Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

Vadinasi, namų vertė yra tai, kad namai – tai nuolatinė žmogaus buvimo vieta; žmogaus, kuris myli namus ir nori juose būti. Santykis su namais apibūdina patį žmogų, nuolat jaučiantį pareigą namų atžvilgiu. Bazinis namų sąvokos turinys tad papildomas naujais elementais; čia iškyla aikštėn dar vienas aspektas, pabrėžiantis paties žmogaus vertę pagal jo santykį su namais. Vadinasi, namai daro įtaką žmogui, formuoja jo asmenybę.

6. Kolokacijos, frazeologizmai

Daiktavardžio namai kolokacijos išrinktos iš dabartinės lietuvių kalbos žodynų (DLKŽ, BLKŽ) bei tekstyno (DLKT). Iš esmės jos apibūdina namų fizines savybes ir jo atliekamas funkcijas. Iš kontekstinio namų „elgesio“ sprendžiama apie jų teigiamą arba neigiamą vertę.

Itin išplėtotą grupę sudaro žodžiai, apibrėžiantys fizines namų savybes bei aplinką, kurioje stovi namas. Čia pateikiama tik dalis šiai grupei priklausančių žodžių:

medinis, mūrinis namas, namai in abu galu, namas su baltomis langinėmis, namas su gonkelėmis, rudas namas su gonkomis, namų stogas, naujas namas, senasis namas, pakrypęs namas, sugedęs namas, sugrius namas, statyti namus, namas ir klėtis, svirnas, namas ir sodas, namas ir tvartas, stačiakampis namas, ne namas, o sandėlis; namas nedarko gamtos; namas prie ežero.

Spustelėjus išskleisti...

Namai skirti esminiams gyvenimo poreikiams užtikrinti, funkcijoms atlikti – juose galima gyventi, pailsėti, ruošti valgyti, dirbti:

gyvenamasis namas, namas – tai prieglauda, namas pigus ir sveikas gyventi, namas kaimo turizmui, namų darbai, namų pramonė, namų ruoša, dirbti namie.

Spustelėjus išskleisti...

Šiuolaikinis namas jau skirtas vienai šeimai, yra taupus ir mobilus:

individualus, namas vienai šeimai, mobilus namas, funkcionalus namas, energetiškai pasyvus, rekonstruotas namas, ateities namas.

Spustelėjus išskleisti...

Namui priskiriamos žmogiškosios savybės, tokiu būdu pabrėžiant ypatingą jo ryšį su žmogumi – namas gali džiaugtis, juoktis, galvoti, jausti, atgyti, stebėti ką, nusidėti prieš ką, būti vienišas, sveikas ir t. t.:

namas sveikas, vienišas namas, negeras namas, plikas namas, garsusis namas, prislėgti namai, namai susiglaudžia, namas nebuvo kaltas, sujudo namas, namas tupėjo, namas atgyja, namas sergėjo žingsnius, namas kaltas, namas nejuto, namas judrus, namas patvirtino, kad jis to vertas, namas tarnauja kelioms kartoms, namas suvargęs, namas pranoks lūkesčius, namas daro įspūdį, namas negali apsieiti be žmonių, namas viską atlaikys, namas laikosi.

Spustelėjus išskleisti...

Didžiausią vertę turi namas, priklausantis nuosavybės teise; teigiamai taip pat vertinamas namas, kuriame gyvena žmonės, noriai jį prižiūrintys ir į jį nuolat tebegrįžtantys:

savo namai, nuosavas namas, mano namai, tėvų namai, mūsų namas, mudviejų namas, šeimos namas, vaikystės namas, gimtasis namas, šeimininkų namas, patėvio namas, apgyventas namas, namas, pilnas žmonių, turtingas namas, įkeistas namas, namas eina iš rankų į rankas, prižiūrimas namas, turėti namus, grįžti namo, eiti namo.

Spustelėjus išskleisti...

