Straipsnis Pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo Lietuvos pramonėje 2007–2011 m. analizė

Santrauka. Pateikiama 2007–2011 m. Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje analizė. Parodyti šio laikotarpio pramonės sektoriaus sukuriamos produkcijos kitimo tempai, išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje, jos struktūra ir pokyčiai, visos pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų produkcijos indeksai, galutinės energijos sąnaudos. Parodytos energijos suvartojimo ir jos kitimo apdirbamojoje pramonėje tendencijos pažymint didžiuosius pramonės elektros energijos, gamtinių dujų, šiluminės energijos, skysto kuro (mazutų) bei malkų, medienos atliekų ir akmens anglių vartotojus. Pateikti pramonės pažangos, galutinės energijos intensyvumo, darbo našumo bei aplinkos taršos rodikliai. Parodytos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai.

Pagrindiniai žodžiai: pramonė, produkcija, energetika, energijos sąnaudos, efektyvus energijos naudojimas, aplinkos apsauga.

Įvadas

Ekonomikos plėtra Lietuvoje 2007–2011 m. buvo permaininga. 2005–2007 m. bendras vidaus produktas (BVP) Lietuvoje kasmet augo (vidutiniškai 8,4 % kasmet). 2008 m. ekonomikos augimo tempas sulėtėjo (2,9 %), o 2009 m. patyrė gilią recesiją (–14,8 %). Nominalia verte BVP 2009 m. sudarė 92 mlrd. Lt ir buvo apie 20 mlrd. Lt mažesnis negu 2008 m. (111,9 mlrd. Lt) Žr. Statistikos departamentas, Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2012/08, Vilnius, 2012. . 2009 m. Lietuvoje buvo jaučiamas visų ūkio sektorių vystymosi žymus sulėtėjimas dėl pasaulinės finansų krizės poveikio, sutrikus ekonominei pusiausvyrai finansų, nekilnojamojo turto ir statybų rinkose. Paklausos pokytis labai paveikė pramonės ir prekybos plėtrą, sulėtėjo investicinis procesas, dėl pagrindinių užsienio prekybos rinkų smukimo sumažėjo užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms.

2010–2011 m. šalies BVP to meto kainomis didėjo atitinkamai iki 95,3 ir 106,4 mlrd. litų, t. y. apie 1,15 karto, palyginti su 2009 m. Metiniai makroekonomikos rodiklių įverčiai parodė Lietuvos ekonomikos atsigavimą – BVP augo atitinkamai 1,5 ir 5,9 %.

Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausia bendrosios pridėtinės vertės dalis Lietuvoje 2011 m. teko paslaugų sektoriui – 65,5 %. Pramonės sektoriaus (kasyba, apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir vandens tiekimas) bendrosios pridėtinės vertės dalis 2011 m. sudarė 24,5 %. Visos pramonės dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje (veikusiomis kainomis; procentais) 2009–2011 m. didėjo nuo 21,3 iki 24,5 % Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuva skaičiais 2012, 2012. .

2011 m. vienam šalies gyventojui teko 35 104 litai sukurto BVP, arba 7 544 litais daugiau nei 2009 m., ir viršijo 2008 m. lygį prieš recesiją, tačiau vertinant perkamosios galios standartais tai sudarė 62 % Europos Sąjungos vidurkio ir viršijo tik Latvijos, Rumunijos ir Bulgarijos lygį.

Lietuvos pramonės sektoriaus struktūriniai pokyčiai

Pramonės sektorius bendroji produkcija Lietuvoje 2007–2008 m. augo apie 1,2 karto – nuo 50,91 iki 62,86 mlrd. Lt. (to meto kainomis, be PVM ir akcizo), 2009 m. – smuko iki 46,55 mlrd. Lt ir atsigaunant ekonomikai 2010–2011 m. kilo atitinkamai iki 54,91 ir 66,15 mlrd. Lt.

Pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją EVRK 2 red., pramonės sektoriaus produkcijos (be PVM ir akcizo) indeksas 2007 m. siekė 2,4 %, 2008 m. – 5,5 % (vidutinis 2007–2008 m. pramonės sektoriaus produkcijos prieaugis – 4,0 %), 2009 m. – smuko iki –14,6 %. 2010–2011 m., palyginti su 2009 m., buvo stebimas pramonės atsigavimas, produkcijos indeksai augo atitinkamai 6,6 ir 7,4 %. Vidutinis pramonės sektoriaus produkcijos prieaugis 2010–2011 m. buvo apie 7,0 %. Pramonės produkcijos indeksas 2011 m., palyginti su 2005 m. (100 %), siekė 112,5 % ir buvo artimas prieš ekonomikos nuosmukį buvusiam 2008 m. produkcijos indeksui (115 %), (1 pav.) Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos statistikos metraštis 2011, 2011. .

Vienos iš didžiausių pramonės sektoriaus šakos – maisto produktų gamybos pramonės produkcijos indeksas 2007 m., palyginti su 2005 m., buvo 125,9 %, 2008 m. – 121,4 %, 2009 m. – 112,0 %, 2010 m. – 111,4 %, t. y. nuolatos mažėjo ir tik 2011 m. padidėjo iki 119,1 % Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Metiniai pramonės duomenys: pramonės produkcija ir indeksai, 2012. . Šios pramonės šakos produkcijos prieaugis 2007 m., palyginti su ankstesniais metais, buvo 13,5 %, 2008 m. – –3,6 %, 2009 m. – –7,7 %, 2010 m. – –0,6 %, 2011 m. – 6,9 % (2 pav.).

Pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų 2007–2011 m. produkcija (mlrd. Lt to meto kainomis; be PVM ir akcizo) parodyta 1 lentelėje.

Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcija 2007–2008 m. laikotarpiu augo apie 1,2 karto – nuo 43,85 iki 54,32 mlrd. Lt, 2009 m. – sumažėjo apie 1,4 karto (iki 38,12 mlrd. Lt), o 2010–2011 m. – padidėjo apie 1,5 karto (iki 57,84 mlrd. Lt) ir rodė šios pramonės šakos atsigavimą Žr. ten pat. . Maisto produktų ir gėrimų gamybos produkcija 2009–2011 m. padidėjo apie 1,2 karto (nuo 8,65 iki 10,36 mlrd. Lt), lengvosios pramonės gaminių produkcija – apie 1,4 karto (nuo 1,94 iki 2,65 mlrd. Lt), rafinuotų naftos produktų pramonės produkcija – apie 1,9 karto (nuo 10,54 iki 20,18 mlrd. Lt).

2010 m., po pirmaisiais mėnesiais trukusio pramonės produkcijos gamybos lėtėjimo, kitais ketvirčiais gamyba augo. 2012 m. pirmąjį ketvirtį pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis to meto kainomis buvo parduota 3,8 % daugiau pramonės produkcijos nei 2011 m. atitinkamą ketvirtį. Didžiąją visos parduotos pramonės produkcijos dalį (81,0 %) sudarė apdirbamosios gamybos produkcija. 2012 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, jos apimtis padidėjo 4,9 % Žr. Statistikos departamentas, Lietuvos ekonomikos 2012 m. pirmojo ketvirčio apžvalga, 2012. .

Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos struktūra 2011 m. parodyta 3 pav.

Rafinuotų naftos produktų gamybai teko 36 % išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos, maisto produktų ir gėrimų gamybai – apie 18 %. Lengvajai bei medžio apdirbimo ir baldų pramonėms kartu teko 17 %, chemikalų ir chemijos gaminių pramonei – 16 %, mašinų gamybos pramonei – 10 %, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybai – 2 % išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos.

Visos pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų produkcijos indeksai 2007–2011 m. parodyti 4 pav.

Apdirbamosios gamybos produkcijos indeksas 2009–2011 m. augo nuo 99,2 iki 118,5 %. Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo pramonės produkcijos indeksas 2007–2011 m. nuolatos mažėjo – nuo 102,4 iki 79,0 %.

