuomenės švietimas, tai tokios valstybės išlaidos, kurios teigiamai stimuliuoja ekonomiką ir turi teigiamą poveikį šalių ekonomikos augimui.

Produktyviosios išlaidos – išlaidos gynybai, teigiamai veikia ekonomikos augimą tuomet, kai išorės grėsmės yra pakankamai didelės. Tuo tarpu S. Deger, S. Sen Žr. Saadet Deger, Somnath Sen, “Military Expenditure and Developing Countries,” 1995. teigia, jog kol valstybės išlaidų dalis gynybai yra nedidelė, palyginus su visa ekonomika, tuomet tikėtina, jog valstybės išlaidos gynybai duos didesnę naudą palyginus su gynybos sąnaudomis, o tai savo ruožtu teigiamai paveiks ekonomikos augimo tempus.

Plačiai pripažįstama, kad produktyviosios valstybės išlaidos skirtos infrastruktūrai – keliams, uostams ar telekomunikacijų plėtrai, moksliniams tyrimams, pradiniam ugdymui bei medicinos paslaugoms turi teigiamą įtaką ekonomikos potencialui Žr. Andreas Irmen, Johanna Kuehnel, “Productive Government Expenditure and Economic Growth,” 2008. .

Neproduktyviosios išlaidos taip pat kuria gerovę šalyje, tačiau jų poveikis neretai stabdo ekonomikos augimą. Tačiau reikia įvertinti tai, jog skirtingi autoriai neproduktyvias ir produktyvias išlaidas klasifikuoja skirtingai, tai priklauso nuo konkrečių kiekvienos šalies ekonominių sąlygų bei istorinių vystymosi tendencijų. Neproduktyviosiomis išlaidomis galima pavadinti šias išlaidas: išlaidos poilsiui, kultūrai ir religijai, socialinei apsaugai, įmokos ES. Nors šios išlaidos yra svarbios, tačiau teigiama, jog išlaidos poilsiui, religijai bei kultūrai patenkina žmonių poreikius, tačiau sukuria tik trumpalaikę, išliekamosios vertės neturinčią gerovę.

Svarbu išskirti ir kitą, didelį finansinių išteklių poreikį formuojančių neproduktyviųjų išlaidų dalį – išlaidos socialinei apsaugai. Pašalpos ir socialinės išmokos priskiriamos prie neproduktyvių, kadangi ne tik nesukuria ekonominės vertės ir neskatina ekonomikos augimo, tačiau net demotyvuoja kurti ekonominę vertę. Socialinės pašalpos bedarbiams skatina nekurti pridėtinės vertės šalyje, o tai neigiamai veikia šalies ekonomiką, nes ištekliai naudojami ne ekonomikos augimui skatinti.

V. Cooray Žr. Arusha V. Cooray, “Government Expenditure, Governance and Economic Growth,” 2009. , atlikto empirinio tyrimo pagalba nustatė sąveiką tarp valstybės išlaidų ir valdymo, bei įrodė, jog šalys, turinčios gerą valstybės valdymą, gali veiksmingai paskirstyti išlaidų struktūrą. Autorius nustatė ir žmogiškojo kapitalo reikšmingą ir teigiamą įtaką šalies ekonomikos augimui bei įrodė, jog šalys, norėdamos spartinti ekonomikos augimą, turi paskatinti kokybišką išlaidų valdymą.

