Straipsnis Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtaka šalies ekonomikai

Lietuvos politinių ideologijų spektras nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų nebuvo platus, vyravo socialdemokratinių bei konservatyviųjų pažiūrų politinių ideologijų atstovai. Socialdemokratinių politinių pažiūrų atstovai pasisako už demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimą, socialinio teisingumo puoselėjimą, tuo tarpu konservatyviųjų pažiūrų atstovai puoselėja tradicines šeimos, tautines vertybes, kuria liberaliąją konservatyvizmo politiką.

Atliekant Lietuvos valstybės išlaidų analizę pastebėta, jog Lietuvos valstybės išlaidų struktūra ir apimtys nuo 1995 m. žymiai pakito. Valstybės išlaidų apimties ir struktūros pokyčiai vyksta dėl augančių visuomenės poreikių, besikeičiančių politinių ideologijų atstovų valdžioje, nuolat didėjančio valdžios aparato. Valstybės išlaidų apimtis per analizuojamą laikotarpį išaugo daugiau nei 4 kartus, didžiausi pokyčiai išlaidų struktūroje pastebimi socialinės apsaugos išlaidų kitime, kurios analizuojamu laikotarpiu pakito nuo 21 % lyginant su visomis valstybės išlaidomis iki 38 %.

Vidutinis valstybės išlaidų kitimo tempas socialdemokratams (kairiesiems) esant valdžioje 1995–1996 m. ir 2002–2008 m. laikotarpiu siekė 126 %, tuo tarpu konservatorių valdymo laikotarpiais: 1997–2000 m. ir 2009–2012 m. valstybės išlaidų kitimo tempas siekė 106 %. Atsižvelgiant į tai, jog kairiųjų vyriausybės tradiciškai yra linkę didinti valstybės išlaidas, pastebėta, jog ir Lietuvoje kairiųjų partijų atstovai didino valstybės išlaidų apimtį didesniais tempais nei dešinieji, tačiau reikia įvertinti ir tai, jog kairiesiems esant valdžioje vyko Lietuvos integracijos į ES procesai, todėl ir valstybės išlaidų apimčių didėjimas buvo paveiktas šių procesų.

Lietuvoje partijų deklaruojamos politinės ideologijos ir jų vykdomos programos valstybės išlaidų atžvilgiu skiriasi. Užsienio autorių mokslinių straipsnių analizė parodė, jog tradiciškai kairiosios partijos bendrai linkusios daugiau išlaidauti ir todėl daugiau išlaidų skiriama socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, aplinkos apsaugai, švietimui, kai tuo tarpu dešinieji didina išlaidas gynybos srityje (3 lentelė).

Atlikta mokslinių tyrimų analizė parodė, jog kairiųjų ideologijų atstovai, tradiciškai deklaruoja didesnį pajamų perskirstymą socialinio teisingumo tikslais. Tokios pat ideologinės vertybės deklaruojamos ir Lietuvos kairiųjų partijų, tačiau, žvelgiant iš valstybės išlaidų perspektyvų, pastebėta, jog deklaruojamos ideologinės vertybės neatitinka valstybės išlaidų atžvilgiu vykdomos politikos.

Kairiųjų pažiūrų politinių partijų atstovai – socialdemokratai, mažiau valstybės išlaidų skyrė socialinei apsaugai nei dešinieji, vidutiniškai 29 % visų išlaidų (2 pav.). Konservatoriai vidutiniškai 32,5 % visų išlaidų skyrė socialinei apsaugai.

Didelis socialinės apsaugos išlaidų padidėjimas pastebėtas 2008 m. palyginus su 2007 m., tai iš dalies siejama ir su šalyje įsivyravusia finansine krize, tačiau analizuojant socialinės apsaugos išlaidų struktūrą, pastebėta, jog daugiausiai didėjo ligos ir negalios, socialinės paramos maitintojo netekties atvejų bei šeimos ir vaikų išlaidos, kurios 2008 m. sudarė 44 % visų socialinės apsaugos išlaidų. Tokį šeimos ir vaikų išlaidų padidėjimą lėmė motinystės ir tėvystės išmokų padidinimas. 2008 m. palyginus su 2007 m. minėtos išlaidos padidėjo daugiau nei 84 %.