Kuro ir energijos vartojimo Lietuvos pramonėje analizė

Galutinės kuro ir energijos reikmės Lietuvoje 2007–2009 m. mažėjo nuo 210 iki 192 PJ (apie 8,6 %). 2010 m. buvo stebimas šių sąnaudų padidėjimas iki 199,6 PJ, o 2011 m. – sumažėjimas iki 196,6 PJ. 2007–2011 m. pramonei teko apie 17–20 % visų galutinių kuro ir energijos sąnaudų. Pramonėje galutinės kuro ir energijos reikmės 2007–2009 m. mažėjo nuo 42,3 iki 32,8 PJ (apie 22,5 %) (5 pav.).

2009–2011 m. buvo stebimas pramonės galutinių kuro ir energijos reikmių didėjimas atitinkamai iki 35,9 ir 37,7 PJ (apie 15 %). 2011 m. pramonei teko apie 19,2 % galutinių kuro ir energijos reikmių.

Kuro ir energijos suvartojimas Lietuvos pramonėje ankstesniu laikotarpiu buvo nagrinėtas šio darbo autorių Žr. Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonės sektoriuje 2002–2007 m. analizė“, 2009; „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2004–2008 m. tendencijos“, 2010; „Energijos ir kuro vartojimo pokyčiai Lietuvoje ir jos pramonėje“, 2010; „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2005–2010 m. analizė“, 2012; „Kuro ir Energijos vartojimo tendencijos Lietuvoje ir jos pramonėje 2005–2009 m.“, 2011. .

Kuras ir energija sunaudoti pramonės produkcijos gamybai pagal energijos rūšis 2007–2011 m. pavaizduoti 6 pav.

Elektros energijos sąnaudos pramonėje 2007–2009 m. mažėjo nuo 10,6 iki 8,4 PJ (apie 20 %), o 2010–2011 – padidėjo iki 9,6 PJ (apie 14 %). Gamtinių dujų sąnaudos su panašiom mažėjimo ir didėjimo tendencijom kito 10,5–11,8 PJ ribose, šiluminės energijos sąnaudos – 6,8–8,6 PJ ribose. Malkų, anglių ir kt. kuro sąnaudos pramonėje 2007–2009 m. mažėjo nuo 9,4 iki 5,4 PJ (apie 43 %), o 2010–2011 m. šios sąnaudos padidėjo iki 7,5 PJ (apie 40 %). Naftos produktų sąnaudos pramonėje 2007–2011 m. sparčiai mažėjo – nuo 2,2 iki 1,0 PJ (apie 45 %).

Kuras ir energija, suvartoti pramonės produkcijos gamybai 2011 m., buvo pasiskirstę taip: gamtinėms dujoms teko didžiausia dalis – 29,3 %, elektros energijai – 25,5 %, šiluminei energijai – 22,7 %, akmens anglims – 10,2 %, malkoms ir medienos atliekoms – 8,0 %, naftos produktams – 2,6 %, kitam kurui – 1,7 % (7 pav.).

Kuro ir energijos sąnaudų pramonėje pokyčių tendencijos 2007–2011 m. parodyti 8 pav.

Išsamiau paanalizuokime didžiuosius pramonės galutinės energijos (elektros energijos, gamtinių dujų, šiluminės energijos, skysto kuro (mazutų), malkų, medienos atliekų ir akmens anglių) vartotojus (2 lentelė) Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2008, 2009; Kuro ir energijos balansas 2009, 2010; Kuro ir energijos balansas 2010, 2011; Kuro ir energijos balansas 2011, 2012. .

Didžiausias pramonės gamtinių dujų vartotojas 2007–2011 m. buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė – 3,6–4,3 PJ (9 pav.).