Neigiamai namai vertinami tuomet, kai priklauso nepalankiems mums žmonėms arba mūsų paliekami. Išryškėja ir apleistų namų, namų-šmėklos vizija:

tuščias namas, nuskurdęs namas vaiduoklis; išeiti iš namų, pragerti namučius.

Spustelėjus išskleisti...

Žmogaus prisirišimą prie namų išreiškia gausūs vertinamojo pobūdžio žodžiai – juose pastebimas namų grožis, čia namai yra įkuriami, o ne statomi, apgaubiami meile ir šiluma:

gražūs namai, jaukus namas, šviesus namas, pasaka ne namas, nuostabaus grožio namai, puikus namas, gražiausias namas, namas kaip dvaras, didžiulis namas, namas kris širdin, namas atsiras iš meilės, namas ypatingas, namas vertas milijono, užburtas namas, namas sukurtas, nutapytas namas. Bet turima taip pat: nelemtas namas, nebe namas, svetimas namas.

Spustelėjus išskleisti...

Frazeologizmų ir patarlių žodynuose (FŽ; PŽ) pateikiami frazeologizmai, sudaryti su daiktavardžiu namai / namas: nepalankiai vertinamas asmuo, mėgstantis daug laiko praleisti namie (naminis šuo, namų kuolas), bet svarbiausias asmuo namuose yra vertinamas: namų / gyvenimo raktas, namų zomkas, namų ranka. Viename name gyvenantys žmonės paprastai sutaria: kaip vieno namo ‘apie gerai sutariančius’. Vienas iš ištirtų junginių susijęs su šlove: namų šlovė, kuri gali būti ir sudrumsta: namų liga ‘šeimos nešlovė; vargas’. Itin pavojingas priešiškai nusiteikęs namiškis – namų vagis.

Kolokacijų analizė atskleidžia namo, visų pirma kaip pastato, viziją. Išskiriamos tokios jo dalys: stogas, gonkos, langinės; paprastai namas stovi tarp kitų sodybos pastatų, arti gamtos ir vis tebeturi įtakos santykiams tarp jame esančių asmenų. Fizinis, lokatyvinis ir socialinis aspektai papildomi nauju turiniu bei vertinimu – teigiamai žiūrima į namus, esančius kieno nors nuosavybe ir pasižyminčius savo šeimininko savybėmis. Žmogus su meile kuria namus sau ir namiškiams bei saugo namų šlovę.

7. Sinonimai, derivatai ir kolokacijos dvikalbiuose ir daugiakalbiuose žodynuose

Reikšmingą medžiagą, rekonstruojant kalbos pasaulėvaizdį, sudaro dvikalbiai žodynai. Wojciechas Chlebda daro prielaidą, kad žodynas iš esmės yra visuomenės diskurso dalis ir siekia apimti visą tam tikros kalbinės ir kultūrinės bendruomenės turimų sąvokų universumą. Juo mažesnės apimties yra žodynas, tuo stipriau tam tikrą aplinką perteikia jo antraštiniai žodžiai Žr. Wojciech Chlebda, 2010, s. 202, 204. . Toliau pateikiami keli lietuvių-lenkų namų vaizdavimo pavyzdžiai, paimti iš XIX rankraštinių žodynų, kuriuos sudaro lietuvių ir lenkų kalbinė medžiaga:

Dionizo Poškos Lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynas Žr. Słownik języka litewskiego, polskiego i łacińskiego przez Dionizego Paszkiewicza, Źmujdzina, t. I, s. 181–182. pateikia tokį leksemos namas / namai (le. dom) aiškinimą: Dom – lit. numay, buta, troba, stuba. Dom, domowstwo, pomieszkanie – lit. numay, giwenimaſ. Dom, drewniany – lit. butas medinis, ysz medźia; murowany – lit. murinis; ceglany – lit. plitinis; kamienny – lit. akmeninis; kamienica – lit. akminiczia; zamek – lie. gintuwe; pałac – lit. pałoćius; adjec. nędzny, lichy – lit. palaykis, sugruwes; synon. chata, chałupa – lit. troba, trobesis; kuczka, buda – lit. pyrtele, kieziele, lindini, trobele; lepianka z gliny – lit. molini. Dom Boży, koscioł – lit. Numay Diewa, baźnićże, bażniczie. Dom Rodu, Familijny – (brak odpowiednika). Dom Książęci, Krolewski, Cesarski, – lit. Numay Kunigayksztiney, Karalyney, Ciesoriney. Dom wariatow – lit. numay pusgalviu, netykieliu, pusdulkiu, pasiutielu; deriv. domek, domeczek – lit. trobeli, trobeliki; domownik – lit. nuomininkas; domowy – numinis; domowo, po domowemu – numiszkay; adver. przydomek – lit. prinumis.