Toliau, aptariant valstybės išlaidų struktūrą, pastebėta, jog valstybės išlaidos gynybai bendroje išlaidų struktūroje buvo didesnės valdžioje esant kairiesiems – 3,9 %, o dešiniųjų valdymo metu jos vidutiniškai siekė tik 3,1 %. Kairiųjų vyriausybė per analizuojamą laikotarpį vidutiniškai 5,3 % valstybės išlaidų skyrė viešajai tvarkai, tuo tarpu dešinieji – 5,2 %.

Lietuvos valsybės produktyviųjų ir neproduktyviųjų išlaidų analizė parodė, jog kairiųjų partijų atstovams esant valdžioje, produktyviųjų išlaidų dalis siekė 54,56 % visų išlaidų, o dešiniesiems esant valdžioje produktyviųjų išlaidų dalis visose išlaidose sumažėjo ir siekė tik 50,59 % (3 pav.).

Tokia valstybės išlaidų struktūra signalizuoja apie nepalankų valstybės išlaidų paskirstymą valdžioje esant dešiniesiems, kadangi dešiniųjų politinių partijų atstovams esant valdžioje, neproduktyviųjų išlaidų dalis buvo didesnė nei kairiųjų vyriausybėje. Galima teigti, jog dešiniųjų vykdoma politika valstybės išlaidų atžvilgiu yra neskatinanti ar net mažinanti ekonomikos augimo tempus, kadangi vidutiniškai 49,45 % visų valstybės išlaidų skiriama neproduktyviosioms, t. y. toms išlaidoms, kurios neturi poveikio ekonomikai arba veikia ją neigiamai, kadangi negeneruoja ateities pinigų srautų.

Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtakos šalies ekonomikai analizė apjungia atskirus dedamuosius, kurie veikdami bendrai daro įtaką šalies ekonomikos augimo tempams. Remiantis Lietuvos atveju apibendrinta atskirų veiksnių schema pateikiama 4 paveiksle. Minėtoje schemoje apjungiami veiksniai, kurie yra vienas nuo kito priklausantys ir sąlygojantys vienokį ar kitokį poveikį šalies ekonomikos augimui, pavaizduota, kaip valstybės išlaidų struktūros pokyčiai priklausomai nuo politinės ideologijos bei ciklinių ekonomikos svyravimų, veikia šalies ekonomikos augimą.

Išanalizavus Lietuvos valstybės išlaidų struktūros priklausomybę nuo politinės ideologijos pastebėta, jog Lietuvoje išlaidų struktūra neatitinka pasaulyje atliktų empirinių tyrimų rezultatų ir politinių partijų deklaruojamų ideologinių vertybių. Lietuvoje priešingai nei tradiciškai, didesnę dalį valstybės išlaidų struktūroje (valdant dešiniesiems) sudarė socialinės, aplinkos apsaugos ir bendrųjų valstybės paslaugų išlaidos, kai tuo tarpu kairiųjų vyriausybės didesnę valstybės išlaidų dalį skyrė gynybai, viešajai tvarkai ir teisingumui, švietimui, sveikatos apsaugai ir ekonomikai. Tai įrodo, jog Lietuvos politinės partijos, deklaruojančios savo ideologines vertybes, valstybės išlaidų paskirstyme elgiasi priešingai deklaruojamoms ideologinėms vertybėms.

Didžiausi skirtumai pastebėti socialinės apsaugos, gynybos, aplinkos apsaugos ir bendrųjų valstybės paslaugų išlaidų paskirstyme, svarbu pažymėti, jog minėtos išlaidos sudaro daugiau nei 47 % visų valstybės išlaidų 2012 metais. Konservatoriams, t. y. dešiniesiems esant valdžioje, neproduktyvios valstybės išlaidos buvo didesnės daugiau nei 4 procentiniais punktais lyginant su kairiųjų vyriausybe, tai paaiškintina tuo, jog dešinieji minėtu laikotarpiu daugiau valstybės išlaidų skyrė socialinei apsaugai ir bendrosioms valstybės paslaugoms.