Pastebėta, jog mokslininkai akcentuoja kokiomis lėšomis valstybės išlaidos yra finansuojamos, nes priklausomai nuo to išlaidos gali veikti ekonomiką teigiama ar neigiama linkme. A. Christie, K. Rioja Žr. Tamoya A. L. Christie, Felix K. Rioja, “Debt and Taxes: Financing Productive Government Expenditures,” 2012. , empirinio tyrimo metu atrado, kad valstybė didindama išlaidas augančios valstybės skolos sąskaita, sumažina ekonominį augimą ilgalaikėje perspektyvoje. Šis neigiamas poveikis pasireiškia tuo, kad valstybė ne tik papildomai skolinasi, siekdama finansuoti išlaidas, tačiau dar ir patiria didesnes skolos aptarnavimo išlaidas. Priešingai, valstybės išlaidų finansavimas surinktų mokesčių sąskaita – gali paspartinti ekonomikos augimą tuo atveju, jei optimalus mokesčių dydis nebuvo viršytas. Tai reiškia, kad šalyse, kur apmokestinimo lygis yra aukštas, mokesčių didinimas nėra gera alternatyva siekiant finansuoti valstybės išlaidas ir viešąsias investicijas.

Analizuojant empirinius tyrimus, susijusius su valstybės išlaidų ir ekonomikos augimo vertinimu pastebėta, jog autoriai išskiria skirtingus valstybės išlaidų elementus, turinčius poveikį ekonomikai, ir visi šie veiksniai skirtingai veikia šalies ekonomiką. Išlaidų elementai neretai klasifikuojami į teigiamai arba neigiamai veikiančius šalies ekonomiką, t. y., kaip jau buvo minėta, į produktyvius ir neproduktyvius. Pastebėta, jog ne visos išlaidos vienareikšmiškai priskiriamos tik prie produktyviųjų ar tik prie neproduktyviųjų.

Nors D. Brunori, L. M. Busatto Žr. Leonardo Maranhão Busatto, “The Quality of Public Expenditure and its Influence on Economic Growth,” 2011. išlaidas gynybai priskiria prie neproduktyviųjų, tačiau dauguma autorių šias išlaidas įvardija kaip produktyvias, bei atlikti empiriniai tyrimai įrodo šių išlaidų teigiamą poveikį ekonomikos augimui. N. J. Aizenman, R. Glick Žr. Joshua Aizenman, Reuven Glick, “Military Expenditure: Threats and Growth,” 2003. , J. Ferreiro ir kt. Žr. Jesus Ferreiro, M. Teresa Garcia-del-Valle, Carmen Gomez, “Is the Composition of Public Expenditures Converting in EMU Countries?,” 2009. išlaidas gynybai priskiria prie produktyvių ir teigia, jog šios išlaidos teigiamai veikia ekonomikos augimą tuomet, kai išorės grėsmės yra pakankamai didelės. S. Deger, S. Sen Žr. Saadet Deger, Somnath Sen, “Military Expenditure and Developing Countries,” 1995. teigia, jog kol valstybės išlaidų dalis gynybai yra nedidelė, palyginus su visa ekonomika, tuomet tikėtina, jog valstybės išlaidos gynybai duos didesnę naudą palyginus su gynybos sąnaudomis, o tai savo ruožtu teigimai paveiks ekonomikos augimo tempus. Straipsnyje išlaidos gynybai priskiriamos prie produktyviųjų.

Valstybės išlaidos gynybai ir švietimui kelia daugiausiai diskusijų analizuojant valstybės išlaidų poveikį šalies ekonomikai, kadangi tarp mokslininkų nėra vieningos nuomonės, kad išlaidos gynybai ir švietimui turi teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Tačiau kalbant apie išlaidas ekonomikai, būstui, sveikatos, aplinkos apsaugai ir viešai tvarkai nepasitaiko plačių diskusijų dėl jų priskyrimo produktyvioms ar neproduktyvioms, sutinkama, jog pastarosios išlaidos teigiamai veikia šalies ekonomiką, atsižvelgiant į jų dydį ir paskirstymo efektyvumą.

Kita vertus, išlaidos poilsiui, kultūrai ir religijai, bendrosioms valstybės paslaugoms dažniausiai priskiriamos tik prie neproduktyviųjų, kadangi jos neturi išliekamojo poveikio šalies ekonomikai. Susistemintas skirtingų tyrėjų požiūris į valstybės išlaidų priskyrimą produktyviosioms ir neproduktyviosioms, pateiktas 1 lentelėje.