Rankraštiniame Antano Juškos Latvių–lietuvių–lenkų kalbų žodyne Žr. Antanas Juška, Latvių–lietuvių–lenkų kalbų žodynas, t. I, p. 262. pateikiama namų definicija nėra tokia plati:

Nams, numas, namaj – dom. Namenjks, namininkas, ukninkas – obywatel (kto własny dom ma). Naminikis, namiškis – domowy (sługa).

Spustelėjus išskleisti...

Rankraštinis Kazimiero Daukšos Lietuvių–lenkų kalbų žodynas pateikia šiuos žemaitiškus žodžius su vertimu į lenkų kalbą (p. 48): Namas – kamienica, l. m. Namaj – dom; Namiksztis – domowy; Naminikas, Namnikas – domownik, gospodarz; Naminikca, namnikca – gospodyni; Naminikstca – gospodarstwo; Namo – do domu; Namie – w domu.

Lauryno Ivinskio Lenkų–lietuvių kalbų žodyne (p. 49), nėra išplėtotų kolokacijų, tačiau žodynas pateikia keletą įdomesnių derivatų, gausiai paaiškindamas juos artimos reikšmės žodžiais: Dom – namaj; Do domu – namon; W domu – namie; Dom poprawy – patajsos namai; Domak – namie auges, nebŭwielis; Domator – damatūras, mŭlkis, mŭkszas, auges o ne brendes; Domek – namelej; Domowy – naminis, domowa wojna – karione tarp sawes; Domorosły – namieaugis; Domownik – namiszkis; Domówstwo – namiszkej; namun draugiste.

Su namais susiję dvikalbių žodynų straipsniai yra palyginti gerai išplėtoti. Leksika, parinkta pavyzdžiuose, atskleidžia svarbiausius, aktualiausius anuometiniam žmogui namų bruožus. Čia, visų pirma, iškyla aikštėn fizinis namų aspektas – vartojami skirtingų namų pavadinimai, socialinis – išvardijami svarbiausi namo gyventojai, funkcinis – nevienoda namų paskirtis. Pastebimas ir vertinamasis namų aspektas – teigiamai vertinami nuosavi namai bei geri santykiai tarp namiškių; leksikografų kritikuojami žmogaus užsisklendimas savyje bei psichinės ydos.

II. Anketiniai duomenys

Anketinė apklausa atlikta laikantis programos „EUROJOS“ reikalavimų. Apklausoje dalyvavo Vilniaus universiteto studentai – Filologijos, Istorijos, Medicinos, Fizikos, Matematikos ir informatikos fakultetų bei Tarptautinių santykių instituto bakalaurantai ir būsimieji magistrai. Iš viso tyrimui buvo atsirinktos 120 anketų: 59 anketos tiksliųjų mokslų (vaikinų – 17, merginų – 42) ir 61 humanitarinių mokslų (vaikinų – 30, merginų – 31) atstovų. Apklausos dalyvių buvo prašoma pasamprotauti, kas jiems yra tikrieji namai ir tikras namas?

Atsakymai apdoroti pagal EUROJOS projekto metodiką. Atskirai pateikiamos frazės, apibūdinančios namus ir namą.

Duomenys pateikti taikant simbolius: N – respondentų skaičius; W – visų respondentų pavartotų frazių skaičius; D – deskriptorių skaičius; Ws – stereotipizacijos rodiklis: N 120; W 700 frazių; W 558 (Namai) + W 132 (Namas); D 40 (Namai) +1 (Namas); Ws 13,53 (Namai).