Išvados

Atlikus valstybės išlaidų struktūros ir klasifikacijų analizę, pastebėta, jog valstybės išlaidų klasifikavimas į produktyvias ir neproduktyvias yra svarbus aspektas nagrinėjant valstybės išlaidų poveikį šalies ekonomikai. Produktyviosios išlaidos teigiamai veikia šalies ekonomiką, o neproduktyvios – neigiamai, tačiau mokslinėje literatūroje išskiriama ir valstybės produktyviųjų ir neproduktyviųjų išlaidų valdymo kokybės svarba. Nustatyta, jog valstybės produktyviųjų ir neproduktyviųjų išlaidų poveikis šalies ekonomikai taip pat priklauso ir nuo šių išlaidų valdymo kokybės, o šių išlaidų struktūra savo ruožtu priklauso nuo politinių partijų ideologimių vertybių.

Išanalizavus produktyvių valstybės išlaidų poveikį ekonomikai, pastebėta, jog šių išlaidų didesnė dalis bendroje valstybės išlaidų struktūroje teigiamai veikia šalies ekonomiką, kadangi produktyviosios išlaidos kuria išliekamąją vertę, tačiau neproduktyvių išlaidų didėjimas gali stabdyti ekonomikos plėtrą, nes valstybė skirdama didelę dalį valstybės išlaidų socialinėms išmokoms, neskatina piliečių kurti pridėtinę vertę, tačiau priešingai, naudotis socialinėmis pašalpomis, taip tampant vis didesne našta mokesčių mokėtojams.

Nustatyta, jog Lietuvoje dešiniųjų partijų atstovai 1997–2000 m. ir 2009–2012 m. laikotarpiu, priešingai nei tradiciškai, didesnę dalį visų valstybės išlaidų skyrė socialinei apsaugai, aplinkos apsaugai ir bendrosioms valstybės paslaugoms, tuo tarpu kairieji 1995–1996 m. ir 2002–2008 m. laikotarpiu tik 29 % visų išlaidų skyrė socialinei apsaugai, o gynybai ir viešąjai tvarkai skyrė daugiau išlaidų nei dešinieji. Tai rodo, jog Lietuvos valstybės išlaidų struktūra neatitinka pasaulyje atliktų empirinių tyrimų rezultatų ir partijų deklaruojamų ideologinių vertybių.

Identifikuota, jog kairiųjų partijų atstovams esant valdžioje, produktyviųjų išlaidų dalis vidutiniškai siekė 54,56 % visų išlaidų, o tuo tapu dešiniesiems – 50,59 %. Vertinant bendrą išlaidų struktūrą, pastebima, jog nuo 2002 m. neproduktyviųjų išlaidų dalis visų išlaidų struktūroje didėja, tokia išlaidų struktūra parodo, jog valstybės išlaidos nėra paskirstomos efektyviai, kadangi vis didesnė dalis išlaidų skiriama neproduktyviosioms išlaidoms, kurios neturi poveikio ekonomikos augimui ar net veikia ekonomiką neigiamai.

Valstybės išlaidų struktūros neatitikimas partijų deklaruojamoms ideologinėms vertybėms, sąlygoja nepateisintus tiek rinkėjų, tiek verslo lūkesčius. Balsuodami už kairiąsias ideologines vertybes deklaruojančią partiją, rinkėjai tikisi didesnių išlaidų socialinės apsaugos srityje, tačiau Lietuvoje yra priešingai – kairieji santykinai mažiau valstybės išlaidų skiria socialinei apsaugai. Tai savo ruožtu sąlygoja ir neigiamą poveikį verslui, kadangi verslas vystymosi tendencijas prognozuoja remiantis ir politinių ideologijų atstovų sprendimais, kurie šiuo atveju neatitinka deklaruojamų ideologinių vertybių.

