Žiūrėkite vaizdo įrašą, rodantį, kaip pradiniame ekrane įsidiegti mūsų tinklavietę kaip saityno programą.
Pastaba: Kai kurios naršyklės šios ypatybės gali neturėti.
2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
1928 03 27 ekspedicijos vadovo V. Bičiūno pažyma „Tautodailės rinkimas“, LLMA, f. 93, ap. 1, b. 21, l. 33–34.
Brensztein, Michał, „Krzyże i kapliczki żmudzkie”, Materyaly antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne, w Krakowie; 1907, t. IX.
E. Volterio 1929 03 23 raštas Švietimo ministrui, KPCA, f. 1, ap. 1, b. 44, l. 254.
Galaunė, Paulius, „Kaip liaudies meną rinkti“, Šviesos keliai, 1931, nr. 7, p. 488–494; nr. 8, p. 553–558.
Galaunė, Paulius, „Muziejų steigimo klausimu“, Lietuvos aidas, 1928, nr. 82 (296).
Galaunė, Paulius, Dailės ir kultūros baruose, Vilnius: Vaga, 1970.
Galaunė, Paulius, Lietuvių liaudies menas: jo meninių formų plėtojimosi pagrindai, Kaunas: L.U. Humanitarinių mokslų fakultetas, 1930.
Galaunė, Paulius, Padėkite rinkti tautodailę, Kaunas: Čiurlionies galerija, 1927
Končius, Ignas, „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika“, Soter, 1933, nr. 2 (17).
Krzywda-Polkowśki, Fr., Krzyże na Litwie, Materyaly wydawnictwo towarzystwa „Polska sztuka stosowana“ w Krakowie, Kraków, 1909, zeszyt II.
Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinio padalinio archyvas, 2004 m. ataskaitos, lapai nenumeruoti.
L’arte popolare in Lituania, Il Sereno, 1925, rugsėjo 28.
« L’art populaire Lithuanien », L’art vivant, IV année, Paris, 1928, gegužės 15, nr. 82, p. 387–391.
“Lietavas križi (krusti)”, Ilūstrēts žurnāls, 1928, nr. 23.
“Lietuvju tautas māksla”, (Kokgriezumi), Ilūstrēts žurnāls, 1928, nr. 23.
Naudužas, Julius, „Ekspedicija dievuliauti“, Muziejai ir paminklai, Vilnius: Vaizdas, 1967.
O. Navickienės raštas Lenkijos kultūros ir meno ministerijos konservavimo įstaigos direktoriui, LLMA, f. 342, ap. 1, b. 935, l. 17.
Prof. Bohdano Marconi raštas „Proponowane metody i środki konserwacji drewnianych krzyży i kapliczek | zabytki sztuki ludowej“, LLMA, f. 342, ap. 1, b. 935, l. 74.
„Rekomendacijos medienos konservavimui paruoštos LTSR Dailės muziejaus restauracinių dirbtuvių tiriamojo sektoriaus“, LLMA, f. 342, ap. 1, b. 2679, l. 252–253.
Szukiewicz, Wandalin, Krzyże zdobne w gubernji Wileńskiej, Warszawa, 1903, t. VII.
Zitos Žemaitytės pranešimas išplėstiniame Mokslinės-metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos dailės sekcijos posėdyje 1973 m. gruodžio 3 d., autorizuotas mašinraštis, LLMA, f. 342, ap. 1, b. 2679, l. 9–10.
Protecting Lithuanian Popular Wooden Memorial Monuments: Efforts and Results
Bibliographic Description: Margarita Janušonienė, „Lietuvių liaudies medinių memorialinių paminklų apsauga: pastangos ir rezultatai“, @eitis (lt), 2017, t. 863, ISSN 2424-421X.
Previous Edition: Margarita Janušonienė, „Lietuvių liaudies medinių memorialinių paminklų apsauga: pastangos ir rezultatai“, Menotyra, 2007, t. 14, nr. 3, p. 63–74, ISSN 1392-1002.
Institutional Affiliation: Vilniaus dailės akademija.
Summary. For ages, the traditional Lithuanian landscape could not be imagined without crosses, roadside pole chapels and roofed poles scattered all over small villages, homesteads, churchyards, and cemeteries or simply by the roads. Local and foreign ethnography researchers admired their abundance as well as the unconventional shapes and decoration already in the 19th century. The traditional craft of cross-making was listed among UNESCO’s masterpieces of Verbal and Non-tangible cultural heritage; a large number of extant objects were listed as fine art monuments. However, in the course of the 20th century this segment of cultural heritage was rapidly languishing. There were different factors for that, namely the natural decay of wood under the atmospheric influence, territorial reforms, migration, melioration under the soviet regime, as well as stealing and vandalism. The article discusses the protection of Lithuanian popular wooden memorial monuments, its evolution, preconditions and results. As a matter of fact, the state emerged as a protector of this heritage very late. Systemic academic stocktaking of popular wooden memorials started only in 1960s, and the first lists of protected fine art works were passed in 1971–1972. At that time, the problems of preserving and restoring the monuments became very relevant; yet there was a lack of expertise and specialists to be able to solve them. After Lithuania has regained independence in 1991, many of the crosses destroyed in the soviet times were rebuilt and some new were made, but the situation of the ones listed as fine art monuments has not changed much: we witness continuous losses, and church’s art works are usually prioritized in the programs of preservation and conservation, whereas popular arts are usually put aside.
Keywords: folk art, crosses, roadside pole chapels, roofed poles, folk sculpture, protection, heritage, stocktaking, restoration, Paulius Galaunė, Zita Žemaitytė.