Nors dujų sąnaudos 2007–2009 m. mažėjo nuo 4,2 iki 3,6 PJ (apie 14,3 %), bet 2010–2011 m. padidėjo iki 4,3 PJ (19,4 %). Chemikalų ir chemijos produktų gamybos gamtinių dujų sąnaudos kito nuo 2,4 iki 3,5 PJ. Šių abiejų veiklų bendrosios dujų sąnaudos 2011 m. sudarė apie 64 % visos pramonės sunaudotų gamtinių dujų. Kitų nemetalo mineralinių produktų sąnaudos 2007–2009 m. mažėjo nuo 1,8 iki 0,8 PJ (apie 45 %). 2010 ir 2011 m. šios sąnaudos padidėjo atitinkamai iki 0,9 ir 1,0 PJ (apie 25 %). Medienos ir medienos gaminių pramonės (išskyrus baldus) gamtinių dujų suvartojimas 2007–2011 m. sumažėjo nuo 1,6 iki 0,7 PJ (apie 56 %). Pastarosioms veikloms 2011 m. teko apie 15 % visos pramonės gamtinių dujų sąnaudų. 2007–2011 m. sparčiai mažėjo tekstilės gaminių pramonės gamtinių dujų sąnaudos – nuo 0,9 iki 0,4 PJ. Šiai ir kitoms nepaminėtoms pramonės veikloms 2011 m. teko apie 21 % visos pramonės gamtinių dujų sąnaudų.

Didžiausi pramonės elektros energijos vartotojai 2007–2011 m. buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė – 1,9–2,2 PJ bei chemikalų ir chemijos gaminių pramonė – 2,2–2,8 PJ, kurios kartu 2011 m. suvartojo apie 51 % visos pramonės suvartotos elektros energijos. Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė (0,6–1,0 PJ), tekstilės gaminių pramonė (0,3–0,7 PJ), medienos ir medienos gaminių pramonė (0,8–1,1 PJ), popieriaus ir popieriaus gaminių pramonė (0,2–0,8 PJ) bendrai 2011 m. suvartojo apie 24 % visos pramonės suvartotos elektros energijos. Kitų nepaminėtų pramonės veiklų elektros energijos sąnaudos 2011 m. sudarė 2,4 PJ arba apie 25 % (10 pav.).

Didžiausias pramonės šiluminės energijos vartotojas 2007–2011 m. buvo chemikalų ir chemijos gaminių pramonė, kurios sąnaudos kito nuo 5,9 iki 7,7 PJ (11 pav.).

2011 m. tai sudarė apie 90 % visų pramonės šiluminės energijos sąnaudų.

Maisto produktų ir gėrimų pramonės šiluminės energijos sąnaudos 2007–2011 m. siekė 0,43–0,75 PJ, tekstilės gaminių pramonės – 0,05–0,10 PJ, popieriaus ir popieriaus gaminių pramonės – (0,03–0,12 PJ). Šios trys pramonės šakos kartu 2011 m. suvartojo apie 7 % visos pramonės šiluminės energijos. Kitų pramonės veiklų šiluminės energijos sąnaudos 2011 m. siekė 0,23 PJ, t. y. apie 4 %.

Malkų, medienos atliekų ir akmens anglių sąnaudos pramonėje 2007–2010 m. sudarė 5,0–8,6 PJ. Šio kuro didžiausi pramonės vartotojai buvo kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė (2,7–5,5 PJ), medienos ir medžio gaminių pramonė (1,6–2,2 PJ) bei maisto produktų ir gėrimų pramonė (0,12–0,14 PJ). 2011 m. šioms trims pramonės veikloms teko apie 90 % šio kuro sąnaudų (12 pav.). Kitų pramonės veiklų šio kuro sąnaudos sudarė tik apie 10 %.

Skysto kuro (mazuto) sąnaudos pramonėje 2007–2011 m. mažėjo nuo 0,5 iki 0,3 PJ, t. y. apie 1,7 karto. Šio kuro didžiausias vartotojas 2007–2011 m. buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė (0,23–0,39 PJ). 2011 m. šio kuro maisto produktų ir gėrimų pramonės sąnaudos sudarė apie 93 % visų šio kuro pramonės sąnaudų. Kitų pramonės veiklų skysto kuro (mazuto) sąnaudos siekė tik apie 4 %.

Pramonės galutinės energijos (šilumos, elektros, gamtinių dujų, skysto kuro (mazuto), malkų, medienos atliekų ir anglių) pasiskirstymas pagal veiklas 2011 m. parodytas 13 pav.