Namai, kurie nėra tik pastatas –

statinys 48; pastatas 44; namas – tai pastatas, ne namai 2; tobulas namas yra tvirtas, jam nebaisios vėtra ir liūtys; pakankamas plotas, šviesos kiekis, yra patogumai, šilumos valdymo sistema; daugiau su niekuo kitu jo ir negalėčiau asocijuoti, kaip su ant žemės iškilusiomis sienomis bei stogu; žodis namas iš esmės man asocijuojasi tik su fiziniu jo buvimu, be jokios emocinės prasmės, atvirkščiai nei žodis namai; bet koks pastatas su stogu; realus fizinis pastatas, o ne išgalvotas namas; pastatas, kuriame netrūksta būtiniausių baldų ar prietaisų; paprastas namas arba butas; betoninės sienos, stogas, langai; siejasi su pastoge, prieglobsčiu; trijų aukštų vila ant viduržiemio jūros kranto; sienos, grindys, stogas; būstas, kuris yra komfortiškas žmogui ir atlieka būstui reikalingas funkcijas; nepučia vėjas ir nelyja lietus; betono, medžio ir stiklo statinys; pastatas, kurio dėka žiema nesušąlame; didelis namas raudonu stogu; realus, neišgalvotas pastatas; suremontuotas pagal mane, interjeras, žavus mano akiai; kokybiškai pastatytas būstas; namas – šaltas, mūriniu bloku, turintis aukštį ir ilgį 2; didelis, mūrinis 2; paprastas mūrinis dviejų aukštų; interjeras turi atspindėti žmogaus pasaulį; kambario sienos, išplanavimas – individualus; patvarus, mūrinis, tvirtas namas; namuose gyvenama, o name egzistuojama; namas ir namai – tai tas pats 4; žodis tikras netinka namui; nesuprantu tokios sąvokos – tikras namas 2.

Spustelėjus išskleisti...

Kaip rodo analizės rezultatai Detalų tyrimų rezultatų aprašymą žr. Kristina Rutkowska, „Litewski obraz DOMU w świetle danych ankietowych” / Iwona Bielińska-Gardziel, Małgorzata Brzozowska, Beata Żywicka, Wyniki badań ankietowych w ramach programu EUROJOS 2015, Liublinas (atiduota spausdinti). , „tikrieji namai“ respondentų apibūdinami visų pirma psichosocialiniu aspektu (socialiniu, psichologiniu), žymiai rečiau estetiniu, buitiniu, lokatyviniu ar fiziniu aspektais. Mažiausiai namų apibūdinimų biologiniu ir kultūriniu aspektais. Procentinis aspektų pasiskirstymas vaizduojamas schemoje žemiau.

Klausime pavartota formuluotė tikrieji namai / namas lėmė tam tikrą respondentų namų idealizavimą. Studentų atsakymuose faktiškai nėra minima neigiamų namų bruožų, atvirkščiai – pasireiškia tam tikras mitologizavimas (rojus žemėje; burbulas, kuris iškelia tave į dangų). Dažniausiai aptinkamas grįžimo į namus motyvas. Namai suvokiami kaip slėptuvė nuo pasaulio ir jo blogybių. Didelę vertę šiuolaikiniam jaunimui tebeturi šeima, vaikystė, kurios asocijuojasi su laisve ir nerūpestingumu; žmogus jaučia poreikį grįžti į pradžios, buvimo savimi, būseną, mylėti. Tuo pat metu stiprus ir kito pobūdžio ryšys su šeima, kuri faktiškai yra namai ir jungia savyje saugumo, džiaugsmo, santarvės ir paramos pojūčius. Namai taip pat suvokiami jutimiškai: daiktai, aplinka, nors šis namų aspektas labiau siejasi su leksema namas. Tik pavieniais atvejais pastebimos namų lokalizavimo visur sferos, t. y. namų suvokimas ir įsivaizdavimas nepriskiriant jiems konkrečios vietos. Šiuo atveju namai suvokiami kaip: tėvynė, kraštas, miestas, miestelis, kaimas arba net kiekviena vieta, kurioje šiuo metu yra žmogus. Taigi, palaipsniui atsiskleidžia kilnojamųjų, kosmopolitinių ar net europietiškų namų vizija.

