Šioje tipinėje kompozicijoje, kuomet kairėje paveikslo pusėje vaizduojamas klūpintis šv. S. Stokas, o dešinėje – kiek aukščiau stovinti arba sėdinti Marija su Kūdikiu, išryškėja itin glaudus veiksmo dalyvių santykis. Tai visiškai atitinka mistinių regėjimų sampratą. Švč. M. Marija vaizduojama tarsi nužengusi ant žemės, priartėjusi prie vienuolio taip, kad ranka liečia jo veidą. Kūdikėlis Jėzus stovi Motinai ant kelių, viena pėdute primynęs karmelitiškąjį škaplierių. Marijos prisilietimas prie Sūnaus pėdos tarsi simbolizuoja nujaučiamą, artėjančią Atpirkimo kančią. Viršutinėje paveikslo dalyje įkomponuota pora angelų, nešančių juostą su žodžiais – Ecce Signum Salutis. Didžioji paveikslo dalis, išskyrus dangaus foną, dengta meniškais aptaisais. Metalo plokštėje atkartoti šv. S. Stoko atributai, esantys uždengtoje tapyboje: atversta knyga ir žydinčios lelijos šakelė. Plastinis aptaiso sprendimas puikiai perteikia vienuolio aprangos ir teikiamo Škaplierius medžiagiškumą, pabrėžia dekoratyvų debesų kamuolių reljefą. Švč. M. Marijos suknelė išsiskiria smulkesne rožių žiedų ornamentika. Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus galvas vainikuoja karūnos ir spindulių aureolės, ornamentuotu aptaisu dengti ir skraidančių putų sparnai bei jų laikoma juosta. Žinoma, kad šis procesijų altorėlis, abiejuose paveiksluose turintis Švč. M. Marijos Škaplierinės ikonografiją
Averse yra Švč. M. Marijos Škaplierinės Eleusa ikonografinio tipo paveikslas.
, priklausė Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios karmelitams. Kultūros paveldo centro kataloge minėtas paveikslas klaidingai įvardintas
Žr. KPCA. R1175. Marijos su šv. Dominyku paveikslas, 1969 m. aprašas.
, datuojamas XVIII pab.–XIX a. pr. laikotarpiu. Sprendžiant iš tapysenos stilistikos, paveikslas neturėtų būti sukurtas vėliau nei XVIII a. pab.
-
2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
Straipsnis „Šv. Simono Stoko vizijos“ ikonografinė tradicija Lietuvos karmelitų bažnyčiose: pirmavaizdis ir kartotė
- Temos kūrėjas Aurelija Rusteikienė
- Pradžios data
Keletą aptarto paveikslo kartojimų pavyko rasti Lenkijos karmelitų bažnyčiose. Ankstyviausias prototipas priklausė Strzegomo karmelitams iš buvusios Žemosios Silezijos vaivadijos Strzegomo miestas yra dabartinės Lenkijos pietvakariuose netoli Čekijos ir Vokietijos sienų. . Karmelitai Strzegome buvo įsikūrę nuo 1382 m., tačiau dėl reformacijos sukeltų neramumų turėjo palikti vienuolyną ir čia sugrįžo tik XVII a. viduryje. Ko gero, statomai naujai bažnyčiai tuo laikotarpiu ir kurtas Švč. M. Marijos Škaplierinės altorius, dabar esantis Strzegomo šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bazilikoje (il. 10).
10 il. Šv. Simono Stoko vizija. XVII a. Strzegomo šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
Foto: Rzymskokatolicka Parafia pw. Św. App. Piotra i Pawła w Strzegomiu.
Vidurinę altoriaus dalį užima skulptūrinė kompozicija, vizualiai identiška Riešės paveikslui. Kad Riešės paveikslo autorius žinojo apie Strzegomo altoriaus egzistavimą, rodo tiksliai atkartota bareljefo kompozicija. Esminis kompozicinis skirtumas yra angelų figūros bei jų laikomi užrašai Strzegom altoriuje esantis užrašas: Eine Mutter und Zierde des Carmelberges. . Tai rodo, kad nebuvo siekiama absoliučiai tiksliai kopijuoti prototipą, o Riešėje esantis paveikslas kurtas kaip savarankiškas kūrinys.
Kita XVIII a. vidurio Strzegomo altoriaus kartotė yra Krokuvos Na Piasku senosios regulos karmelitų vienuolyno fasade (il. 11).
