Šaltinis „Dantė dar nenumirė ir gali tęsti savo darbą neangažuodamas fantazijos“ – Petro Klimo laiškai iš sovietinių lagerių

20. Копейск, 21 марта 1948 г.

Милая, посылку, которую ты назвала пасхальной, я получил в полном порядке. На сей раз избег налета блатных и полностью донес до хранилища. Кстати попросил двоих товарищей для охраны. Мое здоровье, как всегда, без перемен: только борода сильно поседела и я сам постарел. С каждым днем мне становится тяжелее на работах. Кроме того меня всю зиму замучил кашель. А в общем все страшно надоело. Существование застряло в таком ужасном тупике в этих астрономических далях, что я потерял уже и способность говорить и думать.

Целую обоих – дядя Petras​

Spustelėjus išskleisti...

Vertimas: Kopejskas, 1948 m. kovo 21 d. Mieloji, siuntinį, kurį Tu pavadinai velykiniu, gavau visiškai sveiką. Šįsyk išvengiau „blatnųjų“ puolimo ir sėkmingai parsinešiau į saugojimo vietą. Beje, pasikviečiau ir du draugus apsaugai. Mano sveikata, kaip visada, nesikeičia: tik barzda smarkiai pražilo ir aš pasenau. Kasdien man vis sunkiau sekasi dirbti. Be to, kiaurą žiemą mane kankino kosulys. Ir viskas baisiai pabodo. Būtis įstrigo tokiame baisiame akligatvyje, tokiose astronominėse tolybėse, kad aš jau praradau gebėjimą kalbėti ir galvoti. Bučiuoju abu – dėdė […].

22. Kopejskas, 1948 m. balandžio 22 d.

Mieloji, siuntinį, apie kurį rašei atviruke balandžio 3 d., gavau be jokių nuotykių ir visiškoj tvarkoj. Taigi talismanas padėjo ir namie pasilikęs. Šiaip pas mane nieko naujo. Tik dabar neinu darban, nes votys po pažastim verčia laikytis „stacionaro“, t. y., pusiau ligoninėj. Čia gaunu tik 600 gr. duonos, bet tris kartus dienoje duoda kopūstų sriubos ir keletą šaukštų košės. Pas mus taip pat pavasaris, nors saulė dar nešildo, o tik purvyno pridirba. Per tas dienas skaitau – visos kolonijos lietuvių gautas knygas perskaičiau. Kitokių čia nėra. Žinoma, išskaitau ir banderolių medžiagą. Be to visas tas ilsėjimasis būtų nepakenčiamai nuobodus. Gal Vytukas atsiųstų savo fotografiją – iš jos aš ne tik jį „vyrą“ pamatyčiau, bet ir Pitą [Petras Klimas jaunesnysis – V. B.].

Bučiuoju abu – dėdė Petras​

Spustelėjus išskleisti...

23. Kopejskas, 1948 m. balandžio 28 d.

Mieloji, šiandien švenčiame Velykas. Netikėtu būdu tas sekmadienis išėjo šventės diena, t. y., neiname į darbą, nes visoj zonoj turėjo būti padaryta inventorizacija. Šiaip nieko naujo. Pavasaris darosi šlapias. Senieji batai, žinoma, susinešiojo, bet dabar gavau pusbačius iš valdžios. Jie lengvi – vasariniai, bet aš juos įmoviau į kaliošus. Tikiuos, kad tuo būdu apsisaugosiu nuo drėgmės. Pas mus jau irgi pradėjo kalbėti apie užskaitas už darbą., t. y., už virš 100 % atlikto darbo skaitys daugiau dienų sėdėjimui. Suprantama, kad seniems žmonėms ir nebe tokiems stipriems tai mažai žada. Tik stiprūs jaunieji gali tikėtis terminus susitrumpinti.

Bučiuoju abu – dėdė Petras​

Spustelėjus išskleisti...

29. Kopejskas, 1948 m. rugsėjo 12 d.

Mieloji, laiškelį rugpjūčio 23 d. gavau keliom dienom vėliau už siuntinį. Buvau smarkiai susirūpinęs negaudamas. Šiandien turime neramią dieną, nes mus „komisuoja“ (renka) naujam etapui, gal į labai tolimus rytus. Bet dar neaišku. Nieks taip nenuvargina, kaip tie etapai. Juoba kad juose žmogus visko nustoji. Kol kas aš vis dar laikausi, nors senatvė kasdien reklamuoja savo teises. Dar kiek laiko, ir aš turbūt baigsiu savo „darbingųjų“ karjerą. Sic transit… Banderolę su „Pravda“ ligi rugpjūčio 22 d. gavau. Tai gerajai Apolonijai parašyk pati nuo manęs ir padėkok kaip dera mano padėty. Rašyk dažniau – be galo nyku be žinutės.

Bučiuoju abu – dėdė Petras​

Spustelėjus išskleisti...