III. Tekstiniai duomenys

1. Patarlės ir priežodžiai

Didžioji tekstų dalis buvo paimta iš elektroninės patarlių ir priežodžių bazės Aruodai.lt. Atsižvelgta ir į spausdintinius šaltinius Žr. Kazimieras Grigas, Patarlių paralelės: lietuviškos patarlės su latvių, baltarusų, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, lotynų, prancūzų, ispanų atitikmenimis, 1987; Lietuvių patarlės ir priežodžiai, 2000; Jurgis Lebedys, Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a.: priežodžiai, patarlės, mįslės, 1956. . Iš viso išanalizuota daugiau nei 200 paremijų. Iš esmės tirtos patarlės yra liaudies kilmės, patarlės iš literatūros tekstų nebuvo surašytos. Patarlėse išryškėja pagrindiniai lietuvio namų bruožai, atitinkantys tradicinę, tam tikra prasme net archajinę, namų viziją, priešingą šiuolaikiniam namų įsivaizdavimui.

Lietuvio namai suvokiami kaip tvirtovė, sauganti šeimą, jos gerovę ir net žmogaus moralines vertybes. Labai aiški opozicija namai : pasaulis, kur pasauliui priskiriamas pavojaus ir priešiškumo žmogaus atžvilgiu vaidmuo, nors tuo pat metu būtent pasaulis moko žmogų sumanumo, priverčia jį tobulėti. Namai – tai vieta, kurioje žmogus jaučiasi geriausiai; namų vertinimas čia reiškiamas superliatyvinių leksemos „gerai“ formų vartosena bei namų ir pasaulio opozicija:

[3]

Mano namai – mano tvirtovė.
Visur gerai, namie geriausia.
Gerai kaip namie po kelionės.
Gerai negerai – svetur ne namai.

Spustelėjus išskleisti...

Geriausi visgi yra savi namai. Paprastai jie priešpriešinami rūmams, o prilyginami paprastiems (skurdiems, ankštiems ir žemiems) kaimo namams. Šie savi namai turi skirtingus pavadinimus (gryčia, pirkia, stuba, gūžta), dažnai jiems pavadinti vartojami ir deminutyvai (namučiai, nameliai). Savuose namuose gerai jaučiasi net šuo. Pavojingi ir priešiški žmogui yra svetimi namai, ypač tie, priklausantys asmenims, kuriems liaudies kultūroje priskiriamas tam tikrų šeimos santykių sergėtojų vaidmuo (uošvis, sūnus); svetimi namai prilyginami pragarui (pragarai). Teigiamam požiūriui į namus reikšti pravartūs įvairūs su namų ūkiu, buitimi susiję daiktai, atliekantys taip pat svarbias ritualines funkcijas (šluota, kačerga). Tokiu būdu reiškiamos palankios ir nepalankios žmogui sferos. Štai keli pavyzdžiai:

[4]

Kiekvienam savi nameliai artūs.
Geriau į savo bakūžę susirietus, nekaip į svetimus rūmus stačiom eiti.
Nors ir prasta gryčia, bet sava.
Kad ir negraži stuba, bet gerai, kad sava.
Namuose ir šuva ponas.
Savo namuos ir kačerga gaspadinė.
Namie nors ir po šluota.
Žento namai uošvio nešildo.
Sūnaus namai ne visada tėvą šildo.
Svetimi namai – pragarai.

Spustelėjus išskleisti...