11 il. Gabriel Durayski. Šv. Simono Stoko vizija. XVIII a. vid. Krokuvos na Piasku karmelitų vienuolynas. Foto: Iconographia Carmelitana 1, CD. Olomc P086
Paveikslas užtapytas, todėl originalios autoriaus Gabrielio Durayskio tapybos nesimato, bet išlikusi kompozicija byloja apie Strzegomo šv. S. Stoko vizijos kartojimą. Galbūt ši vizijos vaizdavimo schema pasiekė Krokuvą per vienuolių ryšius: Krokuvos vienuolynuose nuo XIV a. pab. gyveno iš Čekijos atvykę karmelitai
XIV a. pab. karališkoji pora Jadvyga ir Vladislovas Jogaila Krokuvos Na Piasku vienuolyną ir bažnyčią padovanojo iš Čekijos atvykusiems vienuoliams karmelitams.
. Išanalizavus atskiras detales pastebėta, kad jos visiškai sutampa su esančiomis Riešės atvaizde: atitinka angelų figūros, lozungo juostos forma, Stoko atributai, grindų vaizdavimas. Teoriškai įmanoma, kad Gabrielius Durayskis galėtų būti Riešės paveikslo autorius, tačiau reikalingi gilesni istoriniai ir visapusiški paveikslo tyrimai. Pirmavaizdžio vietovei artima Vokietijos ir Čekijos kaimynystė leidžia manyti, kad Riešės paveikslo kilmė gali siekti ir šiuos kraštus.
Tirdami LDK sakralinę dailę susiduriame ne tik su autorystės, bet ir su sukūrimo laikotarpio nustatymo problema. Duomenys tikslinami remiantis istoriniais šaltiniais, restauravimo išvadomis, stilistine analize. Lietuvos Dailės muziejaus fonduose saugomas vienas tapybos darbas, vaizduojantis šv. S. Stoko viziją (il. 12).
12 il. Šv. Simono Stoko vizija. XVIII a. (?) Lietuvos dailės muziejus. Foto: Prano Gudyno restauravimo centras
Paveikslas įtrauktas ir į Prano Gudyno restauravimo centro katalogą
Žr. LDM. GRC. T382.
. Restauratorių išvadoje teigiama, kad paveikslas tapytas XVIII a., vadinasi, priklausė karmelitiškąjį pamaldumą platinusiai parapijai ar vienam iš LDK karmelitų vienuolynų. Šiame paveiksle tradicinė škaplieriaus teikimo scena papildyta naujais ikonografiniais elementais: viską gaubianti uždanga sukuria nežemiškojo vyksmo ir dangiškosios apsaugos aurą, o sosto dalies bei grindinio vaizdavimas sukuria Bažnyčios interjero įspūdį. Kad kūrinio globėjai ar užsakovai buvo Škaplieriaus brolija, rodo paveiksle vaizduojamos abi škaplieriaus formos: Švč. M. Marija teikia šv. S. Stokui škaplieriaus rūbą, o Kūdikėlis Jėzus rankose laiko brolijos škaplierių. Kutais puošta pagalvėlė, ant kurios sėdi Jėzus – itin reta detalė barokiniuose Švč. M. Marijos Škaplierinės atvaizduose, šis elementas įprastas renesansiniuose Dievo Motinos su Kūdikiu paveiksluose. Atkreipčiau dėmesį į skirtingą aureolių sprendimą: Marijos galvą puošia karališka karūna, Dievo sūnaus galvą juosia nedidelis švytinčių spindulių ratas, o virš šv. Simono Stoko galvos – siaura lanko formos aureolė. Paveiksle nevaizduojami įprastiniai šv. S. Stoko atributai: knyga, žydinti lelijos šakelė. Visi išvardinti požymiai ir regima ikonografija, mano nuomone, artimesni XIX a. Šio paveikslo prototipo kol kas nepavyko aptikti, todėl manyčiau, kad tai vietinio meistro improvizacija. Įvertinus nedidelį paveikslo formatą (680 × 600 mm), darytina prielaida, kad atvaizdas greičiausiai priskirtinas antrajam altoriaus egzistavimo tarpsniui.