Literatūra

• Aizenman, Joshua; Reuven Glick, “Military Expenditure: Threats and Growth” | NBER Working Paper Series, Cambridge, MA: National Bureau Of Economic Research, 2003 [žiūrėta 2012 m. sausio 3 d.].
• Ansell, Ben, “University Challenges: Explaining Institutional Change in Higher Education” | The Leitner Program, New Haven: Yale University, 2008 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 3 d.].
• Barro, Robert J., “Government Spending in a Simple Model of Endogenous Growth,” The Journal of Political Economy, 1990, vol. 98, no. 5, pp. 103–125.
• Baum, Donald N.; Shuanglin Lin, “The Differential Effects on Economic Growth of Government Expenditures on Education, Welfare, and Defense,” Journal of Economic Development, 1993, vol. 18, no. 1, pp. 175–185.
• Bel, Germà; Ferran Elias-Moreno, “Institutional Determinants of Military Spending,” Working Papers, 2009/22, Research Institute of Applied Economics, 2009.
• Bjørnskov, Christian; Niklas Potrafke, “The Size and Scope of Government in the US States: Does Party Ideology Matter?,” CESifo Working Paper Series, 2013, no. 4246.
• Bove, Vincenzo; Georgios Efthyvoulou, Antonio Navas, “Political Cycles in Public Expenditure: Butter vs Guns,” NEPS Working Paper Series 7/2013.
• Busatto, Leonardo Maranhão, “The Quality of Public Expenditure and its Influence on Economic Growth,” Washington D.C.: The George Washington University, 2011 [žiūrėta 2013 m. lapkričio 2 d.].
• Christie, Tamoya A. L.; Felix K. Rioja, “Debt and Taxes: Financing Productive Government Expenditures,” Atlanta, GA: Georgia State University, 2012 [žiūrėta 2013 m. spalio 23 d.].
• Cooray, Arusha V., “Government Expenditure, Governance and Economic Growth,” Comparative Economic Studies, 2009, vol. 51, no. 3, pp. 401–418.
• Deger, Saadet; Somnath Sen, “Military Expenditure and Developing Countries” | Keith Hartley, Todd Sandler (eds.), Handbook of Defence Economics, Volume 1, Amsterdam: Elsevier, 1995, pp. 275–307.
• Donder, Philippe de; Jean Hindriks, “Equilibrium Social Insurance with Policy-motivated Parties,” Institut d'Economie Industrielle, 2007 [žiūrėta 2013 m. spalio 10 d.].
• Ferreiro, Jesus; M. Teresa Garcia-del-Valle, Carmen Gomez, “An Analysis of the Convergence of the Composition of Public Expenditures in EU Countries,” Hans-Böckler-Stiftung, 2008 [žiūrėta 2013 lapkričio 2 d.].
• Ferreiro, Jesus; M. Teresa Garcia-del-Valle, Carmen Gomez, “Is the Composition of Public Expenditures Converting in EMU Countries?,” Journal of Post Keynes Economics, 2009, vol. 31, no. 3, pp. 459–484.
• Grigoli, Francesco, “Public Expenditure in the Slovak Republic: Composition and Technical Efficiency,” IMF Working Paper, 2012, WP/12/173.
• Heywood, Andrew, Political Ideologies: An Introduction, 3rd edition, New York: Palgrave Macmillan, 2010.
• Hicks, Alexander M.; Duane H. Swank, “Politics, Institutions and Welfare Spending in Industrialized Democracies, 1960–82,” The American Political Science Review, 1992, vol. 86, no. 3, pp. 658–674.
• Irmen, Andreas; Johanna Kuehnel, “Productive Government Expenditure and Economic Growth,” University of Heidelberg: Discussion Paper Series, 2008, no. 464.
• Jensen, Carsten, “Issue Compensation and Right-wing Social Spending,” European Journal of Political Research, 2010, vol. 49, no. 2, pp. 282–299.
• Liubimova, Anastasija; Gerda Žigienė, „Valstybės išlaidų apimties ir struktūros įtaka šalies ekonominiam augimui“, Taikomoji ekonomika, 2010, nr. 4, t. 1, p. 54–68.
• LR finansų ministerija, Biudžetas, 2013 [žiūrėta 2013 m. spalio 1 d.].
• LR vyriausybė, Ankstesnės vyriausybės, 2013 [žiūrėta 2013 m. spalio 1 d.].
• Maux, Benoît le; Yvon Rocaboy, Timothy Goodspeed, “Political Fragmentation, Party Ideology and Public Expenditures,” Université de Rennes 1, 2010 [žiūrėta 2013 m. spalio 1 d.].
• Mitchell, Daniel J., “The Impact of Government Spending on Economic Growth,” Executive Summary Backgrounder, March 31, 2005, no. 1831, pp. 1–18 [žiūrėta 2012 m. spalio 2 d.].
• Moindze, Mohamed, “Budget Expenditure Classification and the New Fiscal Governance,” The Public Financial Management Blog, 2009 [žiūrėta 2012 m. gruodžio 2 d.].
• Nurudeen, Abu; Abdullahi Usman, “Government Expenditure and Economic Growth in Nigeria, 1970–2008: A Disaggregated Analysis,” Business and Economics Journal, 2010, vol. 2010: BEJ-4.
• Nuţă, Alina Cristina, “The Incidence of Public Spending on Economic,” EuroEconomica, 2008, vol. 1, no. 20, pp 65–68.
• Nworji, Ifeanyi Desmond; Andy Titus Okwu, Timothy C. Obiwuru, Lucy Odiche Nworji, “Effects of Public Expenditure on Economic Growth in Nigeria: A Disaggregated Time Series Analysis,” International Journal of Management Sciences and Business Research, 2012, vol. 1, no. 7, pp. 1–15.
• Pamp, Oliver, “Partisan Preferences and Political Institutions: Explaining Fiscal Retrenchment in the European Union,” Ezoneplus Working Paper, 2004, no. 24.
• Potrafke, Niklas, “Does Government Ideology Influence Budget Composition? Empirical Evidence from OECD Countries,” University of Konstanz: Working Paper Series, 2010–16 [žiūrėta 2013 m. spalio 1 d.].
• Ram, Rati, “Government Size and Economic Growth: A New Framework and Some Evidence from Cross-Section and Time-Series Data,” The American Economic Review, 1986, vol. 76, no. 1, pp. 191–203.
• Ruper, Clark, “Libertarianism as Radical Centrism,” Cato Unbound, May 29, 2013 [žiūrėta 2013 m. spalio 1 d.].
• Sakellaridis, Gabriel, “An Empirical Investigation of Social Protection Expenditures on Economic Growth in Greece” | 4th Hellenic Observatory phD Symposium on Contemporary Greece, Hellenic Observatory, euroepan Institute, LSE, June 25–26, 2009.
• Senjur, Marjan, “Public Expenditure Rate and Economic Growth,” International Journal of Social Economics, 1996, vol. 23, no. 10/11.
• Zagler Martin; Georg Dürnecker, “Fiscal Policy and Economic Growth,” Journal of Economic Surveys, 2003, vol. 17, issue 3, pp. 397–418.