31. Kopejskas, 1948 m. spalio 5 d.

Mieloji, abi atvirutes (spalio 11 d. ir rugsėjo 25 d.) gavau beveik kartu. Šiandien atėjo ir siuntinys, išsiųstas rugsėjo 11 d. Gavau viską tvarkoj. Klausi apie daiktus žiemai. Tuo tarpu ką žadi pasiųsti – gerai, ypač bateliai. Šiaip man visko tenka gauti iš valdžios. Skalbinių todėl nereikia. Kojinės gi ir pirštinės labai pravers, užtat niekuo nesirūpink. Tuo tarpu tik dalį iš mūsų brigados išsivežė nežinia kur. Aš ir Antanas kol kas paliekame čionai. Pinigų galima siųsti. Bet tuo tarpu išsiverčiu tais, kurių gaunu ir kuriuos uždirbu. Taigi spirginančio reikalo nėra. Gavau šiandien ir banderolę. „Pravda“ gavau ligi rugsėjo 26 d. Sveikata mano – senoviška. Laikausi kaip galima laikytis tokiose sąlygose. Tik nerimas ima kad tokiai būsenai nėra galo ir nesuprantama kuriam galui tos kančios reikalingos. Antanas laikosi gerai – kaip sudiržėjęs kavalierius.

Bučiuoju abu – dėdė Petras​

Spustelėjus išskleisti...

32. Kopejskas, 1949 m. kovo 16 d.

Mieloji, mano iškeliavimas šį kartą neįvyko: mane atrado jau per seną. Todėl apžiūrėję pasiuntė atgal į tą pačią koloniją. Taigi vėl tuo tarpu esu senoje vietoje. Šiandien gavau ir siuntinį, kurio karakteristika: 27 r. ir lietuviškas „Kazbekas“ + pyragaičiai, etc. Bet atviruko nei dėl šito, nei dėl ankstyvesnio lig šiol nesu gavęs. Šiaip nieko naujo. Vėl dirbu savo brigadoj. Žinių apie Antaną dar neturiu [Dambrauskas 1949 m. kovą perkeltas iš Kopejsko į Spasko (Kazachstanas) lagerį – V. B.].

Bučiuoju abu – dėdė Petras​

Spustelėjus išskleisti...

Šaltiniai ir literatūra

• 1946 m. kovo 30 d. Tado Petkevičiaus, Petronėlės Lastienės ir Petro Klimo baudžiamosios bylos nuosprendis, Vilnius, Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–1, ap. 58, b. P15617, l. 236.
• 1954 m. gruodžio 24 d. SSRS VRM Lagerių skyriaus pažyma apie Petro Klimo bausmės atlikimą, Vitos ir Vaivos Lesauskaičių privatus archyvas.
• 1955 m. sausio 18 d. Antano Dambrausko laiškas P. Klimui, Vitos ir Vaivos Lesauskaičių privatus archyvas.
• 1956 m. gegužės 5 d. Petro Klimo laiškas dukrai Eglei Fourier-Ruelle | Albertas Gerutis, Petras Klimas: valstybininkas, diplomatas, istorikas, kankinys, Cleveland: Viltis, 1978, p. 279.
• Dambrauskas, Antanas, Viskas praeina, Vilnius: Vaga, 1991.
• Gailienė, Danutė; Evaldas Kazlauskas, „Po penkiasdešimties metų: sovietinių represijų Lietuvoje psichologiniai padariniai ir įveikos būdai“ | Danutė Gailienė (sud.), Sunkių traumų psichologija: politinių represijų padariniai, Vilnius: Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2004.
• Gerutis, Albertas, Petras Klimas: valstybininkas, diplomatas, istorikas, kankinys, Cleveland: Viltis, 1978.
• Уголовный кодекс РСФСР, Москва: Юридическое издательство НКЮ союза ССР, 1943.

“Dante is still not dead and can continue his works without engaging his fantasy” – Petras Klimas’ Letters from Soviet Concentration Camps

Summary. Letters from Soviet concentration camps (Rus. “lager”) constitute a valuable source of the daily life history of Soviet political prisoners. These letters enable a better understanding of the daily life of repressed people, as well as the then psychological condition and tactics of survival in concentration camps. In the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, letters of the Lithuanian statesman, career diplomat and historian Petras Klimas are kept; these letters had been written during Klimas’ confinement at concentration camps of the Chelyabinsk area (RSFSR) and dated from November 1946 until March 1949. We publish 21 of the 32 letters to Klimas wife’s sister Barbora Lesauskienė. The woman harboured Klimas during the 1944–1945 Soviet repressions and after them. Klimas, a former career diplomat, lived at Lesauskienė’s home to his last days.

The published letters of Klimas significantly differ from other pieces of numerous written legacy; these letters are concise, of a distinctly objective matter and a of scarce daily-life content. Some letters in 1948 were written in Russian. Names of some persons were coded in synonyms. The subjects of the letters are mostly the same, they may be colligated by the following formula: name, latest introductory news, lately received packages and letters, daily-life in the concentration camp, self-condition, obligations and requests, regards, and a farewell. The content of the letters contradicts the myth that concentration camp prisoners had no possibilities to elucidate their situation; however, the letters do not contain straight political statements; the criticism of the repressive system was being conveyed as follows: “One may unwillingly become invalid here,” “We stand a toilsome misery and backbreaking work,” “What if the cancer will not see its surgeon?” The content reveals not only the physical and psychical challenges of political prisoners, but also elucidates the author’s personal efforts to retain human dignity, needs for information and intellectual work, the ways of adaptation to concentration camp life.

Keywords: Petras Klimas, Barbora Lesauskienė, Chelyabinsk, letters, concentration camp.