Sprendžiant iš esamų pavyzdžių, meniniu unikalumu lietuviškieji šv. S. Stoko vizijos atvaizdai nepasižymi. Didžioji jų dalis yra žymių prototipų, pasiekusių Lietuvą per iliustruotus teologinius leidinius, kartotės. Jų autoriai greičiausiai buvo vietos meistrai, pramokę šio amato atvykusių kviestinių menininkų dirbtuvėse. Kiek daugiau ikonografinės improvizacijos pastebėta vietinio tautodailininko savarankiškai kurtame Linkuvos procesijų altorėlio paveiksle. Tačiau tai – vienintelis toks baroko laikotarpio kūrinys, todėl nepakanka medžiagos įžvelgti galimas tendencijas. Apibendrinant pateiktus pavyzdžius išryškėja svarbiausias tradicinės Škaplieriaus vizijos ikonografijos Lietuvoje išskirtinumas – Dievo Motinos vaizdavimas drauge su Kūdikiu Jėzumi. Kitose Europos šalyse esama atvaizdų, kuriuose Marija viena teikia karmelitui škaplierių, o visuose Lietuvoje išlikusiuose tiriamuosiuose objektuose Marija vaizduojama laikanti Sūnų ant rankų. Tokią tendenciją greičiausiai paveikė pamaldumo Švč. M. Marijai kaip Dievo Motinai aspektas bei supratimas, kad Švč. M. Marija atlieka tarpininkės ir užtarėjos vaidmenį siunčiamoms dangiškosioms privilegijoms, už kurias kentėjo jos sūnus Jėzus Kristus.
Sakralinės dailės kontekste šv. Simono Stoko vizijos tema gali būti vertinama kaip atskira vizijinių paveikslų grupė (šventųjų vizijos) arba kaip pirmasis Švč. M. Marijos Škaplierinės ikonografijos siužetas, davęs pradžią plačiai karmelitiškųjų marijinių atvaizdų ikonografinei sklaidai.
Literatūra
- Copsey, Richard, Carmel in Britain: The Hermits from Mount Carmel, vol. III, Roma: Edizioni Carmelitane, 2004.
- Iconographia Carmelitana 1 (CD-ROM), Roma: Centrum Informationis Totius Ordinis Carmelitarum, 2001, OlomcBW014.
- Kaster, Karl Georg (Hg.), Lexikon der christlichen Ikonographie, B. 8, Breisgau Freiburg: Herder, 1994.
- Kirkoras, Adomas Honoris, Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius: Mintis, 1991.
- Koncytė, Ieva, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia senosios regulos karmelitų pamaldumo kontekste, menotyros bakalauro darbas, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2005.
- Paliušytė, Aistė, (sud.), Lietuvos dailininkų žodynas XVI–XVIII a., Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno instituto leidykla, 2005.
- Petraitis, Romualdas (sud.), Religijotyros žodynas, Vilnius: Mintis, 1991.
- Rusteikienė, Aurelija, Mariologinės temos – Švč. M. Marijos Škaplierinės ikonografija Lietuvos Baroko dailėje, menotyros magistro darbas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2001.
- The Catholic Encyclopedia, “Scapular.”
- Ventimiglia, Mariano, Historia Chronologica Priorum Generalium Latinorum totius…, 1773.
- Vigilia, Tommaso De, Karmelio Dievo Motina, 1492 m., Palermo karmelitų bažnyčia.
The Prototype of St. Simon Stock’s Vision and its Reiteration in the Lithuanian Carmelite Churches’ Iconographic Tradition
- Bibliographic Description: Aurelija Rusteikienė, „Šv. Simono Stoko vizijos ikonografinė tradicija Lietuvos karmelitų bažnyčiose: pirmavaizdis ir kartotė“, @eitis (lt), 2017, t. 770, ISSN 2424-421X.
- Previous Edition: Aurelija Rusteikienė, „Šv. Simono Stoko vizijos ikonografinė tradicija Lietuvos karmelitų bažnyčiose: pirmavaizdis ir kartotė“, Logos, 2012, nr. 72, p. 149–160, ISSN 0868-7692.
- Institutional Affiliation: Vytauto Didžiojo universitetas.
Summary. The article considers the reiteration of St. Simon Stock’s mystical vision in the paintings found in the Lithuanian Carmelite Churches of the 17th and 18th centuries. It ascertain that their painters strove to preserve the traits of the original prototype picture especially those of Carmelita monks’ figures. Therefore the faces of St. Simon Stock are similar and express similar devout emotions in all of them. But in comparison with the images found in other European countries Lithuanian paintings depict Holly Mother with the child Jesus Christ giving the scapular to Carmelita monk while in other paintings the figure of Christ is absent. In all other aspects the Lithuanian paintings copy the pictures of famous European painters and manifest no much unconventionality.
Keywords: iconography, St. Simon Stock, scapular, Carmelite Order, Lithuanian sacred art.