Išanalizavus valstybės išlaidų poveikį ekonomikai pastebėta, jog produktyviosios išlaidos, tokios kaip išlaidos švietimui, gynybai, ekonomikai, būstui ir komunaliniam ūkiui, sveikatos ir aplinkos apsaugai, bei viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai teigiamai veikia šalies ekonomiką, kurdamos išliekamąją vertę, tačiau neproduktyviųjų išlaidų (poilsis, kultūra, socialinė apsauga, religija, bendros valstybės paslaugos) didėjimas gali stabdyti ekonomikos augimą, kadangi valstybė skirdama didelę dalį lėšų socialinėms išmokoms, neskatina piliečių kurti pridėtinę vertę, taip stimuliuojant ekonomiką bei skatinant jos augimą, o priešingai, sukelia „išlaikytinių psichologiją“ ir piliečiai renkasi socialines išmokas.

Politinių ideologijų klasifikacija bei jų ryšys su valstybės išlaidomis

Ideologiniai partijų skirtumai turi reikšmingą įtaką valstybės fiskalinei politikai, ekonominei raidai bei valstybės išlaidoms. Neretai valdžioje esančios politinės partijos priklausomai nuo jų politinės ideologijos skirtingai paskirsto ir valstybės išlaidas. Anot O. Pamp Žr. Oliver Pamp, “Partisan Preferences and Political Institutions: Explaining Fiscal Retrenchment in the European Union,” 2004. , kairiųjų politinių partijų vyriausybėms būdingos didesnės valdžios išlaidos, teikiama pirmenybė žemam nedarbo lygiui ir efektyvesniam pajamų perskirstymui, tuo tarpu dešiniųjų partijos akcentuoja mažesnius mokesčius, mažesnes valstybės išlaidas bei mažą infliaciją.

Valstybės išlaidų analizė priklausomai nuo politinės ideologijos yra aktuali nuo senų laikų, kadangi jau pagrindinės liberalizmo idėjos, susiformavusios XVIII a. antrojoje pusėje, akcentavo žmogaus laisvę kaip būtiną jo kitų teisių realizavimo prielaidą. Atlikti autorių tyrimai liudija, kad valstybės išlaidų struktūra vis dėlto atspindi valdžioje esančios politinės partijos ideologinius prioritetus Žr. Niklas Potrafke, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” 2010. . Klasikinio liberalizmo atstovas – A. Smith’as teigė, kad valstybė turi atlikti tik „naktinio sargo“ vaidmenį – apsaugoti nuosavybę, vadinasi ir valstybės išlaidos turi būti minimalios. Taip pat teigiama, jog visuomenei naudingiausias modelis, kuriame būtų orientuojamasi į privačių interesų tenkinimą bei nekreipiamas dėmesys į socialinio reguliavimo reikalingumą.

Liberalizmo atstovai pasisakė už laisvos rinkos, kurioje valstybė atliktų elemetarias administravimo funkcijas, egzistavimą, nors vėliau liberalizme buvo suprasta, jog valstybės reguliavimas yra reikalingas, tačiau neatsisakyta pagrindinių idėjų, tokių kaip privataus verslo poreikių tenkinimo pirmumas Žr. Andrew Heywood, Political Ideologies: An Introduction, 2010. . Liberalų politika valstybės išlaidų atžvilgiu pasižymi tuo, jog apmokestinimas šalyje turi būti kiek įmanoma mažesnis, surenkamų mokesčių dydis turi būti tik toks, kad valstybės išlaidos užtikrintų svarbiausių valstybės paslaugų teikimą. Kalbant apie socialinę apsaugą, liberalų pozicijos pažymimos tuo, kad socialinė apsauga turi būti skirta sergantiems, pagyvenusiems bei socialiai atskirtiems.