Namai – tai šeimos gyvenamoji vieta. Šeima sudaro namų pagrindą, jos dėka namai atlieka savo paskirtį. Namiškių vaidmenys paskirstyti – svarbiausias namuose yra jų šeimininkas, kuris kartu yra namų tėvu (panašiai kaip šeimos galva), tuo tarpu šeimininkė atsako už tvarką ir buitinius darbus, be jos namai yra tušti. Šių funkcijų nesilaikymas ir sudrumstimas vertinami neigiamai. Namuose būtinai turi būti vaikų; tai namų širdis; su vaikais ir darbu susijusios, beje, moters pareigos:

[5]

Kaip našlaitis be tėvų, taip namai be gaspadoriaus.
Šulinys be svirties kaip namai be šeimininko.
Gaspadorium namas laikosi, gaspadine – tvarkosi.
Šeimininkė iš namų žingsnį, o namai nuo šeimininkės dešimt.
Blogi namai, kur vištos gaidžiais gieda.
Netikėk kumele ant kelio, pačia – namie.
Be moteriškės tušti namai.
Namai be vaikų – it varpai be širdies.
Kurti namai be šunų, akli langai be vaikų.
Namas kišt, ožys rišt, ugnelė surausyt.

Spustelėjus išskleisti...

Namuose žmogus gali išlikti savimi, neslėpti neigiamų emocijų; kitaip nei pasaulio akivaizdoje, kai turi „išsaugoti veidą“:

[6]

Sviete šilkas, namie vilkas.
Svečiuose angelėlis, o namie – ragana.
Pas kitą – angelas, o namie – velnias.

Spustelėjus išskleisti...

Natūralią liaudiškosios namų vizijos dalį sudaro ginčai, kivirčai bei rūpesčiai:

[7]

Kožni namai su gyvate.
Nėr tų namų, kur nesibartų niekas.
Nėra namų be kirmėlės.
Nėra to namelio, kad nebūtų kryželio.
Namų barniai ir kregždę iš lizdo išvaro.

Spustelėjus išskleisti...

Nuolatinis buvimas namuose gali būti išgyvenamas kaip apribojimas ir netgi kalėjimas, ribojantis žmogaus kontaktą su pasauliu:

[8]

Sėdi namie kaip sena teta.
Kam kalėjimas, jai namai.

Spustelėjus išskleisti...

Namai – tai vieta, kurioje žmogus valgo, naminis valgis visuomet skaniausias. Iš tikrųjų namai (tėvynė) yra ten, kur yra maistas (duona) – gyvybės pagrindas:

[9]

Kur duona, ten ir namai (ten ir kraštas).
Namie batviniai gardžiau, negu svečiuos pyragas.
Geriau namie kartu negu pas kitą saldu.

Spustelėjus išskleisti...

Protinga galva prilyginama sveikiems namams, o žmogaus intelektinių kompetencijų trūkumai suprantami per namo dalių nebuvimą:

[10]

Galva – patarimų namas.
Tau ne visi namie.
Trūksta vieno balkio.

Spustelėjus išskleisti...

Gyvenamojo namo statyba sunkus ir varginantis procesas – namas privalo turėti tvirtus pamatus, tam kartais prireikia viso gyvenimo; pastatytas namas reikalauja nuolatinės priežiūros. Svarbios atskiros namo dalys, o ypač sienos, langai, langinės, liudijančios jo tvirtumą, grožį bei atsivėrimą pasauliui:

[11]

Namas pastatyt – tai ne kepurė pakelt.
Kad pamato nebus, tai namas greit supus.
Netaisysi stogo – supus, neparemsi namų – sugrius.
Namie ir sienos padeda.
Žmogus be Mokslo – kaip namai be langų.
Baužas namas be langenyčių.

Spustelėjus išskleisti...

Namai – tai pastovus, tvirtas ir stabilus darinys. Šiuos namų bruožus grindžia patarlės, vartojamos kaip posakiai svečiams, skubantiems į namus. Namai turi savo, jiems būdingą ir tik su jais besiasocijuojantį kvapą:

[12]

Namai – ne paukštis, nenulėks.
Namai – ne kiškis, nepabėgs.
Namai ne blynais dengti: varnos nesules, katės nesuės.
Namai namais ir kvepia.

Spustelėjus išskleisti...