4. Vilniaus muziejų analizė rodo, kad šio miesto muziejinių naratyvų įvairovėje ženklų svorį turi vyraujantys pasakojimai. Jais laikytini oficialiojoje ir elitinėje Lietuvos aplinkoje įsitvirtinę tautiniai naratyvai, kuriuose pabrėžiama lietuvių tautos ir valstybingumo istorija, teikiami kolektyviniai Lietuvos istorijos ir kultūros vaizdiniai, telkiantys visuomenę veikti išvien. Jų vyravimas Vilniaus muziejinėje kultūroje nulemtas tik kiek daugiau nei du dešimtmečius siekiančios atkurto valstybingumo istorijos (t. y. visuomenės intereso tautos ir valstybės istorijai) bei nacionalinių muziejų filialų koncentracija Vilniuje. Nacionaliniuose muziejuose lietuvių tautos ir valstybingumo istorija pristatoma muziejinį objektą pabrėžiančiais eksponavimo būdais pirmenybę teikiant objektyvumui, autoritetui, dėmesiui praeičiai. Šios savybės muzeologinėje literatūroje priskiriamos tradicinių muziejų grupei. Nacionaliniuose ir kito statuso Vilniaus muziejuose vyraujančiuose pasakojimuose atrandame tiek etnocentrinių (lietuvių tautą suvokiančių etniniu požiūriu), tiek ir policentrinių interpretacijų (Lietuvos kultūrą ir istoriją traktuojančių kaip visų jos gyventojų veiklos rezultatą), istorinį tautos turinį pabrėžiančių aiškinimų. Šios interpretacijos yra nulemtos ne tik istorijos muziejaus kaip visuomenės istorinės sąmonės veiksnio ir reprezentanto vaidmens, bet ir muziejinių objektų materialios būties daugiareikšmiškumo, pasiduodančio įvairioms traktuotėms.
5. Šalia vyraujančių muziejinių pasakojimų Vilniaus muziejuose koegzistuoja alternatyvūs, arba „mažieji“, pasakojimai, kurie atkreipia dėmesį į tautos ir valstybės istorijų „paraštėse“ likusius lokalius, kasdienius, nesenos ir neherojinės praeities fragmentus. Šiais pasakojimais nekuriami visa apimantys, alternatyvūs istorijos ir kultūros vaizdiniai, tačiau jų koegzistavimas, tikėtina, formuoja / išreiškia įvairialypiškesnės, prieštaringesnės, sudėtingesnės, dinamiškesnės praeities suvokimą. Dėmesys temoms ir kontekstams alternatyviuose muziejiniuose pasakojimuose nurodo jų orientaciją link moderniems muziejams priskirtų prieigų.