Pagal N. Potrafke Žr. Niklas Potrafke, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” 2010. , priešingas vertybes liberalizmo politinei ideologijai akcentuoja konservatyvizmo atstovai, teigiantys, kad svarbiausia yra bendruomeninės vertybės, krikščioniškoji moralė, stipri valstybinė valdžia ir šeimos institutas. Konservatyvizmo atstovai neretai priešinasi naujovėms, siekia išlaikyti nusistovėjusią tvarką. Konservatoriai sumažina socialinės gerovės programas, siekiant pasiekti žemesnį valstybės išlaidų lygį, manoma, jog socialinė apsauga turėtų būti privatizuota. Priešingai nei liberalai, konservatoriai siekia sumažinti valstybės išlaidas švietimui. Taip pat konservatyvizmo atstovai pasisako už stiprios kariuomenės palaikymą ir išlaidas gynybai. Apmokestinimo srityje konservatoriai pasisako už ribotus mokesčius, kurie pirmiausia turi būti skiriami remti policijos ir karines programas.

Socialdemokratų partijų politinės ideologijos, priešingai nei liberalai, siekia kuo didesnio nacionalinio pajamų perskirstymo socialinio teisingumo tikslais. Neretai akcentuojamas skandinaviškasis socializmo modelis, kuriame trečdalis BVP skiriama socialinio teisingumo tikslams, to rezultatas – Skandinavijos šalyse sukurta efektyvi socialinio aprūpinimo sistema, pasiektas aukštas pragyvenimo lygis. Socialdemokratai pasisako už valstybinį ekonomikos reguliavimą, teikiant socialines paslaugas ir didinant išlaidas, kuriant efektyvią socialinės apsaugos sistemą šalyje, šalyje turi būti taikomi progresiniai mokesčiai, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Skiriamas dėmesys aplinkos apsaugai, teigiama, jog valstybė turi skirti išlaidas mokslinių tyrimų plėtojimui skatinant alternatyvius energijos šaltinius.

Kraštutinė dešinioji ideologija – fašizmas, pasisako už tautos reikšmę, tai antidemokratiška, rasistinė ideologija. Kraštutinė kairioji ideologija – komunizmas, kurio šalininkai siekė prievartiniu būdu įgyvendinti socialinę lygybę, nacionalizavo ūkį, įvedė centralizuotą planavimą.

Pasak A. Heywood Žr. Andrew Heywood, Political Ideologies: An Introduction, 2010. , visas politines ideologijas bandoma apjungti vienas su kitomis panaudojant politinį spektrą. Linijinis spektras (1 pav.) perteikia politinius ideologinius įsitikinimus tarp kairiųjų ir dešiniųjų.

Anot A. M. Hicks ir A. Swank Žr. Alexander M. Hicks, Duane H. Swank, “Politics, Institutions and Welfare Spending in Industrialized Democracies, 1960–82,” 1992. , yra teigiama, kad politinės ideologijos lemia valstybės išlaidas socialinei apsaugai industrinėse šalyse. Kairųjų ir centro pažiūrų valdančiosios partijos skiria didesnį dėmesį socialinei gerovei šalyje nei dešinieji. Mokslininkai tyrė, kaip vyraujanti vyriausybės politinė ideologija lemia išlaidas socialinei apsaugai. Atlikti empiriniai tyrimai patvirtina, jog iki šaltojo karo OECD šalyse kairieji daugiau valstybės išlaidų skyrė socialinei apsaugai nei dešinieji Žr. Niklas Potrafke, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” 2010. .

C. Jensen Žr. Carsten Jensen, “Issue Compensation and Right-wing Social Spending,” 2010. atliktas empirinis tyrimas įrodė, jog tradicinėse kairiųjų pažiūrų šalyse, tokiose kaip Skandinavijos, dešiniųjų vyriausybės turi išleisti daugiau socialinei politikai nei kairieji, kadangi dešinieji turi kompensuoti visuomenės pasitikėjimo šia kryptimi stoką, tačiau nepaisant to dažniausiai pasaulyje kairiųjų pažiūrų partijos daugiau išlaidų skiria socialinei apsaugai nei dešinieji.