The Impact of Correlation between Public Expenditure Structure and Political Ideology on the Country’s Economy

Summary. The article discusses the influence of public expenditure on the economy, it analyses how the structure of public expenditure affects the growth of the economy and reveals the influence of prevailing political ideologies on public expenditure. Public expenditure, depending on its influence on the economy, is classified into productive (these are expenditure on economy, education, health, defense, environment protection, public order), and unproductive (such as social security, general public services, recreation, culture and religion). The positive balance between the two sources of expenditure and the higher the productive part in the overall expenditure of a country’s economy the better the chances of successful managing the country’s spending and providing economic profit and boosting economic growth.

Political parties in the Parliament each allocate expenditure priorities differently according to their ideology. Having that in mind it is stressed that the ruling party and its ideology have an impact on the structure of the country’s expenditure and this in result may have a positive or negative impact on the economy. All political ideologies are usually combined using a linear political spectrum. The linear political spectrum conveys ideology between left-wing and right-wing politicians. Traditionally the left-wing parties support social security expenditure as well as expenditure on health, environment protection, and education. On the opposite the right-wing leaders rise expenditure on national defense and military. The country’s expenditure of left-wing governments usually grows much faster than right-wing ones and it has been observed all over the world through empirical studies that expenditure is generally higher in left-wing governments.

The political spectrum in Lithuania has not been wide since the restoration of Independence: 6 times the government was right-wing and conservative, twice it was liberal, and 9 times Lithuania was ruled by left-wing and social democrats. Left-wing parties in Lithuania usually opt for liberty and freedom rights, social justice, well-developed social security and support, and right-wing parties prefer democratic changes in society, traditional family model, social security means reasonable wages and tax system improvement but not social security in various forms. On the basis of the analysis of the influence of ruling parties political ideologies on the structure of expenditure, it has been observed that political ideologies in Lithuania are intertwined – the right-wing parties have spent more on social security, environment protection, general public services, and the left-wing parties have been much more conservative with these spending but more lavish on national defense.

Such discrepancy between the structure of expenditure and ideological beliefs, such as described above, shapes the unsatisfied hopes of voters and business. W hen citizens vote for left-wing parties they expect more expenditure on social security, but the reality on the Lithuanian political scene is the opposite: left-wing parties spend proportionally much less on social security than right-wing parties. Discrepancies like these have a negative impact on business, which develops and is strongly associated with the decisions of political leaders, who are full of opposites in this case.

Keywords: economic growth, political ideology, state expenditures.