Didžiausias pramonės galutinės energijos vartotojas 2011 m. buvo chemikalų ir chemijos gaminių pramonė – 36,4 %. Toliau eina maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonė – 20,1 % bei kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė – 16,6 %. Šioms trims pramonės veikloms teko apie 73 % viso pramonės galutinio energijos sunaudojimo. Tekstilės gaminių gamybai, popieriaus ir popieriaus gaminių gamybai bei medienos ir medienos gaminių gamybai kartu teko apie 15,2 %, o kitoms veikloms – apie 11,7 % viso pramonės galutinio energijos suvartojimo.

Pramonės pažangos, galutinės energijos intensyvumo, darbo našumo bei aplinkos taršos rodikliai

Pramonės galutinės energijos intensyvumo (energijos sąnaudos, tenkančios milijonui litų sukurto bendro vidaus produkto) bei darbo našumo (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, Lt) 2007–2010 m. rodikliai pateikti 3 lentelėje Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Darnaus vystymosi rodikliai 2011, 2012. .

Bendras galutinės energijos naudojimo intensyvumas 2008–2010 m. padidėjo nuo 57,5 iki 62,4 tne/mln. Lt sukurto BVP, o pramonėje – nuo 48,3 iki 50,0 tne/mln. Lt sukurto BVP. Darbo našumas visame ūkyje 2007–2010 m. kito 31–34,7 Lt ribose bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai. Pramonėje šis rodiklis padidėjo 1,3 karto – nuo 33,1 iki 44,1 Lt bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai. Apdirbamojoje gamyboje darbo našumas taip pat padidėjo apie 1,3 karto – nuo 30,6 iki 40,7 Lt bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai.

Kiti pramonės pažangos rodikliai pateikti 4 lentelėje.

Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje 2007–2010 m. siekė 16,4–22,8 %. Įmonių, įdiegusių sertifikuotas kokybės vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 9001 serijos standarto reikalavimus, skaičius šiuo laikotarpiu padaugėjo apie 1,4 karto – nuo 809 iki 1 108, o įdiegusių sertifikuotas aplinkos vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 14001 standarto reikalavimus – apie 2 kartus – nuo 312 iki 641.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Lietuvoje 2007–2010 m. laikotarpiu sumažėjo apie 18 % – nuo 25 443 iki 20 810 tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuva skaičiais 2012, 2012; Darnaus vystymosi rodikliai 2011, 2012. .

Aplinkos ministerijos patikslintais duomenimis, šių dujų emisija pramonėje 2007–2010 m. sumažėjo nuo 6 165 iki 2 249 tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu, t. y. apie 2,7 karto, transporte – nuo 5 418 iki 4 565 tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu (apie 1,2 karto). Energetikoje šių dujų emisija šiuo laikotarpiu padidėjo nuo 4 814 iki 5 446 tūkst. tonų CO₂ ekvivalentu, t. y. apie 13 % (14 pav.). 2010 m. apie 26,2 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų teko energetikai, 10,8 % – pramonei, 21,9 % – transportui ir 41,1 % – kitoms veikloms.

Aplinką teršiančių medžiagų (anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių) visų ūkio veiklų bendra teršalų emisija į atmosferą 2007–2010 m. siekė 332–403 tūkst. tonų, kurių didesnė dalis 2010 m. teko energetikai (apie 50,4 %) ir transportui (apie 29,3 %). Pramonėje šių teršalų emisija 2010 m. siekė 79,3 tūkst. tonų (20,3 %) ir buvo apie 2,5 karto mažesnė nei energetikoje (15 pav.). Pramonėje apie 54,5 % vyravo lakiųjų organinių junginių emisija, 20,2 % – sieros dioksido emisija, 12,1 % – azoto oksidų emisija, 10,6 % – anglies monoksido emisija (16 pav.).

Kietųjų dalelių emisija pramonėje siekė tik 2,6 %. Energetikoje apie 73,5 % vyravo anglies monoksido emisija. Transporte anglies monoksido emisija sudarė 50,1 %.