Anot N. Potrafke Žr. Niklas Potrafke, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” 2010. , kalbant apie sveikatos apsaugą, kairiųjų vyriausybės yra linkusios padidinti vyriausybės vaidmenį sveikatos apsaugos politikos srityje ir taip padidinti valstybės išlaidas sveikatos apsaugai. P. De Donder Žr. Philippe de Donder, Jean Hindriks, “Equilibrium Social Insurance with Policy-motivated Parties,” 2007. , nagrinėdamas politinės ideologijos ir socialinio draudimo sritis įrodė, jog kairiųjų partijų atstovai neretai daugiau dėmesio skiria socialiniam draudimui nei dešiniosios partijos. Teigiama, jog dešiniosios partijos pritraukia turtingesnius asmenis, kurie turi mažiau sveikatos problemų, o kairiųjų vyriausybių atstovų rinkėjai yra skurdesni ir turintys daugiau sveikatos pavojų.

Vyraujanti politinė ideologija taip pat turi įtakos aplinkos apsaugos politikai bei jai skiriamų valstybės išlaidų dydžiui. Pastebėta, jog kairiosios partijos, o dar konkrečiau „žalieji“, sutelkia dėmesį į aplinkos apsaugos politiką. Kita vertus dešinieji didina išlaidas gynybos srityje. G. Bel, F. E. Moreno Žr. Germà Bel, Ferran Elias-Moreno, “Institutional Determinants of Military Spending,” 2009. , ištyrę 157 valstybes 1988–2006 m. laikotarpiu atrado, jog dešiniųjų vyriausybės išleido daugiau kariniams reikalams, gynybai nei kairieji. N. Potrafke Žr. Niklas Potrafke, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” 2010. atliktas tyrimas taip pat patvirtino, jog kairiesiems esant valdžioje valstybės išlaidos gynybai sumažėja.

Atlikus valstybės išlaidų ir politinės ideologijos poveikio šalies ekonomikai teorinio lygmens analizę galima teigti, jog tradiciškai kairiųjų politinių partijų atstovai valstybės išlaidų paskirstyme siekia kuo didesnio pajamų perskirstymo socialinės apsaugos tikslais, dėl to didesnė struktūrinė valstybės išlaidų dalis skiriama socialinei apsaugai. Kalbant apie dešiniųjų vyriausybes, šios politinės ideologijos atstovai neretai akcentuoja tradicines vertybes, valstybės saugumo tikslus, todėl didinamos gynybai skirtos išlaidos.

Valstybės išlaidų ir politinės ideologijos sąsajų įtakos šalies ekonomikai tyrimo metodika

Siekiant įvertinti Lietuvos valstybės išlaidų struktūros ir politinių ideologijų sąsajas, išnagrinėta valstybės išlaidų poveikis ekonomikai, analizei atlikti pasirinkta funkcinė valstybės išlaidų klasifikacija, rodanti valstybės išlaidų paskirstymą pagal valstybės funkcijas. Identifikuota partijų politinės ideologinės vertybės ir prioritetai valstybės išlaidų paskirstyme.

Išanalizavus pasaulyje atliktus mokslinius tyrimus Žr. Philippe de Donder, Jean Hindriks, “Equilibrium Social Insurance with Policy-motivated Parties,” 2007; Benoît le Maux, Yvon Rocaboy, Timothy Goodspeed, “Political Fragmentation, Party Ideology and Public Expenditures,” 2010; Niklas Potrafke, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” 2010; Vincenzo Bove, Georgios Efthyvoulou, Antonio Navas, “Political Cycles in Public Expenditure: Butter vs Guns,” 2013; Christian Bjørnskov, Niklas Potrafke, “The Size and Scope of Government in the US States: Does Party Ideology Matter?,” 2013. apie valstybės išlaidų ir politinių ideologijų priklausomybę pastebėta, jog kairiųjų politinių pažiūrų partijos, būdamos valdžioje, didina valstybės išlaidų apimtį. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais Žr. Philippe de Donder, Jean Hindriks, “Equilibrium Social Insurance with Policy-motivated Parties,” 2007; Niklas Potrafke, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” 2010; Vincenzo Bove, Georgios Efthyvoulou, Antonio Navas, “Political Cycles in Public Expenditure: Butter vs Guns,” 2013. pastebima, jog kairieji didina valstybės išlaidas socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, švietimui, aplinkos apsaugai, bet mažina išlaidas gynybos srityje. Tačiau minėtų tyrimų rezultatai rodo, jog dešiniųjų politinių pažiūrų partijos elgiasi priešingai – iš esmės mažina valstybės išlaidų dydį, pasisako už socialinės gerovės programų mažinimą, bet didina valstybės išlaidas gynybos ir viešosios tvarkos srityse.

Straipsnyje analizuojama, kaip keitėsi Lietuvos politinės partijos pagal jų deklaruojamas ideologines vertybes nuo Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo laikų, įvertinant valstybės išlaidų struktūros pokyčius minėtu laikotarpiu. Atsižvelgiant į pasaulyje atliktų tyrimų rezultatus, vertinama ar Lietuvos valstybės išlaidų struktūra, vyraujant kairiųjų ir dešiniųjų politinėms partijoms valdžioje, atitiko politinių partijų deklaruojamas vertybes ir pasaulyje atliktų tyrimų rezultatus. Šiam tikslui pasiekti naudojama valstybės išlaidų pagal funkcijas struktūros analizė, politinių partijų ideologinių vertybių analizė, produktyviųjų ir neproduktyviųjų valstybės išlaidų struktūros analizė.

Lietuvos valstybės išlaidų pokyčių analizė priklausomai nuo vyraujančios politinės ideologijos valdžioje

Atlikti empiriniai tyrimai apie valstybės išlaidų ir politinės ideologijos priklausomybę neretai gali būti apibūdinami taip: dešiniųjų pažiūrų politinės partijos, būdamos valdžioje, mažina valdžios sektoriaus dydį, o kairiosios – didina Žr. Benoît le Maux, Yvon Rocaboy, Timothy Goodspeed, “Political Fragmentation, Party Ideology and Public Expenditures,” 2010. . Vyriausybės negali pakeisti biudžeto dydžio iš esmės, tačiau gali pasirinkti išlaidų prioritetus ir varijuoti išlaidų struktūros paskirstyme, todėl mokslinėje literatūroje vertinama, kaip politinė ideologija gali paveikti valdžios sektoriaus dydį.

Valdžioje esančios politinės partijos esančios nustato valstybės biudžeto dydį. Nustatant biudžeto dydį kreipiamas dėmesys į partijos rinkėjų prioritetus, todėl išlaidos paskirstomos siekiant patenkinti rinkėjų lūkesčius. Pagrindiniai skirtumai tarp kairiųjų ir dešiniųjų pusių politikų atsiranda dėl jų skirtingo požiūrio į mokesčius, viešųjų prekių ir paslaugų teikimą bei pajamų perskirstymą Žr. Niklas Potrafke, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” 2010. .

Pastebėta, jog Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo 6 kartus vyriausybėje daugumą formavo dešinieji – konservatoriai, centro politinių partijų atstovai liberalai daugumą vyriausybėje formavo 2 kartus, o kairieji – socialdemokratai – 9 kartus, todėl nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Respublikos vyriausybėje vyravo kairiųjų pažiūrų partijų atstovai. 2 lentelėje pateikta Lietuvos Respublikos vyriausybių vyraujančios politinės ideologijos.